es parama

Iki balandžio pabaigos Vyriausybė turi pateikti Europos Komisijai planą, kaip bus leidžiama Gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės skirti 2,225 mlrd. eurų. Likus dviem balandžio savaitėms planus pristatė Finansų ministerija. Iš visos šios sumos 37 proc. visų lėšų, arba 823 mln. eurų planuojama skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc., arba 445 mln. eurų, – skaitmeninimui, 14 proc., arba 311 mln. eurų, – švietimui, 12 proc., arba 267 mln. eurų, – sveikatai, 5 proc., arba 111 mln.

Skirtingą produkciją gaminantys ūkininkai veikdami bendrai gali išlošti restoranams, mokykloms ar darželiams pristatyti šviežius ir ekologiškus maisto produktus. Ūkininkai tikina, kad šis būdas naudingas abiem pusėms – vartotojai greitai gauna kokybiškus produktus, o ūkininkams nereikia ieškoti tarpininkų ar patiems atskirai pristatyti produktus pirkėjams.

Naują valdančiąja koaliciją sudarančių partijų atstovai yra užsiminę apie tai, kad gali būti naikinamos kai kurios mokesčių lengvatos – tarp jų ir žemės ūkio sektoriui. Vis dėlto tokie sprendimai gali padidinti maisto kainas, juolab, kad paties sektoriaus laukia didelės permainos dėl naujų ES reikalavimų. Kadenciją baigiantis žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako nežinantis, kas bus naujas ministras, tačiau jam iššūkių tikrai netrūks.

Siekiant daugiau paramos išmokėti tikriems ūkininkams, vis daugiau dėmesio skiriama pareiškėjų, galimai imituojančių ūkininkavimą, kontrolei visoje Lietuvos teritorijoje, praneša Žemės ūkio ministerija. Sparčiai didėjant auginamų daržovių deklaruotiems plotams, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) rizikos grupei priskyrė pareiškėjus, siekiančius susietosios paramos už atvirame grunte auginamas daržoves (moliūgus, valgomuosius ridikus, krapus) bei atliko patikrinimus vietoje.

Viešumoje pasigirsta svarstymų, esą didžiąją dalį ES paramos gauna stambūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Tačiau iš tiesų kai kurios priemonės skirtos tik smulkiesiems. Pasinaudoję parama bendradarbiavimui, smulkieji džiaugiasi pagerinę ūkių padėtį.

Europos Komisija patvirtino laikinosios valstybės pagalbos schemą Lietuvos paukščių augintojams ir paukštienos perdirbimo įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19 pandemijos. Paukštininkystės sektoriui bus skirta 12 mln. Eur parama. Parama paukštienos perdirbimo įmonėms siekiama iš dalies kompensuoti prarastas pajamas ir palengvinti sunkumus, su kuriais susidūrė įmonės dėl COVID-19 viruso protrūkio šių metų liepos–rugsėjo mėn. laikotarpiu.

Nuo spalio 16 d. pradedami mokėti tiesioginių išmokų ir kompensacinių išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones avansai už 2020 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, praneša Žemės ūkio ministerija. Planuojama, kad avansai – 365 mln. eurų – pasieks pareiškėjus iki lapkričio 30 d. Likusi išmokų dalis į pareiškėjų sąskaitas bus pervedama nuo gruodžio 1 d. Iš viso 2020 m. tiesioginėms išmokoms skirta 517 mln. eurų (2019 m. – 483 mln.

Europos Komisija (EK) patvirtino 61 mln. eurų Lietuvos paramą, skirtą su koronavirusu susijusių produktų moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai (MTTP) ir gamybai.  Parama patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos schemą, pranešė Komisija.  Parama galės naudotis bet kokios įmonės, galinčios atlikti tokius tyrimus ar gaminti produktus, išskyrus pirminio žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros bei finansų įmones. Parama bus teikiama tiesioginėmis dotacijomis.

Pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl koronaviruso krizės, išmokėta visa numatyta laikinoji valstybės pagalba – 18,5 mln. eurų, penktadienį pranešė  Žemės ūkio ministerija.    Šiomis lėšomis kompensuojamos balandžio-gegužės mėnesių pieno gamintojų pajamų netektys. Pagalbos dydis – 77,80 euro už birželio 1-ąją Ūkinių gyvūnų registre užregistruotą karvę.

ES valstybių vadovams sutarus dėl būsimo bendrijos biudžeto, taip pat dėl papildomo pagalbos paketo, aiškėja ir tai, kiek pinigų artimiausiais metais gaus Lietuvos žemdirbiai. Ketvirtadienį apie tai žurnalistams pasakojo žemės ūkio ministras Andrius Palionis. „Manau, kad rezultatas tikrai geras. Jeigu žiūrėti visą žemės ūkio biudžetą <...>, bendroje sumoje jis didėja beveik 900 mln. eurų. Rezultatas tikrai sveikintinas“, – kalbėjo ministras.

Sutarus dėl naujo ES biudžeto paaiškėjo, kad Lietuvai bus skirti milijardai eurų ES išmokų. Tačiau kartu su šiais pinigais planuojama jau nuo kitų metų įvesti ir naujus mokesčius. Juos mokės visi europiečiai – taip pat ir lietuviai. Ekonomistai pripažįsta, kad dėl to brangs kai kurios prekės ir paslaugos. Visų ES šalių vadovų pasirašytose išvadose dėl būsimo bendrijos biudžeto sutariama, kad bendrijai reikia įvesti naujus pajamų šaltinius.

Antradienio pavakarę po beveik penkių dienų nepertraukiamų derybų su kitų ES šalių vadovais dėl europinių pinigų į Lietuvą grįžęs Gitanas Nausėda džiaugėsi pasiektu rezultatu. „Gera nuotaika frįžome namo. Dėl to, kad pirmiausia džiaugiamės dėl visos ES. Buvo klausimų, abejonių, ar ES gali greitai priimti sprendimus. <...> Tačiau Europos jėga, vienybė nugalėjo“, – grįžęs iš Briuselio Vilniaus oro uoste antradienį kalbėjo prezidentas.

Europos Komisija patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą valstybės pagalbos  schemą, pagal kurią bus kompensuojami dėl COVID-19 pandemijos kiaulienos, daržovių ir akvakultūros produktus gaminančių ir perdirbančių įmonių patirti nuostoliai. Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, patvirtinta valstybės pagalbos schema siekia 49,5 mln. eurų.  Pagal minėtą valstybės pagalbos schemą bus teikiama dviejų formų valstybės parama: tiesioginių subsidijų forma (tam bus skirta 9,5 mln.

Nerį daugybe smulkaus plastiko užteršusiai bendrovei „Ecso" – nauji nemalonumai. Kol prokurorai ir aplinkosaugininkai aiškinasi kaip ir kiek smulkinto plastiko pakliuvo į upę, aplinkos ministras prašo stabdyti įmonei pažadėtą 1,5 mln. eurų vertės Europos Sąjungos paramą. Įmonė „Ecso", įtariama leidusi smulkinto plastiko atliekas į Nerį, pasirodo, nevengia naudotis ir europine parama.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ketvirtadienį pranešė atlikusi kratas sukčiavimo Europos Sąjungos (ES) parama tyrime ir sulaikė keturis asmenis. Tai – trys Lietuvos ir vienas užsienio valstybės pilietis. Trečiadienį atliktos kratos jų namuose ir biure.

Pagal įstatymą vilkų medžioklė galėtų trukti iki balandžio, tačiau išnaudojus 120 sumedžiotų gyvūnų limitą, ji jau sustabdyta. Beveik tuo pačiu metu paskelbta nauja priemonė apsisaugoti nuo jų daromos žalos. Žemės ūkio ministerija registravo ministro įsakymo projektą, kuriame teigiama, kad priemonės tikslas – prevencinių priemonių taikymas siekiant sumažinti visuomeninio konflikto lygį išsaugant rūšių ir buveinių biologinę įvairovę.

Apie saulės elektrinių įsirengimą vis dažniau susimąsto gyventojai, kurie savo namų ūkius nori ne tik aprūpinti elektra, ilgainiui sutaupyti, bet atsižvelgia ir į gamtos išteklius. Nors saulės elektrinių įrengimas nėra labai pigus, gyventojams kasmet skiriama parama, skatinanti elektrinėms individualiuose namuose įsirengti ir nutolusioms saulės elektrinėms įsigyti. 2020 m. saulės elektrinėms numatyta rekordinė paramos suma – 9 mln. eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) skelbia antradienį sulaikiusi du asmenis, įtariamus pasikėsinus apgaule užvaldyti 700 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui. Tyrimo metu nustatyta, kad grupė Kauno apskrities ūkininkų, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti Europos Sąjungos paramos lėšas, užpildė ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė 2018 metų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas.

Nors Lietuvoje netrūksta įvairių tarptautinių ar nacionalinių projektų, kurių tikslas – gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę, atnaujinami įstatymai, aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, tačiau ši asmenų grupė vis dar jaučia atskirtį. Tai liudija nedraugiška aplinka pradedant viešaisiais objektais – gydymo, švietimo įstaigomis, valstybinėmis institucijomis, daugiabučiais namais, gatvėmis, viešuoju transportu, ir baigiant sociokultūrinių negalią turinčių žmonių poreikių tenkinimu.

Siekdama išvengti vadinamųjų vidutinių pajamų spąstų, Lietuva turi užtikrinti technologinę pažangą ir inovacijų diegimą, trečiadienį pareiškė aukšto rango Europos Komisijos (EK) pareigūnas. EK Regioninės politikos direktorato vadovas Marcas Lemaitre'as taip komentavo Lietuvos finansų ministro Viliaus Šapokos perspėjimą, kad vidutinių pajamų spąstų riziką kelia numatomas ES sanglaudos paramos mažėjimas. „Būsimas Lietuvos vystymosi kelias nepriklauso nuo Sanglaudos politikos.

Jau ilgą laiką diskutuojama apie tai, kad gerėjant ekonominei Lietuvos situacijai, mažės Europos Sąjungos (ES) suteikiama parama. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo paradoksą, kaip gi apskaičiuojama teiktina parama. Pagal skaičiavimus išeis, kad Latvija ir Graikija gaus daugiau nei Lietuva.

Lietuva, ruošdamasi galimam Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos mažėjimui po 2020 metų, investiciniuose fonduose sukaupė 1,093 mlrd. eurų. ES struktūrinė parama Lietuvos ekonomikos pritraukimo prie Bendrijos vidurkio projektams panaudojama vieną kartą, tačiau fonduose gulinčios lėšos investuojamos kaip paskolos arba jų garantijos.

Šventosios jūrų uosto gaivinimas gali kainuoti maždaug 35-40 mln. eurų, tikėtina, kad paramą šiam projektui suteiks Europos Sąjunga (ES), teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. „Kitą savaitę turėtų įvykti pirmasis šiam klausimui suburtos darbo grupės posėdis. Šventosios uosto klausimą koordinuos Žemės ūkio ministerija.

Žemės ūkio ministras artimiausiu metu žada apsispręsti dėl jo patarėjo Virginijaus Kirsnicko, su kuriuo susijusios įmonės galėjo netinkamai panaudoti Europos Sąjungos paramą, ateities. Bronius Markauskas BNS pripažino turintis abejonių dėl V. Kirsnicko galimynių tęsti darbą ministerijoje.

Lygių galimybių kontrolieriai konstatavo, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nustatyta tvarka, pagal kurią jauniems žmonėms sudaroma daugiau galimybių gauti Europos Sąjungos (ES) lėšų verslui kaime pradėti, yra diskriminacinė.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), vienijanti didžiausias paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų verslo organizacijas, žeria kritiką Lietuvos darbo biržai dėl nenoro bendradarbiauti ir netinkamo bedarbiams įtraukti į darbo rinką skiriamų šimtų milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, rašoma pranešime spaudai. LVK pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos darbo birža svarstant su darbo užimtumu susijusius klausimus.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse investicijos ir žmogiškasis kapitalas vis labiau koncentruojasi pažangiuose miestuose, pasižyminčiuose išsilavinusių gyventojų gausa, išvystyta infrastruktūra ir prieiga prie kapitalo. Tai lemia augantį ekonominį atotrūkį tarp aukso amžių išgyvenančių miestų ir stagnuojančių regionų. Šios tendencijos nėra svetimos ir Lietuvai. Visgi jos vertinamos nevienareikšmiškai, nes kelia nemažai iššūkių ir perpildytiems miestams, ir vis labiau tuštėjantiems regionams.

Lietuva jau dabar turėtų ruoštis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos sumažėjimui po 2020 metų, teigia valstybės valdomo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ vadovas. Pasak Daliaus Misiūno, reikėtų svarstyti apie specialų fondą, kurį sudarytų valstybės valdomų įmonių dividendai ir pajamos, gautos už parduotas valstybės valdomų įmonių akcijas.

Kaimo žmonių gyvenimo sąlygos, o ypač vietiniai žvyrkeliai, einantys per tūkstančius kaimo gyvenviečių – viena opiausių temų, kamuojančių ir gyventojus, ir verslininkus. Ypač tai jaučiasi rudens ar pavasario polaidžio metu, kai dėl blogos kelių būklės šie tampa sunkiai pravažiuojami.

Ilgą laiką buvusi tarp ES lyderių pagal ekonomikos augimo tempus, šiais metais Lietuva savo BVP augina lėčiau. Šiandien Lietuvoje viešintiems Tarptautinio valiutos fondo atstovams šalies ekonomikos prognozes pristatę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertai teigia, kad šalies ekonomikos plėtra jau pasiekė savo augimo potencialo ribą, tad norint paspartinti plėtrą, reikalinga „aukštesnė pavara“ – ryžtingesnės struktūrinės reformos.

Sostinės savivaldybė atsiskaito su rangovais už atliktus Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo tiesimo darbus pagal suderintą atsiskaitymo grafiką. Iki šiol aplinkkelio statytojams pervesta jau 14,5 mln. eurų. 9,3 mln. eurų iš ES fondų rangovą pasieks šiandieną, dar 5,2 mln. eurų savivaldybė buvo pervedusi vasaros pradžioje, gavusi banko paskolą investiciniams savivaldybės projektams. Iš viso projektui yra skirta 84,06 mln.

Europos Komisija (EK) pieno krizės išvargintiems Lietuvos pieno gamintojams skirs 13,3 mln. eurų dar paramos, tiek pat turės skirti valstybė, pranešė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Pasak jos, tikimasi, kad visa daugiau nei 26 mln. eurų parama bus išmokėta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. „Iš Europos Sąjungos patvirtinta, kad gausime 13,3 mln. eurų. Tiek pat planuojame pridėti ir iš valstybės biudžeto“, - BNS iš Briuselio sakė V.Baltraitienė.

Metai netrukus baigsis, tačiau verslas dar aiškiai nežino, nei kokių Europos Sąjungos (ES) priemonių kvietimai bus skelbiami pirmąjį ateinančių metų ketvirtį, nei kiek jiems bus skirta lėšų. Spėliojama, kad Ūkio ir Finansų ministerijos vis dar ginčijasi, kurios ES priemonės bus grąžintinos, kurios – subsidijos, rašo „Verslo žinios“. „Ūkio ministerijai tikrai reikėtų pasitempti.

Kaimo plėtros programos lėšų skirstymas kaitina žemdirbių nervus. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija skelbia, kad nenašių žemių ūkininkams iki 2020 m. numatyta beveik perpus mažiau išmokų, nei jų gauta praėjusiu finansiniu laikotarpiu. Jei kompensacinės paramos dalybų taisyklės nebus skubiai pakeistos, nederlingų žemių ūkininkai grasina mitingais sostinėje. „Pieno gamintojai, kiaulių augintojai jau sužlugdyti, atėjo eilė ūkininkaujantiesiems nederlingose žemėse.

Jūratė Anilionytė, Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ūkio ministro įsakymu, Kauno savivaldybei gali tekti gražinti beveik pusę mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos, gautos „Žalgirio“ arenai statyti. Savivaldybė ministro įsakymą apskundė, tačiau Verslo paramos agentūra teigia, kad miesto valdininkai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Molėtų rajone atidarytas mėsinių viščiukų auginimo kompleksas. Į jį investuoti 8 milijonai litų. Plėstis kooperatyvui priklausančią įmonę „Agvika“, anot jos atstovų, verčia augantis vištienos suvartojimas. Jis Lietuvoje per dešimtmetį padvigubėjo. Naujas paukštynas Antagaluonėje atsirado vietoje apgriuvusių kiaulidžių. Atstatytos ir modernizuotos trys senosios fermos, dar dvi paukštidės – visai naujos.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimas –– tai viena iš sričių, kuri daro įtaką ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui, bei sukuria vieną iš didžiausių pridėtinių verčių. Mokslinių tyrimų integravimas į verslo plėtrą sukuria visas sąlygas įmonei tapti savo srities lydere ir savo kuriamais produktais ir paslaugomis konkuruoti su kitais gamintojais.

Lietuva Europos Sąjungos nare tapo prieš dešimtmetį. Per tą laikotarpį šalyje įvyko nemažai teigiamų pokyčių, ypač žemės ūkio sektoriuje. Modernizuojami ūkiai, auga Lietuvoje pagamintų produktų konkurencingumas užsienio rinkose, mažėja atotrūkis tarp miesto ir kaimo – visą tai Lietuvai pavyko pasiekti gavus 7,89 mlrd. litų Europos Sąjungos paramą, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą.

SEB banko duomenimis, pernai šalies ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės dažniau negu prieš metus naudojosi lizingo paslaugomis. Banko suteiktų lizingo paslaugų vertė šiam sektoriui 2013 m. išaugo beveik du kartus (90 proc.) ir sudarė 27,5 mln. litų. Bendras banko finansavimo mastas, įskaitant trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas, šiam sektoriui per metus padidėjo 5 procentais.

 Albinas Čaplikas VL žurnalistas Žemdirbiai yra atsargūs, ilgai stebi permainas žadančius valdžios žmones, abejoja, vertina kiekvieną jų žingsnį ir negaili kritikos. Tačiau vieną dieną jie tarsi sutartinai pradeda pasitikėti. Regis, kaip tik taip šįmet nutiko žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai. Nuo pirmos dienos šis ministras dirbo ramiai ir nepritrūkdamas kantrybės aiškino pasirinktų darbų būtinumą.

Šilumos tiekimo sistemos modernizavimo ir plėtros projektams bus papildomai skirta apie 20,1 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Tokį nutarimą lapkričio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Energetikos ministerijos raginimus tinkamai įvertinti pagal priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ įgyvendinamų projektų svarbą Lietuvos gyventojams.

Nuo rugsėjo 30 dienos prasideda papildomas paraiškų rinkimas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinamą planavimo būdu gauti. Paraiškas iki šių metų lapkričio 29 dienos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) gali teikti savivaldybės, išskyrus administracinius centrus.

Ilgą laiką dėl avarinės pastatų būklės uždarytas Palėvenės dominikonų vienuolynas (Kupiškio raj.) vėl atvėrė vartus. Ir ne tik lankytojams, o ir didesnėms šventėms, festivaliams, meno renginiams. „Čia apsilankę žmonės teigia, jog vienuolyno ansamblyje jaučiama nepakartojama dvasia ir dažnai sugrįžta“, - pasakoja bendruomenės „Palėvenys“ vadovė Laimutė Juknevičienė.

Laisvė Aužbikavičienė Šiemet paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ buvo teikiamos itin aktyviai. Pareiškėjų prašoma paramos suma daugiau negu tris kartus viršijo šiai priemonei skirtą biudžetą, kuris siekia daugiau negu 2,8 milijono litų. Todėl pateiktoms paraiškoms buvo atliktas pirmumo vertinimas.

Laisvė Aužbikavičienė Šiemet paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ buvo teikiamos itin aktyviai. Pareiškėjų prašoma paramos suma daugiau negu tris kartus viršijo šiai priemonei skirtą biudžetą, kuris siekia daugiau negu 2,8 milijono litų. Todėl pateiktoms paraiškoms buvo atliktas pirmumo vertinimas.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybės 2009 metais itin reklamuotas ekonomikos skatinimo planas, turėjęs ištraukti Lietuvą iš krizės, patyrė fiasko. Šalį savo piniginėmis gelbėjo tarnautojai, darbininkai, pensininkai. O 4 mlrd. litų, apie kurių įliejimą į šalies verslą tada taip optimistiškai kalbėjo konservatoriai, Lietuva nė nepajuto, pinigai tarsi kažkur išgaravo.

Buvusi Panevėžio rajono Velžio seniūnijos socialinė darbuotoja 56 metų Regina Misevičienė, pasisavinusi varguoliams Europos Sąjungos skirtus maisto produktus ir suklastojusi dokumentus, atsipirko pinigine bauda. Panevėžio apylinkės teismas vakar paskelbė nuosprendį R. Misevičienės baudžiamojoje byloje. Nubaudė pinigine bauda Moteris pripažinta kalta ir dėl svetimo turto pasisavinimo, ir dėl dokumentų klastojimo. Jai skirta subendrinta 25 MGL bauda – 3250 litų.

Povilas Sluškus Nuo š.m. birželio 25 d. iki liepos 19 d. renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ gauti. Šiemet kaimo turizmo skatinimui numatyta skirti daugiau kaip 13 mln. litų paramos lėšų.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre (ŠRATC) - vėl nerimo dienos. Dėl banko "Snoras" bankroto buvo įšaldyta 13 mln. Europos Sąjungos (ES) paramos fondo lėšų, skirtų statyti atliekų perdirbimo gamyklą, kurioje būtų rūšiuojamos komunalinės atliekos. Todėl projekto vykdymą ŠRATC ketina pradėti nuo mechaninio rūšiavimo įrenginių statybos. Projekto įgyvendinimui buvo numatyta 54 mln. litų, iš kurių 8 mln. skiria ŠRATC dalininkai - Šiaulių regiono savivaldybės.