erlandas paplauskis

Lietuvoje ėmė siausti laukinių orchidėjų vagys. Pajūryje ekologai rado daugiau kaip pusšimtį iškastų duobių ir išvogtų šių retų augalų. Aplinkosaugininkai sunerimę – tokių atvejų kasmet ėmė daugėti, ir ne tik Žemaitijoje, bet ir kitur Lietuvoje. Veikiausiai vadinamieji gamtos brakonieriai vagia siekdami pasipelnyti, mat juodojoje rinkoje vieno augalo kaina siekia apie šimtą eurų.

Tropinis karštis vėsiamėgėms žuvims tapo mirties spąstais – pajūrio krašte tekančioje Minijoje, 50-ties kilometrų upės ruože, gamtosaugininkai užfiksavo masinį žuvų kritimą. Karščių neištvėrė ne tik upėtakiai, bet ir didesnės lydekos, skelbia diena.lt „Dėl ilgai trunkančios kaitros vanduo sušilo tiek, kad šaltavandenės Minijos sekliame aukštupyje ir dalyje vidurupio deguonies kiekis pasiekė ribines žuvims vertes, ir prasidėjo masinis žuvų kritimas.

Karklėje, kraštovaizdžio draustinyje, galimai klastojant archeologinių tyrimų duomenis, išdygo gyvenamasis namas. Negana to, čia užsimota kurti visą gyvenvietę ant neva rastų senų pamatų. Archeologai įtarimų kratosi ir sako, kad taip siekia susidoroti konkurentai. Reportaže matomas dviaukštis namas Karklėje vidury laukų išdygo prieš trejus metus. Vieta – rami, pro langus matyti Plazės ežeras, netoli jūra, tik viena problema: ši teritorija – saugoma.

Savaitgalį poilsiausite prie Baltijos jūros? Tuomet atokvėpį pajūrio kurortinių miestelių paplūdimiuose siūlome paįvairinti pažintine kelione į Pajūrio regioninį parka. Iniciatyva „LT100: mano kelionė Lietuvai“ pataria atrasti laukines pakrantes ir unikalų gamtos kraštovaizdį, saugomą Pajūrio regioniniame parke. Teritorijoje, besitęsiančioje nuo Klaipėdos miesto iki senosios Palangos, atrasite nuostabių vietų, padėsiančių atitrūkti po savaitės darbų.

 Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Karklės paplūdimyje ties „Olando kepure“ nykstantis skardis ne tik žavi čia mėgstančius vaikštinėti poilsiautojus, bet ir kelia pavojų. Žmonių įsitikinimu, skardžio yrimą būtina stabdyti. Tuo metu specialistai teigia, kad to daryti tikrai nereikia. Karklės paplūdimys ties „Olando kepure“ – viena mėgstamiausių klaipėdiečių ir svečių pasivaikščiojimo vietų.

Anot specialistų, vėjo jėgainės jūroje - neišvengiama energetikos ateitis ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, ir tik laiko klausimas, kada jos įžengs į mūsų šalies vandenis. Tikimasi, kad per ateinančius kelerius metus jūrinė energetika Lietuvoje pajudės iš mirties taško, rašo antradienio „Vakarų ekspresas“. Tokios mintys išsakytos Baltijos aplinkos forumo ir Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto surengtoje diskusijoje.

Lietuvos valstybės įsipareigojimai diegti alternatyvius energijos šaltinius jau seniai tapo bokso ringu: dėl vėjo jėgainių statybų kaunasi valdininkai, gyventojai bei jėgainių statytojai. Pastaruoju metu pirštines maunasi ir žalieji.

Balandis prasidėjo visuomenės ultimatumu keturračiams - arba jūs mus, arba mes jus. Lietuvoje platinama reglamentuoti šių motociklų naudojimą raginanti peticija, Klaipėdos gatvėse atsirado į akis krentanti socialinė reklama, skirta pagalvoti prieš sėdant ant šios transporto priemonės. Tiesa, "sukilimo" prieš keturračius iniciatoriai pripažįsta būsią bejėgiai, jei jiems į pagalbą neateis įstatymai ir policijos pareigūnai.

Paplūdimiu ties Nemirseta vaikštinėjantys poilsiautojai nė už ką neatspėtų, kokios medžiagos panaudotos saugant čia esančias kopas. Smėlį ir augalų šaknis sulaikantys masyvūs tinklai iš palmių lapų nupinti tolimojoje Brazilijoje ir Gambijoje, praneša šios dienos „Respublika“. Palmių tinklai Pajūrio regioniniame parke atsirado Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stoties dėka. Ji jau seniai atlieka įvairius bandymus dirvožemio erozijos ir jos apsaugos srityje.

Kai į skandalus dėl nelegalių statybų bei statinių saugomose teritorijose vis dažniau įsipainioja ir politikai, o naujų dangoraižių statybos senamiesčiuose tapo įprastu reiškiniu, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimu susirūpinusiems entuziastams kovoti darosi vis sudėtingiau. Dėl vagonėlio ant Kuršių marių kranto aiškinosi aplinkos ministro Artūro Paulausko buvęs patarėjas Rolandas Zujevas, kilo neaiškumų ir dėl Klaipėdos rajono tarybos nario Alfredo Šiaulio vagonėlio ant Minijos kranto.

Buvęs aplinkos ministro Artūro Paulausko bendražygis Rolandas Zujevas, nepaisydamas aplinkosaugininkų reikalavimų bei Juodkrantėje toliau laikantis nelegaliai pastatytą vagonėlį, tarsi įkvepia kitus žmones pažeidinėti taisykles. Nelegaliai nameliu paverstą vagonėlį ichtiologiniame draustinyje Klaipėdos rajone, netoli Šilininkų gyvenvietės, ant Minijos kranto, buvo pasistatęs ir Klaipėdos rajono tarybos narys Alfredas Šiaulys.

Nuo uostamiesčio iki Palangos besidriekiantis dviračių takas startavus šiltajam sezonui kai kuriuose ruožuose pavirsta į automobilių trasą. „Pacanai“ iš Girulių iki Karklės laksto didžiuliu greičiu, baisu ne tik dėl vaikų“, - aiškino Kukuliškių kaimo gyventojas Vacys Petraitis. Kaip rašo „Vakarų ekspresas“, susitelkę žmonės čia jau žada kreiptis į valdžią, kad ant dviračių tako ties Kukuliškiais sudėtų „gulinčius policininkus“. Priešiškai nusiteikę gyventojai ir prieš keturračius motociklus.

Trečiadienį prie Aplinkos ministerijos apie šimtas žmonių piketavo prieš, jų nuomone, Aplinkos ministerijos keliamą grėsmę Lietuvos aplinkosauginiam paveldui. Jie įteikė ministerijai peticiją su daugiau nei 7 tūkst. internetu surinktų parašų, kurioje reikalaujama aplinkos ministrui Artūrui Paulauskui atsistatydinti.

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) atlikta studija parodė, kad Klaipėdos uosto galimybės bus išsemtos apie 2017 m. Japonai siūlo supilti salą prie Melnragės ir čia įrengti naują uostą, praneša lrt.

Į Pajūrio regioninį parką pasigrožėti rudeniška gamta atvykstantiems poilsiautojams reikėtų būti itin akyliems, nes juos gali sutraiškyti iki šiol nesutramdomai keturračiais motociklais siautėjantys vandalai, rašo "Vakarų ekspresas".Jie sau leidžia pramogauti net jautriose kopose, darkyti Plocio gamtinį rezervatą ir gąsdinti paplūdimiu vaikščiojančius žmones.

Išpuoselėtose Nidos pakrantėse mėtosi žuvų gaišenos. Kai kurios nugaišusios žuvys visai mažos, o kitos dydžiu ir išvaizda primena stambokas silkes.Kol mokslininkai ginčijasi, kodėl mariose masiškai gaišta žuvys, į Nidą atvykę ir marių pakrante nusprendę pasivaikščioti poilsiautojai turi saugotis, kad neužmintų ant gaišenos.

Vidury Klaipėdos esančioje degalinėje pasirodžiusi gyvatė įbaugino joje buvusius žmones. Tik po to, kai gyvis nugeibo, paaiškėjo, kad tai buvo ne gyvatė, o žaltys. Tačiau ne visiems žmonėms netikėti susidūrimai su šliaužiančiais gyvūnais baigiasi laimingai. Uostamiesčio medikai pusantros paros kovojo dėl bitininko gyvybės. Nuodinga gyvatė jo tykojo įsirangiusi į avilį. Po įkandimo dar spėjusį į ligoninę nuvykti žmogų ištiko koma.

Vadinamoji Kretingos varnų medžioklė skaldo visuomenę į dvi stovyklas. Palaikantieji šią idėją tvirtina, jog tik šitokiu būdu galima atsikratyti miestą teršiančių ir medžius niokojančių paukščių. Pasipiktinusieji šia medžiokle prilygina ją žiauriausiam vandalizmo aktui ir teigia, jog tokie veiksmai prieštarauja krikščioniškiems įsitikinimams. Beje, ekologai tvirtina, kad Kretingoje medžiojamos visai ne varnos, kaip yra teigiama, o nuo senų laikų buvę žemdirbių numylėtiniai kovai.