energetikos krizė

Antradienį Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje Briuselyje už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai sieks pratęsti pernai gruodį patvirtintų energetikos krizei suvaldyti skirtų priemonių, tarp jų ir viršutinės dujų kainos ribos, galiojimą.

Degalų kainos vėl stiebiasi aukštyn – tiek benzinas, tiek dyzelinas kas savaitę brangsta vis keliais procentais. Ekonomistai aiškina, kad tai lemia naftos kainų kilimas. Tačiau priartėti prie karo pradžioje regėtų dviejų eurų už litrą jos esą galėtų nebent ištikus nenumatytiems atvejams. Degalų kainas vairuotojai prisimena gerai, tik labiausiai nenorėtų, kad pasikartotų prieš pusantrų metų patirtas scenarijus – kai Rusijai užpuolus Ukrainą kainos šoko į neregėtas aukštumas.

Latvija ir Estija penktadienį pasirašo memorandumą dėl bendradarbiavimo apsirūpinant gamtinėmis dujomis energetikos krizės atveju. Pasak Latvijos klimato ir energetikos ministro Raimondo Čudaro, šis dokumentas numato, kad dėl techninių ar kitų priežasčių sutrikus gamtinių dujų tiekimui regione, Latvija su Estija galės kartu naudotis jau pastatyta suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo infrastruktūra Estijos Paldiskio uoste.

Vokietijos ekonomika netikėtai susitraukė 2022-ųjų pabaigoje, veikiama karo Ukrainoje pasekmių, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, nepaisant to, jog stiprėja viltys dėl silpnėjančios energijos krizės. Remiantis preliminariais statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, didžiausia Europos ekonomika spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,2 procento. Finansinių duomenų įmonės „FactSet“ apklausti analitikai tikėjosi nulinio augimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad šiandien pradeda veikti subsidijų priemonė itin paveiktuose sektoriuose veikiančioms įmonėms. Šias įmones kvietimai užpildyti paraišką pasieks per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemą „Mano VMI“, rašoma pranešime spaudai. Paraiškas gauti subsidiją galės teikti įmonės, įtrauktos į itin paveiktų sektorių sąrašą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė apie Moldovai skiriamą 250 mln. eurų finansinę pagalbą įveikti energetikos krizei, kilusiai po Rusijos invazijos į Ukrainą. „Europos solidarumas su Moldova yra nepajudinamas“, – pabrėžė U. von der Leyen, per bendrą su Moldovos prezidente Maia Sandu spaudos konferencijoje Kišiniove pristatydama „energetinės paramos paketą“. EK paaiškino, kad šis paketas apima 100 mln. eurų grantą (negrąžintiną paskolą) ir 100 mln.

Praėjusios savaitės pabaigoje po Europos Vadovų Tarybos posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda džiaugėsi ir tikino, kad priimtas susitarimas dėl energijos kainų mažinimo yra Lietuvos ir visos Europos pergalė.  TV3 žinių „Dienos komentare“ politologas Linas Kojala aiškino, kad tai nėra galutinis sprendimas. Jį priims Europos Sąjungos energetikos ministrai, o vadovai kol kas parodė tik kryptį.

Prezidentas Gitanas Nausėda – Europos Vadovų Taryboje, kur Bendrijos lyderiai sėdo prie diskusijų stalo dėl Europą purtančios energetikos krizės. Visgi panašu, kad sprendimo dėl dujų kainų lubų, kurio norėjo Lietuva, pasiekti nepavyks, tačiau prezidentas Nausėda sako, kad nesvarbu kokiomis priemonėmis, svarbu, kad kainos mažėtų. Lyderių darbotvarkėje ir Ukraina – kaip ją aprūpinti oro gynybos sistemomis ir dar labiau sankcijomis nubausti Rusiją.

Šildymo sezoną gyventojams Panevėžys pradės nuo ateinančio pirmadienio, šiuo pavyzdžiu svarsto pasekti ir Šiauliai, kiti šalies didieji miestai dar lauks vėsesnių orų. Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu biudžetinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyvenamiesiems namams ir kitiems šilumos vartotojams šildymo sezonas pradedamas nuo spalio 10 dienos. Darželiams šildymas įjungiamas jau šią savaitę.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai šią savaitę įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rengiasi paprašyti Europos Komisijos (EK) parengti pasiūlymą dėl importuojamų dujų kainos viršutinės ribos nustatymo, kad būtų galima pažaboti kainas, rašoma pareiškimo projekte, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant dujų trūkumo Europoje, šalis yra „pasirengusi“ žiemai ir ją atlaikys, jei vartotojai pasistengs sumažinti savo energijos vartojimą. „Kas benutiktų, esame pasirengę šiai žiemai. Numatėme šią situaciją iš anksto“, – pareiškė ji parlamentui per debatus apie karą Ukrainoje.

Šiemet kelis kartus pakilus elektros ir dujų kainoms viešbučiai, SPA kompleksai bei vandens parkai sako turintys ribotas galimybes prisitaikyti prie tokios situacijos, tačiau stabdyti veiklos kol kas neplanuoja – įmonės taupo pelno sąskaita, didina paslaugų kainas. Visgi kai kurios jų užsimena, kad nesulaukus valstybės pagalbos gali tekti atleisti darbuotojų. Kai kurie viešbučiai Šventosios kurorte žiemos sezono metu stabdo veiklą.

Tęsiantis aukštų energijos išteklių kainų krizei, per pastaruosius du mėnesius smarkiai augo visuomenės nepasitikėjimas energetikos ministru Dainiumi Kreiviu, rodo šeštadienį paskelbtos „Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenys. Nepalankiai vertinančiųjų D. Kreivį skaičius ūgtelėjo daugiau nei 20 proc. punktų. Palankiai vertinantys ministrą rugsėjį atliktoje apklausoje nurodė 8,1 proc. apklaustųjų (17,3 proc. liepą), o nepalankiai – 61,8 proc. respondentų (41,1 proc.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ yra pasiruošusi išmokėti kompensacijas buvusiems klientams – preliminariais skaičiavimais, tam reikės apie 2 mln. eurų, sako bendrovės vadovas. Pasak Viliaus Juraičio, bendrovė kompensacijas pradės mokėti spalio 10-ąją, kitų tiekėjų nepasirinkusiems buvusiems jos klientams gavus sąskaitas už rugsėjo mėnesį suvartotą elektrą.

Vyriausybės šią vasarą priimtas sprendimas padidinti biokuro žaliavos kiekį iš urėdijų ir taip sumažinti jo kainą šildymo sezono metu naudos neduos, nes Valstybinių miškų urėdija tam nepasiruošusi, sako opozicinės Seimo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika. Anot jo, skubus valdžios sprendimas virs labai ilgu procesu, o gyventojai jo naudą geriausiu atveju pajus tik kitų metų pabaigoje, nes urėdija neturi būtinos įrangos ir patirties gaminant biokurą.

Seimo kanceliarija taupant išteklius siūlo žiemą mažinti temperatūrą patalpose iki 19 laipsnių, vasarą mažiau naudoti kondicionierius, stabdyti dalį liftų. Seimo valdybai trečiadienį pristatytame išteklių taupymo plane šiomis ir kitomis priemonėmis numatyta sutaupyti iki 70 tūkst. eurų išlaidų per metus, informavo Seimo kanceliarija.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako pritarianti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos pratęsimui maitinimo įstaigoms. Anot jos, toks valdančiųjų žingsnis būtų „prasmingas“. „Mes, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, birželio mėnesį paskelbėme nedidelę studiją ir jau birželį signalizavome, jog siūlytume viešbučiams ir restoranams šią lengvatą pratęsti. Tos nuomonės laikomės. Na, su biudžetu spręsime.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę sumažėjo 23 proc., dujos Europoje pigo 9 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MW) Lietuvoje rugsėjo 16–22 dienomis vidutiniškai kainavo 306 eurus, arba 23 proc. mažiau nei savaite anksčiau: rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė jos kaina siekė 395,6 euro, teigiama agentūros pranešime.  Latvijoje elektros kaina taip pat mažėjo 23 proc. iki 303,3 euro, Estijoje – augo 1 proc., iki 195,6 euro.

Ursula von der Leyen savo metinėje kalboje pažymėjo, kad ir Europos „laukia nelengvi laikai“. Tačiau pažymėjo, kad solidarumas ir drąsa padės sužlugdyti ES vertybių griūties siekiančio V. Putino režimą. „Būsime išbandyti. Išbandyti tų, kurie nori išnaudoti bet kokį susiskaldymą tarp mūsų“, – sakė Ursula von der Leyen.

Seimo rudens sesija vos po dviejų dienų, tačiau vis dar neaišku, ko imsis Vyriausybė, kad padėtų gyventojams ir verslui dėl augančių energetikos kainų. Parengtas Energetikos ministerijos energijos taupymo planas toli gražu netenkina dalies visuomenės ir ekspertų – valdančiuosius ragina imtis realių veiksmų. Siekdami atkreipti jų dėmesį ir būti išgirsti, Nacionalinio susivienijimo atstovai ketvirtadienį šalia Vyriausybės surengė protesto akciją.

Rusijos veiksmų sukelta energetinė krizė skatina Lietuvą greičiau vykdyti energetikos sektoriaus transformaciją, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Anksčiau nepadarę namų darbų, dabar siekdami sumažinti kainas vartotojams [esame] priversti remtis dotacijomis ir subsidijomis. Tai yra neišvengiamas, bet ne itin tvarus kelias. Kita vertus, Seimo neseniai priimtas vadinamasis proveržio paketas žada spartesnę vietinės generacijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrą.

Energetikos krizė gyventojus verčia veržtis diržus. Kas tikėdamiesi sutaupyti nakčiai ištraukia kištukus iš rozečių, kas eina miegoti anksčiau, kad elektros lemputės šviestų trumpiau. Vis didesnį nerimą kelia šaltasis metų periodas – ekspertai ragina nusiteikti, kad žiema bus sunki, nes tikėtina, kils dar ir šildymo kainos. Čia opozicija atsigręžia į Vyriausybę – ją kritikuoja nesiimant veiksmų ir ragina kuo greičiau imtis pagalbos gyventojams ir verslui plano.

Rekordinėms energetikos kainoms verčiant gyventojus atiduoti paskutines santaupas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai kritikuoja Vyriausybę nerandant sprendimų, kaip padėti šalies gyventojams ir verslui. Parlamentarai pateikia krizės valdymo pasiūlymus, kurių turėtų būti imtasi jau dabar.

Sudėtinga energetinė situacija gyventojams kelia daug streso, o ir Vyriausybė už savo veiksmus ar jų nebuvimą sulaukia daug kritikos. „Aš nesuprantu, kodėl jie tokie ramūs“, – kritikams pritarė ir Gediminas Kirkilas. Buvęs premjeras naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad dėl tokio neveiksnumo kai kur krenta ir visos vyriausybės. Kartu su juo diskutavo ir Saulius Skvernelis.

Pirmoji didelė išaugusių dujų kainų auka – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Į prastovas nuo rugsėjo išeis per tūkstantį darbuotojų, direktorius neslepia, kad penki procentai jų bus atleisti. O kas laukia kitų Lietuvos įmonių? Ar Lietuvoje pasipils verslininkų bankrotai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Jei Didžioji Britanija neskirs pakankamo dėmesio tradicinėms energetikos rūšims, o ypač branduolinei energetikai, 2030-aisiais britai susidurs su elektros energijos trūkumo bei brangstančios elektros problema.

Japonijos ministras pirmininkas Naotas Kanas (Naoto Kan) atsisakė imti atlyginimą už savo darbą tol, kol šalis įveiks energetikos krizės padarinius. Katastrofos Japonijoje nuostolius ekspertai vertina 310 mlrd. JAV dolerių. Japonijos vyriausybė patvirtino, kad apie 5 tūkst. namų šalyje buvo visiškai sunaikinti, 2,5 tūkst. namų pusiau sugriauta ir 56 tūkst. - iš dalies apgadinta. Japonijos vyriausybė planuoja pastatyti 30 tūkst. laikinųjų būstų, 10 tūkst. iš jų - privačių kompanijų jėgomis.