etiketas

1. Anyta, nusprendusi marčios atsikratyti padedant smogikui Manote, kad jūsų uošvė ar anyta yra bloga? Na, tikėkimės, kad ji bent nebandė jūsų nužudyti. 2013 metais 70 metų amžiaus močiutė buvo apkaltinta pasamdžiusi smogiką, kuris turėjo atsikratyti jos marčia. Diana Reaves Costarakis tariamai pasakė užsimaskavusiam agentui, kad jei jis nenužudys nurodytos moters, ji tai padarys pati.

Dažnai kyla klausimas, kaip reikia bendrauti su bendradarbiais. Draugų darbovietėje turėjimas gali padėti kilti karjeros laiptais, teigiama BBC. Šiandien kontoros pasikeitė vien jau pačiu jų išplanavimu. Anksčiau darbuotojai dirbdavo kiek uždaresnėse patalpose, kas lėmė ir retesnį bendravimą su kolegomis.

Socialiniu tinklu „Facebook“ naudojasi daugelis, o įmonių paskyros irgi nieko nebestebina. Tačiau čia galioja tam tikros taisyklės. Portalas „Entrepreneur“ pateikia patarimų, kaip laikytis virtualaus etiketo įmonėms ir privatiems asmenims. Neprašykite vartotojų, kad šie spaustų „patinka, jei...“, nes tai sukuria pigumo pojūtį. Tiesiog kurkite tokį turinį, kuris patiktų kitiems. Nepersistenkite dažnai kurdami įrašus savo paskyroje, nes kiti gali pasirinkti funkciją, kad įrašai nebebūtų rodomi.

Šią savaitę Askote, kaip ir kasmet, vyksta tradicinės žirgų lenktynės. Antradienį prasidėjęs ir penkias dienas truksiantis renginys, pirmą kartą surengtas 1711 metais, traukia ne tik žirgų sporto mėgėjus. Į Askotą kasmet atvyksta Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II su karališkosios šeimos narių palyda, britų aukštuomenės atstovai, pramogų pasaulio įžymybės ir būriai stileivų, ypač moterų, trokštančių save parodyti ir į kitus pažiūrėti.

 LRT.lt Daugelis moterų ir vyrų vengia kitiems žmonėms sakyti „ne“, ypač kai bendrauja su asmenimis, turinčiais aukštesnį statusą ar pareigybes. Dažnai nuo vaikystės esame mokomi nesakyti „ne“ tėvams, giminaičiams, mokytojams, vadovams ir kt. Tai gali būti tiek kultūrinis, tiek socialinis spaudimas. Dažnai susiduriama su atmetimo baime, siekiama išvengti konfrontacijos ir neužgauti kitų žmonių jausmų, rašo Psychologytoday.com.

Žurnalistui, etiketo propaguotojui, keturių knygų autoriui, dėstytojui Giedriui Drukteiniui atsakinėti į bet kokius klausimus paprasta. Jis pats sako galįs kalbėti daug ir apie viską: apie politiką, meilę, gyvenimo prasmę, kaip valdyti pasaulį ir netgi apie keliaraiščius. Be to, žino, kas yra svarbiausia gyvenime. Pasirodo, tai ne pinigai, ne meilė Tėvynei ir net ne sveikata.

Neseniai sociologai išsiaiškino: jei anksčiau žmonės nusivildavo kai niekas neprisimindavo jų gimtadienio, tai dabar toks nusivylimas apima kai socialiniuose tinkluose užsiregistravę personos tesulaukia „vos“ keliolikos, o ne keliasdešimties sveikinimų gimtadienio proga. Nieko nuostabaus: technika tobulėja, o mes skubame naudotis visais jos teikiamais malonumais. Beje, moderniosios technologijos sparčiai veržiasi ir į meilės medžioklės plotus.

Dauguma mūsų dar nuo mažų dienų esame išmokyti gerų manierų ir etiketo pagrindų, tačiau jei susiduriame su kitos kultūros žmonėmis, kartais gali ir nepavykti išvengti šiokių tokių nesusipratimų, tad pateikiame įsimintiniausius įvairių kultūrų žmonių elgesio ypatumus.

Kai kurie žmonės tokie neišauklėti! Iš tikrųjų, kaip galima siųsti elektroninį laišką ar SMS žinutę, kur yra tik „Ačiū!“? Argi galima siųsti balso pašto pranešimą, jeigu jums neatsako į skambutį – juk galima išsiųsti SMS. Kaip galima klausti kelio, jeigu maršrutą galima rasti „Google“, rašo „The New York Times.“ Argi tie žmonės nesupranta, kad gaišina jūsų laiką?! Žinoma, kai kurie mano, kad aš esu neišauklėtas, jeigu nesiunčiu elektroninių padėkų už menkas jų paslaugas.

Greit švęsime Kalėdas, Naujus Metus ir kitas šventes. Tikriausiai kiekvienoje kompanijoje planuojamos vakaronės, susitikimai restoranuose arba klubuose. Kalėdos ir Nauji Metai labiausiai laukiamos šventės, kada norisi truputį atsipalaiduoti, pakalbėti įvairiomis temomis ir laikinai pamiršti darbą. Vykstant į firmos vakaronę, reikėtų vadovautis gero elgesio taisyklėmis ir po kelių vyno taurių nepradėti kalbėti su kolegomis apie darbą.

Nors kažkokių pareigybinių instrukcijų, kuriomis turėtų vadovautis mūsų Seimo nariai nėra, vis dėlto kai kuriems seimūnams vertėtų pasitempti tiek aprangos, tiek ypač bendravimo kultūros prasme, mano etiketo, stiliaus ekspertas, žurnalistas ir rašytojas Giedrius Drukteinis. Jis „Balsas.lt“ atskleidė, ką reikėtų keisti naujajam šalies ministrui pirmininkui, ir kurio Seimo nario stiliaus paieškos jam imponuoja labiausiai.

Ar galima dovanoti pinigus? Grąžinti nepatikusią dovaną? O ką daryti sugadinus skolintą televizorių - nupirkti naują, kompensuoti kainą, o gal pakaks ir atsiprašymo? Beveik kasdien susiduriame su kebliomis situacijomis iš kurių išsisukti padeda ne finansinės žinios, o etiketo taisyklių supratimas. Šias situacijas „Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertams padėjo išnarplioti protokolo ir etiketo ekspertas Arminas Lydeka.

Kiekviena moteris jaudinais eidama į pirmą pasimatymą. Juk tiek daug apie ką reikia pagalvoti: kaip rengtis, kaip šukuotis, apie ką kalbėti ir dar daug kitų dalykų. Tiek rūpesčių, kad kai kurios geros manieros gali tiesiog iškristi iš galvos. Tad pateikiame 7 dalykus, kuriuos privalu prisiminti prieš einant į pirmą pasimatymą. 1. Nečepsėkite. Jei norite palikti gerą įspūdį, valgykite sučiaupta burna.

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ paprašytas įvertinti tipiško lietuvio verslininko aprangą bei etiketo laikymąsi, žinomas etiketo ir protokolo ekspertas Arminas Lydeka tvirtina, kad per penkiolika metų mato didelį progresą, tačiau kol kas verslininkams rašytų tik vidutinį pažymį ir siūlytų pasitempti komunikacijos srityje.

Išmokyti vaikus nepriekaištingų manierų – tėvų pareiga. Tačiau kai kada kaip tik dėl vaikų patys tėvai patenka į situacijas, iš kurių vargu ar elegantiškai išsisuktų net ir patyrę diplomatai. 1. Jūsų anyta nuolat kritikuoja, kaip jūs auklėjate savo vaikus. Vos rūpestingoji močiutė užsuka į svečius, jūs tik ir girdite: „Su vaikais nereikėtų...“, „Kodėl jūs jiems leidžiate...?“ Nenuostabu, kad vos po keleto pastabų pasijuntate tarsi atakuojama iš priešo pabūklų.

Ukrainiečiai yra labai svetingi žmonės. Svečiuodamiesi šioje šalyje galite tikėtis paties geriausio sutikimo, įskaitant valgiais ir gėrimais nukrautus stalus, dovanas ir tostus. Labai svarbu neatsisakyti dovanų, antraip juos įžeisite. Etiketas – Eidami pas ukrainiečius į svečius atsineškite butelį vyno, tortą, gėlių ar ką nors kita, pasirinktinai. Jei jie turi mažą vaiką, įprasta simbolinę dovaną atnešti ir jam.

Kam ant restorano stalo reikalinga prieš kiekvieną žmogų pastatyta tuščia lėkštė, kurią oficiantas vis tiek vėliau nuneša nepanaudotą? Ji yra vadinama „serviravimo lėkštė“. Kadaise jomis prie stalo buvo atnešami valgymo įrankiai. Aukštos klasės restoranuose Prancūzijoje oficiantų egzaminų metu kandidatams netgi būdavo duodama užduotis tokią lėkštę laikant kairėje rankoje, likusia dešine išdėlioti stalo įrankius taip, kad jų vėliau nereikėtų pataisyti.

Kam ant restorano stalo reikalinga prieš kiekvieną žmogų pastatyta tuščia lėkštė, kurią oficiantas vis tiek vėliau nuneša nepanaudotą? Ji yra vadinama „serviravimo lėkštė“. Kadaise jomis prie stalo buvo atnešami valgymo įrankiai. Aukštos klasės restoranuose Prancūzijoje oficiantų egzaminų metu kandidatams netgi būdavo duodama užduotis tokią lėkštę laikant kairėje rankoje, likusia dešine išdėlioti stalo įrankius taip, kad jų vėliau nereikėtų pataisyti.

Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui – byloja senovės romėnų išmintis. Šią sentenciją galima drąsiai naudoti kalbant apie aukštas pareigas užimančių asmenų aprangą bei stilių.

LNK šokių projekto „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“ komisijoje drauge su griežtąja šokių čempione Edita Daniūte bei provokatoriumi choreografu Aurelijumi Liškausku dirbs žurnalistas ir rašytojas Giedrius Drukteinis. Giedrius Drukteinis yra mados, elegancijos, etiketo žinovas, verslo komunikacijos dėstytojas, rašantis savo tinklaraštį apie eleganciją. „Aš labai palankiai žiūriu į šokių projektus. Jie ugdo estetinį skonį, duoda žmonėms įkvėpimo“, - sako G. Drukteinis.

„Būk mandagus, ir užkariausi visą pasaulį“, – šią elementarią tiesą žinojo kiekvienas okupacijos laikų moksleivis. O ir pats mandagumas atrodė elementarus – užteko sakyti „ačiū“, „prašau“, kreiptis „Jūs, tamsta mokytoja“. Tik štai pastarųjų kelių dešimtmečių istoriniai įvykiai iš pagrindų pakeitė mūsų kalbos etiketo normas. Nieko nebestebina parduotuvėje besisveikinanti ir atsisveikinanti pardavėja, įprastas pasidarė kompanijos vadovas, reikalaujantis kreiptis į jį „tu“ bei vardu.

Elegancija yra labai subtilus dalykas, kurio išmokstame iš savo aplinkos augdami, bręsdami. Ar užtenka apsirengti juodai, gurkšnoti vyną ir rankoje laikyti smilkstančią cigaretę tam, kad būtum elegantiškas? Ar galbūt tereikia būti mandagiam, mokėti elgtis prie stalo? Dabar suprantame, kad elegancija – tai subtilumas, kuklumas, grakštumas, tačiau šis suvokimas atėjo kur kas vėliau nei noras būti elegantiškam. Elegancijos suvokimas kito dešimtmečiais, po truputį vis nurengdamas moterį.

Dauguma mūsų dar nuo mažų dienų esame išmokyti gerų manierų ir etiketo pagrindų, tačiau jei susiduriame su kitos kultūros žmonėmis, kartais gali ir nepavykti išvengti šiokių tokių nesusipratimų, tad pateikiame įsimintiniausius įvairių kultūrų žmonių elgesio ypatumus.

Jei jus pakvietė į vestuves, tai dar nereiškia, kad galėsite atsipalaiduoti ir švęsti. Tiesa, švęsti netgi privalėsite, o štai visiškai atsipalaiduoti - net labai nepageidautina. Nes vestuvės išsiskiria ne tik giliom tradicijom, bet ir griežtai reglamentuotu etiketu.

Etiketo taisyklės praranda ankstesnę svarbą. Formalios pareigos ir procedūros varžo individualistinę šių laikų dvasią, rašo „Inc.“ Vis dėlto etiketas tam tikrose srityse tvirtai užėmė savo pozicijas ir nesiruošia jų apleisti. Viena jų – verslo santykiai. Tokios komunikacijos priemonės kaip „Skype“, „Facebook“ ar „Linked In“ trina ribą tarp deramo elgesio ir chamizmo, todėl retkarčiais tampa sudėtinga nuspręsti kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Daugeliui pažįstamas vaizdas: gana aukšto lygio restorane prie sėdinčios prie stalo poros oriai prieina padavėjas, nešinas garsaus vyno buteliu, pamažėl jį atkemša ir kamštį pakiša po nosimi - kartais vyrui, kartais moteriai. Šie pauosto, palinksi galvomis, padavėjas šiek tiek vyno įpila į taures. Vynas ragaujamas, vėl pritariama. Tada taurės pripildomos, ir prasideda vakarienė. Esu klaususi daugelio savo pažįstamų, kodėl duodamas uostyti vyno butelio kamštis.

Kiekviena šalis turi skirtingus sveikinimosi arba ryšio užmezgimo ritualinius veiksmus: nusilenkimas (prieš gerbiamą asmenį), rankos paspaudimas (sudaryto sandorio patvirtinimas), ranka prie krūtinės (nuoširdumo reiškimas), apsikabinimas (išsiilgimo pripažinimas) ir kiti. Kiekvienas asmuo nevienodai bendrauja, suartėja su kitais žmonėmis, nes, kaip nustatė mokslas apie elgseną, kiekvienas žmogus, kartais ir pats to nesuvokdamas, stengiasi išsaugoti asmeninę erdvę.

„Jeigu jūs džentelmenas, tai žinote tiek, kiek reikia, o jeigu jūs ne džentelmenas, tuomet bet kokios žinios jums kenksmingos“, – Oskaras Vaildas Vyras iš visuomeninio transporto išlipa pirmas ir ištiesia damai ranką. Tikras džentelmenas taip elgiasi netgi su nepažįstama pakeleive. Į lengvąjį automobilį vyras pirmiausia pasodina moterį, atrakindamas ir atverdamas jai dureles, tik paskui eina savo pusės link ir sėdasi. Tikras džentelmenas niekuomet neatidaro damai durelių sėdėdamas.

Pastarasis Vienos pokylis tradiciškai sukėlė aistrų pliūpsnį. Kažkam vėl iškilo klausimas, ar reikalinga tokia puota maro metu, kitiems pasidarė neramu dėl mažos suaukotų pinigų sumos, treti (o jų dauguma) vėl davė sau valią vertinti „ponių“ sukneles, spjaudytis tulžimi dėl dalyvių elgesio ar išvaizdos – ypač į tą pokylį nepakviestieji, juoba kad jau Krylovo pasakėčioje buvo aiškiai pasakyta, kad „nepasiekiamos vynuogės ir yra rūgščiausios“. Prisipažinsiu, aš visa širdimi esu už Vienos pokylį.

Vizitinė kortelė ir tai, kaip su ja elgiatės, yra labai asmeniška etiketo dalis. Tai tarsi rankos paspaudimas, paliekantis įspūdį apie jus. Vizitinę kortelę turime įteikti taip, kad ją gavęs žmogus norėtų jus prisiminti ir vėl pasimatyti. Išskiriami trys tipiši atvejai, kada ypač naudinga turėti vizitinę kortelę: 1. Kad kitiems primintumėte, ką veikiate ir kaip jus rasti.

Etiketas egzistuoja ne tik prie virtuvės stalo ar vakarėlyje. Tai jūsų viešo gyvenimo ir socialinių ryšių atspindys. Yra sakančių, kad reputacija yra svarbiausias jūsų turtas. Jei nesugebate atidaryti durų garbingo amžiaus moteriškei, tai šį tą pasako apie jus – kad negalite skirti penkių sekundžių savo “brangaus" laiko. Žmonėms, kurie nieko apie jus nežino, jūsų etiketas ir manieros yra vienintelė informacija, pagal kurią gali susidaryti apie jus nuomonę.

Kalėdos – ne tik džiaugsmo, šilumos, meilės, bet ir keblių situacijų kupinas laikotarpis. Kaip nepasiklysti dovanų, dovanojimo ir švenčių maratono labirinte? Skubame atsakyti į nuolat kylančius klausimus dėl etiketo per Kalėdas! Kam pirkti dovanų? Viskas paprasta, kai kalbama apie artimuosius – be abejo, dėmesio ir dovanų jiems reikia. Tačiau neretai į dovanų pirkimo sąrašą patenka daugybė smulkmenų kolegoms, kaimynams, galbūt net kirpėjai ir manikiūrininkei.

Einame į darbą kiekvieną dieną ir net nesusimąstome, ar deramai elgiamės. Ar visada pasisveikiname? Ar nusišypsome, kai kolegei pritrūksta geros nuotaikos? Štai keli svarbiausi patarimai, kuriais turėtumėte vadovautis darbe. Nevėluokite. Labai svarbu į darbą ateiti laiku. Pasistenkite nevėluoti, o jei nutiko taip, kad įstrigote kamštyje, būtinai praneškite kolegoms. Juk gali būti, kad be jūsų nevyksta darbas. Išjunkite telefoną.

Skyrybos pastaruoju metu vyksta bemaž taip pat dažnai, kaip ir vestuvės. Tiesa, be iškilmių ir fejerverkų. Kaip elgtis per tuoktuves, žinome visi. O kaip laviruoti etiketo seklumose, kai kas nors iš artimų draugų ar giminaičių skiriasi? Sužinojus apie poros, su kuria bendraujate, skyrybas kyla aibė klausimų: apie ką vis dar galite kalbėtis? Kurių temų geriau neliesti? Ar privalote palaikyti kurią nors pusę? Draugė ką tik pranešė, kad skiriasi.

Paskutiniu metu vis daugiau žmonių renkasi maitinimąsi viešose įstaigose. Tai, be abejo, tik paskatina restoranų kultūros kūrimąsi ir klestėjimą. Tačiau vis daugėja žmonių, nežinančių, kaip derėtų elgtis pietų ar vakarienės metu ar tiesiog šį žinojimą (jei turi) ignoruojančių. Anot maisto ir kultūros specialistės Jeniffer Berg, atsiranda štai toks paradoksas. Restoranų vadybininkai džiaugiasi sulaukdami klientų.

Nors apie aprangos kodus, tokius kaip white tie, balck tie ir t.t., esame ne kartą girdėję, tačiau vis dar dažnai painiojame juos su vakarėlio temomis. Esminis skirtumas tarp aprangos kodų bei vakarėlių temų yra – išskirtinumas. Tuomet, kai skelbiama vakarėlio tema, pavyzdžiui, „Havajai“, „retro“, iš jo svečių norima sulaukti išradingumo bei išskirtinumo, o aprangos kodas – atvirkčiai, sufleruoja, jog vakaro svečių apranga turi atitikti tam tikrus standartus.

Kad ir kokie bebūtų tie prancūzai, tačiau tai, kaip mes valgome šiandien, vis dėlto yra daugiausiai yra jų išradimas. Netgi valgomieji, kaip atskira patalpa, taip pat atsirado apie XVIII amžiaus pradžią Prancūzijoje, o dabartinės stalo manieros buvo sukurtos karaliaus Liudviko XIV dvare, kaip ir trijų patiekalų valgymo schema, sukurta ten pat apie XIX amžiaus vidurį (tada prancūzai pirmieji suvokė, kad jei sūdyti patiekalai skatina apetitą, tai saldūs jį, atvirkščiai, slopina, todėl ir nukėlė sa...

Gerai pagalvojus, bene vienintelė vieta, kur dar bet kuris džentelmenas gali būti visiškai vienas su savimi yra turbūt tualetas (ar vonios kambarys). Mažytė oazė, kur niekas nekvaršina galvos, širdžiai mielas kampelis, apsilankymas kuriame palengvina kūną ir sielą, skaitykla, minčių telkimo kambarėlis – ir niekam nerūpi, ar Jūs esate politikas, pramogų pasaulio žvaigždė, bedarbis ar orakulas – ten mes esame visi vienodi.

Neretai dirbantiems žmonėms tenka pietauti darbovietėje. Tokiais atvejais paprastai atsinešama namuose gaminto maisto ar užsisakoma išsinešti skirtų patiekalų iš šalimais esančio restorano. Tačiau apsispręsdamas pietauti prie darbo stalo, asmuo kartu priima ir didžiulį iššūkį – ar sugebės išlaikyti valgymo ofise etiketą. Į tai atkreipti dėmesį itin svarbu, nes dar niekada, pavyzdžiui, įmonės administratorė neatrodė žavingai ir elegantiškai viešai griauždama ranka laikomą kalakuto šlaunį.

Posakis „Mažos dovanėlės stiprina draugystę“ – išmintingas. Diplomatai ir politikai jaučiasi išvarginti privalomo ceremonialo, tačiau verslininkai verslo dovanas laiko svarbiu bendravimo su partneriais elementu. Verslo pasaulyje nenyksta tradicija svarbiomis progomis pamaloninti partnerius dovanomis, nors tai nėra privaloma. Pavyzdžiui, politikai ir diplomatai linkę nesureikšminti dovanų, mat šios jau yra tapusios formaliu dėmesio rodymu, įrašytu į protokolą.

Dabar jau nebestebina įvairiausių epitetų ir palyginimų gausa, kai kalbame ne tik apie save, bet ir apie kaimynus. Turint omenyje, kad Lietuva yra palyginti nedidelė šalis, kur visi vieni kitus pažįsta, bent jau iš nuogirdų – tai tikrai, akivaizdu, jog tam pačiam žmogui ar reiškiniui pavadinti kartais pritrūkstama žodžių.

Restorane pabaigęs valgyti tu padedi peilį ir šakutę iš dešinės prie savo lėkštės - šakutę kairiau, o peilį dešiniau, ašmenimis link šakutės. Tai etiketo restorane pavyzdys. Pokerio pasaulyje taip pat galioja tam tikras etiketas. Daug žaidėjų, ypač žaidžiančių dėl malonumo, nežino, kad pokerio pasaulyje yra tam tikri dalykai, kurių negalima daryti. Negali jų dėl to kaltinti ir tiesiog nekreipi dėmesio į tokių žaidėjų elgesį, kadangi tau paranku žaisti prieš naujokus.

Akyliau stebintys televiziją ar kartais pavartantys gyvenimo būdo žurnalus greičiausiai jau pavargo stebėtis matydami puikiai visai Lietuvai žinomus žmones dalyvaujančius įvairiuose renginiuose. Nesvarbu, ar automobilio, ar naujos vyno rūšies pristatymas, ar restorano atidarymas, kas kartą visuose renginiuose šmėžuoja, fotografams pozuoja tie patys veidai. Tarsi nebūtų kitų.

Nors etiketo žinovai pažymi, kad lietuviai mėgsta rengtis laisvai, vis dėlto jie nemano, kad tektų griebtis kai kuriose užsienio šalyse taikomų priemonių ir įvesti aprangos kodus kavinėse ar parduotuvėse. Specialistai taip pat pripažįsta, kad klaidų pasitaiko: net per oficialius susitikimus lietuvės moterys dažnai mėgsta demonstruoti per daug atviras iškirptes, pasirinkti trumpesnį nei reikalauja protokolas sijoną.

Moterys, norinčios pasiekti gerų rezultatų darbe, turėtų atsisakyti pagundos elgtis taip vyrai, teigė Didžiosios Britanijos mokslininkai, kuriuos cituoja britų dienraštis „The Daily Mail“. Jų atliktas tyrimas parodė, kad moterys, pasirinkusios labiau agresyvią prieigą, rečiau gali užkopti karjeros laiptais nei tos, kurios demonstruoja labiau moteriškus bruožus.

Džentelmenas – žodis, kuriuo šiaulietė L. kai kurių mieste dirbančių pareigūnų niekada nedrįstų pavadinti. Valandas, kurias šiaulietė praleido Šiaulių miesto komisariate laukdama išleidžiamo laikinai sulaikyto gyvenimo draugo, apkartino ne tik kai kurių pareigūnų žodžiai. Kaip sako šiaulietė, policijos pareigūnai, užuot suteikę reikiamos informacijos, ne tik apstumdė ją, bet ir pasiūlė uždaryti į vieną iš laikinojo sulaikymo kamerų.

Islamo teologas egiptietis Wagdi Ghoneimas  TV žiūrovams aiškina, kaip dera elgtis patekus į „Šėtono namus“. Ištrauka iš Kataro palydovinės TV kanalo „Al-Jazzera“ laidos.

Bet kurio vyro gyvenime neišvengiamai ateina laikas, kai jis sėda prie valgiais nukrauto stalo ir pasijunta vienišas. Į jį žvelgia nepažįstamų formų šakutės ir peiliai, įmantria tvarka sudėlioti aplink lėkštes. Patiekalų pavadinimai jam negirdėti. Šalia jo sėdi nepažįstami žmonės, ir staiga jis pasijunta stebimas ir vertinamas. Tai momentas, kurio bijo bene kiekvienas mūsų. Tačiau.

Ar tai būtų arbūzo riekė, patiekiama desertui, ar virto kukurūzo burbuolė, patiekta proamerikietiškai nusiteikusio draugo rengiamame piknike, džentelmenas niekada negali žinoti, su kokiais valgymo iššūkiais jam teks netrukus susidurti. Ir jei valgant, kai jis yra vienas, nesukelia sunkumų bet kaip mesti maistą sau į burną kad ir kanopomis, vis dėlto valgant kitų žmonių akivaizdoje, džentelmenas žino, kad privalu laikytis tam tikrų taisyklių.