elektrum

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje krito 10 proc. ir siekė 112,23 Eur/MWh, tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektra pigo po 2 proc. iki 111,86 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime spaudai. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos praėjusią savaitę taip pat sumažėjo. „Elektrum Lietuva“ nuo vasario gyventojams siūlo mokėti 25,567 ct/kWh, kainą fiksuojant 6 mėnesiams, arba 26,822 ct/kWh, pasirenkant 36 mėnesių fiksavimo laikotarpį.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse krito 51 proc. – Lietuvoje ir Latvijoje iki 178,71 Eur/MWh, Estijoje – iki 178,68 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, taip pat krito 51 proc. iki 154,51 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainos „Nord Pool“ regione sumažėjo dėl 10 proc. mažesnio vartojimo. Be to, 8 proc.

Jau kurį laiką žmonės yra skatinami investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, siekiant tiek sutaupyti, tiek prisidėti prie ekologijos. Tačiau dėl neapdairaus ir neatsakingo įmonių darbo nuosava elektrinė gali tapti nuostolingu galvos skausmu ir taip atgrasyti kitus nuo šios investicijos. Į žurnalistus kreipęsis „Elektrum Lietuva“ klientas papasakojo, kad nuosavą saulės elektrinę nusprendė įsirengti siekdamas prisidėti prie gamtos tausojimo.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse augo, praneša „Elektrum Lietuva“. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango po 12 proc. ir kainavo atitinkamai 180,78 Eur/MWh ir 179,97 Eur/MWh. Tuo tarpu Estijoje elektros kaina mažėjo 7 proc. iki 148,80 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 37 proc. iki 32,96 Eur/MWh.

Spalio mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 47 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė 189,33 Eur/MWh. Elektra pigo ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – 46 proc. iki 189,28 Eur/MWh, o Estijoje – 24 proc. iki 174,29 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Spalį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 0,08 Eur/MWh iki 530,67 Eur/MWh. „Elektros energijos kainų augimui praėjusį mėnesį įtakos turėjo keli veiksniai.

Privačių saulės elektrinių turėtojams trečiasis šių metų ketvirtis buvo palankus: saulės netrūko, o žaliosios elektros generaciją labiausiai padidino Panevėžyje įrengtos saulės elektrinės. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, šiemet trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, individualios saulės elektrinės šalyje sugeneravo 8,4 proc. daugiau elektros.

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ valdoma eletros tiekėja „Elektrum Lietuva“ supirks Lietuvos kapitalo įmonės „Amberwind“ vėjo parke „Pagėgiai 13“ Pagėgių rajone pagamintą elektrą.  „Elektrum Lietuva“ pranešė, jog pagal sutartį penkerius metus kasmet įsigis po 182 gigavatvalandes (GWh) elektros. Komercinės sutarties detalės neatskleidžiamos.

Pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėjo šilumos siurbliai, kuriais aktyviai keičiami iškastinį kurą deginantys taršūs katilai. Paskutiniame Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbtame paramos kvietime šiemet vasarą net 4 iš 5-ių namų ūkių rinkosi būtent šilumos siurblį. Specialistai sako, kad šis naujoviškas būsto šildymo būdas turi daug privalumų, bet čia tikrai yra ir niuansų.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Lietuvoje kaina mažėjo 5 proc. ir siekė 342,63 Eur/MWh, Latvijoje – 6 proc. iki 338,69 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina didėjo 59 proc. ir buvo 225,60 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę augo 44 proc. iki 202,72 Eur/MWh. Orai buvo stipriausias kainų pokyčius lėmęs veiksnys praėjusią savaitę „Nord Pool“ regione. Dėl vėsesnės temperatūros elektros suvartojimas šiame regione padidėjo 2 proc.

Rugpjūtį daugelį šokiravusios elektros kainos rugsėjo mėnesį kiek sumažėjo. Vis garsiau apie naujas priemones kalbama tiek ES, tiek Lietuvoje. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai kone bruka gyventojams naujas ir gerokai prastesnes sutartis vietoje senųjų. Vilnietis Tadas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Per metus jie suvartoja gerokai daugiau nei 1 tūkst.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir toliau mažėjo. Lietuvoje kaina krito 29 proc. ir siekė 351,06 Eur/MWh, Latvijoje elektra pigo 21 proc., pasiekdama 347,78 Eur/MWh lygį. Estijoje mažėjimas buvo nežymus, 2 proc., iki 298,47 Eur/MWh, rašoma pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę taip pat nežymiai mažėjo – 3 proc. iki 307,84 Eur/MWh. „Elektros kainų mažėjimą praėjusią savaitę daugiausia lėmė 15 proc.

Latvijos energetikos milžinei „Latvenergo“ priklausanti energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ į naują saulės parką Klaipėdos rajone investavo 3,2 mln. eurų, jis leis įmonei elektros gamybos pajėgumus padidinti maždaug 4 kartus iki 6,5 megavatvalandės (MW). Parkas daugiau kaip 11 hektarų plote įrengtas Klaipėdos rajone Dreižių kaime, jo galingumas siekia 5 MW. Iki šiol įmonė eksploatavo vieną saulės parką, taip pat pajūryje, kurio galingumas siekia 1,5 MW.

Dujų ir elektros kainos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje jau kurį laiką yra istorinėse aukštumose. Nors jų išgavimo ar gamybos savikaina tiek nepadidėjo. Taigi, bent jau kai kurios energetikos kompanijos šiuo metu uždirba rekordinius pelnus. O kokie atlyginimai mokami šiose įmonėse? Elektros energijos rinkoje paprastai išskiriama jos gamyba ir tiekimas (pvz., iš saulės ar vėjo, šiluminių ir kt. elektrinių), perdavimas aukštos įtampos tinklais ir paskirstymas galutiniams vartotojams.

Verslininkai skundžiasi, kad išaugusios sąskaitos už elektrą žlugdo jų verslą. Anot jų, jeigu kainos nenustos ir toliau augti gresia bankrotas. Tuo metu elektros tiekėjai tikina, kad reikia pasirinkti tinkamą planą, jeigu elektros kaina bus fiksuota, sąskaitos bus mažesnės, dabar jos išaugo tiems, kurie nusprendė kainą susieti su birža. Socialiniame tinkle savo verslą Raseiniuose turinti Aušra pasidalino kvapą gniaužiančia sąskaita už elektrą.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir visame „Nord Pool“ regione pasiekė naujus rekordus, teigia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot jos, Lietuvoje kaina augo 22 proc. iki 514,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 22 proc. iki 512,5 euro, o Estijoje – 19 proc. iki 422,6 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę didėjo 32 proc. iki 236,3 euro.

Nepriklausomai elektros tiekimo bendrovei „Ignitis“ nutraukiant neterminuotas sutartis su dalimi verslo klientų, kitos dvi didžiausios elektros tiekėjos – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – pastaruoju metu to nedaro.  „Ignitis“ praėjusią savaitę kai kuriuos klientus informavo, jog sutartys keičiamos fiksuotai dedamajai nebepadengiant su elektros kaina tiesiogiai susijusių elektros balansavimo išlaidų, o jiems nesutinkant dėl keičiamų sąlygų jie sutartis gali  nutraukti.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo vienodai: po 7 proc. ir abiejose šalyse pasiekė 341,71 euro už megavatvalandę (Eur/MWh). Estijoje elektra brango 13 proc. iki 252,05 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė spartus kuro brangimas. Gamtinių dujų kaina, palyginti su praėjusia savaite, pakilo 24 proc.

Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 41 proc. didesnė nei balandį ir siekė 164,7 euro už megavatvalandę (MWh). Kainos kitose Baltijos šalyse augo 50 proc.: Latvijoje iki 164,2 euro, Estijoje – iki 151,4 euro. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 6,6 500,1 euro, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą Baltijos šalyse gegužę lėmė nepalankūs orai, 30 proc.

Pradėjus elektros liberalizavimą buitiniams vartotojams, šalies verslo įmonės taip pat ėmė domėtis rinkoje esančiomis galimybėmis bei savo turimomis elektros tiekimo sąlygomis. Didžiausias sujudimas stebimas tarp tų, kuriems vis dar taikomas garantinis elektros energijos tiekimas, o iš nusprendusių pasinaudoti nepriklausomo tiekėjo paslaugomis 40 proc.

Per metus nuo elektros energijos gamintojo „Latvenergo“ dukterinės mažmeninės elektros energijos pardavimo kompanijos „Elektrum“ Lietuvoje ir Estijoje veiklos pradžios 2012 metų rugsėjo 18 dieną, rinkos dalis Baltijos šalyse augo ir dabar siekia 34 proc. Tuo tarpu klientų skaičius per šį laikotarpį Lietuvoje padidėjo 3,75 karto. „Pilnai atsivėrus laisvajai rinkai regione, į ją įsiliejo naujų klientų segmentas.