emocinė sveikata

Paauglystė yra greitų ir didelių pokyčių metas, kai vyksta ir asmenybės raidos kismas. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Raidos psichopatologijos tyrimų centro mokslininkų grupė atliko tyrimą, kuriuo siekta sukurti psichologinį įrankį paauglių asmenybės sutrikimo diagnostikai Lietuvoje.

Turbūt pastebėjote, kad vieni žmonės nuo pat vaikystės pasižymi atsparumu stresui, o kitus sugniuždo net menkiausia įtampa. Nors dažnai jautriesiems liepiama „susiimti“, vis dėlto, mokslininkai teigia, kad nerimastingumas, tai ne išlepimas ar pramanai, o iš kartos į kartą perduodama savybė. Pagrindiniai simptomai Dažną nerimą juntantys žmonės būna įsitikinę, jog juos kankina koks nors sutrikimas.

Pyktis yra užkrečiamas. Ar neatrodo, kad aplinkiniai žmonės yra piktesni nei įprasta, kuomet jūs susierzinate? Ar dėl to jus užplūsta dar didesnis įniršis ar bent jau susierzinimas? Gali būti, kad jums neseniai teko susidurti su pykčio proveržiu ir priepuoliu – arba jį surengėte pats, arba kažkas kitas. Kol nepradėjote gailėtis savo elgesio ar sprendimų, priimtų pykčio protrūkio metu, išmokite nors kažkiek suvaldyti pyktį.

Apkabiname kitus, kai esame susijaudinę, laimingi, liūdni ar norime paguosti vienas kitą. Apkabinimas padeda išreikšti emocijas, pasijusti geriau. Mokslininkų teigimu, apkabinimai mus gali padaryti fiziškai ir psichiškai sveikesniais bei laimingesniais. Pasak tyrėjų, apkabinimai gali tapti daugelio problemų sprendimo būdu. Mažinamas stresas Apsikabinimas, siekiant parodyti, kad palaikote kitą žmogų ir jį suprantate, padeda sumažinti patiriamą stresą.

Nerimas – vienas dažniausių šiandien girdimų žodžių. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais kone kas antras europietis turėjo nerimo ir depresijos simptomų. Tokie skaičiai glumina, nes dar praėjusiame dešimtmetyje buvo manoma, kad su šiomis problemomis susiduria „tik“ kas dešimtas asmuo.

Nors žodis „ruminuoti“ Lietuvoje dar visai naujas, vis dėlto, nuo šio nemalonaus įpročio kenčia beveik kiekvienas. Ruminuoti reiškia vis iš naujo galvoti apie iškilusią problemą ar praeities įvykį. Ruminuojant mintys neduoda ramybės, jos vis kartojasi, žmogus tarsi ieško išeities, tačiau jos niekaip nesuranda ir nepasiekia palengvėjimo.

Dar prieš kelis mėnesius 23-ejų metų Agnės Tarailaitės dienotvarkė atrodė taip, kaip įprasto jauno lietuvio. Agnė dirbo žurnaliste, o tuo pat metu studijavo politikos mokslus. Visgi, toks gyvenimo būdas laimės merginai neatnešė, tad prieš kelis mėnesius, gavusi bakalauro studijų diplomą, Agnė ryžosi mesti darbą ir be atgalinio bilieto keliauti į Azorų salas. Pokalbio metu Agnė su tv3.lt skaitytojais pasidalijo, koks ypatingas įvykis nutiko kelionės pradžioje ir iš ko gyvena kelionių metu.

Asmeninė sporto trenerė Jolanta Leonavičiūtė pasidalijo savo mintimis itin jautria tema. Jolanta Leonavičiūtė nusprendė netylėti ir savo socialiniame tinkle „Facebook“ prabilo apie tai, kas daugumai yra itin skaudu ir jautru. Įrašu sutiko pasidalinti su naujienų portalu tv3.lt. „Paliesiu jautrią temą. Bet labai aktualią. Ypatingai Lietuvai, kur savižudžių skaičius yra didelis. Kodel taip yra? Emocinis pervargimas, užslėptos ar atviros patyčios.

Antrus metus matuojamas emocinės sveikatos bendrasis indeksas rodo, kad nuo 20 proc. pavasarį iki 25 proc. rudenį padidėjo ženkliai nerimą, įtampą, stresą jaučiančių gyventojų rodiklis, pagrindinė priežastis – karas Ukrainoje ir Izraelyje.  Tokius rezultatus rodo platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Atitinkamai sumažėjo šiek tiek padidėjusias neigiamas emocijas jaučiančių žmonių dalis – nuo 44 proc. iki 40 proc.

Šiomis savaitėmis kilus ne vienam paauglių smurto protrūkiui, psichologai aiškina, kad tai – ilgą laiką besikaupusių problemų pasekmė. Tyrimai rodo, kad patyčių mastai mokyklose nemažėja, vaikai jaučia įtampą, o mokytojai ir tėvai dažnai nesugeba bendradarbiauti ir surasti sprendimų. Kokių pokyčių reikia ir kas lemia, kad  jaunimas vis dažniau įninka į narkotikus, laidoje „Dienos komentaras“ atsako „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Dviejų vaikų mama Eglė Juozaitienė neslepia: buvo aktyvi mama, žmona, mados tinklaraščio kūrėja. Atrodė, kad gyvenimas einasi sklandžiai, tačiau netrukus pajuto, kaip viskas ėmė keistis. Panikos atakos, netrukus ir depresija, skausmo skandinimas alkoholyje, stiprūs vaistai. Iš aktyvios jaunos mamos Eglė tapo liūdna ir niekuo nebesidominčia moterimi.

Per pastaruosius keletą metų depresijos ir nerimo sutrikimų turinčių žmonių skaičius išaugo kone ketvirtadaliu, praneša Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Nors tokį emocinių problemų augimą lėmė tiek COVID-19 pandemija, tiek Ukrainoje prasidėjęs karas, vis daugiau žmonių su stresu, baime ir įtampa susiduria ir darbinėje aplinkoje. Šie neigiami pojūčiai gali būti ženklas, kad darbuotojas patyrė emocinį perdegimą – kaip to išvengti, pasakoja ekspertai.

Šiuolaikiniai žmonės nuolat besikeičiančiame pasaulyje susiduria su daugybe problemų – savojo pašaukimo paieškos, stresas, galiausiai – perdegimas. Tarp šio emocinio triukšmo, svarbu neprarasti laimės ir pilnatvės būsenos savo veikloje.

2023 metų pradžioje prekybos tinklas „Iki“ 10 proc. padidino įmonės darbuotojų atlyginimus. Monika Milė, prekybos tinklo „Iki“ Žmonių ir kultūros departamento vadovė, sako, kad padidintas algas jau gavo prekybos, logistikos ir gamybos padaliniuose dirbantys žmonės. „Itin daug dėmesio skiriame savo darbuotojų gerovei – pirmiausia, jautriausioms pozicijoms, kurioms didžiausią reikšmę turi ekonominė situacija, todėl visų jų atlyginimai yra nuolat peržiūrimi ir nuosekliai didinami.

Mes neretai galvojame, kad jeigu kažkas mus stipriai myli, ta meilė savaime turėtų išspręsti ar palengvinti ne vieną problemą. Pastebime kitus, kurie, atrodo, turi daug draugų ir gerbiantį partnerį, ir manome, kad jie vien dėl to jaučiasi geidžiami, priimti ir todėl patenkinti savo vieta pasaulyje.

Naujausią įrašą socialinio tinklo „Instagram“ asmeninėje paskyroje paskelbusi dainininkė Britney Spears sulaukė gerbėjų susirūpinimo. Vaizdo medžiagoje 41-erių moteris įamžinta šokanti duše, savo krūtis ji laikė apėmusi delnais. Popdievaitė vilkėjo tik raudonos spalvos apatinius, fone skambėjo LL Cool J kūrinys „Doin' It“. „41-eri – pagaliau reiškiu savo laisvę ir niekada nesijaučiau geriau! Mokymasis meilės sau šiemet tapo mano aistra.

Turbūt visi žinome, kaip svarbu patiems pasirūpinti savo emocine sveikata. O ir specialistai nenustoja priminti – švarus maistas, grynas oras, miego higiena. Tačiau ne viskas taip paprasta, ar ne? Sunku rasti laiko ir valios kasdien po darbų pasivaikščioti gryname ore – šeiminiai ir buities rūpesčiai nelaukia. O vakare, vaikams sumigus, „raminamės“ lovose maigydami telefonus.

Kiekvienam gyventojui, susidūrusiam su savižudybės grėsme, turės būti pasiūlomas psichosocialinis vertinimas, orientuotas į visapusišką rizikos ir asmens poreikių įvertinimą. Tai numato iš esmės atnaujintas Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims tvarkos aprašas. Šis Aprašas, dar žinomas kaip „savižudybių prevencijos algoritmas“, įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl patiriamų sunkumų įvairiose gyvenimo srityse autizmo spektro sutrikimas Tarptautinėje ligų klasifikacijoje – 10 (TLK – 10) įvardinamas kaip įvairiapusis raidos sutrikimas, kurio pirmuosius požymius galima pastebėti dar visai ankstyvoje vaikystėje. Iš tiesų, autistiški asmenys yra daugialypiai ir individualūs, turintys ir bendrų bruožų, ir išskirtinių gebėjimų bei sunkumų, todėl šis sutrikimas ne veltui vadinamas spektru.

Nors senjorai gali susidurti su ilgalaikiu nuovargiu arba pervargimu, tai nėra natūrali, su senėjimu pasireiškianti būsena, dėl to labai svarbu suprasti, kas ją sukelia. Ekspertų teigimu, priežasčių daugybė, tačiau jas galima suskirstyti į fizines ir emocines, o dalį susieti su šiltuoju metų laiku.

Dveji metai pandemijos ir karas Ukrainoje palieka emocinių randų – lietuvių, patiriančių psichologinę krizę, skaičius išaugo aštuntadaliu. Tyrimai atskleidžia, kad dėl karo Ukrainoje nerimą jaučia 8 iš 10-ies gyventojų. Vieni jų linkę užsisklęsti savyje, kiti skuba savanoriauti, teikti paramą ukrainiečiams tam, kad galėtų sumažinti beviltiškumo jausmą, išlaisvinti emocijas. O kiti tyrimai atskleidžia – per pandemiją laimingų vaikų Vilniuje sumažėjo penktadaliu.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pranešus apie atnaujintą veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti emocinę gerovę sveikatos priežiūros sistemoje, medikų atstovai tikisi, kad jis padės išgyvendinti toksiškus santykius. „Aš galvoju, kad jeigu šio projekto nenumarins laikas, jis turėtų pakeisti mūsų sveikatos sistemos darbuotojų įpročius“, – BNS sakė Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Auristida Gerliakienė.

Pastarąją savaitę pasirodo naujienos apie visuomenėje gerbiamų žinomų profesijų atstovus, kurie nusižudė. Psichiatras Martynas Marcinkevičius sako, kad šie atvejai neparodo tikrosios situacijos, tačiau ateityje savižudybių skaičių kreivė šaus į viršų. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, kad šiuo metu savižudybių skaičiai drastiškai nepadidėjo, o statistiškai per dieną Lietuvoje nusižudo maždaug 2 žmonės.

Klaipėdos universiteto mokslininkai vykdo specialią hipoterapijos programą. Ja fizinių ar psichologinių ligų kamuojami žmonės, o ypač vaikai, tobulina savo įgūdžius bendraudami su žirgais. Pasak specialistų, rezultatai ima ryškėti jau po pirmų jodinėjimų. Šešiametis Dominykas vežimėliu rieda pas savo numylėtinį žirgą Antonį. Privažiavęs arčiau, jau žengia savomis kojomis. Kitas žingsnis – atsidurti balne. Kaip tikras kaubojus Dominykas žino ir kaip Antonį paraginti.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama tūkstančiai naujų vėžio atvejų. Ši žinia daugeliui nuskamba tarsi nuosprendis ir žmogus pasineria į depresiją. O medikai sako, kad labai svarbu išsaugoti gerą emocinę ir psichinę savijautą, mat tai dažnai lemia ir geresnius gydymosi rezultatus. Deja, per pandemiją nebeliko įvairių užsiėmimų ir pacientų savijauta suprastėjo. Kieme prie Kauno klinikų garsiai kvatojasi būrys moterų, ir jos žiūri ne kokią komediją, bet dalyvauja juoko terapijos užsiėmimuose.

Psichologai prognozuoja, kad per pandemiją smarkiai pablogėjusi žmonių emocinė būklė tvarkytis pradės tik po metų. Esą žmonėms emocinės pagalbos poreikis, nuslūgus pandemijai tik didės – dėl karantino metu slopintų emocijų ir baimės grįžti į normalų gyvenimą lietuviai dar labiau ieškos specialistų pagalbos. O labiausiai nerimą specialistams kelia tai, kad 98 procentai besikreipiančių pas psichinės sveikatos specialistus – moterys.

Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje nuolat patiriamas aukštas streso lygis daug ką išveda iš pusiausvyros ir kenkia sveikatai, santykiams su aplinkiniais bei darbui. Negana to, gyvenimas, kupinas įvairiausių dirgiklių bei atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgainiui sukelia nuovargį.

Magistro studijas Vilniuje kremtanti kupiškietė Monika Tonkaitė savanoriauja „Sidabrinėje linijoje“. Tai yra emocinė pagalba vyresnio amžiau žmonėms. Kartą per savaitę, o kartais ir dažniau, Monika bendrauja su močiute Felicija. Dažniau „Sidabrinėje linijoje“ draugystės pokalbiui seneliai nori vyresnio, panašaus amžiaus, pašnekovo. Todėl 27-erių Monika nustebino močiutę Feliciją: „Močiutė labai stebėjosi, kodėl aš tokia jauna ir noriu su ja kalbėti. Nepasitikėjo kurį laiką.

Daugeliui anksčiau atrodė, kad dirbti iš namų – tikra pasaka. Gali ilgiau pamiegoti, dirbti apsirengus chalatą ar išvis net iš lovos. Tačiau dabar, kai iš namų dirba daugelio įstaigų darbuotojai, aiškėja, kad dirbti iš namų ne taip smagu kaip biure. Kartais perkėlus biurą į namus, mūsų gali laukti ir nemalonios pasekmės. Psichoterapeutas Andrius Kaluginas pastebi, kad darbdaviai dažnai pamiršta emocinius darbuotojų poreikius, todėl ne vienam darbas iš namų gali tapti tikra kančia.

Jei lietuviai anksčiau į psichologą ar psichiatrą kreipdavosi rečiau ir nedrąsiai, šį rudenį poliklinikų psichikos sveikatos specialistų duris varsto dvigubai daugiau žmonių nei pernai. Privačiai dirbantys psichologai sako, kad jų užimtumas dabar yra toks didelis, kad nebegali priimti visų norinčių. Dėl ko nerimauja tautiečiai? Ir ar nepritrūks jiems galinčių padėti medikų? Vilnietė Aistė jau trejus metus lankosi pas psichologą.

Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje nuolat patiriamas aukštas streso lygis daug ką išveda iš pusiausvyros ir kenkia sveikatai, santykiams su aplinkiniais bei darbui. Negana to, gyvenimas, kupinas įvairiausių dirgiklių bei atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgainiui sukelia nuovargį.

Siekiant sumažinti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes šalies gyventojų emocinei sveikatai ir skatinti gyventojų informuotumą apie psichikos sveikatą, visuomenei pristatyta atsinaujinusi nacionalinė platforma – Pagalbasau.lt. Šis įrankis leis šalies gyventojams daugiau sužinoti apie savo ir artimųjų psichikos sveikatą ir rasti reikiamą pagalbą vienoje vietoje.

Lietuvos žmonių emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablogėjusi, balandžio pradžioje pastebimai pagerėjo, o mėnesio gale vėl stebimi neigiami pokyčiai: Lietuvoje daugėja pykčio ir streso. Tą parodė „Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ COVID-19 karantino laikotarpiu atlikta Lietuvos emocinio klimato trečioji tyrimo banga.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pradėta apmokėti už naujas vaikams ir paaugliams reikalingas psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bei išplėstines psichikos sveikatos specialistų konsultacijas.  Pabrėžiama, jog tai padės užtikrinti, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintys pacientai gautų daugiau ir įvairesnių jiems reikiamų paslaugų bei galėtų sėkmingai integruotis visuomenėje, gyventi pilnavertį gyvenimą.

  Visiems yra žinoma, jog meditacija padeda atrasti vidinę ramybę, atsipalaiduoti, tačiau retai kalbama apie tai, kokį poveikį ši praktika turi mūsų sveikatai. Jogos mokytoja, meditacijos ir sąmoningo kvėpavimo instruktorė, jogos studijos BODHI vadovė Indrė Straševičė kalba apie tai, kaip užsiimdami meditacija galime paveikti savo tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą.

Mokslininkai pastebi, kad klimato kaita susijusi su naujų, dar negirdėtų ligų, paplitimu. Ebola, SARS, MERS, paukščių gripas, Rifo slėnio karštligė, mėlynojo liežuvio virusas, afrikinis kiaulių maras, Vakarų Nilo karštligė, Dengė karšligė – tai tik keletas ligų ir virusų, kuriems daugintis ir plisti pasaulyje padeda spartėjantis atšilimas. „Dėl šylančio klimato plinta ir ligos, ir virusai, ir vyksta įvairūs kiti reiškiniai.

Studijuojant rasti būdų, kaip gyventi sveikai, gali būti tikrai didelis iššūkis, ypač jeigu palikote namus pirmą kartą gyvenime. Be mamyčių, kurios reguliariai ruošia sveiką maistą, naujiems studentams, palikusiems jaukią ir saugią namų zoną, gyventi sveikai gali tapti nelengvu darbu, prie kurio reikia priprasti. Kai paskaitų tvarkaraščiai gana griežtai apriboja jūsų gyvenimą ir sunku rasti laiko netgi sau, išsiugdyti sveiko gyvenimo įpročius gali atrodyti tiesiog neįmanoma.