estijos bvp

Baltijos šalyse ekonomikos plėtra per artimiausius dvejus metus lėtės, SEB bankas pablogino ateities prognozes. Tačiau didelių permainų toks augimas dar nesukels, teigia Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai. Jų vertinimu, 2019–2020 metais sparčiausiai augs Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP), tuo metu Lietuvos ir Estijos ūkio augimas bus nuosaikesnis.

Lietuvos bendrasis vidaus produkto (BVP) augimas, pernai siekęs 3,9 proc., šiemet sumažės iki 3,2 proc. ir bus mažiausias Baltijos šalyse, prognozuoja Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai. Naujausioje SEB pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigiama, kad Latvijos ekonomikos augimas šiemet sieks 3,7 proc., o Estijos BVP augs 3,5 procento. 2019 metais Lietuvos ir Estijos BVP augs po 3 proc., tuo metu Latvijos ekonomikos plėtra išliks sparčiausia ir sieks 3,5 procento.

Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai sumažino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, tačiau tikisi spartesnio vartojimo kainų augimo 2016 ir 2017 metais.   Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,2 proc., o 2017-aisiais - 2,5 procento. Šiemet balandį Lietuvos SEB analitikai prognozavo, kad šalies ekonomika per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.

Nors 2014 metais 2,9 proc. sieksiantis Lietuvos ūkio augimas turėtų būti didžiausias tarp Baltijos šalių, kitąmet šalies augimo tempai turėtų sulėtėti iki 2,7 proc. – tai Lietuvai leis aplenkti Estiją (2,3 proc.), tačiau sparčiausio augimo titulą Lietuva turės perleisti Latvijai (2,9 proc.). „Danske Bank“ prognozuoja, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis kitais metais bus augsianti vidaus paklausa – panašu, kad vartotojai vis plačiau atveria pinigines.

 Estijoje randasi recesijos požymių, Latvijoje kainos pradėjo augti dar iki euro įvedimo. Lietuva jau kitais metais prisijungs prie Baltijos seserų, tačiau ar tikėtina, kad šios tendencijos pasieks ir mus?   Ekonomistai sutaria, kad scenarijus, kai Estija įsivedė eurą, beveik tokiais pačiais ciklais atsikartojo Latvijoje, šiai prisijungus prie euro zonos.

Šiandien Latvija ir Estija paskelbė savo IV ketv. BVP duomenis. Latvijos ekonomikos plėtra metų pabaigoje sulėtėjo tik labai nežymiai – nuo 5,2 iki 5,1 proc., Estijos netgi paspartėjo – nuo 3,5 iki 3,7 proc. Kiek anksčiau skelbti Lietuvos BVP duomenys rodė, kad augimas sulėtėjo nuo 4,4 iki 4,0 proc. Abiejų šalių, šiandien skelbusių statistiką, BVP pokyčiai metų pabaigoje ir vėl viršijo lūkesčius. „Finasta“ prognozavo Latvijos BVP augsiant 4,7 proc., Estijos – 3,4 proc.

Savo naujoje prognozėje „Swedbank“ sumažino 2013 metų Estijos ekonomikos prieaugio prognozę nuo 4 iki 3,1 proc., informuoja „Postimees“. Kaip rodo trečiadienį paskelbta naujausia banko prognozė, šiais metais Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelės 3,1 procento. Rugpjūtį „Swedbank“ analitikai prognozavo, kad šiais metais Estijos BVP išaugs 4 proc., o dar praėjusių metų pavasarį buvo prognozuojamas 4,2 proc. Estijos ekonomikos prieaugis.

Pabrangus maistui ir energijai, vartotojų kainos Estijoje kovo mėn. augo sparčiausiu mėnesiniu tempu per daugiau nei dvejus metus ir sukėlė nerimą, ar šalis atitiks įstojimo į euro zoną reikalavimus, praneša naujienų agentūra Bloomberg. Estijos Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį vartotojų kainos šalyje išaugo 1,3 proc., tai didžiausias augimas nuo 2008 m. sausio mėn. Per metus vartotojų kainos išaugo 1,7 proc.

Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, Estijos biudžeto deficitas pernai sudarė 1,7 proc. bendrojo vidaus produkto, tai patvirtina, kad Estija atitinka visus kriterijus euro įsivedimui 2011 m. sausio mėn. Valdžios sektoriaus deficitas pernai sudarė 3,7 mlrd. kronų. 2008 m. šis siekė 6,9 mlrd. kronų.

Dėl tebesitęsiančio privataus vartojimo mažėjimo, Estijos ekonomika per trečią metų ketvirtį smuko daugiau nei buvo prognozuojama. Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per trečią metų ketvirtį smuko 15,6 proc. Lapkričio mėn. viduryje buvo numatytas 15,3 proc. nuosmukis. Per antrą metų ketvirtį BVP krito 16,1 proc. Pašalinus sezoniškumo įtaką, Estijos BVP per minėtą laikotarpį krito 3 proc. nuo antro metų ketvirčio.

Ar Baltijos šalys žlugdo Skandinavijos bankų verslą? O gal tokiomis kalbomis norima paversti jas atpirkimo ožkomis? Tokios mažos, bet tokios baisios Neseniai buvo sumažinti Skandinavijos bankų skolinimosi reitingai. Tai, teigiama, padaryta dėl Baltijos šalių. Baltijos šalims sesutėms per ausį tėkštelėjo ir Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Jis pareiškė, kad jos kelia didžiausią grėsmę Švedijos ekonomikai.

Pasaulinė ūkio krizė smarkiai sumažino ir turtingiausių Estijos gyventojų pajamas bei turtus. Šiemet žmonių, kurių turtas vertinamas daugiau kaip milijardu kronų, minėtame krašte yra perpus mažiau nei prieš metus. Šiuo metu Estijoje gyvena 22 milijardieriai. Tai paaiškėjo, kai ekonomikos leidinys „Aripaev“ paskelbė šių metų 500 turtingiausių Estijos žmonių sąrašą, sudarytą jau aštuntus metus iš eilės.

Estijos pramininė gamyba sausio mėnesį patyrė didžiausią nuosmukį per pastaruosius 14 metų. Tai tėra tik dar vienas ženklas, kad šalyje gilėja ekonominė recesija. Teigiama, kad pramoninė gamyba smuko net 26,8 proc, o tai yra pats didžiausias rodiklis nuo pat 1995 metų, kai Taline įsikūrusi statistikos tarnyba pradėjo rinkti tokius duomenis. Tarkime statybinių medžiagų gamyba per sausį smuko 44 proc. Mettalo produktų gamyba sumažėjo 40 proc., o chemijos pramonės – 38 proc.

Lietuva gali tapti kita Rytų Europos šalimi, kuriai dėl pasaulinės ekonominės krizės prireiks tarptautinės finansinės paramos - Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Centrinėje Europoje vadovą Christophą Rosenbergą cituoja agentūra „Bloomberg“. Agentūros pranešime teigiama, kad, pagal TVF prognozes, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais smuktelės „mažiausiai“ 2 proc. Lietuvos bankas spalį prognozavo, kad 2009 metais BVP smuktels 1,2 proc.

Lietuvos ekonomika 2009 metais augs tiek, kiek ją sugebės išauginti produkciją eksportuojančios bendrovės. Tačiau krentant paklausai vidaus rinkoje šalies ekonomikos plėtra artimiausius porą metų bus greičiausiai simboliška bei lydima nuosmukio kai kuriais ketvirčiais, o pakilimas Lietuvos ekonomikos cikle prognozuojamas ne anksčiau kaip 2011-2012 metais.

Toks dabar metas, kai visi be išimčių ekonomikos prognozuotojai skuba sukūrenti savo pavasarines prognozes, skelbdami naujas ir visai kitokias. Mes pagarsėjome tuo, kad Europos Komisijos (EK) paviešintuose pramatymuose esame vienintelė šalis, kuri 2010 metais smuktels į recesiją – ūkinės veiklos plėtra bus nebe plėtra, o susitraukimas, bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 1,1 procentu. Visų BVP jau augs, o mūsų – mažės.

2008 metų pirmą ketvirtį Europos Sąjungos bendras vidaus produktas (BVP) augo 2,3 proc., Lietuvoje – 6,8 proc., rodo Eurostat duomenys. Palyginti su 2007 m. IV ketvirčiu, ES BVP pirmą ketvirtį padidėjo 0,7 proc. Daugiau nei Lietuvoje BVP augo Slovakijoje – 8,7 proc., Ruminijoje – 8,2 proc, Bulgarijoje - 7 proc.. „Artimiausių“ kaimynių Latvijos ir Estijos BVP augo 3,3 ir 1,4 proc., atitinkamai Lentelė: BVP pokyčiai palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

Balandžio pabaigoje Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Komisija (EK) paskelbė savo atnaujintas ūkio raidos prognozes šiems ir ateinantiems metams. Išsivysčiusių šalių ūkio plėtros ateitį teko padažyti tamsesnėmis spalvomis. Mums taip pat. 2001-2003 m. taip nebuvo. Tada ES ir JAV ekonomikos pasuko į gan ryškų augimo lėtėjimą, tuo tarpu Lietuvos ūkis dūmė aukštyn tarsi skubėdamas kuo greičiau atsiimti dėl Rusijos finansinės krizės pasekmių prarastus pusantrų metų.

„Nordea Markets“ analitikai naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Economic Outlook“ konstatuoja, kad nuo metų pradžios pasaulio ūkio būklė dar pablogėjo. Paskolų krizės pabaigos dar nematyti, likvidumo problemos neišspręstos, bankai griežtina paskolų išdavimo sąlygas, nekilnojamojo turto rinkose stebimas aktyvumo sumažėjimas, o akcijų biržose tokio nuosmukio nebuvo nuo 2000-aisiais sprogusio IT rinkos burbulo.

Estijos ekonomikos augimas trečiąjį 2007 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pirminiais šalies Statistikos departamento duomenimis sudarė 6,4 proc. Tai pats mažiausias BVP augimas per paskutiniuosius 4 metus, skelbia dienraštis „Postimees“. Pasak dienraščio, BVP augimo sulėtėjimą labiausiai lėmė mažesnis pridėtinės vertės augimas apdirbamojoje pramonėje ir prekyboje. Poveikį ekonomikos augimo tempams padarė ir didelis praėjusiųjų metų šalis BVP augimas.

Laipsniškai didėja apyvarta biržoje, brangsta vis daugiau pozicijų. Optimistai dar gana atsargūs ir rinka bet kada gali pasukti žemyn. Kainų augimas trapus, palaikomas smulkiais sandoriais. Panašu, kad tvyrant štiliui kai kurie investuotojai metodiškai perka patrauklias akcijas. Pirmadienis prasidėjo įprastai maža apyvarta - 2,1  mln. Lt (be tiesioginių sandorių). Brangusių ir pigusių akcijų santykis - 13/12. Didžiausią apyvartą - 615 tūkst. Lt, pasiekė prekyba 3,49 proc.

Estijos premjeras Andrus Ansipas pareiškė, kad Rusija negali imtis ekonominių sankcijų prieš Estiją, nes „tokiu atveju jas reikėtų įvesti ir Europos Sąjungai". Duodamas interviu internetiniam leidiniui „Gazeta.ru“ A. Ansipas neatmetė galimybės, kad Maskva gali imtis administracinių priemonių riboti per Estiją vežamų krovinių srautus, tačiau, pasak jo, tam galima rasti atoveiksmį.

Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuva išlaikė pirmaujančias pozicijas tarp Baltijos šalių pagal ūkio augimo tempus. Tai rodo Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos tarnybų paskelbti išankstiniai rezultatai. "Pastaruosius trejus metus Lietuva demonstruoja gerą konkurencingumą. Sugebame augti tokiais šuoliais, kokių nematėme nuo 1997 metų. Sparčiu tempu auga ir eksportas, ypač turint galvoje situaciją už Lietuvos ribų.

Pirminiais vertinimais, Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį 2003 metų ketvirtį išaugo 3,5 proc., antradienį (09.30) paskelbė Estijos statistikos tarnyba. Dabartinėmis kainomis BVP sudarė 30,8 mlrd. Estijos kronų. Negalutiniais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Estijos BVP, palyginti su tuo pačiu 2002 metų laikotarpiu, padidėjo 4,3 proc.

Lietuvoje žmogaus socialinės raidos indeksas padidėjo nuo 0,808 punkto iki 0,824 punkto - mūsų šalis šiais metais pagerino savo pozicijas aukšto indekso šalių grupėje ir kartu su įstojimu į Europos Sąjungą (ES) taps šalimi donore, finansuosiančia mažiau išsivysčiusių šalių plėtrą. Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP, angl. UNDP) duomenimis, mūsų šalis užima 45 vietą tarp 175 vertintų pasaulio valstybių, t.y. buvo keturiomis vietomis aukščiau nei prieš metus.