eso
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „eso“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „eso“.
„Dievo akis“ – iš arčiau
Šį įstabų Sraigės ūko (angl. – „Helix Nebula“) kadrą naktiniame Čilės danguje užfiksavo Europos Pietinės observatorijos („European Southern Observatory“, ESO) 4,1 metro skersmens infraraudonųjų spindulių teleskopas VISTA.
Nors ESO šį kadrą pavadino „dangaus fejerverkais“, astronomai šį fantastišką ūką neretai vadina tiesiog „Dievo akimi“. Nesunku nuspėti, kodėl.
Į akį stulbinamai panašus Sraigės ūkas yra vienas iš artimiausių Žemei ir įspūdingiausių planetiškųjų ūkų.
Paukščių Takas iš arčiau
Europos Pietinės observatorijos mosklininkai siūlo pažvelgti iš arti į centrinę Paukščių Tako dalį. Šios kelionės pabaigoje pamatysite judantį dujų debesį, kurį sparčiai į save traukia mūsų galaktikos centre pasislėpusi juodoji skylė.
Į kometą keliaujantis zondas „Rosetta“ užmigdytas
Europos kosminis aparatas „Rosetta“, 2014 metais turintis pasiekti kometą, buvo užmigdytas, praneša BBC.
Komanda, nurodanti zondui panirti į gilaus miego fazę, trečiadienį pasiųsta iš valdymo centro Vokietijoje. Dabar veikia tik jo šildytuvai ir „žadintuvas“.
Erdvėlaivis jokių signalų nebesiųs artimiausius 2,5 metų. „Rosetta“ turėtų prabusti 2014 metų sausio 20 dieną, 10 val. Grinvičo laiku.
Nuotraukoje užfiksuota Paukščių Tako dvynė
Astronomai paskelbė nuotrauką, kurioje, anot jų, užfiksuotas geriausias Paukščių Tako dvyne vadinamos spiralinės galaktikos NGC 6744 atvaizdas.
Atvaizdą padarė Europos Pietų observatorijos (ESO) MPG/ESO 2,2 metrų teleskopas, esantis Čilėje, praneša BBC.
Ši galaktika yra už 30 mln. šviesmečių, Povo žvaigždyne. Nors ji beveik dvigubai didesnė už Paukščių Taką, galaktika turi tokias pačias aiškiai apibrėžtas spiralines atšakas ir ištęstą centrinę sritį.
Europa pasirinko vietą didžiausiam teleskopui
Europa pasirinko vietą, kurioje norėtų statyti didžiausią pasaulyje teleskopą. Jis iškils Čilėje, ant 3 km aukščio Cerro Armazones kalno.
Didžiojo Europos teleskopo (E-ELT – European Extremely Large Telescope) veidrodis bus 42 metrų skersmens, taigi beveik 5 kartus platesnis nei geriausių dabartinių teleskopų, rašo BBC.
Astronomai teigia, kad naujos kartos observatorija bus tokia galinga, kad galės užfiksuoti uolines planetas, esančias už Saulės sistemos ribų.
Parinkta vieta didžiausiam Žemėje optiniam teleskopui
Astronominius tyrimus Pietų pusrutulyje vykdančios Europos Pietinės observatorijos (ESO) konsultacinis komitetas rekomendavo statyti Didįjį Europos teleskopą (E-ELT, European Extremely Large Telescope) Čilėje, ant Cerro Armazones kalno Atakamos dykumoje.
ESO pranešime sakoma, kad pagrindinio naujosios observatorijos veidrodžio, sudaryto iš tūkstančio šešiakampių segmentų, skersmuo sieks 42 metrus. Šis teleskopas veiks 0,3 – 24 mikrometrų ilgio šviesos bangų ruože.
