elektros kainos

Valdžiai planuojant paskirstyti dujų kainų augimą gyventojams per kelerius metus, rinkos reguliuotojo vadovas teigia, kad elektros atveju tokio atidėjimo gali ir neprireikti, jeigu galutinis tarifas neaugs ypač smarkiai.

Augančios energijos kainos kamuoja ne tik Lietuvą, bet ir Kiniją, kur kylo tikra energetikos krizės. Šalyje masiškai stringant elektros tiekimui, stoja fabrikų darbas, miestuose valandų valandas nėra elektros ir šildymo, o verslai įspėja apie milžiniškus nuostolius. Ekonomistai perspėja, kad eneregetikos krizė Kinijoje gali turėti pasekmių viso pasaulio ekonomikai.

Trečiadienį energetikos ministras Dainius Kreivys papasakojo, kokių veiksmų Vyriausybė ketina imtis, kad sumažintų spartaus dujų, elektros ir kitų kainų augimo poveikį gyventojams. Sprendžiant iš ministro kalbų, kainos sumažės dėl to, kad gyventojai mokėti turės vėliau, dėl to, kad bus surinkta daugiau iškirstų medžių ir kito biokuro ar dėl to, kad bus pareguliuoti daugiabučių šilumos mazgai.

Orai vis labiau vėsta ir neišvengiamai artėja šildymo sezonas. O šiemet jis bus smarkiai brangesnis. Štai Vilniuje centrinis šildymas kainuos net iki 60 proc. daugiau nei pernai. Energetikai tik skėsčioja rankomis ir kaltina brangstančias dujas ir biokurą. Valdantieji politikai mėgina guosti, kad prieš dešimtmetį šiluma kainavo dar brangiau ir užsimena galintys nebent peržiūrėti kompensacijų kriterijus, kad jas galėtų gauti daugiau galo su galu nesuduriančių gyventojų.

Gyventojai pastebi, kad pastaruoju metu brangsta beveik viskas – prekės parduotuvėse, įvairios paslaugos, netgi energetiniai ištekliai, pavyzdžiui, elektra. Dalis gyventojų skaičiuoja, kad už elektrą šiemet jau mokėjo daugiau nei pernai. Specialistai pažymi, kad gyventojai, suskubę pasirinkti naują tiekėją, šiek tiek sutaupė. Kiti tuo metu gali ir toliau mokėti daugiau. O gyventojai laiku nepasirinkę elektros tiekėjo apskritai gali likti be elektros.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 47 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Balandžio 12-18 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 50,8 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kainos augo 45 proc. iki 49,1 euro už MWh.  Operatorės teigimu, sumažėjus vėjo generacijai visame Baltijos jūros regione fiksuotas didmeninių elektros rinkos kainų augimas.

Baltarusijai ketvirtadienį pirmą kartą istorijoje atjungus linijas su Lietuva, energetikos bendrovių atstovai sako, kad tai neturėjo įtakos elektros kainai Lietuvoje.   Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga sako, kad bandymas tiesioginės įtakos kainai neturėjo, nes komerciniai srautai iš Baltarusijos  buvo lygūs nuliui.

Į pagalbos centrą paskambinęs vyriškis tiesiai šviesiai pareiškė, kad ketina sudeginti bažnyčią. Skambutis buvo užfiksuotas, o grasinimas rimtas, todėl į įvykio vietą išskubėjo pareigūnai ir laidos „Farai“ operatorius. Atvykę pareigūnai ėmė belsti į vyriškio duris ir po kelių akimirkų jis jas atvėrė. Vienas policininkas pastebėjo, kad rąstiniame name nėra jokios elektros. Ir štai pasirodo, kad vyriškio grėsmingų grasinimų priežastis ir yra elektra.

Trečiadienį buvo patvirtinti nauji tarifai už suvartojamą elektros energiją, kurie įsigalios nuo 2021 m. pradžios. Skelbiama, kad jie didės nedaug, bet priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio, per metus tai gali atsieiti nuo kelių iki keliolikos eurų. Norintiems sutaupyti ir deklaruoti daugiau suvartotos elektros dar šiemet, tarnybos turi žinių.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį patvirtino naujas visuomeninės tiekėjos bendrovės „Ignitis“ elektros kainas buitiniams vartotojams, per metus suvartojantiems mažiau nei 5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros. Jos įsigalios nuo sausio 1-osios. Kaina vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų, didės 4,5 proc. (0,492 cento) iki 11,393 cento už kilovatvalandę (be PVM), pranešė VERT.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje pakilo 15 proc. iki 43,85 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. – taip pat iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 procentų iki 43,69 Eur/MWh.  „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę nežymiai krito nuo 16,94 Eur/MWh iki 16,85 Eur/MWh. „Baltijos šalių elektros kainoms įtaką darė perpus (52 proc.

Šiandien Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino gamtinių dujų bei elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams, galiosiančius nuo 2018 m. sausio. Komisija patvirtino UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, galiosiančius nuo 2018 m. sausio 1 d. I pogrupio vartotojams, kurie gamtines dujas naudoja maistui ruošti, kintamoji tarifo dalis, t. y. už kub. m, mažėja daugiau nei 8 proc., o pastovioji tarifo dalis – nesikeičia.

Kainų komisija pirmadienį paskelbė naujas elektros energijos persiuntimo paslaugų ir visuomenines elektros kainas, kurios galios 2017 metais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Energijos skirstymo operatorius (ESO). Standartinis vienos laiko zonos tarifas, pagal kurį atsiskaito 70 proc. privačių klientų, kitąmet mažėja 8,3 proc. iki 11 centų už kilovatvalandę (kWh). Standartinis dienos tarifas mažės 7,7 proc. iki 12 centų už kWh, o nakties - 9,4 proc. iki 8,7 cento už kWh.

Elektros kainoms Lietuvoje ir ketvirtojoje Švedijos elektros zonoje suvienodėjus, energija jungtimi su Švedija „NordBalt“ teka iš Lietuvos į Švediją. Tačiau elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovskis teigia, kad tai - pavienis atvejis.

Ketvirtadienį vėl atsijungus elektros jungčiai su Švedija „Nord Pool“ ir pradedant remontuoti Karaliaučiaus bei Rygos termofikacines elektrines, „Nord Pool“ elektros biržoje Lietuvos prekybos zonoje smarkiai šoktelėjo elektros kainos. „Nord Pool“ duomenimis, vidutinė penktadieniui sudaromų sandorių elektros kaina siekia 114,62 euro už megavatvalandę (MWh). Tai didžiausia vidutinė dienos kaina šiemet, kai pradėjo veikti jungtys su Švedija ir Lenkija.

Vasario pabaigoje elektros energijos kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje ir Latvijoje atpigo 2 proc., o Estijoje pabrango 4 proc. Praėjusią savaitę vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo 2 proc. iki 27,04 EUR/MWh ir buvo mažiausia šiais metais. Elektros kainų mažėjimą lėmė ir išaugusios importo apimtys, ir sumažėjusi paklausa. Lietuva ir Latvija kartu sudėjus suvartojo 308 GWh elektros energijos – 11 proc.

Gyventojai naujų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija naudą galės pajusti jau po pusmečio – iki to laiko, pradėjus komercinę veiklą, paaiškės koks naujų jungčių poveikis kainoms elektros biržoje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), įvertinusi dėl jungčių pasikeitusią situaciją rinkoje, naujas kainas gyventojams nustatys 2016 m. viduryje.

Elektros kainos Baltijos šalyse antrą savaitę iš eilės stebino ryškiais pokyčiais. Vidutinė rinkos kaina Latvijoje išaugo iki 54,74 EUR/MWh, Lietuvoje – iki 54,85 EUR/MWh, o Estijoje mažėjo iki 33,15 EUR/MWh. Lietuvoje ir Latvijoje kaina augo Elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje augo 16 proc., lyginant su praėjusia savaite. Kaina šiose šalyse svyravo nuo 10,82 EUR/MWh iki 85,01 EUR/MWh. Augimą lėmė sumažėjusi elektros gamyba Lietuvoje ir Latvijoje, atitinkamai 25 ir 10 proc.

Dėl neišmintingų konservatorių sprendimų, jiems vadovaujant valdančiajai koalicijai 2008-2012 metais, kurie daugiausia buvo paremti neracionalia rusofobija ir abejingumu kasdieniams Lietuvos žmonių rūpesčiams, rekordiškai pabrango elektra. Praeityje padaryti žalingi sprendimai lemia tai, kas vyksta šiandien.

Po rekordinių augimo tempų 2011 m., remiantis patikslintais duomenimis, Estijos ekonomikos augimas siekė 8,3 proc., tačiau 2012 m. šalies ekonomika žymiai sumažino savo apsukas. 2012 m. antrąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo iki 2,2 proc. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Estijos BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2,3 proc.

Nesiliaujančios diskusijos apie šokinėjančias elektros kainas tik dar labiau sustiprėja artėjam šaltajam metų laikui. Taigi, nuo ko priklauso tokie elektros kainų šuoliai ir ko galime tikėtis laukdami ateinančios žiemos? Priklausomybė nuo importo Birželio mėnesį Lietuvai prisijungus prie šiaurės elektros biržos „Nord Pool Spot“,  daugelis tikėjosi sumažėjusių elektros kainų. Deja, realybė pateikė priešingą scenarijų, nei tikėjomės.

Nematoma rinkos ranka visus ketverius metus Taivane laikė elektros energijos pardavimo kainas žemiau savikainos. Tai pasmerkė nacionalinę energetikos kompaniją Taipower „prisidaryti“ 4.3 mlrd. JAV dolerių skolų (2012 metų vasario pabaigos duomenys). Kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose, degalų kainų tikrai nemažina. Taigi Taivano vyriausybė paskelbė apie elektros kainų didinimą nacionaliniams vartotojams.

Dėl neįprastai šiltos žiemos ir kritulių, Suomijos elektros energijos išankstinės kainos, kurios geriausiai apibūdina elektros energijos kainas Baltijos rinkoje, smuko 20 proc. per paskutines 6 savaites. Prognozuojama, kad Baltijos regiono šalyse šiemet vidutinė elektros energijos rinkos kaina sieks 2011 m. lygį – t.y. vidutiniškai 43 EUR/MWh. Energijos gamintojo ir tiekėjo AB „Latvenergo“ duomenimis, rizika, kad kainos smarkiai išaugs, yra labai nedidelė.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino 2012 metų elektros energijos kainas. Jos buitiniams vartotojams  nuo 2012 metų vidutiniškai didės apie 1,4 ct/kWh  arba apie 3 procentus. Namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 144 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais padidės apie 2 Lt per mėnesį. 71 proc.

KK2 redakcijos žiniomis, vyriausybė nutarė, jog mūsų energetikai nusipelnė gyventi geriau – vakarietiškai. Todėl jų pelno riboti negalima. Ką tai reiškia? Anot premjero Andriaus Kubiliaus, šiemet dar ir taip gerai gyvename. Pagal vyriausybės potvarkį elektros kainos didėtų nuo kitų metų.

Seimas pareiškė nepritarimą galimiems planams naikinti lengvatines elektros energijos kainas namų ūkiams, turintiems elektrines virykles. Tačiau tokia parlamentarų nuomonė nėra įpareigojanti ir Vyriausybė turi teisę į ją neatsižvelgti.