emigracija

Pernai iš šalies emigravo daugiau nei 40 tūkst. tautiečių. Pusė tiek grįžo. Namo grįžtančių lietuvių nuo 2012-ųjų daugėja, tačiau to negana, kad nemažėtų bendras šalies gyventojų skaičius. Vien per pastaruosius metus gyventojų skaičius sumažėjo 27 400. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno tik 2,944 mln. žmonių. Lietuvių emigracijos bumas buvo pasiektas siaučiant krizei, 2011 m. Nuo to laiko emigruojančiųjų svetur mažėja. Tačiau yra kita bėda – Lietuva, kaip ir visa Europa, sensta.

Įvykiai Ukrainoje, Kryme parodė kaip greitai keičiasi geopolitinė situacija, kai buvusios draugiškos šalys atsiduria karinio konflikto situacijoje. Rusijos pastangos įtraukti Ukrainą į Eurazijos ekonominę sąjungą baigėsi Ukrainos asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymu ir vieno iš labiausiai dotuojamų Ukrainos regionų - Krymo aneksija į Rusijos Federacijos sudėtį. Tokia įvykių raida kelia rimtų abejonių Rusijos tarptautinių įsipareigojimų patikimumu, geopolitiniais Rusijos tikslais.

Ketverius metus Briuselyje su drauge ispane gyvenantis ir dirbantis teisininkas Valerijus Ostrovskis sako, kad jeigu reikėtų rinktis, kur kraustytis – į Ispaniją ar Lietuvą – pastaroji būtų patrauklesnė. „Manau, kad Lietuvoje šiuo metu yra augimo laikas, o Ispanijoje dabar nėra taip lengva. Ten lengva temperatūros, jūros ir saulės prasme, bet nelengvi ekonominiai laikai. Ten didžiulė bedarbystė ir ekonomika truputį streikuoja.

Buvusi „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė po 17 metų emigracijos Lietuvoje ištvėrė mažiau nei trejus metus, rašoma portale delfi.lt. M. Dargužaitė planuoja emigruoti į Kanadą ir tapti kelerius metus veikiančio investicinio fondo bendraturte. „Jie plečia savo veiklą ir mane kviečia steigti naują investicijų valdymo skyrių. Pirmiausia dirbsime su šiaurės Amerika, tačiau turime tikslų plėstis į visą pasaulį. Mano sritis būtų turto valdymas“, – delfi.lt sakė ji.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Pastaraisiais metais Anglijoje ir Olandijoje gyvenęs 20-metis E. S. į Lietuvą grįžo neseniai, tačiau spėjo tiek pasižymėti, kad dabar tenka ilsėtis ant areštinės gultų. Kovo 5 dieną jis buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl penkių vagysčių bei dviejų plėšimų. Teismas dviem mėnesiams sankcionavo jo suėmimą. Galimai apvogė savo motiną E. S., grįžęs į Lietuvą, pirmiausia nuskriaudė savo motiną.

Gerbti ir didžiuotis tuo, ką turime. Vienas iš sakinių šovusių į galvą einant į susitikimą su muzikos kūrėju, atlikėju, fotografu Andriumi Mamontovu. Visada paprastas ir turintis savo nuomonę – kartais tai atrodo taip neįprasta Lietuvoje. „Mūsų galvose verda chaosas.

Vienas iš Anglija.lt įkūrėjų Remigijus toliau rašo apie savo nuotykius Anglijoje prieš 10 metų. Šįkart - apie dažytojo profesiją ir pažintis su albanais. Praeitoje dalyje papasakojau apie daugelio Anglijos lietuvių patirtą „malonų“ karjeros etapą – reklaminių skrajučių platinimą po namus. Dirbdamas šį ekstremalių nuotykių kupiną darbą, dar sugebėjau įgyti dažytojo profesiją bei iš arčiau susipažinti su mums, lietuviams, visiškai svetimos kultūros atstovu. Mano darbo partneris – albanas.

Londone gyvenanti Birutė tautiečius suskirstė į kelias grupes, kiekvienai kurių davė augalo pavadinimą. Kas tu - bulvė, česnakas ar lelija? Tai sužinosi žemiau esančiame Birutės blogo įraše. *Kalba netaisyta Po vienerių metų praleistų emigracijoje pradėjau galvoti apie tokius žmones kaip aš – kurie gyvendami Lietuvoje ne tik dirbo savo įprastus darbus, augino vaikus, bet ir gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą.

Zita Čepaitė Apsilankiusi Lietuvoje visada grįžtu nuliūdusi. Ne dėl to, kad palieku gimtąjį kraštą, o todėl, kad tas kraštas kaip buvo sovietinės dvasios persmelktas, taip ir liko. Kad valdžioms keičiantis nei požiūris į žmogų, nei valdymo principai nekinta. Mano manymu, per pastarąjį dešimtmetį sovietinis raugas Lietuvoje tik sustiprėjo. Ypač to raugo pilni tie, kas sovietmetį labiausiai keikia.

Apie darbuotojus, susižalojusius statybų aikštelėje ar kitame pavojingame darbe, išgirsti galima turbūt kasdien. Tačiau savo istorija su Anglija.lt pasidalinusios lietuvės sveikatai kenkia darbas biure – čia ji suserga, tačiau į darbą keliauja net sirgdama. Anglija.lt domėjosi, kodėl tautietė bijo skųstis ir kaip elgtis, jei darbovietė nesaugi ir žaloja sveikatą. Darbe - per šalta Londone gyvenanti Gintarė eidama į darbą užsivelka kelis megztinius – jos darbo patalpoje jai per šalta.

Kaimas tuštėja, o likusiems gyventojams sunkėja infrastruktūros išlaikymo našta. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozuoja, kad mažėjant geriamojo vandens suvartojimui, tiekėjai, ypač rajonuose, gali smarkiai pabranginti vandenį. Į šalies regionus plaukė europinės paramos lėšos, buvo atnaujinama ir kuriama nauja infrastruktūra, o gyventojai judėjo priešinga kryptimi – krovėsi lagaminus ir traukė uždarbiauti į Vakarus. Į Lietuvos vandentvarkos ūkį investuota bemaž 3 mlrd.

Londone gyvenanti Birutė nesijaučia Lietuvos išdavike. Kodėl nesijaučia? Ir kodėl, kai kurių žmonių nuomone, turėtų jaustis? Apie tai, apie lietuvišką žiemą, purvą, verslą, mokesčius, šiukšlių išvežimą ir metro streikus skaitykite žemiau Birutės blogo įraše. Šiąnakt grįžau iš Lietuvos. Buvau savaitę. Labai norėjau šiek tiek pakeisti mintis, atsitraukti nuo savo kasdienybės. Savaitė buvo labai intensyvi, pilna susitikimų, tačiau pavyko aplankyti ir savo namus Gerviniuose.

Kuo skiriasi socialdemokratu save vadinantis A.Butkevičius nuo konservatoriaus A.Kubiliaus? Abu yra didžiausių partijų pirmininkai, abu premjerai (nesvarbu, kad vienas jau buvęs) ir, pasirodo, abu nepaprastai mėgsta „greituką“ politikoje (kai iš pradžių paviešinama pirmoji galvon šovusi mintis, o paskui imama galvoti, ką pasakė). A.Kubilius žymus savo „naktine mokesčių reforma“, o A.Butkevičius tampa tikru broliu dvyniu savo „politiškai žavia“ idėja – pensijas kompensuoti įvedant mokestį automob...

Didžiosios Britanijos meno ir amatų reikmenų parduotuvių tinklas „Hobbycraft“ savo darbuotojams imigrantams nurodė darbo metu tarpusavyje kalbėti tik angliškai.

Krašto apsaugos ministro patarėja Gintarė Janulaitytė per savo karjerą dirbo JAV, Švedijoje, Šveicarijos, Taivane ir t.t. Havajuose jauna moteris įgijo magistro laispsnį, o vėliau dirbo vienoje vietos kompanijoje, kurioje tapo specialiste, analizuojančia žmogaus teisių situaciją bei politinę transformaciją Birmoje (Mianmaro Sąjungos Respublika). „Šiandien pasaulis yra labai mažas ir pasiekiamas labai lengvai. Žmogaus protas, jei yra daug ir didelių svajonių, gali pasiekti labai daug.

Greta Babarskaita, Paulius Zaviša Išgirdę ekscentriškojo Kolumbijos lietuvio Antano Mockaus pavardę, rodos, žinome tiek daug apie šią spalvingą asmenybę. Mename p. Antano šuolį iš Bogotos universiteto rektoriaus kėdės į itin sėkmingą politiko karjerą, atnešusią jam net dvi kadencijas Kolumbijos sostinės mero pareigose. Juk vien A. Mockaus vadovavimo Bogotai metu žmogžudysčių skaičius sumažėjo net 70 proc., eismo nelaimių - 50 proc.

Edvinas Gramba jau penkerius metus gyvena Tailande, prieš tai 9 metus praleidęs Didžiojoje Britanijoje. Iškart po mokyklos išvykęs, E. Gramba buvo nemaloniai nustebintas. „Ten gyvenimas yra pilkesnis, nei įsivaizdavau. Tas pats koledžas buvo kitoks. (…) Išties tikėjausi, kad pasimokinsiu ir kažko pasieksiu, bet buvo ne taip paprasta. Išlaidos labai aukštos, atitolsti nuo mokslų – daugiau valandų tenka atiduoti darbui”, - „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ kalbėjo E. Gramba.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Statistikos departamentas informuoja, kad pernai ekonomika augo sparčiau nei prieš krizę, mažėjo nedarbas, emigracija ir didėjo darbo užmokestis, tačiau pusė gyventojų vis dar teigė išleidžiantys viską, ką gauna. Be to, statistika rodo, kad lietuvių yra jau mažiau nei 3 milijonai – dėl emigracijos ir vis dar gimstamumą viršijančio mirtingumo. Per praėjusius metus gyventojų sumažėjo daugiau kaip 27 tūkst.

Pernai sumažėjo emigruojančių ir padaugėjo į šalį grįžtančių Lietuvos piliečių, informuoja Statistikos departamentas. Vis dėlto, pasak departamento direktorės Vilijos Lapėnienės, per 2013- us metus Lietuva neteko tiek gyventojų, kiek yra Utenos mieste, praneša Žinių radijas. „Mažėjo emigracija, gimė daugiau kūdikių, tačiau mirtingumas didėjo. Dėl ne tarptautinės migracijos ir neigiamos natūralios kaitos Lietuvoje sumažėjo 27, 4 tūkst. gyventojų, tai prilygsta Utenos miestui.

 Pernai sumažėjo emigruojančių ir padaugėjo į šalį grįžtančių Lietuvos piliečių, informuoja Statistikos departamentas. Iš Lietuvos 2013 metais išvykimą deklaravo 40,4 tūkst. piliečių. Naujų emigrantų buvo 709 mažiau nei 2012 metais. Pernai imigravo 23,7 tūkst. žmonių, iš jų 20,5 tūkst. - į šalį gyventi grįžę Lietuvos piliečiai. Palyginti su 2012-aisiais, pernai grįžimą deklaravusių buvo 3,2 tūkst. daugiau. Išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2013 metų pabaigoje gyveno 2 mln. 944 tūkst.

Dalia Cidzikaitė, kartu su kitomis autorėmis planuojanti išleisti knygą „Manėm, kad greit grįšim“, į Lietuvą grįžo po 14 gyvenimo Čikagoje metų. Ten nuvykusi doktorantūros studijoms, vėliau likusi dirbti Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“ vyriausiaja redaktore, D. Cidzikaitė sako sulaukusi daug globos iš vyresniosios Amerikos lietuvių kartos.   „Be galo malonios draugystės su Amerikos lietuviais, ypač ta vyresniąja karta, kuri iš tikrųjų yra ta globojanti banga.

Dainius Paukštė Savo komentare Lietuvos radijui, o vėliau visuose lietuviškuose internetiniuose tinklapiuose išplatintame straipsnyje „Kokiais banginiais parplukdysime emigrantus?“ R.Vainienė dar kartą atkreipia visuomenės dėmesį į neseniai vyriausybės nutarimu patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires. Autorė lieka ištikima pasirinktai ideologijos krypčiai.

Numanau, kad emigrantai neskaito Lietuvos vyriausybės nutarimų. Ir galvoju, gerai, kad neskaito. Nes jei perskaitytų tik ką Vyriausybės patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires, savęs jose nerastų, kad ir kaip ieškotų. Jie neištartų, ei, kolegos emigrantai, imkite ir skaitykite, kraunamės lagaminus ir laukiame permainų. Kokių? Ogi tokių, kad žmogus turėtų darbo ne tik 5 Lietuvos miestuose, bet ir rajonuose.

Davidas Cameronas planuoja atimti pašalpas iš tų, kurie nemoka šnekėti angliškai. Siekiant sumažinti išlaidas, kurias valstybė patiria išmokėdama pašalpas, ministras pirmininkas užsimojo nebespausdinti pašalpų teikimo dokumentų kitomis kalbomis ir neleisti naudotis valstybės apmokamais vertėjais. Pasak portalo Daily Mail, tai būtų motyvacija naujiems atvykėliams, pavyzdžiui bulgarams ar rumunams, mokytis anglų kalbos bei sutaupytų pinigus išleidžiamus vertėjams.

Kasmet iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai gyventojų. Visi tikisi svetur surasti vienokią ar kitokią laimę – pelningesnį darbą, įdomesnį gyvenimą, naujų galimybių... Tačiau pasiseka toli gražu ne visiems. Psichologė Oksana Liutkevičienė, vadovaujanti Kaune veikiančiam Vyrų krizių centrui, savo darbe susiduria su ne vienu tokiu atveju. Be tokių vyrus ištinkančių krizių kaip skyrybos, priklausomybės, nedarbas, depresija ir kt., stipriosios lyties atstovus įsuka dar ir emigracijos verpetai.

 Augančiame pasaulyje, teigiamas BVP kreivės augimas neapleis ir Lietuvos – „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, šalies ekonomika šiemet augs 3,7 proc. Vis dėlto N. Mačiulis pastebi, kad nors Lietuvos augimas liks vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES), anskčiau prognozuoto 4,3 proc. kilimo pasiekti nepavyks. „Smukęs naftos ir trąšų sektorių augimas, bei eksporto letėjimas apkarpė ekonomikos augimo prognozes“, – teigė ekonomistas.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius šiandien dalyvavo Vilniaus Universitete surengtoje diskusijoje „Darbai jauniems žmonėms: alternatyvos emigracijai“. Renginyje aptarta viena aktualiausių problemų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse: jaunimo nedarbas ir masinis jaunų žmonių išvykimas, ieškant naujų darbo galimybių užsienyje. Savo kalboje premjeras pažymėjo, kad nuo šių metų Lietuvoje pradedama įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva, rekomenduota ES Tarybos.

Odeta Jundo Gyventojų emigracija dėl išskirtinai didelių jos mastų laikoma rimta Lietuvos problema ar net grėsme šalies saugumui. Skeptikai keikia išvykusius dėl tėvynės išdavimo, nutautėjimo, dėl paliekamų, o ne sprendžiamų problemų savo šalyje. O aš čia matau visiškai kitą medalio pusę. Dauguma išvykusių į užsienį randa darbus, sukuria šeimas ar dėl kitų priežasčių užsibūna užsienio valstybėse, tačiau stengiasi nepamiršti to, iš kur kilo.

Daug Europos Sąjungos piliečių emigraciją pamėgo ne tik dėl didesnių galimybių tobulėti ar studijuoti kitose šalyse, bet ir dėl socialinių sistemų, kurių spragos leidžia gyventi be rūpesčių. Tačiau prie ES jungiantis naujoms valstybėms ir pašalpų prašytojų būriui vis augant, skyles nuspręsta užkaišyti tikslinant ir griežtinant gyvenamosios vietos patikrą, leidžiančią nustatyti, kurios ES šalies socialinė sistema bus atsakinga už asmenį.

Ankstesnėje šio ciklo dalyje pasakojau, kaip fotografuodamas draugo vestuves sutikau vyruką, kuris be didesnių užuolankų pasisiūlė man padėti įsidarbinant Danijoje. Tiesa, tai buvo užstalės pokalbis, pagardintas ne tik sočiais užkandžiais bet ir gausiai laistoma tekila, tad labai didelių vilčių šiam savaitgalio rankų sukirtimui neteikiau, nors pirmadienio, kuomet buvau nusprendęs paskambinti jau adekvačiam naujajam bičiuliui, laukiau itin nekantraudamas.

Ši tema, atrodo, neišsenkanti. Į Anglija.lt kreipėsi keblioje situacijoje atsidūrusi Jūratė. Sveikatos problemų turinčią moterį verčia išsikraustyti, nes ji... paprašė šeimininkų sutaisyti skalbimo mašiną. Aš, manau, kad daugelis, kurie nuomojasi, kiek kalbuosi susiduria su šia problema, tačiau neišdrįsta viešai kalbėti arba tiesiog mano, kad pakeisti nieko negalima. O problema yra tokia: čia Anglijoje gyvenu jau pusantrų metų, nuomojuosi kambarį.

 DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sako, kad šie metai emigracijos prasme buvo geriausi per pastarąjį dešimtmetį.  „Tvarus ekonominis augimas yra geriausia bazė ir mokesčių surinkimui, ir ilgalaikių „Sodros“ problemų išsprendimui, ir emigracijos problemos sprendimui.

Daugėjant pensinio amžiaus žmonių, išvykstančių į kitas Europos Sąjungos (ES), Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybes ir Šveicariją, daugėja ir klausimų, kas atsitiks su jų Lietuvoje paskirta senatvės pensija, kurią jie gavo iki šiol; ką daryti, kad pensijos mokėjimas nebūtų sustabdytas ir kaip elgtis, norint atnaujinti pensijos mokėjimą. Kasmet daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija.

Ankstesnėje šio pasakojimo serijoje rašiau, kaip mano kelionės į Norvegiją partneris paliko mane „ant ledo“. Gerokai vėliau su šiuo vyruku susitikti teko, tuomet pabendravome visai mandagiai, jis net sugebėjo paaiškinti tokio savo poelgio priežastis.

Irena Budrienė Šiauliuose lankęsis Andrius Nikitinas, Lietuvos komercijos atašė Jungtinėje Karalystėje, interviu „Šiaulių kraštui“ sakė, kad lietuviai, dirbdami ir atkakliai siekdami tikslo, dažnai pranoksta pačius britus, kurie mėgsta gyventi atsipūtę. Nenuostabu, kad Didžiojoje Britanijoje kuriasi vis daugiau lietuviško verslo įmonių, didėja ir eksportas iš Lietuvos.

Remigijus Kostrovickas, Cepelinas.co.uk , Anglija.lt Rašau jau trečiąją šio pasakojimo dalį, tad pats laikas prieiti prie svarbiausio dalyko – darbo. Būtent dėl jo išvažiavau iš Lietuvos. Vykau į Angliją užsiimti Britanijos lietuviams neįprasta profesija – rengti medžiagą vietiniam lietuviškam laikraščiui. Su šia patirtimi įgijau ir kelių „statybinių“ profesijų patirtį. Susipažinome. Kas toliau? Nors su būsimu šefu prieš tai teko bendrauti telefonu ir el.

 Vos 16 metų išvykusi mokytis į Jungtines Amerikos Valstijas, vėliau gyvenusi dar 3 užsienio šalyse, Indra Karpavičiūtė sako, kad važiavo patikrinti mitų – ar tikrai tai yra svajonių šalis? „Visą laiką norėjau naujų įspūdžių, sužinoti daugiau apie šalis. Man visada atrodė, kad savaitė turistinės kelionės neprilygs metų ar dvejų pabuvimui vienoje vietoje ir kultūros pažinimui.

Prieš šventes Anglijos lietuviai labiau pajunta namų ilgesį ir keliauja jų sutikti su artimaisiais Lietuvoje. O kaip šventes sutiks tautiečiai, pasilikę Didžiojoje Britanijoje? Anglija.lt domėjosi, ar lietuviai išlaiko švenčių tradicijas ir nesijaučia vieniši. Ilgisi, bet grįžti neapsimoka Kasmet prieš šventes nemažai lietuvių, gyvenančių Anglijoje, grįžta į namus sutikti švenčių. Jų neišgąsdina nei šaltesni orai gimtinėje, nei kelis kartus pakilusios lėktuvų bilietų kainos.

Mano išvažiavimas į Norvegiją užsitęsė kaip reikiant – balandžio vidurys, už lango žalia, o aš vis dar laukiu, kol susiruoš mano kompanionas. Prisipažinsiu, mane vis dažniau pradėjo kamuoti abejonės.

Jei visą gyvenimą sunkiai dirbę ir kaupę santaupas svajojate pensiją praleisti kokioje nors saulėtoje pajūrio šalyje, turime jums gerų žinių – Amerikoje įsikūrusi tyrimų ir viešųjų ryšių bendrovė „Live and Invest Overseas“ sudarė palankiausių pensijos praleidimui vietovių sąrašą. Vietovės buvo vertinamos pagal 12 kriterijų, tokių kaip klimatas, pragyvenimo kaina, sveikatos apsauga ir infrastruktūra, ar šalyje galima susikalbėti angliškai ir kt.

 Valdančiųjų partijų koalicijos politinė taryba pirmadienį sutarė, kad emigracijai stabdyti reikia atskiros institucijos. "Politinė taryba konstatuoja, kad artimiausioje ateityje pasitarus su frakcijomis bus pasiūlyta institucija, kuri tiesiogiai užsiims emigracijos stabdymu", - po tarybos posėdžio žurnalistams partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas.

Lietuvoje daug kalbama apie be priežiūros paliktus emigrantų vaikus, esą, daugelis tėvų nesusimąsto, kokią traumą patiria lengvabūdiškai seneliams palikti mažamečiai. Lietuviai.co.uk nusprendė pažvelgti į šią problemą iš kitos pusės. Kaip iš tiesų jaučiasi tos motinos, kurios dėl emigracijos yra priverstos palikti savo vaikus neribotam laikui? Keletas emigrančių istorijų. Man buvo šešiolika, kai susilaukiau dukters. Aišku, sunku buvo susidoroti ir suvokti, kokia atsakomybė mane užgriuvo.

Lietuvoje daug kalbama apie be priežiūros paliktus emigrantų vaikus, esą daugelis tėvų nesusimąsto, kokią traumą patiria lengvabūdiškai seneliams palikti mažamečiai. Lietuviai.co.uk nusprendė pažvelgti į šią problemą iš kitos pusės. Kaip iš tiesų jaučiasi motinos, kurios dėl emigracijos yra priverstos palikti savo vaikus neribotam laikui? Keletas emigrančių istorijų. Su vyru išvykome 1999 m. gruodžio 30 d., Naujųjų metų švęsti nebuvo kada, užgriuvo pernelyg didelės finansinės bėdos.

Bėgo pirmos kovo dienos, aš ruošiausi artėjančiam išvažiavimui. Velnias, pavasaris gana vėlyvas, sniego dar visur pilna. Aš spirgėjau norėdamas kuo greičiau pajudėti.

Didžioji Britanija turi laikytis ES laisvo darbo jėgos judėjimo susitarimų, teigia Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius. Ministras pirmininkas, paklaustas, kaip vertina britų premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) pareiškimą, kad bus apribojama darbo jėgos judėjimo laisvė, sakė, jog tai jautrus klausimas.

Kai dėl netolimos ateities planų atsirado konkretumo, gyvenimas nušvito visai kitokiomis spalvomis. Atsirado kažkoks aiškumas, buvo galima prognozuoti ateitį. Velnias, kaip greitai tokiose situacijose galima prarasti pasitikėjimą savimi.

Skeptikai juokauja, kad kasdien iš Lietuvos pakyla pilnas lėktuvas emigrantų, kurie po metų rūgščiais veidais grįš į tėvynę, o sėkmingai karjerą užsienyje padarę lietuviai santūresni – už gražias akis niekas didelio atlyginimo mokėti nesisiūlo, bet pastangos ir atkaklumas atsiperka. Vilnietis Evaldas Girskus šypsodamasis sako, kad atstumas tėvynės meilei – ne kliūtis , o štai karjeros galimybės svetur iš tiesų kitos.

Skeptikai juokauja, kad kasdien iš Lietuvos pakyla pilnas lėktuvas emigrantų, kurie po metų rūgščiais veidais grįš į tėvynę, o sėkmingai karjerą užsienyje padarę lietuviai santūresni – už gražias akis niekas didelio atlyginimo mokėti nesisiūlo, bet pastangos ir atkaklumas atsiperka. Vilnietis Evaldas Girskus šypsodamasis sako, kad atstumas tėvynės meilei – ne kliūtis , o štai karjeros galimybės svetur iš tiesų kitos.

Ankstesnėje šio pasakojimų ciklo dalyje supažindinau jus su visiškai netikėtai mano švininių nevilties debesų padangę praskaidrinusiu spindulėliu – tai buvo Laimis, seniausiai nematytas vyrukas, kuris darbavosi Norvegijoje. Ir ne kokiame silkių fabrikėlyje, o pats sau.