elektra

Rūta Grigolytė, LRT.lt Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinis direktorius Rimantas Vaitkus mano, kad dabartiniai procesai sprendžiant dėl tolesnio projekto likimo yra natūralūs ir regioninių partnerių erzinti neturėtų. Projektui pakenkti labiau gali ne besitęsiančios derybos, bet nelogiškai parinkti ekonominiai svertai.

Jei reiktų išrinkti XX amžiaus technologiją labiausiai pakeitusią žmonių gyvenimus, tai neabejotinai būtų automobilis. Ši transporto priemonė ir jos gamybos pionieriai, pavyzdžiui Henry Fordas, sukūrė ir ištobulino serijinę gamybą, kuri tuometines prabangos prekes, kaip televizorius, mikrobangų krosnelė ar šaldytuvas, padarė prieinamas kiekvienam. Tačiau kiekviena technologija turi kisti ir tobulėti, nes kitaip ji bus pakeista kažkuo kitu.

Kol Visagino atominės elektrinės statybų perspektyvos neaiškios, į Lietuvos areną vis ryžtingiau žengia rusų atominės elektros agentūra „Rosatom“. Jos tikslas – įtikinti Lietuvą dėl Kaliningrade statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE) naudingumo, tačiau, ekspertų teigimu, šis projektas neatrodo ekonomiškai pagrįstas. Pastaruoju metu pastebimas vis didesnis „Rosatom“ susidomėjimas Lietuva.

Norvegiškos dujos ir elektra gali padėti sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos, pirmadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimų Osle su Norvegijos vadovais. "Norvegijos dujos yra pagrindiniai konkurentai Europoje rusiškoms dujoms ir tuo būtų tiesiog neprotinga nepasinaudoti", - interviu telefonu BNS sakė prezidentė. Energetikos klausimus ji aptarė su Norvegijos premjeru Jensu Stoltenbergu.

 Daugiau nei 95 proc. iš 173 anketas užpildžiusių konferencijos dalyvių – verslo įmonių atstovų – patvirtino energetinio efektyvumo sprendimų aktualumą, o 143 dalyviai (83 proc. apklaustųjų) patvirtino, kad ir dar kartą dalyvautų tokiame renginyje. Iš viso LESTO su „Verslo žinių“ pagalba organizuota racionalaus energijos naudojimo konferencija sulaukė per 300 dalyvių.

Premjeras Algirdas Butkevičius su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu tikisi aptarti energetiką, dujų kainas. "Pirmiausia vykstu į Baltijos jūros saugumo konferenciją, ir lygtais, dar neturime patvirtintos informacijos, kad Rusijos ministras pirmininkas ruošiasi nors kiek laiko skirti kiekvienam ministrui pirmininkui, kuris atvyks į tą konferenciją. Apie ką kalbėsime, tikrai dar šiandien negaliu pasakyti.

Dėl šaltesnių nei įprasta orų kovo mėn. pakilusios elektros kainos biržoje sustabdė išankstinių elektros sandorių kainų mažėjimą. Nuo žemiausios ribos vasarį – 39,82 EUR/MWh – išankstinių elektros sandorių kainos „Nord Pool Spot“ biržoje Lietuvos zonoje kovo mėn. pakilo iki 45,1 EUR/MWh. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, balandžio mėn. kainos stabilizuosis ir sustos ties 40 EUR/MWh riba. Paprastai kainos Lietuvai būna didesnės nei kitoms šalims, tačiau balandžio mėn.

Ar žinote, kodėl svarbu taupyti elektrą? Pirmiausiai, elektros kompanijos gamina produkciją degindamos iškastinį kurą (anglis, naftą ir gamtinės dujas), kurio ištekliai riboti. Be to, iškastinio kuro deginimas prisideda prie visuotinio atšilimo ir teršia orą.

Elektros skirstymo bendrovė AB „Lesto“ paskelbė viešąjį žiniasklaidos ir reklamos sklaidos planavimo bei informacijos viešinimo paslaugų pirkimą. Informacijos viešinimo paslaugoms žiniasklaidos ir kituose reklamos sklaidos kanaluose skiriamų lėšų dydis sudaro nuo 740 iki 950 tūkst. litų, o paslaugų teikėjui, pateikusiam ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, bus mokamas komisinis mokestis, apskaičiuojamas nuo viešinimo paslaugoms skirtų lėšų.

Vykdant kasmetinę 110 kV elektros oro linijos Vilkaviškio rajone apžiūrą, prie linijos atramos trečiadienį buvo rastas nedidelis sprogmuo - Antrojo pasaulinio karo laikotarpio minosvaidžio mina. Iškviesti išminuotojai išsivežtą sprogmenį neutralizavo. Kasmet atliekamų elektros oro linijų apžiūrų metu nustatoma, ar linija ir jos įrenginiai - atramos, izoliatoriai ir kiti elementai - nepažeisti, nepasenę, ar prie linijos nėra per arti ar per aukštai užaugę medžiai.

Elektros skirstymo bendrovė AB „Lesto“, įgyvendindama Europos Sąjungos struktūrinių fondų dalinai finansuojamą projektą „AB „Lesto“ orinių elektros linijų keitimas kabelinėmis“ (projekto kodas Nr. VP2-4.2-ŪM-01-K-04-002), vietoje senų elektros oro linijų nuties 124 kilometrų naujų kabelinių linijų 36 vietovėse. Nutiestos naujos linijos pagerins elektros energijos tiekimo patikimumą beveik 3000 vartotojų, ypač gamtos stichijų metu, bei prisidės prie regionų vystymosi.

49 proc. įmonių sprendimą nepasirinkti nepriklausomo tiekėjo nulėmė informacijos trūkumas, 11 proc. neteikia tam reikšmės, nes teigia suvartojančios per mažai elektros energijos, 10 proc. garantiniam tiekėjui moka daugiau, nes yra patenkintos jo paslaugomis, o 7 proc. tiesiog neturėjo laiko įsigilinti, rodo atliktas tyrimas.

Prisidėdamas prie pasaulinės iniciatyvos „Žemės valanda“ AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) kovo 23 d. 20 val. 30 min. vienai valandai išjungs Vilniaus televizijos bokšto apšvietimą. Nepertraukiamai veiks tik signaliniai žibintai. Restorano „Paukščių takas“ lankytojai Vilniaus panorama vieną valandą grožėsis žvakių šviesoje.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvių pastangas siekti energetinės nepriklausomybės stebi JAV. Šio, kaip sako Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, istorinio pokyčio, kuris – jei bus sėkmingas – gali pakeisti net pasaulį, be galo laukiama už Atlanto. „Mes esame įdomūs JAV kaip šalis, kuri kol kas yra pokyčių priešakyje. Jei mes savanoriškai jų atsisakysim, Amerikos interesas ir verslas nueis kitur.

Šių metų kovo 23 d., šeštadienį, pasaulį apskries didžiausia žmonijos istorijoje savanoriška geros valios iniciatyva – Žemės valanda. 20:30 val. vietos laiku viso pasaulio žmonės, verslo organizacijos ir vyriausybės jau septintus metus iš eilės bus pakviestos vienai valandai išjungti šviesas ir leisti Žemei atsikvėpti. Nepaisydamos religinių, politinių ir rasinių skirtumų viena po kitos pernai valandai šviesas išjungė net 134 valstybės visuose 7 pasaulio žemynuose.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuva ir Lenkija baigia pagrindinius parengiamuosius elektros energijos perdavimo jungties darbus – elektros linijos statybos pirkimų procedūras. Lenkija, lig šiol vėlavusi su parengiamaisiais darbais, pastaruoju metu daro didelę pažangą. Strateginiame Lietuvos ir Lenkijos energetikos projekte – proveržis.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai susitarė dėl vieningo Baltijos šalių elektros infrastruktūros panaudojimo, kurio svarbiausias prioritetas – vartotojų interesai. Šiandien Vilniuje „Litgrid“ (Lietuva), „Augstsprieguma tikls“ (Latvija) ir „Elering“ (Estija) vadovai pasirašė susitarimą dėl elektros perdavimo pralaidumų panaudojimo elektros rinkai.

 Atsižvelgdama į pastarosiomis dienomis smarkiai išaugusį elektros energijos poreikį ir pakilusias elektros kainas, „Lietuvos energija“ šįryt paleido vieną iš rezervinės elektrinės blokų. Tai jau trečias kartas nuo praėjusių metų vasario, kai „Lietuvos energijai“ priklausančios elektrinės blokai paleidžiami siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir reaguojant į staigų kainų padidėjimą.

 Atsižvelgdama į pastarosiomis dienomis smarkiai išaugusį elektros energijos poreikį ir pakilusias elektros kainas, „Lietuvos energija“ šįryt paleido vieną iš rezervinės elektrinės blokų. Tai jau trečias kartas nuo praėjusių metų vasario, kai „Lietuvos energijai“ priklausančios elektrinės blokai paleidžiami siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir reaguojant į staigų kainų padidėjimą.

„Kickstarter“ portale, kuriame išradėjai ieško rėmėjų inovatyvioms idėjoms, pasirodė įdomus projektas – futbolo kamuolys, galintis generuoti elektros energiją. Intensyviai jį paspardžius, o paskui prie kamuolio per USB jungtį prijungus LED šviestuvėlį, energijos pakaks kelioms valandoms. Kamuolio viduje yra švytuoklinis mechanizmas, mechaninę energiją paverčiantis elektros energija ir įkraunantis nedidelį akumuliatorių.

Šiltesni nei įprasta vasario orai laisvojoje elektros rinkoje atnešė rekordiškai žemą vidutinę mėnesio elektros kainą „Nord Pool Spot“ Lietuvos kainų zonoje. Didmeninė elektros energijos kaina biržoje praėjusį mėnesį šalyje nukrito iki 14,8 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), praneša nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“. Anksčiau žemiausia didmeninė vasario elektros kaina Lietuvoje buvo užfiksuota 2010 m., kai siekė 15,57 ct/kWh.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė vieno reikšmingiausių Lietuvos strateginių energetikos projektų –„NordBalt“ elektros jungties povandeninio kabelio – statybai pagal „NordBalt“ jungties Klaipėdos apskrityje specialųjį planą. Ministrų kabinetui pritarus bus kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento bei prasidės paruošiamieji statybos darbai.

Antradienį Energetikos ministerijoje vyksta atviros darbo grupės konsultacijos su atnaujinamai Lietuvos Energetinės nepriklausomybės strategijai pasiūlymus pateikusių energetikos įmonių, verslo organizacijų atstovais bei ekspertais. Tačiau daryti išvadas, kokia bus ateities Lietuvos energetikos strategija, energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus teigimu, dar anksti.

Pirmoji Baltijos šalyse komunalines atliekas deginti pradėjusi Klaipėdos termofikacinė jėgainė jau tiekia miestui šilumą, o netrukus perduos į tinklą ir elektrą, rašo „Lietuvos žinios“. Klaipėda pirmoji iš didžiųjų šalies miestų atvėrė duris energetikos naujovėms: šiemet pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas ir oficialiai atidaroma bendrovės „Fortum Klaipėda“ termofikacinė elektrinė.

Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai siūlo mažinti elektros sąskaitas ne tik sudarant sutartį su jais ir užsitikrinant 2-4 ct pigesnę elektrą, bet ir dalyvaujant atsakingo elektros vartojimo programoje „Planuok atsakingai“. Planuoti skatins kūrybiškai Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai gali pasiūlyti iki 20 procentų mažesnes elektros sąskaitas, tačiau nuo šiol jų kūrybiški sprendimai leis prisidėti ir prie socialiai atsakingos bendruomenės kūrimo bei laimėti paskatinamuosius prizus ...

Sodininkų bendrijų gyventojams dažniau nei kitiems kyla klausimų, kas atsakingas už želdinių po elektros laidais tvarkymą. Be to, rūpesčių kaimynams pridaro ir manantieji, kad savo sklypuose gali daryti, ką nori. Nesutapo nuomonės Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją pagalbos kreipėsi vienos Panevėžio rajono sodininkų bendrijos pirmininkas. „Tarp dviejų kaimynų kilo konfliktas dėl eglės, augančios labai arti elektros laidų.

Pernai penktadaliu pabrangus kuro kainoms ir po 12 proc. šildymo bei elektros kainoms, bendros verslo sąnaudos energetiniams ištekliams padidėjo 61 procentu. Atsižvelgiant į tai, kad ir toliau prognozuojamas kuro kainų augimas, bendrovių išlaidos energetiniams ištekliams turėtų augti ir artimiausiais metais, pristatydamas KPMG Baltics atliktą tyrimą penktadienį energetikos konferencijoje „Naujoji Lietuvos energetikos strategija“ pasakojo šios įmonės partneris Rokas Kasperavičius.

2013 m. sausį elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje pradėta prekiauti vėjo jėgainių Lietuvoje pagaminta elektros energija. Sausio 9 – 31 dienomis biržoje parduota 28 gigavatvalandės (GWh) vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos. Tai yra 8 proc. visos Lietuvoje sausį pagamintos elektros. „Nauja pasiūla elektros biržos Lietuvos prekybos zonoje – vėjo pagaminta elektra – sausio mėnesį padidino prekybos elektra apimtis.

Pagrindiniai Lietuvos ūkio sektoriai per metus tapo dar labiau priklausomi nuo energetinių išteklių kainų pokyčių - per metus energetinis verslo pažeidžiamumas padvigubėjo. Kaip ir pernai, labiausiai pažeidžiamais verslo sektoriais išlieka statyba ir transportas, o prekybos ir paslaugų sektorius energijos kainų pokyčiai paveikia mažiausiai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) duomenimis, pramonės ir viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms, pavyzdžiui, vandens tiekimo bendrovėms, ligoninėms ir panašioms, elektros energijos išlaidos dėl naujosios tvarkos padidės 3-250 tūkst. litų per metus, rašo „Lietuvos žinios“. Tarkime, "Kauno vandenys" mokesčiui už elektros energiją per metus turės papildomai skirti 250 tūkst. litų, "Kauno energija" - 246 tūkst. litų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir pasaulinė technologijų įmonė ABB  pasirašė rangos sutartį dėl vieno iš pagrindinių "LitPol Link" jungties elemento - nuolatinės srovės intarpo – projektavimo ir statybos darbų. Sutarties vertė – 288 milijonai litų. ABB šių metų sausio pabaigoje laimėjo tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą intarpo statybos darbams atlikti. Bendra Lietuvos-Lenkijos įgyvendinamo „LitPol Link“ projekto vertė – 1,28 mlrd. litų.

Nelaimė įvyko ketvirtadienį apie 16 val. Geibulių kaime prie apleistų fermų. Kaip manoma, ten įsibrovęs vietos gyventojas ketino iš transformatorinės nupjauti laidų, tačiau nežinojo, kad elektra ten dar nėra atjungta. Vyriškis žuvo nutrenktas elektros.

Kompanija „Kamaz“ tikisi, kad artimiausiu metu su elektra varomomis transporto priemonėmis susijusios technologijos gerokai atpigs ir tai leis jiems sukurti elektra varoma sunkvežimį. Kalbama ir apie sunkiasvorės transporto priemonės kūrimą, kuriai nereiks vairuotojo. 2020 m. Turėtų būti sukurtas pirmasis sunkvežimis kuris bus valdomas kompiuterio pagalba. Šiuo metu vyksta intensyvus projektavimo ir algoritmų kūrimo darbai, kurie leis valdyti transporto priemonę nuotoliniu būdu.

Trečiadienio vakarą didžioji dalis Vilniaus Šnipiškių rajono skendėjo tamsoje. Be elektros liko ne tik keliolika daugiabučių, bet neveikė ir gatvės apšvietimas. Skaitytojas Ignas portalui Balsas.lt pranešė, kad elektra jo bute dingo apie 19 val. Pro langą buvo matyti, kad tamsu ir dar kelių aplinkinių namų languose. Gavę pranešimą apie įvykį, prieš 20 val. taisyti gedimo atvyko meistrai.

Tragiška avarija Fukušimos atominėje elektrinėje ir nevyriausybinių organizacijų spaudimas privertė ne vieną valstybę pergalvoti savo atominės energetikos strategijas. Nepaisant to, pasaulinė atominė energetika apsukų mažinti neketina. Augantis pasaulinis elektros energijos poreikis, skatinamas sparčiai besivystančių Azijos ekonomikų, verčia valstybes didinti pajėgumą.

Nuo 2010-ųjų iki 2012 metų lietuvių, netaupančių elektros, sumažėjo daugiau negu dvigubai - 2012 m. pabaigoje netaupantys elektros teigė 14 proc. gyventojų, o 2010 m. tokių gyventojų buvo daugiau negu 37 proc., rodo "Baltijos tyrimų" atlikta apklausa. Taupiai arba greičiau taupiai naudojantys elektrą nurodė 80 proc. gyventojų. Taupymas atsispindi ir vartojimo įpročiuose - 55 proc. iki 71 proc. padidėjo ekonomiškas lemputes naudojančių gyventojų dalis, nuo 48 iki 65 proc.

LESTO duomenimis, net 80 proc. Lietuvos gyventojų teigia elektros energiją namuose vartojantys taupiai. Jie motyvuoja tai didele elektros energijos kaina ir sunkia finansine padėtimi. „Tačiau dalis gyventojų apskritai nežino, kaip taupyti. Tik trečdalis gyventojų žino, kaip sutaupyti, bet tų priemonių netaiko.

Du didžiausi Japonijos automobilių gamintojai "Nissan" ir "Toyota" teigia, kad rinka vis dar nėra pasiruošusi elektriniams automobiliams, praneša naujienų agentūra "Reuters". Šiuo metu Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos automobilių rinka vis labiau linksta prie naujo alternatyvaus kuro šaltinio - vandenilio. Vartotojai vis dar rodo susidomėjimą elektriniais automobiliais, tačiau šios transporto priemonės tebesusiduria su daugybe problemų.

2012 m. Baltijos šalys pagamino mažiausiai elektros energijos per paskutiniuosius ketverius metus – 19,8 TWh. Tai 6 proc. mažiau nei 2011 m. ir 13 proc. mažiau nei 2010 m. Gamyba sumažėjo dėl pigesnės elektros iš Rusijos ir Skandinavijos šalių. Praėjusiais metais importas iš Skandinavijos padidėjo tris kartus ir pasiekė didžiausią apimtį per pastaruosius dvejus metus.

Milda Januškevičienė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt Klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas individualaus namo savininkas – kaip šildyti savo būstą? Vieni renkasi šildymą dujomis, kietuoju kuru, elektra ar geotermine energija. Kiti derina kelis skirtingus šildymo būdus. Specialistai pastebi, kad populiariausi šildymo būdai nebūtinai yra patys pigiausi ir pataria įvertinti į visų jų trūkumus bei privalumus.

2012 m. Lietuvoje buvo suvartota 10,6 teravatvalandžių (TWh), o 2011 m. – 10,4 TWh elektros energijos. 2012 metais į Lietuvą buvo importuota 6,6 TWh elektros energijos, t. y. 63 proc. visos šalyje suvartotos elektros. Elektros importas 2011 metais buvo 6,74 TWh ir sudarė 65 proc. suvartotos elektros. Per metus 13 proc. sumažėjo rusiškos elektros importas. Iš Rusijos į Lietuvą importuota elektra 2012 m. sudarė 45 proc. arba 4,8 TWh visos šalyje suvartojamos elektros energijos.

Laikais, kai viskas brangsta, paprasti vartotojai ieško būdų, kaip sutaupyti. Visgi įgyvendinant ambicingus „diržų veržimosi“ planus pavyksta ne visiems, nes išbandžius patogaus, sotaus ir šilto gyvenimo teikiamus privalumus save riboti tampa labai sudėtinga. Būtent dėl to atsiveria niša įvairiausius taupyti leidžiančius „pseudogaminius“ siūlančioms kompanijoms. Vieną iš tokių, seno modelio kompiuterinę pelę primenančią dėžutę į redakciją po tuoj po žiemos švenčių atsinešė Balso.

 Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas šiandien susitiko su kompanijų „Fortum Heat Lietuva“ ir „Sweco“ atstovais, kurie pristatė savo planus apie investicijas į 60 MW šilumos ir 30 MW elektros gamybos jėgainę, kuri šilumą ir elektrą gamintų naudojant biokurą ir atliekas. Šiuo metu kompanijos svarsto įvairias alternatyvas ir ieško geriausios vietos projektui įgyvendinti. Investicijos į šį projektą gali siekti nuo 500 iki 700 mln. Lt.

Pirmadienį, sausio 14 d., Vilniaus autobusų stotyje valandai dingusi elektra paralyžiavo daugelio čia paslaugas teikiančių kompanijų darbą. Be elektros tą dieną trumpam buvo likę ir netoli stoties esančių daugiabučių gyventojai. Kaip Balsas.lt pranešė skaitytojas, elektra stotyje dingo apie 14 val. 30 min. ir praktiškai nebuvo teikiamos jokios paslaugos. Stoties administracijos darbuotojai dėl dingusios elektros sukeltų darbo sutrikimų nekomentavo.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojus įstatymu nustatytai prievolei pirkti elektrą laisvojoje rinkoje, aktyviausios buvo smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, suvartojančios iki 1 mln. kW elektros per metus. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, jos sudarė 95 proc. visų pasirinkusiųjų tiekėją. 40 proc. jų buvo paslaugų teikėjai, 32 proc. – prekybininkai, 14 proc. – gamybininkai, 8 proc. – viešojo sektoriaus įmonės ir 1 proc. nekilnojamojo turto valdytojai.

Islandijos ekonomika grįžta. Šalis, kurios BVP 10 ketvirčių iš eilės traukėsi, staiga grįžo į stabilias vėžes ir jos ūkis septynis ketvirčius auga po 2,5 proc. per metus, rašo BBC. Tuo gali pasigirti nedaug Europos šalių. Nedarbo lygis šalyje yra žemiau 5 proc., o pasitikėjimas grįžta. Šis atsigavimas liudija apie ištverminga islandų charakterį. Natūralios Arkties pakrašty įsikūrusios salos iššūkiai išaugino tautą, kuri yra stipri, atkakli, stropi bei labai sunkiai dirbanti.

Mažųjų saulės elektrinių Lietuvoje jau pakaks. Taip mano naujoji valdžia. Todėl naujųjų projektų žadama net nepriimti, šiandien rašo "Lietuvos rytas". Eilėje gauti leidimus statyti saulės jėgaines laukia keli tūkstančiai bendrovių ir fizinių asmenų. Visus viliojo galimybė uždirbti, nes mažų jėgainių saulės energija superkama 12 metų už solidžią kainą – 1,44–1,88 lito už kilovatvalandę. Tuo susigundė nemažai verslininkų. 2012-ųjų pabaigoje jau buvo išduota beveik 7 tūkst.

Elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" baigė vieno svarbiausių sostinės elektros mazgų - Viršuliškių transformatorių pastotės - rekonstrukciją.

Ekspertai tikina, kad dėl kainų pasikeitimo vidaus rinkoje didelių pokyčių nepatirsime. Nuo šių metų pradžios vienos prekės ir paslaugos pabrango, o kitos šiek tiek atpigo. Vartotojams nelengva numatyti pasekmes, nes kai kuriems turės įtakos ir minimalaus mėnesio atlyginimo padidėjimas, o daugeliui bus svarbus euro, taigi ir lito, sustiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu. Dyzelino akcizas pasiekė numatytą ribą Baigėsi pereinamasis laikotarpis dėl ES direktyvos didinti akcizą dyzelinui.