emigracija

Lietuvoje neretai juokaujama, kad paskutinysis iš šalies išvykstantis lietuvis turėtų neužmiršti išjungti šviesos oro uoste. Žvelgiant į praėjusių metų statistinius duomenis, gali atrodyti, kad toks metas nenumaldomai artėja. Pasak Statistikos departamento, praėjusiais metais dėl neigiamos grynosios migracijos Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 27,5 tūkst.

Lietuviai skundžiasi, kad mūsų darbdaviai nevertina lojalių darbuotojų tad žmonėms tiesiog apsimoka keisti darbdavį arba emigruoti. Darbdaviai atkerta, kad ir jiems lojalūs darbuotojai neša per mažai naudos. Psichologai perspėja, kad tokie darbdavių ir darbuotojų santykiai tik didina emigraciją. Medikė Rima Rozenbergaitė Santaros klinikų Vaikų ligoninėje dirba jau beveik 40 metų. Pradėjusi čia dirbti nuo slaugytojos, dabar ji pati vadovauja didžiuliam slaugių kolektyvui.

Asmeninis moterų treneris Martas Kalendra vasario pradžioje nusprendė palikti Lietuvą ir atversti naują gyvenimo lapą saulėtoje Australijoje. Tai buvo vyro svajonė, kurią jis pagaliau įgyvendino. Buvęs televizijos projektų dalyvis, žurnalistas Lietuvą paliko norėdamas pokyčių. Anot jo, populiarumas – dar ne viskas. „Populiarumu sotus nebūsi. Visada turi judėti pirmyn, priešingu atveju pradėsi rūgti kaip vanduo pelkėje.

Demografinės problemos kankinančios Lietuvą verčia analitikus, politikus sukti galvą, kaip situaciją galima pakeisti. Atlikus gyventojų apklausą, išaiškėjo penki siūlymai, kurie greitai situaciją pakeistų. Konferencijos metu išskirta, kad gyventojų skaičius Lietuvoje nuo 1990 iki 2017 metų sumažėjo 850 tūkst. Pirmoji emigracijos banga buvo 1990‒2004 metais, kuomet emigravo 310 tūkst., antroji banga 2005‒2016 metais – 370 tūkst. gyventojų.

Vasarį iš Lietuvos emigravo kiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių, lyginant su sausiu, šis skaičius sumažėjo trečdaliu. Kaip rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys, vasarį išvyko 3 018 gyventojų (sausį – 4 458), tuo metu imigravo 2 598 (sausį – 3 307). Lyginant 2017 ir 2018 metų vasarį, fiksuoti ryškūs migracijos statistikos pokyčiai – 2017 metais per mėnesį Lietuvą paliko 6 894 gyventojai, o imigravo 1 700. Kaip anksčiau skelbė Statistikos departamentas, Lietuvoje per visus 2017 metus g...

Grįžti į gimtąjį miestą ir čia įkurti savo verslą – tokią svajonę turėjo Londone jau keliolika metų gyvenantys kraštiečiai Darius Pipiras ir Viktorija Preikšaitytė. Tačiau prieš keletą dienų, metę viską, ką pradėjo Tauragėje, jiedu susikrovė lagaminus ir vėl iš išskrido į Londoną. Emigrantai atviri – steigti verslą Tauragėje, jų nuomone, ne tik kad sudėtinga, bet kartais net neįmanoma.

Lietuvių emigracija yra viena opiausių šalies bėdų, tačiau po Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitos pastebėta ir kita pusė, emigracija buvo būtina ir netgi teigiama. Tiesa, ji galėjo vykti kiek kitaip. „Žinių radijuje“ kalbėjęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Linas Čekanavičius pabrėžė itin įdomų, jo nuomone, punktą. Dauguma išvykusiųjų lietuvių buvo bent 12 mėnesių nedirbę. Tad lietuviai ne metė turėtų darbų.

Svetur uždarbiavę ir į Lietuvą grįžę tautiečiai gali susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius. Nauji mokestiniai metai daugelyje užsienio šalių jau įsibėgėjo, todėl norintys pateikti mokesčių deklaracijas ir pradėti mokesčių grąžinimą, turėtų suskubti. Kartu su kalendoriniais metais daugelyje užsienio valstybių prasideda ir nauji mokestiniai metai. Tai reiškia, kad nuo sausio 1 d. galima pradėti pildyti mokesčių deklaracijas ir susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius.

Lietuvoje fiksuojama rekordinė imigracija, o didžioji emigracijos banga kiek prislopo, rodo Statistikos departamento BNS pateikti duomenys. Pirmąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 3307 žmonės – tai didžiausias skaičius per pastaruosius kelerius metus. Tarp jų 69 proc. sudaro grįžtantys lietuviai, 31 proc. – užsieniečiai. Ekspertai sako, kad imigracijos augimą pastaruoju metu daugiausia lemia dirbti atvykstantys užsieniečiai.

 Sukrečiančiam atvirumui ir netikėtai išpažinčiai trečiadienio vakarą „TV pagalbos“ studijoje ryšis Povilas. „Aš sutikau moterį ir ją pamilau. Nors ji dešimt metų už mane vyresnė, amžiaus skirtumas neišgąsdino. Bet dabar jaučiu, kad mūsų santykius ištiko krizė“, – laidos vedėjams Renatai Šakalytei ir Andriui Kaluginui guodėsi vyras. Povilas ir Vaida kartu jau dvejus metus. „Mes susipažinome per facebook’ą, pradėjome susirašinėti, galiausiai susiskambinome. Man ji patiko iškart.

Sodybų tuštėjimo metas Lietuvoje nesustoja. Daugybė savivaldybių per penkerius metus neteko po dešimtadalį gyventojų. Ir tai niekaip nesibaigia. Vienose merai dar mėgina aiškinti, ką daro, kad gyventojai nebėgtų, antri gi sako, kad nieko nepadarysi – emigraciją reikia iškentėti. Reportaže matomi tušti namai ir išdužę trobų langai mūsų kaimuose nieko nebestebina. Nepaisant politikų garsių lozungų sustabdyti emigraciją, tuštėjimas Lietuvos regionuose tęsiasi nemažėjančiu greičiu.

Kad ir kaip dažnai darbo ieškoję ir sukčiams savo pinigus atidavę nelaimėliai viešina savo istorijas, patiklių žmonių vis dar atsiranda. Darbo Didžiojoje Britanijoje ieškojęs Darius savo kailiu patyrė, kaip lengvai galima atsisveikinti su pinigais, pasinaudojus neaiškios įmonės paslaugomis.

Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų. Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva.

Paskutinį praeitų metų mėnesį imigrantų skaičius pirmą kartą Lietuvos istorijoje viršijo emigravusiųjų skaičių. Dėl to šalies gyventojų statistika pasipildė 236 gyventojais. Visgi regionams tokios žinios nuotaikos gali visai nepakelti. Dėl emigracijos ypač „kraujuoja“ mažesnės Lietuvos savivaldybės, kuriose jau dabar trūksta darbingo amžiaus gyventojų. Iš mažųjų miestelių tautiečiai išvyksta ne tik į užsienį, bet ir į didesnius miestus.

Parskrendančių į Lietuvą ir tik besiruošiančių iškeliauti emigrantų skaičiai nepalyginami, bet norinčių grįžti netrūksta. Vis dėlto grįžti kartais yra sunkiau, nei atrodo – buvusiems emigrantams iškyla sunkumų ieškant darbo, kuriant verslą. Dešimtmetį Londone praleidęs palangiškis atvirai pasakoja, kas labiausiai stabdo norinčius grįžti tautiečius. 2015 m. į Lietuvą grįžo per 18 tūkst. emigrantų, 2016 m. – kiek daugiau nei 14 tūkst.

Siekiant pažaboti nevaldomus emigrantų srautus ir sparčiai tuštėjančius regionus, prezidentė kartu su savivaldybių merais aptarė, kaip galima spręsti šį klausimą. Didelius skaičius tautiečių prarandančių miestų merai atskleidė, kas jų manymu lemia liūdną statistiką ir kaip galima gelbėtis. 2016 m. Lietuvą paliko per 50 tūkst. piliečių, toks emigrantų skaičius jau buvo pasiektas iki 2017 m. lapkričio, rodo Statistikos departamento duomenys.

Po sprendimo palikti Europos Sąjungą Didžiąją Britaniją užklupo visa virtinė problemų nuo masinio jaunųjų britų pasipiktinimo iki nestabilaus svaro kurso. Tačiau kaip istorinio referendumo rezultatai palies Lietuvos ekonomiką, šalies gyventojus bei į Didžiąją Britaniją emigravusius tautiečius? Dar 2016 m. kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ skelbė, jog „Brexit“ didžiausios neigiamos įtakos tarp Rytų Europos valstybių turės Lietuvai.

Radviliškyje, mažame miestelyje netoli Šiaulių, atidarytas modernus baseinas su pirtimis, specialiais baseinais vaikams ir sportine įranga. Nors emigracija žmones iš šalies, o ypač iš provincijos šluoja dešimtimis tūkstančių, į atidarymą sukviesti Seimo nariai svarsto, kad nauji baseinai gali paskatinti ką nors į Lietuvą sugrįžti. Radviliškyje šio baseino atidarymas prilygsta dešimtmečio įvykiui.

Taip kaip eisis 2018-ieji metai nemažai priklauso nuo valdžios. Ko tikėtis lietuviams kitąmet mūsų studijoje planais ir pažadais dalijosi premjeras Saulius Skvernelis.  Premjeras paklaustas ar tokių metų ir tikėjosi sakė, kad metai buvo labai intensyvūs ir nelengvi, tačiau manąs, kad padarytas neblogas pagrindas 2018 metams. S. Skvernelis reportaže taip pat pasisakė apie Seimo daugumos valdžią, ministrų darbą, Ramūną Karbauskį bei ateinančius prezidento rinkimus.

3 milijonai gyventojų Lietuvoje liko tik svajone. Skaičiuojama, jog nuo 2005 metų iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei pusė milijono gyventojų. Emigracija ir toliau auga. Vien per šių metų 11 mėnesių, tėvynę paliko kur kas daugiau žmonių nei pernai per visus metus.   Statistikos departamento duomenimis per šių metų 11 mėnesių, iš Lietuvos emigravo 54 560 gyventojai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai. Rekordines aukštumas šiais metais pasiekė ir imigrantų skaičius.

Dėl didelio emigracijos masto ir mažo gyventojų prieaugio sparčiai tuštėjant Lietuvos regionams, valdžiai ramybės neduoda iššūkis išsaugoti mažesnes Lietuvos gyvenvietes. Kadangi su regionų tuštėjimu susiduria dauguma šalių, verta mokytis iš teigiamos jų patirties, į pagalbą pasitelkiant verslą. 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Tyrimai rodo, kad beveik 12 tūkstančių lietuvių studijuoja užsienyje, o studijas pabaigę, dauguma nusprendžia į Lietuvą nebegrįžti. Kovodamas su protų nutekėjimu, premjeras Saulius Skvernelis žada apmokėti užsienyje studijuojančių lietuvių mokslus su sąlyga, kad šie vėliau sugrįš į Lietuvą atidirbti. Tiesa, tokias stipendijas gaus vos keli ir tik patys gabiausi prestižiniuose pasaulio universitetuose studijuojantys lietuviai. Patys studentai abejoja, ar kas nors sutiks šitaip įsipareigoti.

Rasti vieną receptą išspręsti emigracijos problemą neįmanoma, nes ir proceso priežastys įvairialypės – mažos pajamos ir aukštos kainos, socialinė atskirtis ir negatyvi būsena valstybėje. Kas lemia šias priežastis ir kaip galima jas išspręsti? Nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo per 679 tūkst. žmonių. 2016 m. dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių – iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst.

Jaunuolius į provinciją, o emigrantus į Lietuvą valdžia planuoja vilioti kompensacijomis. Pirmų namų ieškančios jaunos šeimos, jau kitų metų vasarą gali tikėtis 15 procentų siekiančios kompensacijos už būsto paskolą. Tiek verslininkai, tiek ir jaunuoliai netiki, kad ši parama bus reikšminga. Naujausia moksleivių apklausa rodo, jog daugiau nei pusę apklaustųjų ruošiasi emigracijai.

Stabiliai mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai nyksta ir mokyklinio amžiaus vaikų, o mokyklos pamažėle virsta ištuštėjusiais vaiduokliais. Nykstantys moksleiviai – tai ir prastėjanti mokslo kokybė, ir kone stepėmis virstančios gyvenvietės. Žurnalas „Reitingai“ pristatė daugiausiai moksleivių praradusių savivaldybių reitingą. Nuo 2000 m. iki 2017 m. kai kuriose savivaldybėse mokyklinio amžiaus vaikų sumažėjo nuo 2 iki 3,5 karto.

 Iš Lietuvos iki gruodžio mėnesio šiemet emigravo per 54 tūkst. gyventojų – daugiau nei pernai, tačiau auga ir atvykusiųjų skaičius. Statistikos departamento duomenimis, iš 54 tūkst. 560 išvykusiųjų šiemet 51 tūkst. 825 buvo Lietuvos piliečiai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 tūkst. 333 gyventojai. Daugėja ir atvykstančiųjų: iš viso iki gruodžio imigravo 26 tūkst. 410 asmenys, iš jų 16 tūkst. 938 yra Lietuvos piliečiai. Tuo metu per visus 2016-uosius Lietuva sulaukė 20 tūkst.

Juodgiris, Margai, Strazdinė, Čivonys – kas sieja šias ir dar per 4 tūkst. panašių Lietuvos gyvenviečių? Čia nebegyvena nė vienas žmogus. Demografinės tendencijos Lietuvoje išties gąsdinančios – gyventojų prieaugis fiksuojamas viso labo trijuose miestuose. Kokios Lietuvos perspektyvos netapti dykviete? 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Šiemet iki lapkričio iš Lietuvos emigravo daugiau gyventojų, nei pernai per visus metus, tačiau rekordines aukštumas pasiekė ir imigrantų skaičius, rodo Statistikos departamento duomenys. Šių metų sausio–spalio mėnesiais iš Lietuvos emigravo 50 888 gyventojai, iš jų per 96 proc. yra Lietuvos piliečiai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai.

Vyriausybė kitų metų biudžete numatė rekordiškai daug skirti skurdo mažinimui, tačiau ekonomistas prognozuoja, kad tokie sprendimai situacijos neišspręs. Priešingai – augs ir kainos, ir emigracija. Kitais metais Vyriausybė numatė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, minimalią mėnesio algą (MMA) iki 400 eurų, pensijas 30–imčia eurų, kiekvienam vaikui skirti 30 eurų mėnesinę išmoką. Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai iš viso numatoma 618 mln. eurų.

Nuo liepos 1 dienos 8 procentais padidinus atlyginimus gydytojams bei slaugytojams, pastarieji uždirba apie 50 eurų, o medikai vidutiniškai 100 eurų daugiau. Šias papildomas lėšas algoms, gydymo įstaigos turi užsidirbti pačios. Gydytojai tikina, jog ligonines bei poliklinikas tai klampina į skolas. Maža to, medikų atlyginimai kilo ligonių sveikatos sąskaita. Šiuo metu šalyje vidutinis gydytojų atlyginimas siekia apie 1400 eurų, slaugytojų – 730 eurų, neatskaičius mokesčių.

Visuomenė sveikina ir išskėstomis rankomis priima į emigrantus orientuotas iniciatyvas, bet ne visi tokie projektai turi pamatuotą vertę. Projekto „Kryptis Lietuva“ organizatoriai neapsisprendžia, ar skatina emigrantus grįžti, o svarbiausia – pripažįsta, kad neketina įvertinti, kokią naudą gavome iš šio projekto. Ekonomistai tai tiesiai šviesiai vadina darbo imitavimu.

 Pasaulio lietuviai bijo garsiai kalbėti apie referendumą dėl dvigubos pilietybės ir vėl bando mesti visą atsakomybę Seimo nariams. Nors masinio balsavimo idėją palaiko dauguma parlamentarų, emigrantai baiminasi, kad pakankamai tautiečių prie balsadėžių nesusirinks, todėl siūlo Seimui žeminti referendumui reikalingų balsų kartelę.   Atlikėjas Jurgis Didžiulis turi dvigubą, Lietuvos ir Kolumbijos pilietybę.

Lietuvos ekonomika skatinama pramonės ir statybos auga. Tačiau su kiekviena diena vis didesnė įtampa auga darbo rinkoje. Lietuvos banko prognozės atskleidžia, kad situacija – itin rimta. Lietuvoje vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių įsitraukia į darbo rinką, o palyginti su kitomis šalimis tik jaunimo aktyvumas Lietuvos darbo rinkoje yra mažesnis. Dėl to mažėjantis žmonių skaičius dėl emigracijos ir mirtingumo tampa itin didele problema.

Vis daugiau emigrantų domisi darbo rinkos situacija ir galimybėmis grįžti į Lietuvą. Vien šiemet 131 000 arba net 11 proc. „CV-Online“ lankytojų iš tokių lietuvių pamėgtų emigracijos šalių kaip Jungtinė karalystė, JAV, Vokietija, Norvegija, Danija, Švedija, Airija, Nyderlandai domėjosi galimybės grįžti į Lietuvą. Emigrantams aktualiausi darbo pasiūlymai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o daugiausiai dėmesio sulaukia technologijų, finansų ir teisės sritys.

Sudarytas savivaldybių indeksas dar kartą parodė, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja. Kol vieni juda į priekį, kiti stovi vietoje. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sudarė Lietuvos savivaldybių 2017 metų indeksą. Bendrai vertinant situacija šalyje gerėjo, tačiau tikrai ne visose savivaldybėse. Tik 6 savivaldybės nepajuto emigracijos LLRI nurodo, kad svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc.

Nuo 2004 metų Vakarų Londone gyvenanti Renata Jankūnaitė su trimis vaikais praėjusį penktadienį patyrė kraupų išpuolį. Namų kieme peiliu buvo sužalotas jos vyriausiasis sūnus, kuriam vasario mėnesį sueis 19 metų. Viskas įvyko taip greitai, kad aplinkiniai nė nespėjo suvokti, kad namo kieme įvyko baisi nelaimė, o pati Renata pagalvojo, kad tai tebuvo draugų pokštai.

„Sveiki, atvykau į Angliją per įdarbinimo agentūrą. Tikėjausi, kad padės užsidirbti pinigų, bet atvykus mus paliko autobusų stoty ir pasakė, kad netrūkus mūsų atvažiuos pasiimti verslininkas. Mes pralaukėme tris valandas, bet taip niekas ir neatvyko, tada supratome, kad buvome apgauti...“ Tokiais sakiniais savo istoriją Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės psichologinės pagalbos ir informacijos centrui pradeda mūsų tautietis.

Šalies bankams pakeitus kreditavimo sąlygas, dažnam emigrantui tenka nusivilti. Emigrantai nebegauna būsto paskolų, jei uždarbiauja tose šalyse, kur atlyginimas mokamas ne eurais. Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, jog tokių atvejų Lietuvoje vis daugėja. Dažnas emigrantas nuosavą būstą nutaria pirkti svetur. Į portalą tv3.lt kreipėsi jauna, 4 asmenų šeima. „Esame kaip ir dauguma Lietuvos šeimų, kuriose vyras dirba užsienyje, žmona vaikus augina Lietuvoje.

Išmoką už vaiką pasiimi Lietuvoje, bet gyveni ir mokesčius moki užsienyje. Tokia praktika Lietuvoje – visiškai legali. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vita, kuri teigė internete pastebėjusi plintantį būdą pasipelnyti. Pasak jos, tai tikrų tikriausia afera, kurią būtina viešinti. „Internete pastebiu vis daugiau mamų, kurios giriasi, kad gyvena ir dirba užsienyje, nemoka Lietuvoje nei cento mokesčių ir gauna vienkartines pašalpas gimus vaikui.

Išvykimo iš Lietuvos deklaracijų šiemet jau pateikta daugiau nei per visus 2016 m., tačiau tai lemti galėjo ne išaugusi emigracija, o su gyvenamosios vietos deklaravimu susiję pakeitimai. Registrų centro duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius pateikta beveik dvigubai daugiau išvykimo iš Lietuvos deklaracijų nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien per šių metų sausį–rugpjūtį iš viso gauti 57 285 pranešimai apie išvykimą iš šalies.

 Jungtinės Karalystės bankai nuo sausio tikrins sąskaitų juose turėtojų imigracinį statusą. Taip siekiama kovoti su nelegaliai šalyje gyvenančiais asmenimis, ketvirtadienį pranešė britų valdžia.

Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, kad tai – atlyginimai, įdarbinimo agentūra – galimos perspektyvos. Dvigubai didesnė alga, Estijos lygis – įkandama tik po dešimties metų? „Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas nė nedvejodamas pabrėžia, kad vaistas nuo emigracijos – didesnė alga.

Mažų algų smaugiami Lietuvos medikai ne šiaip dairosi į užsienį, bet ir vyksta ten, ir konsultuoja pacientus, besigydančius svetur. Mat ten už savo darbą gauna ne tik didesnius atlyginimus, bet ir pagarbą apie kokią Lietuvoje esą tenka tik pasvajoti. Sveikatos apsaugos ministerija tik skėsčioja rankomis, pažadais apie geresnį gyvenimą tiek jaunų specialistų, tiek patyrusių gydytojų sustabdyti negali. Septinta ryto.

Viena didžiausių Lietuvos problemų – emigracija, verčia sukti galvas tiek politikus, tiek ekonomistus, tiek ir visus kitus, kaip pritraukti lietuvaičius į tėvynę. Ir nors ekonominė šalies situacija gerėja, to nepakanka. Ekspertai pasakė du būtinus ingredientus, tautiečių grįžimui. Projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius Justinas Uba teigia, kad negalima sakyti, jog emigrantai iš vis negrįžta į Lietuvą. Remdamasis statistika jis tvirtina, kad kasmet grįžta apie 15–20 tūkst. emigravusiųjų.

Užsienio šalių imigracijos duomenys rodo, kad emigrantų iš Lietuvos veikiausiai daugėjo mažiau, nei skelbiama. Tačiau net ir tokiu atveju emigracijos problema yra didelė ir kelia rimtų iššūkių darbo rinkai, mokesčių ir pensijų sistemoms. Įvairios emigracijos priežastys Pagal oficialią statistiką, emigracija iš Lietuvos porą pastarųjų metų vėl didėja, nors po 2009–2010 m. ekonomikos krizės ketverius metus iš eilės oficialių emigrantų kasmet mažėdavo.

Mat svarais ir kronomis Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijos šalyse atlyginimus gaunantys lietuviai dėl pasikeitusių įstatymų kreditus gali matyti kaip savo ausis. Kol norintys grįžti emigrantai piktinasi, kad negali Lietuvoje gauti paskolos būstui, Lietuvos bankas neslepia, kad griežtesnis kreditų davimas emigrantams gali atpiginti būstą Lietuvoje gyvenantiems tautiečiams. Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė ateityje žada grįžti į Lietuvą.

Emigracija – viena skaudžiausių Lietuvos žaizdų, tačiau beveik kas antras užsienio lietuvis domisi grįžimo į Lietuvą galimybėmis. Į Lietuvą grįžę ir savo gyvenimą iš naujo čia pradėję lietuviai su portalu tv3.lt dalinasi savo istorijomis ir skatina daugiau svetur iškeliavusių tautiečių sugrįžti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Prezidentūroje drauge su Jurgio Didžiulio projektu „ToBe.lt“ paskelbė iniciatyvos „Rinkis Lietuvą“ startą.

Daugiau nei 100 migrantų pirmadienį šturmavo pasienio postą tarp Maroko ir Ispanijos valdos Šiaurės Afrikoje Seutos ir prasiveržė pro jų sustabdyti nesugebėjusius agentus, pranešė policija. Migrantai puolė bėgti iš Maroko pusės, kirto pasienio postus ir atsidūrė Ispanijos teritorijoje, naujienų agentūrai AFP apie čia įvykusį naujausią incidentą sakė sukarintos policijos – Civilinės gvardijos – atstovas spaudai.

Emigracijos ir senstančios Lietuvos bėdas atpažinti galima ne tik iš ištuštėjusių miestų, bet ir vaizdo kapinėse. Tūkstančiai kapų apleisti ir apaugę milžiniška žole. Kapų prižiūrėtojai pasakoja, kad dalis emigrantų ant artimųjų kapų jau nebeatvyksta ir per Vėlines. Esą jiems mirusią šeima užtenka aplankyti „virtualiai“. Šiaulių Donelaičio kapinės didžiulės, tačiau net ir gražią vasaros dieną kapus tvarkančių – vos vienas kitas. Aukštos piktžolės išduoda, kad daugybė kapų nelankomi metų metus.