etnologas libertas klimka

Daugeliui iš mūsų vasaros metu rūpi sužinoti, kokie orai laukia. Tai neretai lemia netgi atostogų datos pasirinkimą, mat norisi išvykti pailsėti būtent tuo laiku, kuomet dienos saulėtos ir šiltos. Tad kokie orai laukia vasarą? Apie šiltųjų mėnesių orus naujienų portalui tv3.lt anksčiau yra pasakoję etnologas Libertas Klimka ir gamtos ženklų žinovė Kristina. Specialistai jau žino, kokiems orams vasarą reikės pasiruošti ir kada lietuvius pradžiugins saulės šiluma.

Pavasaris savo permainingais orais nustebino daugelį iš mūsų. Vieną dieną šviečia saulė, kitą jau sninga. Niekada negali žinoti, ko tikėtis atsibudus ryte, todėl įdomu, kokius orus mums atneš sparčiai artėjanti vasara? Naujienų portalui tv3.lt etnologas Libertas Klimka pasakojo, kokių orų tikėtis artimiausiomis savaitėmis, kokia bus vasara bei iš kokių gamtos ženklų galime nuspėti orus patys? Laukia permainingi orai Sekmadienį buvo ypatinga diena – Sekminės, o pagal šios dienos orus senovėje ...

Jau ilgą laiką besitęsianti žiema ir niūrūs, pilki orai skatina laukti pirmųjų saulės spindulių, žaliuojančių medžių ir  ryškių gamtos spalvų. Kristina gamtos ženklus stebi jau nuo vaikystės ir puikiai supranta, ką jie pranašauja apie būsimus orus. Moteris stebi gamtą: miškus, paukščius, skruzdėlynus ir pagal tai gali pasakyti, kokie orai laukia.

Besitęsianti žiema, niūrus oras ir trumpos dienos kelia liūdesį. Žmonės jau laukia pirmųjų saulės spindulių, šiltų orų, nes nušvitus saulei atsiranda ir šypsena. Tačiau, etnologas Libertas Klimka gerų žinių, deja, neturi – pavasario dar teks kurį laiką palaukti. Šiluma dar greitai neateis. Sausio 25 diena buvo ypatinga – vyko žiemos pusiaužiemis. Šią dieną buvo galima nuspėti, kokie orai mūsų laukia.

Sausio 6-ąją tradiciškai yra minima Trijų karalių diena. Būtent šią dieną baigiasi didžiosios metų šventės, kurios truko dvylika dienų, skaičiuojant nuo šv. Kalėdų. Šią dieną taip pat atsisveikiname ir su Kalėdų egle. Ši atsisveikinimo šventė yra pagarba medžiui ir gamtai. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad tai labai svarbus laikotarpis, kai laukiama sugrįžtant saulės. „Yra sakoma, kad per Tris karalius diena pailgėja per gaidžio žingsnį.

Šiandien Lietuvoje minima šv. Liucijos diena. Ji ypatinga tuo, kad senovėje nuo šios dienos žmonės imdavo kur kas akyliau stebėti dangaus ženklus. Pagal juos paaiškėdavo kitų metų orų charakteristika. Etnologas Libertas Klimka paaiškino, kokios kitų metų sausio pradžios galima tikėtis ir pateikė patarimus, kaip patiems nesunkiai išsiaiškinti kitų metų orų prognozes.   Nuo šiandien būdavo pradedamas orų stebėjimas.

Šiandien minima ypatinga diena. Tai – Šv. Mikalojaus pagerbimo šventė, kurią katalikai ir stačiatikai kasmet mini gruodžio 6-ąją. Kadaise vargšams padėjęs stebukladaris šiomis dienomis yra tapęs Kalėdų senelio prototipu. Apie ypatingą dieną papasakojo etnologas Libertas Klimka. Arklių diena Gruodžio 6-ąją dieną yra minimas Šv. Mikalojaus vardadienis.

Lapkričio 30-oji diena buvo itin reikšminga lietuvių gyvenime. Tai – Šv. Andriejaus diena, kurios metu būdavo bandoma nuspėti žiemos orus. Taip pat šią dieną buvo atliekamos įvairios apeigos. Apie reikšmingą datą papasakojo etnologas Libertas Klimka. Šv. Andriejaus diena – tai pirmoji žiemos šventė. L. Klimka pasidalijo mintimi, jog senovėje buvo sakoma, kad šią dieną meškos eidavo miegoti.

Lapkričio 3-iąją minima šv. Huberto – medžiotojų diena. Tad Etnologas Libertas Klimka pasakoja, iš kur ši diena kilusi ir kada galėsime sužinoti, kokie bus orai. L. Klimka sako, kad šv. Huberto diena yra kilusi iš Vokietijos. Lietuvoje seniau žmonės neminėdavo šios dienoss – vietoj jos šventė „Medžiotojų pilnatį“.   „Šią rudens pilnatį lietuviai vadindavo „Medžioklės pilnatimi“, nes laukai būdavo tušti, tad bajorai per pilnatį eidavo medžioti su skalikais.

Šiandien – kalendorinės žiemos pabaiga, o kovo 1 diena žymi kalendorinio pavasario pradžią. Nors gamta pamažu rodo, kad artėja pavasaris, jis neskuba pasirodyti. Vis dėlto, senoliai pirmąsias keturias kovo dienas stebėdavo orus ir spėdavo, kokie orai lydės visais keturiais metų laikais. Kovo pirmoji diena atspindėdavo, koks bus pavasaris, antroji – vasarą, trečioji – rudenį, o ketvirtoji parodo, ko tikėtis žiemą.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, etnologas Libertas Klimka kviečia prisiminti, kaip mūsų protėviai šventė Kūčias ir Kalėdas. Daugybę burtų, žaidimų ir papročių žinantis vyras sako, kad šiandien vis rečiau šie dalykai prisimenami, o juo labiau praktikuojami.

Rugpjūčio 24 dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo į šiltus kraštus išskrendančius žiemoti gandrus, kurie praneša apie artėjantį rudenį. Lietuvoje paskelbus krikščionybę, šią dieną buvo pradėta vadinti Šv. Baltramiejaus diena. Apie tai, kuo ypatinga ši šventė ir ką šiandien gamtos ženklai sako apie artėjančius rudens orus, naujienų portalui tv3.lt papasakojo etnologas Libertas Klimka. Pasak pašnekovo, Šv. Baltramiejaus šventė, tai pirmoji diena, kada jau pajuntamas artėjantis ruduo.

Nuo senų senovės mūsų protėviai orus spėdavo atsižvelgdami į gamtą, o ypač svarbios buvo didžiosios metų šventės. Šie stebėjimai pritaikomi ir šiandien, o jų rezultatai ganėtinai tikslūs. Tad kada galime tikėtis sulaukti šilumos bei ką gamta rodo apie tolimesnius orus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka.

Liepos 29-oji – Griaustinio, šv. Mortos diena. Paprastai ši diena mini vidurvasarį, laikotarpį, kada orai patys audringiausi. Etnologas Libertas Klimka sako, kad artimiausiomis savaitėmis labai tikėtini permainingi ir audringi orai.   Griaustinio arba Perkūno diena minima jau nuo seno. Etnologas sako, kad senovėje baltai šia diena pažymėdavo vidurvasarį ir taip garbino Perkūną.   „Griaustinio diena pažymi vidurvasarį.

Jokūbinės ir Oninės nuo seno buvo minimos kaip rugiapjūtės pabaigtuvės. Žvelgiant į pastarųjų savaičių orus,  ši diena nusimato karšta ir saulėta. Anot etnologo, gamtos mokslų daktaro Liberto Klimkos, iš Oninių orų galime numatyti, kokia bus žiema bei ateinantis ruduo. Anot etnologo Liberto Klimkos, jei diena karšta, tolimesnėje ateityje nusimatys šaltis.   „Šiandien Aukštaitijoje labai gražus rytas yra, saulėtas.

Artėjant lapkričio pirmajai, artimieji suskumba į kapines, darbo padaugėja ir kapų tvarkymo įmonėms. Akmenkaliai pastebi, kad Lietuvoje žmonės daugiau pinigų skiria mirusiųjų kapams negu vaikų mokslams. Etnologas Libertas Klimka sako, kad kapų priežiūra Lietuvoje yra perdėta. „Taip mes kompensuojame meilės stoką, kurios trūko gyvam žmogui? Kodėl tada statom didžiulį antkapį, gėlių darželį? Tai yra neskoninga ir net nesmagu žiūrėti„, - “Šiaulių kraštui" sakė L. Klimka.

Pasaulis stena nuo pinigų: vieni dėl jų trūkumo, apsukruoliai dėl pertekliaus. O kalendorius ne pinigus, dienas skaičiuoja. Todėl Kalėdos, Naujieji metai, nepaisant išpūstų ir tikrų negandų, ir šiemet bus. „Vakaro žinios“ domėjosi, kokių švenčių laukiame. Nejuodinkime švenčių Aktorė Eglė Gabrėnaitė šiuo metu užsiėmusi kaip niekad - į darbą išskuba ankstų rytą, o grįžta vidurnaktį. Taip, sakė, bus iki pat Naujųjų metų.