elektra

Praėjusią savaitę elektra Lietuvos ir Latvijos kainų zonose vėl brango – ji augo 16 proc. Tuo tarpu Estijos kainų zonoje elektra atpigo dar 14 proc. Tokius pokyčius lėmė atitinkamai mažesnė elektrinių generacija ir pigesnė elektra Suomijoje. Svarstyklių rodyklėms pakrypus į skirtingas puses, elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje bei Estijoje pasiekė didžiausią skirtumą šiemet – net 46 proc.

 Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje birželio 1–7 siekė 46,38 euro už megavatvalandę (16 lito ct/kWh). Praėjusią savaitę kainos Lietuvos prekybos zonoje gana stipriai svyravo dėl šokinėjančios vėjo elektrinių gamybos. Palyginti su ankstesne savaite kaina biržoje pakilo 15 procentų, tačiau praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu kaina buvo 44 proc. didesnė. Per praėjusią savaitę į Lietuvą importuota vidutiniškai 60 proc.

 Turbūt vargu ar jums kada kilo mintis, kiek važiuodami dviračiu galėtumėte sukurti elektros energijos, ir ar jos pakaktų, pavyzdžiui, paskrudinti riekelę duonos. Kaip tik tokį eksperimentą atliko vokiečių dviratininkas, olimpinis medalininkas. Atlikti eksperimentą sportininkas vyko į Stokholmą. Tai vietos studentų projektas, kuriuo aiškiai parodoma, kokia brangi yra energija. Sportininkui eksperimento metu teko gerokai pasistengti, minti 50 km/h greičiu.

 Lietuvos ir Latvijos kainų zonose vidutinė elektros kaina praėjusią savaitę nukrito 2 proc., o Estijos kainų zonoje ji pigo dar daugiau – net 12 proc. Teigiamus kainos pokyčius po gegužės viduryje skelbto brangiausio per 3 mėnesius periodo lėmė sumažėjusi elektros paklausa, išaugusi gamyba ir pilnu pajėgumu po remonto pradėjusi veikti „Estlink“ jungtis. Elektra Estijoje – pigiausia nuo metų pradžios Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę siekė 40,13 EUR/MWh.

Nepriklausomas elektros tiekėjas „Elektrum Lietuva“ ir polietileno atliekų perdirbimo gamykla „Plasta“ pratęsė bendradarbiavimo sutartį trejiems metams. „Plastos“ per metus suvartojamos elektros energijos kiekis siekia 45 mln. kWh. „Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimas suteikia galimybę verslui ne tik sutaupyti iki 20 proc. išlaidų už elektrą, tačiau ir efektyviau planuoti kaštus ištisus metus.

Dviejų mėnesių kūdikį ant rankų sūpuojanti trisdešimtmetė Gita gyvena socialiniame vieno kambario bute bendrabutyje Vilniaus Kalvarijų gatvėje. Iš taboro kilusi ir darbo neturinti moteris pasakoja per metus už elektrą įsiskolino jau beveik tūkstantį eurų.   „Namie naudojamės elektra, viskas į mūsų sąskaitą ir už bendrų patalpų elektrą reikia mokėti, nors ten nieko nėra. Nei kaitlentės maistui ruošti, nieko, nors sutarties dokumentuose parašyta, kad turime gauti.

 Vidutinė elektros kaina Lietuvos ir Latvijos kainų zonose praėjusią savaitę augo 13 proc. ir pasiekė aukščiausią tašką per pastarąsias 14 savaičių. Tuo tarpu Estijoje kaina mažėjo 6 proc. Skirtingus pokyčius lėmė mažėjusi elektros gamyba Latvijoje bei vėl pradėjusi veikti suremontuota „Estlink“ jungtis. Dėl mažesnės gamybos kaina šoktelėjo aukštyn Elektros kaina Lietuvos ir Latvijos kainų zonoje praėjusią savaitę padidėjo iki 40,87 EUR/MWh.

 Remiantis konsoliduotais audituotais „Latvenergo“ grupės 2014 m. duomenimis, bendrovės grynasis pelnas siekė 29,8 mln. eurų, o pardavimai į Lietuvą ir Latviją augo dvigubai. Bendrovė Lietuvai ir Estijai pardavė 3053 GWh elektros – 50 proc. daugiau nei 2013 m. Bendrovė Baltijos šalims iš viso pardavė 8688 GWh elektros – 9 proc. daugiau nei 2013 m., o rinkos dalis metų pabaigoje siekė 35 proc. „Latvenergo“ grupės pajamos viršijo 1 mlrd. eurų, o pelnas prieš mokesčius buvo 236,8 mln. eurų.

 Vidutinė elektros kaina praėjusią savaitę kito nežymiai – jai regione nukristi neleido užsitęsęs „Estlink“ jungties gedimas. Lietuvos ir Latvijos kainų zonose elektra pabrango 1 proc., o Estijos – 2 proc. Jungties gedimas brangino elektrą Estijoje Lietuvos ir Latvijos kainų zonose elektros kaina praėjusią savaitę siekė 36,10 EUR/MWh. Nors augimą lėmė 5 proc. sumažėjusi elektros gamyba abiejose šalyse, kiti rodikliai beveik nekito, tad kainos išsilaikė panašios, kaip ir ankstesnę savaitę.

Šių metų balandžio mėnesio vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 35,61 EUR/MWh, beveik penktadaliu mažesnė nei praėjusių metų balandį. Lyginant su kovo mėnesiu elektra Lietuvos ir Latvijos biržose brango vidutiniškai 11 proc. Kaip įprasta pavasarį dėl ilgėjančio šviesaus paros meto elektros poreikis Lietuvoje buvo 5 proc. mažesnis nei kovą. Daugiausiai vartojimui reikalingos elektros, 71 proc., buvo importuojama.

 Iki 2016 m. bus atidarytos dvi naujos elektros jungtys tarp Lietuvos ir kontinentinės Šiaurės ir Vakarų Europos – „NordBalt“ ir „LitPol Link“. Rinka į šią žinią reaguoja teigiamai. Jau dabar „Nord Pool Spot“ (NPS) elektros biržoje sudaromuose ateities elektros energijos pirkimo sandoriuose fiksuojama vidutiniškai 13 proc. už praėjusių metų vidurkį žemesnė elektros energijos kaina.

Baltijos šalyse dar neišsemtos elektros kainų mažinimo galimybės, o vartotojai išloštų, jeigu Lietuva, Latvija ir Estija veiktų kaip viena energetikos rinka. Tokia nuomone su Vilniuje vykstančio tarptautinio energetikos forumo dalyviais pasidalino nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.

  Elektros kaina Lietuvos ir Latvijos kainų zonoje praėjusią savaitę nukrito 10 proc., o Estijoje paliko 8 proc. Tokiems pokyčiams įtakos turėjo augęs elektros importas bei pasikartojęs elektros jungties gedimas. Elektra Estijoje – brangiausia nuo vasario Lietuvoje ir Latvijoje elektra praėjusią savaitę rinkoje kainavo 35,58 EUR/MWh. Kainos mažėjimą lėmė 19 proc. išaugęs elektros importas iš Estijos ir Baltarusijos. Kaina svyravo nuo 23,06 EUR/MWh iki 72,05 EUR/MWh.

 Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje gegužės 4–10 dienomis buvo 35,58 euro už megavatvalandę (12,3 lito ct/kWh), 10 proc. žemesnė nei prieš savaitę. Praėjusią savaitę importuota vidutiniškai 66 proc. šalyje suvartotos elektros. Du trečdaliai elektros importo buvo iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, likusi elektra importuota iš trečiųjų šalių.

Pasibaigus potvynių sezonui, elektros kaina Lietuvos ir Latvijoje kainų zonose praėjusią savaitę augo net 25 proc., o Estijoje – 4 proc. Tokius pokyčius lėmė sumažėjusi vietinė gamyba ir elektros jungties gedimas. „Estlink“ jungties gedimas augino kainą visame regione Lietuvos ir Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę augo iki 39,48 EUR/MWh. Augimą lėmė 19 proc.

Rusijos kariniai laivai šiemet jau tris kartus trukdė tiesti elektros liniją su Švedija „NordBalt“, pranešė „Litgrid“. Be to, elektros kabelis, Baltijos jūroje tiesiamas virš Rusijos ir Vokietijos „Nord Stream“ dujotiekio, šiemet pirmą kartą kirto dujų vamzdį.

 Vidutinė elektros kaina Lietuvos ir Latvijos kainų zonose praėjusią savaitę nukrito dar 1 proc. Tuo tarpu Estijos kainų zonoje kaina 1 proc. augo. Kainų pokyčiams Lietuvoje ir Latvijoje įtakos turėjo išaugusi vietinė elektros gamyba, o Estijoje – adekvatus kainos augimas Suomijoje. Elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje vėl susilygino Po tris savaites trukusių kainų skirtumų visose Baltijos šalyse, praėjusią savaitę kainos Lietuvoje ir Latvijoje susilygino ir nukrito iki 31,53 EUR/MWh.

 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Lietuvoje vien šiemet per keturis mėnesius dėl elektros įrangos ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, elektros instaliacijos gedimų kilo 153 gaisrai, kuriuose žuvo 10 gyventojų. Beje, praėjusiais metais dėl šios priežasties kilo 729 gaisrai, kurie nusinešė 15 žmonių gyvybes. Štai balandžio 2-ąją skaudi nelaimė įvyko Mažeikių rajone, Židikuose, kur naktį, apie 3 val., liepsnojo gyvenamasis namas.

 Praėjusių metų viduryje Energetikos ministerija teigė, kad Lietuvai nutiesus elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, galėtų būti visiškai atverta Lietuvos elektros rinka namų vartotojams – nebeliktų reguliuojamų elektros kainų. Jungčių statybos vyksta pagal grafiką ir pradėti jas eksploatuoti žadama jau 2015 metų pabaigoje.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO, siekdama supaprastinti elektros įvedimą naujiems vartotojams, nuo šiol vienu metu išduoda visus reikalingus dokumentus. Apjungus elektros įvedimo etapus, elektra klientus pasiekia greičiau. Dėl to naujo vartotojo prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų trukmė sutrumpėjo vidutiniškai dviem dienomis.

 Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Didžiuosiuose miestuose atidaryti elektros ir dujų vartotojų aptarnavimo centrai. Taip tikimasi patogiau aptarnauti žmones, sutaupyti ir pritraukti daugiau naujų klientų. Nuo pirmadienio elektros ir dujų vartotojų aptarnavimo centrai atidaryti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Utenoje. Nuo vasaros pabaigos toks bandomasis centras veikia Vilniuje.

 Šeštadienį, apie pietus, dalis tauragiškių liko be elektros. Užfiksuotas gedimas kabelinėje linijoje. Apie 12 val. elektra dingo dalyje Gedimino ir Prezidento gatvių. Neveikia šviesoforai Gedimino gatvėje, o iš "Maximos" parduotuvės, įsikūrusios toje pačioje gatvėje, pirkėjai buvo priversti išeiti, parduotuvė bent jau laikinai uždaryta. Kaip informavo LESTO atstovai, kabelinėje linijoje užfiksuotas gedimas. Jį pašalinti planuojama iki 14 val. (Papildyta) Apie 14 val.

Pirmadienio vakaras tragiškai baigėsi vos dvylikos metų sulaukusiam berniukui. Apie 21 val. 32 min. Vilniuje, Taikos gatvėje esančiame bute rastas berniuko kūnas, kurį mirtinai traumavo elektra. Įvykio aplinkybės tikslinamos.

 Sekmadienio naktį kilusi audra šalyje sutrikdė elektros tiekimą - kai kuriuose šalies regionuose 12 val. duomenimis, elektros tiekimas buvo sutrikęs 15 tūkst. elektros vartotojų. „Lesto“ specialistai siekia kuo greičiau pašalinti gedimus, tačiau dėl nerimstančio vėjo gaunama naujų pranešimų apie sutrikimus“, - rašoma bendrovės pranešime. Daugiausia – 13 tūkst. – vartotojų be elektros yra Klaipėdos regione, 2 tūkst. vartotojų elektros neturėjo Kauno regione.

 Klaipėdoje siautėjantis uraganinis vėjas sekmadienį nuvertė du apšvietimo stulpus. Šeštadienį vakare dėl vėjo nuvirtęs medis apgadino automobilį „Mazda 323“. Apie nukentėjusius žmones pranešimų negauta. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente BNS informavo, kad šeštadienį buvo gauta 11 pranešimų dėl nuvirtusių medžių visoje Lietuvoje - Kaune, Klaipėdoje ir kitur. Tuo metu sekmadienį vien nuo 6 iki 8 val. gauta 13 pranešimų apie per stiprų vėją nuvirtusius medžius.

 Sekmadienio naktį kilusi audra sutrikdė elektros tiekimą kai kuriuose šalies regionuose. Sekmadienio 8 val. duomenimis, elektros tiekimas buvo sutrikęs 10 tūkst. elektros vartotojų. Daugiausia – 8 tūkst. - vartotojų be elektros buvo Klaipėdos regione, 2 tūkst. vartotojų elektros neturėjo Kauno regione. „Gedimus daugiausia lėmė smarkaus vėjo padariniai - nutrauktos oro linijos, ant jų virtę medžiai ar šakos“, - rašoma bendrovės „Lesto“ pranešime.

Šeštadienio pavakare be elektros tebėra maždaug 4 tūkst. vartotojų. Atkūrus energijos tiekimą anksčiau nuo vėjo nukentėjusiems Klaipėdos ir Utenos regionams, dabar elektros neturi dalis pietryčių Lietuvos gyventojų. „Iki vakaro elektra buvo atkurta beveik visiems Klaipėdos ir Utenos regionų gyventojams, bet nauji gedimai fiksuoti Prienų, Marijampolės ir Lazdijų rajonuose“, - BNS informavo bendrovės „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba. 17 val.

Penktadienio vakarą dėl stipraus vėjo elektros neturi keli tūkstančiai vartotojų. Kaip BNS sakė bendrovės „Lesto“ atstovas Ervinas Pareigis, daugiausia elektros tiekimo gedimų yra Vakarų Lietuvoje. „Gedimų yra daugiau nei įprasta, ypač Klaipėdos ir Šiaulių regionuose“, - sakė jis. Anot „Lesto“ atstovo, gedimai šalinami, tačiau sudėtingos oro sąlygos lemia vis naujus elektros tiekimo atjungimus.

 Elektros kaina vartotojams nuo sausio mažėja beveik 0,9 euro cento (beveik 3 lietuviškais centais). Namų ūkis per mėnesį sutaupys vidutiniškai apie 1,2 euro (4,1 lito). „Lesto“ atstovas Martynas Burba BNS teigė, kad gyventojai už elektrą, sunaudotą 2014 metais, turi atsiskaityti iki gruodžio 31-osios galiojusiais tarifais, o už elektrą, suvartotą po sausio 1-osios - naujais.

Elektros kaina vartotojams nuo sausio mažės beveik 3 centais. Kainų komisija patikrino ir antradienį paskelbė naujus bendrovės „Lesto“ tarifus. Lapkričio pabaigoje komisija jau buvo patvirtinusi vidutiniškai 1,2 cento mažesnius tarifus kitų metų pirmajam pusmečiui. Tačiau dar labiau sumažinti kainas įgalino tai, kad praėjusią savaitę komisija paskaičiavo, jog „Lesto“ 2011-2013 metais turėjo apie 61 mln. litų netinkamų sąnaudų ir ji privalo šias lėšas per metus grąžinti vartotojams.

Kainų komisijai nusprendus, kad bendrovė „Lesto“ 2011-2013 metais turėjo apeie 60 mln. litų netinkamų sąnaudų ir ji privalo šias lėšas grąžinti vartotojams, elektros kaina kitąmet turėtų mažėti beveik 3 centais. Kainų komisija dėl naujų elektros tarifų spręs antradienį. Lapkričio pabaigoje komisija jau buvo patvirtinusi vidutiniškai 1,2 cento mažesnius tarifus kitų metų pirmajam pusmečiui.

Barometro naujienas parengė Karolis Bagdonas, „Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovas Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo net 11 proc., o Estijoje – 5 proc., lyginant su ankstesne savaite. Elektros atpigimą lėmė mažesnis jos suvartojimas ir atšilęs oras. Pigo visose Baltijos šalyse Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina siekė 49,52 EUR/MWh ir svyravo nuo 29,05 EUR/MWh iki 70,98 EUR/MWh. Kainos kritimui įtakos turėjo 4 proc.

Kainų komisijai nuo sausio jau sumažinus elektros kainą daugiau nei 1 centu, tikėtina, kad ji bus dar labiau sumažinta. Komisijai nustačius, kad elektros skirstymo bendrovė „Lesto“ turi daugiau nei 100 mln. litų nepagrįstų sąnaudų, jas bus nurodyta grąžinti vartotojams. Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė BNS patvirtino, kad sprendimą dėl elektros kainos sumažinimo siekiama priimti dar iki Naujųjų metų. „Mes skubėsime ir bandysime dar iki švenčių priimti sprendimą.

 Sumažėjus dujų kainai ir nuo 2015 metų mažėjant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifui, elektros kaina gyventojams nuo sausio turėtų sumažėti maždaug 1 centu.   „Lesto“ Kainų komisijos prašo patvirtinti, kad standartinis vienos laiko zonos tarifas būtų 46,3 cento (su PVM) už kilovatvalandę - 1,1 cento mažiau nei ji kainuoja šiemet.

Elektros kainos Baltijos šalyse antrą savaitę iš eilės stebino ryškiais pokyčiais. Vidutinė rinkos kaina Latvijoje išaugo iki 54,74 EUR/MWh, Lietuvoje – iki 54,85 EUR/MWh, o Estijoje mažėjo iki 33,15 EUR/MWh. Lietuvoje ir Latvijoje kaina augo Elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje augo 16 proc., lyginant su praėjusia savaite. Kaina šiose šalyse svyravo nuo 10,82 EUR/MWh iki 85,01 EUR/MWh. Augimą lėmė sumažėjusi elektros gamyba Lietuvoje ir Latvijoje, atitinkamai 25 ir 10 proc.

 Kainų komisijai ketvirtadienį nustačius visas elektros kainos dedamąsias ir visuomeninės kainos viršutines ribas, kitąmet ji turėtų sumažėti 1-1,5 cento, arba 3 procentais. „Bendra tendencija yra tokia, kad elektra pinga, bet negalima sakyti, kad kiekvienai vartotojų grupei būtent tiek ir sumažės. (...) Tarifai atskiroms vartotojų grupėms dar bus diferencijuojami, todėl vieniems kaina gali mažėti 1 centu, kitiems - 1,5 cento“, - BNS sakė komisijos atstovė L.Kimutytė.

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad, sumažėjus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui, kitais metais gali mažėti ir elektros kaina. „Nuo kitų metų VIAP (biudžetas – BNS) sumažės apie 60 mln. litų, ir tai turėtų nulemti, kad elektros kaina nedidės, gal yra šiek tiek tendencijos ir sumažėti“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė R. Masiulis.

Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje rugsėjo mėn. buvo 19,9 cento už kilovatvalandę arba 4 proc. aukštesnė nei rugpjūtį. Skandinavijos šalių prekybos zonose rugsėjo vidutinė elektros kaina, lyginant su rugpjūčiu, augo 6 proc., Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje – 5 proc., Estijoje prekybos zonoje - 10 proc. Tačiau lyginant su praėjusių metų rugsėju, kainos Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo 7 proc., Estijoje 9 proc., Suomijoje – 20 proc.

 Rugsėjo mėnesį elektros kainos šuoliams Baltijos šalyse daugiausiai įtakos turėjo „EstLink-1“ bei „EstLink-2“ elektros kabelių gedimai. Dėl jų vidutinė elektros kaina Estijoje rugsėjį siekė 14,84 cento už kilovatvalandę. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina rugsėjį vidutiniškai buvo 19,85 ct/kwh arba 3,9 proc. didesnė nei rugpjūtį.

Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje rugpjūtį buvo 19,1 cento už kilovatvalandę. Lietuva importavo didžiąją dalį, 64 proc., šalyje suvartotos elektros energijos. Palyginti su 2013 metų rugpjūčiu, importo galimybės pastarąjį mėnesį buvo geresnės. Pernai paskutinį vasaros mėnesį buvo importuota 56 proc. elektros. Rugpjūtį pusė elektros energijos Lietuvą pasiekė iš Karaliaučiaus, tai iš dalies kompensavo per mėnesį 9 proc.

 Elektros kaina pirmąjį 2014 m. pusmetį „Nord Pool Spot“ biržoje Suomijoje buvo 15 proc. žemesnė nei praėjusių metų tą patį laikotarpį ir siekė 34,9 EUR/MWh. Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje kaina išliko tokia pati – 24 proc. didesnė nei Suomijoje – 46,3 EUR/MWh. Kainai kristi Lietuvoje neleido sumažėjęs vandens lygis Dauguvos upėje ir esamų jungčių pralaidumų trūkumai. „Lyginant šiuos ir praėjusius metus, elektros kaina Šiaurės šalyse kito. Pokyčiams įtakos turėjo 3 proc.

 Atsinaujinančios energetikos bendrovei „Danpower Baltic“ Kauno savivaldybė šią savaitę suteikė leidimą pradėti kogeneracinės elektrinės statybas Kaune, Taikos prospekte. Biokuro jėgainės pajėgumai sieks 20 MW šilumos ir 5 MW elektros gamybos galios, tai bus pirmoji biokuro kogeneracinė elektrinė Kaune, gaminanti tiek šilumą, tiek elektros energiją. Į jėgainės statybas bus investuoti 86 mln. litų.

Prieš gerą pusmetį nuvilnijusi elektros krizė keitė verslo įmonių elgesį perkant elektrą laisvojoje rinkoje. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį įmonių, pasirinkusių fiksuotos kainos sutartis, skaičius pasiekė 99,5 proc., o pasirašiusiųjų 3 metų ar ilgesnės trukmės sutartis – 70 proc. „Įvykiai rinkoje dar labiau sustiprino įmonių sprendimą rinktis saugesnius paketus.

Liepos paskutinįjį pirmadienį Šilalės rajono laukuose, nutrūkus aukštos įtampos linijos laidui, žuvo Nyderlandų Karalystės pilietis ir jo draugė lietuvė, pranešė Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius LESTO. Tą pačią dieną Šiaulių rajono policijos pareigūnai informavo, kad Meškuičių miestelyje pašaliniam asmeniui bandžius patekti į 10 kV vidutinės įtampos elektros transformatorinę, elektros srovė mirtinai jį traumavo.

 Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje (NPS LT) liepos mėn. siekė 19,80 ct/kWh ir buvo 4,4 proc. didesnė nei š.m. birželį (18,96 kWh). Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, kaina š.m. liepą išaugo 17 proc. Per septynis 2014 m. mėnesius vidutinė elektros energijos kaina (16,53 ct/kWh) padidėjo 3 proc.

Liepos 28 dieną 12.56 val. Šiaulių rajone, Parkupio kaime, prie elektros transformatorinės rastas, kaip įtariama, nuo elektros energijos iškrovos žuvusio aštuoniolikmečio lavonas su kairės rankos delno nudegimais. Aplinkybės aiškinamos.

Pirmadienį po pietų Šilalės rajone nutrūkus aukštos įtampos laidui nuo elektros srovės žuvo iš Olandijos atostogoms parvykusi 25 metų amžiaus lietuvė ir ją lankęs 45 metų amžiaus draugas olandas, rašo naujienų portalas lrytas.lt. Šilalės r., Laukuvos seniūnijoje, Gatautiškės kaime apie 15 val nutrūko ir ant elektrinio piemens užkrito aukštos įtampo laidas. Netoliese buvusi iš Olandijos grįžusi lietuvė su seserimi pamatė nuo nukritusio laido užsiliepsnojusią žolę ir bandė pasiekti namus.

Pirmadienį Vilniuje, Naujamiesčio mikrorajone, apie 13 val. nuaidėjo sprogimas, apie jį buvo pranešta Bendrajam pagalbos centrui. Į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos, greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių ekipažai. Algirdo ir Kauno gatvių sankryžoje buvo plykstelėjusi atvira liepsna, išvirto šaligatvio plytelės. Tai sukėlė įtarimą dėl galimo požeminės dujų trasos sprogimo, tačiau įtarimai nepasitvirtino.

Šiauliečiai tikino, kad Rasos gatvės 5 name atitrūkę balkonai, kurie kelia grėsmę ir gyventojams, ir praeiviams. Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Į „Šiaulių naujienų“ redakciją kreipėsi šiaulietis Viktoras Mačiūnas, gyvenantis Rasos gatvės 5 name, kuris tikino, kad šiame daugiabutyje apstu problemų – suskilinėjusios sienos, užsiveisęs pelėsis, atitrūkę balkonai ir labai aukšti medžiai, kurie užstoja saulės šviesą.