epidemija

Nuo sausio 30 dienos sostinėje skelbiama gripo epidemija. Sergamumas gripu šių metų 5-ąją savaitę Vilniuje viršijo epidemijos slenkstį: sergamumo rodiklis pasiekė 167,69 atvejį 10 tūkst. gyventojų, o vaikų sergamumas gripu iki 17 m. amžiaus sudarė 55,1 proc. visų sergančiųjų. Kol sergamumas sumažės ir bus paskelbta gripo epidemijos pabaiga, įstaigoms, įmonėms rekomenduojama laikytis tam tikrų profilaktikos ir epidemiologinės priežiūros priemonių.

Ketvirtą šių metų savaitę vėl smarkiai padaugėjo sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemijos sąrašas vėl pasipildė. Šiandien gripo epidemija paskelbta Elektrėnų savivaldybėje ir Trakų rajono savivaldybėje. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė devinta. Sausio 21–27 dienomis sergamumo rodiklis visoje šalyje siekė 155,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Viena po kitos Lietuvos savivaldybės skelbia gripo epidemiją, mat sergančiųjų tiek, kad medikai vos spėja suktis. Nustatyti tiklią diagnozę kauniečiai pasitelkė ir modernią aparatūrą. O šiųmetis gripas itin pavojingas, kone visiems sirgusiems kilo komplikacijų.  Primename, kad antradienį nuo gripo Šiauliuose mirė moteris. Tai pirmoji gripo auka šį gripo sezoną. Garbaus amžiaus pacientei sausio 15 d. buvo nustatyta gripo ir plaučių uždegimo diagnozė. Sausio 22 d. moteris mirė.

Penkios Lietuvos savivaldybės, tarp jų – Kauno ir Panevėžio miestų, paskelbė gripo epidemiją. Šių savivaldybių atstovai BNS patvirtino, kad epidemija po Nacionalinis visuomenės sveikatos centro rekomendacijų skelbiama nuo antradienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies savivaldybės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies savivaldybės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad 2019 m. sausio 21 d. NVSC specialistai rekomendavo Kauno ir Panevėžio miestų, Prienų, Kėdainių, Ignalinos, Šalčininkų ir Ukmergės rajonų savivaldybių teritorijose skelbti gripo epidemiją. NVSC specialistai praneša, kad praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodikliai aukščiau minėtose teritorijose yra tokie: Vilniaus apskrityje – 151,19 atv. / 10 tūkst.

 Dabar, kai aplink daug sergančių, kosėjančių ir sloguojančių, reikėtų susirūpinti savo sveikata ir imunine sistema.  Jeigu norite apsisaugoti nuo sparčiai plintančių virusų bei užkrečiamų peršalimo ligų, turėtumėte suklusti ir išmėginti šią priemonę, kurią jau seniai, kaip vieną pagrindinių inhaliacijų, naudoja vaikai ir suaugę.  Jums tereikia turėti eterinio pušų aliejaus bei juo kvėpuoti.

Seimas svarstys siūlymą, kad mokykloje paskelbus karantiną dėl epidemijos likti namie su vaikais gaudami ligos išmoką galėtų ir pradinukų tėvai. Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė tokiai socialdemokratų Juozo Oleko ir Juliaus Sabatausko inicijuotai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisai. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko tyrimą, kuris nustatė, kad parazituojatis grybelis evoliucionuoja taip greitai, kad netrukus gali tapti atsparus gydymui ir netrukus gali sukelti epidemiją tarp žmonių, gyvūnų ir augalų. Apie mokslo žurnale „Science“ skelbia Londono imperatoriškojo koledžo ir Eksesterio universiteto mokslininkų darbas. Jų manymu, grybelis netolimoje ateityje mutuos į atsparias antibiotikams superbakterijas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja. 13-ąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 26 d. – balandžio 1 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 78,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo dar mažiau – 58,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje mažėja ketvirtą savaitę iš eilės. Dešimtąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 5-11 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 97,0 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 66,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Nors sinoptikų prognozės džiugios – šaltis iš Lietuvos traukiasi, sveikatos specialistai kol kas gerų žinių neturi. Gripo epidemijos atšaukti neskubama: sergančiųjų skaičius mažėja labai nežymiai, o kai kuriose savivaldybėse kyla ir antrosios gripo epidemijos bangos grėsmė. Taip pat registruojama ir vis daugiau sergančiųjų žarnyno infekcijomis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, gripo epidemija Lietuvoje paskelbta beveik pusėje Lietuvos savivaldybių: 29 iš 60. Sergantiems specialistai pataria kuo daugiau ilsėtis, o turintiems sergančių namiškių, skirti ypatingą dėmesį dezinfekcinėms priemonėms ir stiprinti savo imunitetą vitaminu C. Nors sergamumas šalyje mažėja, sergančiųjų skaičius išlieka didelis: praėjusiais metais tuo pačiu metu sergančiųjų skaičius buvo beveik du kartu mažesnis (2018 m. – 123, 5 atv. / 10 tūkst. gyv.

Gripas ir peršalimo ligos šiais metais masiškai guldė Lietuvos gyventojus. Prie to prisidėjo ne tik pavojingos virusų formos, bet ir mūsų šalies žmonių elgsena susirgus. Lietuvoje vis dar populiaru sergant lankytis masinio susibūrimo vietose ir būti kolektyve – eiti į darbą ar dalyvauti paskaitose. Vasario pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nesilaiko medikų rekomenduojamo režimo, o sirgdami eina į darbą ir lanko mokslo įstaigas.

Cezario pjūvis – iki šiol ne tik medicinos, bet ir populiariojoje spaudoje diskusijas kelianti chirurginė procedūra, atliekama moterims, siekiant išvengti arba gydyti grėsmingas komplikacijas, keliančias pavojų motinos ar naujagimio gyvybei ir sveikatai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad sergamumas gripu Lietuvoje intensyviai didėja. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė jau pusė jų. Dėl paskelbto karantino nedirba 132 ugdymo įstaigos. Pastarosiomis dienomis visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 242 asmenys. 11 asmenų gydyta Intensyvios terapijos skyriuje.

Gripo epidemija Lietuvoje įsisiautėja. „Sodros" duomenimis, per 2 šių metų mėnesius jau išduota apie pusę milijono nedarbingumo pažymų. Vien per praėjusią savaitę – 50 tūkstančių, o per vos 2 šios savaitės dienas – 22 tūkstančiai. Šalies vaistinėse taip pat jaučiama įtampa – trūksta kai kurių vaistų. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją jau paskelbė 32. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šią savaitę Lietuvoje dėl paskelbto karantino nedirba 132 mokyklos.

Kasdien daugėjant sergančiųjų gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis infekcijomis, ULAC specialistai ragina neprarasti budrumo ir primena apie teisingą nespecifinių prevencinių priemonių naudojimą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Šiandien gripo epidemija paskelbta Kretingos rajono savivaldybėje. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė 30. Šeštąją šių metų savaitę (2018 m. vasario 5-11 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 185,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 108,8 atv./10 tūkst.

Nuo vasario 9 dienos sostinėje skelbiama gripo epidemija. Sergamumas gripu šių metų 5-ąją savaitę Vilniuje viršijo epidemijos slenkstį: sergamumo rodiklis pasiekė 171,24 atvejį 10000 gyventojų, o vaikų sergamumas gripu iki 17 m. amžiaus sudarė 50 proc. visų sergančiųjų. Vasario 7 d. duomenimis Vilniuje pamokos nevyksta 30 mokyklų.

Gyventojų sergamumas peršalimu ir gripu pasiekė kone dešimtmečio rekordą. Epidemija dėl šių ligų paskelbta kone pusėje Lietuvos savivaldybių. Dėl sergančiųjų gausos smarkiai trūksta ir kraujo donorų, dar nesergantys gyventojai raginami duoti kraujo. Panevėžio poliklinikos koridoriuose ir mamos su vaikais, ir vyresni panevėžiečiai laukia savo eilės. Vieni nuo čiaudinčių ir kosinčių prisidengę veidą saugosi, kiti atokiau savo eilės laukia.

Gripo epidemiją jau yra paskelbusios 18 šalies savivaldybių ir 60, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Epidemiją paskelbė Prienų, Raseinių, Švenčionių, Kėdainių, Jonavos, Klaipėdos, Ukmergės, Lazdijų, Joniškio, Šilalės, Šilutės, Ignalinos rajonų, Kauno, Panevėžio, Alytaus miestų, Kazlų Rūdos, Visagino, Birštono savivaldybės. Daugiausia sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) yra Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybėse.

Kaune šią savaitę kilus gripo epidemijai, devyniolika mokyklų skelbia karantiną. Penktadienį paaiškėjo, kad taip pat ir Vilniuje nuo pirmadienio kelios mokyklos bus uždaromos. Karantinas Kaune galėtų būti skelbiamas dar šešiose mokyklose, kuriose sergamumas gripu viršija dvidešimt procentų. Karantinas galėtų būti skelbiamas dar šešiose mokyklose, kuriose sergamumas gripu viršija dvidešimt procentų.

Svyruojant orams, gripo epidemija įgauna pagreitį. Vis daugiau Lietuvos savivaldybių skelbia pavojingą padėtį miestuose. Iš pradžių gripo epidemijos buvo paskelbtos Kauno miesto, Jonavos, Prienų ir Ukmergės rajonų savivaldybėse. O šiuo metu gripo epidemiją paskelbė iš viso trylika savivaldybių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina lietuvius išlikti budriems, nes kiekvieną dieną daugėja sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

Jemene užsikrėtimo cholera atvejų nuo balandžio pabaigos skaičius tikriausiai viršijo 500 tūkst., o beveik 2 000 žmonių nuo šios ligos mirė, pirmadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Remiantis organizacijos duomenimis, per keturis šios ligos protrūkio mėnesius karo draskomoje šalyje užregistruota 503 484 numanomi užsikrėtimo cholera atvejai ir 1 975 mirties nuo šios ligos atvejai.

Gripo epidemija atšaukta Akmenės ir Prienų rajonuose. Šiuo metu ji lieka paskelbta 13 savivaldybių iš 60, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 24 savivaldybės. Praėjusią savaitę šalyje sumažėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Registruota 78,9 susirgimo atvejų 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo šiek tiek daugiau – 80,27 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiandien gripo epidemiją atšaukė dar viena - Varėnos rajono savivaldybė. Vakar gripo epidemija atšaukta Šalčininkų ir Šilutės rajono savivaldybėse. Šią savaitę epidemiją atšaukė Zarasų, Kėdainių ir Šilalės rajono savivaldybės. Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 24 savivaldybės iš 60. Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje mažėja, tačiau medikai ragina neprarasti budrumo.

Gripo epidemija šiuo metu paskelbta 22 iš 60 savivaldybių. Ketvirtadienį ji atšaukta Širvintų rajone ir paskelbta Mažeikių rajone. Šią savaitę epidemiją taip pat atšaukė Švenčionių rajono savivaldybė. Ji lieka paskelbta Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto, Visagino, Marijampolės, Rietavo, Kazlų Rūdos savivaldybėse, taip pat Šilutės, Akmenės, Ukmergės, Raseinių, Lazdijų, Jonavos, Varėnos, Prienų, Zarasų, Kėdainių, Šalčininkų, Radviliškio, Šilalės rajonų savivaldybėse.

Gripo epidemija jau paskelbta 22 iš 60 savivaldybių. Trečiadienį šį sąrašą papildė Marijampolės savivaldybė, anksčiau šią savaitę epidemija paskelbta Rietave ir Kazlų Rūdos savivaldybėje. Gripo epidemija taip pat paskelbta Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto, Visagino savivaldybėse, taip pat Šilutės, Akmenės, Ukmergės, Raseinių, Lazdijų, Jonavos, Varėnos, Prienų, Zarasų, Kėdainių, Šalčininkų, Radviliškio, Širvintų, Šilalės rajonų savivaldybėse.

Lietuvoje toliau auga sergamumas gripu - epidemija paskelbta vienuolikoje savivaldybių iš 60. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro trečiadienio duomenimis, gripo epidemija paskelbta Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, taip pat Jonavos, Varėnos, Prienų, Švenčionių, Zarasų, Kėdainių, Šalčininkų ir Radviliškio rajonuose. Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) epideminį lygį perkopęs yra visoje Lietuvoje.

  Sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) visoje Lietuvoje perkopus epideminį lygį, antradienį epidemiją skelbia ir Klaipėdos savivaldybė.

  Panevėžyje nuo antradienio skelbiama gripo epidemija, pranešė savivaldybė.   Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Panevėžyje pasiekė 246,78 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pirmadienį gripu ir ŪVKTI sirgo 2279 panevėžiečiai, iš jų 1160 – vaikai.

Šiuo metu sergamumas gripu ir viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis labai sparčiai didėja. Jau užregistruota virš 2000 gripo atvejų, – praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Per šį gripo sezoną mirė jau 3 asmenys. Visi jie vilniečiai, vyresni, nei 80 metų. Visi mirties atvejai registruoti sausio mėnesį. Visa šalis prie epidemijos slenksčio ULAC Visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė sako, kad nedaug trūksta, jog gripo epidemiją būtų galima skelbti visos šalies mastu.

Išaugus sergamumui peršalimo ligomis gripo epidemija nuo antradienio paskelbta Jonavos rajone. Pirmadienį epidemija paskelbta Kauno mieste. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Kauno mieste sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis praėjusią savaitę viršijo 138 atvejus 10 tūkst. gyventojų, Jonavos rajone 10 tūkst. gyventojų teko per 134 susirgimus.

Medikai perspėja, kad artėja epidemija. Žmonių susibūrimo vietos ir šilta žiema – palankios sąlygos virusams plisti. Ir šie pastaruoju metu dauginasi it pasiutę. Priešpaskutinę metų savaitę į gydymo įstaigas Lietuvoje dėl gripo jau kreipėsi 515 žmonių, o prieš šventes vos 210. Kitomis ūminėmis kvėpavimo ligomis skundžiasi daugiau nei 20 tūkstančių gyventojų. Jau keturi tautiečiai paguldyti ir į intensyviosios terapijos skyrius. Daugiausiai sergančiųjų – sostinėje.

Ketvirtame pagal dydį Rusijos mieste, viename iš svarbiausių šios šalies pramonės centrų, – Jekaterinburge oficialiai paskelbta ŽIV epidemija, skelbia lenta.ru. Mieste užfiksuota apie 27 tūkst. ŽIV infekuotųjų, viso užkrėsta – 1,8 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad beveik 1,4 mln. gyventojų turinčiame mieste kas 50-as yra užkrėstas ŽIV. Epidemiologų išplatintame pranešime skelbiama, kad Sverdlovsko sritis pirmauja visoje Rusijoje pagal užkrėstųjų virusu skaičių 100 tūkst.

Politikai sugaišo per daug laiko, kol suprato alkoholio žalos mastą, sako parlamentinės opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Anot jo, konservatorių Seimui teikiamas planas, kaip sugriežtinti alkoholio vartojimą ir jo prieinamumą, yra kompleksinis ir paremtas kitų pasaulio šalių patirtimi. „Tik kompleksinį planą įgyvendinant galima pasiekti, kad šią (alkoholizmo - BNS) epidemiją su jos priežastimis ir pasekmėmis sugebėtume įveikti.

Nenuostabu, kad užsidelsusi gripo epidemija daro žalą ne tik žmogaus sveikatai, bet ir finansinei sričiai. Tiek įmonės, tiek valstybė užklupus žmonių nedarbingumui praranda dalį lėšų. Gripo epidemija staigi ir sunkiai sustabdoma, tad greitą ir stiprų neigiamą poveikį daro tiek paklausai, tiek pasiūlai. Akivaizdu, jog jei žmogus yra nedarbingas, jis neturi galimybės sukurti vertės ir tai yra praradimas ekonomikai. Nedirbama – nesukuriama vertė „Vis dėlto, viskas yra gana paprasta.

Nors milžiniški ligų protrūkiai gana reti, tačiau jiems įsisiautėjus laukia skaudžios pasekmės. Pastarieji metai taip pat nebuvo itin ramūs, kadangi nerimą kurstė kiaulių, paukščių gripas ir kitos ligos. Vis dėlto, pažvelgus į praeitį, istorijoje būta ypatingai skaudžių atvejų. Taigi, pateikiame 10 baisiausių ir begalę gyvybių nusinešusių epidemijų per visą žmonijos istoriją. Maro epidemija „Juodoji mirtis“. Europoje „Juodoji mirtis“ pratrūko 14 amžiaus viduryje.

 Kauno mieste nuo pirmadienio skelbiama gripo epidemija. Epidemija savivaldybės sprendimu paskelbta vadovaujantis Kauno visuomenės sveikatos centro rekomendacijomis - centro duomenimis, bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) pastarąją savaitę pasiekė 146,5 atvejo 10-čiai tūkst. gyventojų. Gripo epidemija skelbiama, jeigu savivaldybėse 10-čiai tūkst.

Alytuje ir Druskininkuose pirmadienį paskelbta gripo epidemija, BNS informavo Alytaus visuomenės sveikatos centras. Gripo epidemija skelbiama, jeigu savivaldybėse 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei šimtas sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), o gripo atvejai sudaro apie 30 procentų susirgimų. Tuo metu Alytaus mieste sergamumas gripu ir ŪVKTI praėjusią savaitę siekė 259,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, gripo atvejai sudarė 18 proc. susirgimų.

Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestuose svarstoma skelbti gripo epidemiją, vienam iš sergamumo rodiklių viršijus epideminį lygį. Šiose savivaldybėse 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei šimtas sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Nors kol kas nėra tenkinama kita sąlyga, kad 30 proc. atvejų būtų klinikinio gripo, epidemijas svarstoma skelbti ir nepasiekus šio rodiklio, sakė trečiadienį BNS kalbinti Visuomenės sveikatos centrų specialistai.

Ebolos virusas kai kurių vyrų spermoje gali išlikti devynis mėnesius po pirminės infekcijos – gerokai ilgiau negu iki šiol buvo manyta, rodo trečiadienį paskelbtos preliminaraus tyrimo išvados. Pirmoji tokio pobūdžio ilgalaikių tyrimų studija, paskelbta medicinos žurnale „New England Journal of Medicine“, pagrindžia gausėjančius įrodymus, kad Ebolos virusas gali užsilikti organizme, trikdydamas sveikatą daug mėnesių ar netgi metų.

Dainos Bosas dukters skiepų istorija pasiekė teismą. Gydytoja kaltinama neteisėtai vertųsis sveikatinimo veikla – dirbusi jau nebegaliojant licencijai. Medikė sako, kad jokios žalos pacientei nepadarė, tik pati prisivirė košės. Gydytoja epidemiologė ir pacientės mama susitiko teisme. Įtarimai, kad Dainos Bosas penkiolikmetei dukrai gydytoja Margarita Jadvyga Malukienė suleido ne tą vakciną, kilo prieš keturis mėnesius. Tada ir pradėjo aiškėti, kad skiepyti medikė apskritai neturėjo teisės.

 Iki šių metų liepos 27 dienos Lietuvoje registruoti 44 tymų atvejai, susirgo 11 vaikų ir 33 suaugusieji. Pernai per tą patį laikotarpį registruota 11 tymų atvejų, pirmadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). 2015 metais tymų protrūkiai registruoti daugelyje Europos bei pasaulio šalių. Lietuvoje daugiausia susirgimo tymais atvejų registruota Kauno apskrityje. Susirgimai taip pat registruoti Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskrityse.

Dvylikoje Lietuvos savivaldybių sergamumas gripu ir peršalimo ligomis priartėjo prie epidemijos slenksčio, pirmadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų sergamumo rodiklis peržengtas Alytaus miesto, Kauno miesto, Jonavos rajono, Marijampolės rajono, Jurbarko rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Molėtų rajono, Visagino miesto, Vilniaus miesto ir rajono bei Elektrėnų savivaldybėse.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad Europa nepasieks 2015 metų ŽIV epidemijos plitimo įveikimo tikslų. ŽIV infekcijos perdavimas 2013 metais palyginti su ankstesniu dešimtmečiu išaugo 80 procentų, informuoja nacionalinė LGBT teisių organizacija. Naujausi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPC) ir PSO pateikti duomenys rodo, kad pernai Europoje ir Centrinėje Azijoje ŽIV užsikrėtė 136 000 žmonių.

2014 m. rugpjūčio 8 d. Pasaulio sveikatos organizacija, atsižvelgdama į situaciją Vakarų Afrikos šalyse, paskelbė Ebola viruso epidemiją tarptautine ekstremalia visuomenės sveikatai situacija, kuri iki šiol nėra atšaukta – Ebola hemoraginės karštligės protrūkis šiuo metu ir toliau sparčiai plinta. Nėra nei skiepų, nei gydymo Ebola hemoraginė karštligė – reta, pavojinga ir dažnai mirtina liga, kuri prasideda staiga ir pasireiškia karščiavimu, silpnumu, raumenų, galvos, gerklės skausmu.

Spalio 3 dieną Vilniaus Rotušėje rinkosi tie, kuriems rūpėjo pasidalinti mintimis apie sveiką gyvenseną, fizinio aktyvumo svarbą, Viduržemio jūros regiono dietą ir jos poveikį sveikatai. Čia vyko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bei Lietuvos Respublikos garbės konsulato Neapolyje organizuotas kongresas „Fizinis aktyvumas ir Viduržemio jūros dieta – kelias į sveiką gyvenseną“. Lietuvos Respublikos garbės konsulas Neapolyje Dr.

 Jau pusė Lietuvos pažymėta afrikinio kiaulių maro ir jo grėsmės ženklu. Šios kiaulėms ir šernams pavojingos ligos židiniai užfiksuoti ir visose mūsų šalies kaimynėse. Jei viruso plitimo nepavyks suvaldyti, galima ilgam likti be savos gamybos natūralių tradicinių kiaulienos gaminių. Baltijos šalys ir Lenkija, kuriose nustatyti afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai, suvienijo jėgas kovojant su šia klastinga liga, dėl kurios patiriama daug ekonominių nuostoliųa.