eso

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prašo gyventojų būti apdairiems ir įsitikinti, kad elektros ar dujų skaitiklių atvykę tikrinti asmenys nėra bendrovės darbuotojais apsimetę sukčiai. ESO informuoja, kad praeitą savaitę Panevėžyje užfiksuoti du atvejai, kai „skaitiklių inspektoriais“ prisistatę sukčiai atvyko „patikrinti“ dujų skaitiklių. Atvykę apsimetėliai prisistatė neva esantys skaitiklių tikrintojai ir kalbėjo apie pažeistą dujų skaitiklio plombą.

Dujų ir elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per du šių metų mėnesius sulaukė rekordinio prašymų įsivesti dujas skaičiaus. Iš viso gyventojai pateikė beveik 1,2 tūkst. paraiškų – du kartus daugiau nei pernai sausį-vasarį. Daugiausia – 85 proc. – paraiškų pateikė naujų namų savininkai. Beveik 800 naujų paraiškų pateikta internetu. Dujinio šildymo populiarumas auga nuo praėjusių metų: 2015 metais pateikta beveik 4,8 tūkst. paraiškų – 12,4 proc.

Energetikos holdingo „Lietuvos energija“ valdomai didžiausiai šalies elektros energijos gamintojai „Lietuvos energijos gamyba“ (LED) vadovaus Eglė Čiužaitė. Bendrovė pranešė, kad penktadienį iš LEG valdybos pirmininkos ir generalinio direktoriaus pasitraukė Juozas Bartlingis, įmonės valdybą taip pat paliko Vidmantas Salietis.

Dėl penktadienio naktį gausiai iškritusio sniego elektros neturi 44,2 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų. Bendrovė pranešė, kad 9 val. duomenimis, daugiausiai gedimų užfiksuota Vilniaus ir Utenos regionuose. Vilniaus regione šiuo metu elektros tiekimas sutrikęs 28,1 tūkst. ESO klientų, Utenos regione - 16,1 tūkst. klientų. „Gedimus šalina maksimalios ESO pajėgos, suburtos iš bendrovės ir rangovų darbuotojų. Gedimų paieškai taip pat pasitelktas sraigtasparnis.

Paryžiuje susirinkę pasaulio lyderiai pernai nusprendė, kad žmonės turi baigti pro pirštus žiūrėti į klimato atšilimą ir nedelsiant imtis veiksmų. Vieni jų - naudoti kuo daugiau "žaliosios energijos". Tačiau yra vienas "bet" - ši energija pakankamai brangi. Tad kaip šiemet elgsis Lietuva - didins elektros kainas ar klimato taršą? Lietuva buvo įsipareigojusi iki 2020 metų užtikrinti, kad 23 proc. energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Viename iš artimiausių mūsų galaktikos spiečių – M4 – astronomai pastebėjo mįslingai jauną žvaigždę, informuoja livescience.com. Kamuoliniame spiečiuje Europos Pietinės observatorijos (ESO) Čilėje teleskopo objektyvas užfiksavo dešimtis tūkstančių senų žvaigždžių. Tačiau viena iš jų yra neįtikėtinai jauno amžiaus.

Šį įstabų Sraigės ūko (angl. – „Helix Nebula“) kadrą naktiniame Čilės danguje užfiksavo Europos Pietinės observatorijos („European Southern Observatory“, ESO) 4,1 metro skersmens infraraudonųjų spindulių teleskopas VISTA. Nors ESO šį kadrą pavadino „dangaus fejerverkais“, astronomai šį fantastišką ūką neretai vadina tiesiog „Dievo akimi“. Nesunku nuspėti, kodėl. Į akį stulbinamai panašus Sraigės ūkas yra vienas iš artimiausių Žemei ir įspūdingiausių planetiškųjų ūkų.

Europos Pietinės observatorijos mosklininkai siūlo pažvelgti iš arti į centrinę Paukščių Tako dalį. Šios kelionės pabaigoje pamatysite judantį dujų debesį, kurį sparčiai į save traukia mūsų galaktikos centre pasislėpusi juodoji skylė.

Europos kosminis aparatas „Rosetta“, 2014 metais turintis pasiekti kometą, buvo užmigdytas, praneša BBC. Komanda, nurodanti zondui panirti į gilaus miego fazę, trečiadienį pasiųsta iš valdymo centro Vokietijoje. Dabar veikia tik jo šildytuvai ir „žadintuvas“. Erdvėlaivis jokių signalų nebesiųs artimiausius 2,5 metų. „Rosetta“ turėtų prabusti 2014 metų sausio 20 dieną, 10 val. Grinvičo laiku.

Astronomai paskelbė nuotrauką, kurioje, anot jų, užfiksuotas geriausias Paukščių Tako dvyne vadinamos spiralinės galaktikos NGC 6744 atvaizdas. Atvaizdą padarė Europos Pietų observatorijos (ESO) MPG/ESO 2,2 metrų teleskopas, esantis Čilėje, praneša BBC. Ši galaktika yra už 30 mln. šviesmečių, Povo žvaigždyne. Nors ji beveik dvigubai didesnė už Paukščių Taką, galaktika turi tokias pačias aiškiai apibrėžtas spiralines atšakas ir ištęstą centrinę sritį.

Europa pasirinko vietą, kurioje norėtų statyti didžiausią pasaulyje teleskopą. Jis iškils Čilėje, ant 3 km aukščio Cerro Armazones kalno. Didžiojo Europos teleskopo (E-ELT – European Extremely Large Telescope) veidrodis bus 42 metrų skersmens, taigi beveik 5 kartus platesnis nei geriausių dabartinių teleskopų, rašo BBC. Astronomai teigia, kad naujos kartos observatorija bus tokia galinga, kad galės užfiksuoti uolines planetas, esančias už Saulės sistemos ribų.

Astronominius tyrimus Pietų pusrutulyje vykdančios Europos Pietinės observatorijos (ESO) konsultacinis komitetas rekomendavo statyti Didįjį  Europos teleskopą (E-ELT, European Extremely Large Telescope) Čilėje, ant Cerro Armazones kalno Atakamos dykumoje.   ESO pranešime sakoma, kad pagrindinio naujosios observatorijos veidrodžio, sudaryto iš tūkstančio šešiakampių segmentų, skersmuo sieks 42 metrus. Šis teleskopas veiks 0,3 – 24 mikrometrų ilgio šviesos bangų ruože.