elektra

Beveik 50 milijonų žmonių Argentinoje ir Urugvajuje liko be elektros. Didžioji dauguma jų – Argentinoje, kur gyvenimas tiesiog sustojo. Šalies pareigūnai kol kas negali atsakyti, dėl ko įvyko šis precendento neturintis gedimas. Argentinos sostinė Buenos Airės atrodo kaip vaiduoklių miestas – gatvės beveik tuščios, neveikia šviesoforai, gatvių apšvietimas, uždarytos visos parduotuvės ir restoranai.

Argentinos, Urugvajaus ir tam tikrų Brazilijos bei Paragvajaus rajonų gyventojai dėl elektros jungčių sistemos sutrikimų sekmadienio ryte liko be elektros, praneša JAV dienraštis „The New York Times“ ir kitos žiniasklaidos priemonės. „Masinis elektros energijos tiekimo sistemos sutrikimas visą Argentiną ir Urugvajų paliko be elektros“, – tviteryje parašė Argentinos energetikos bendrovė „Edesur“. Argentinos žiniasklaidos duomenimis, sutrikimai prasidėjo ankstų sekmadienio rytą.

  Dėl ketvirtadienio vakarą per Lietuvą praūžusios audros be elektros dar yra likę iki kelių tūkstančių „Elektros skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, pranešė bendrovė.   11 val. duomenimis, daugiausia elektros neturi atokiose vietose, vienkiemiuose esantys klientai, kur dėl praūžusios audros, virtusių medžių ar jų šakų, fiksuojami sudėtingesni gedimai. Tai gali būti keliose vietose nutrūkę elektros laidai, lūžusios elektros oro linijų atramos ir pan.

Alytaus rajone praėjusį penktadienį žuvus darbuotojui, bendrovė „Žilinskis ir Co“ pradėjo vidinį tyrimą, pranešė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Pasak jos, 400 kilovoltų (kV) linijoje Alytus-Elkas žuvo rangovės „Žilinskis ir Co“ darbuotojas. Policijos departamentas šeštadienį pranešė, kad elektros srovė nukrėtė 39 metų amžiaus vyrą keičiant elektros lankus ant aukštos įtampos linijos stulpo, jam paslydus ir prisilietus prie laidų. Nelaimė įvyko Daugirdų kaime Alytaus rajone.

Tauragės policija pranešė apie neįprastą operaciją – nustatyta, jog vienoje iš Tauragėje esančių įmonių įrengtoje kriptovaliutų „fermoje“ galimai vogta elektra. ESO skaičiuoja vir 47 tūkst. eurų siekiančius nuostolius.

Valdžia užsimojo visus jūsų elektros skaitiklius pakeisti išmaniaisiais. Aišku, dėl to truputį pabrangs elektra. Vėliau sektų ir dujų bei vandens skaitiklių pakeitimas. Valdantieji piešia patogesnę ateitį su išmaniaisiais skaitikliais, tuo metu žmonės piktinasi, kad brangstant elektrai, teks dar papildomai mokėti ir už naujus skaitiklius. TV3 žinių kalbintas elektros inžinierius Petras naujos statybos daugiabutyje montuoja modernius ir elektroninius skaitiklius.

Jau kitąmet „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) vartotojams pradės diegti išmaniuosius elektros energijos skaitiklius. Kaip tai atsilieps galutinei elektros kainai? ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas tv3.lt informavo, kad skaitikliai laikomi elektros tinklo elementais ir priklauso bendrovei. Ji pati sprendžia, kada ir dėl kokių aplinkybių jie keičiami. Per visą skaitiklių keitimo laikotarpį, nuo 2020 m. iki 2023 m. ESO planuoja pakeisti daugiau kaip 1,6 mln.

Dėl naujo elektros energijos tiekimo sutrikimo didelė dalis Venesuelos, įskaitant sostinę Karakasą, praėjusią naktį vėl skendėjo tamsoje.  Tai didžiausias elektros energijos tiekimo sutrikimas per savaitės laikotarpį. Remiantis kai kuriais šaltiniais, be elektros liko didelė dalis sostinės ir mažiausiai 20 iš 23-jų Venesuelos valstijų. Elektra dingo apie 23 val. 20 min. vietos (trečiadienį 6 val. 20 min. Lietuvos) laiku.

Ketvirtadienį visoje Palangoje buvo dingusi elektra. Apie tai savo socialinio tinklo paskyroje pranešė Palangos meras Šarūnas Vaiktus. „Visoje Palangoje dingo elektra. ESO informavo, kad gedimas yra aukštos įtampos elektros perdavimo sistemoje, o ne elektros tinkluose. Gedimas tvarkomas“, – savo facebook paskyroje rašo meras. Naujienų portalui tv3.lt „ESO“ atstovas Tomas Kavaliauskas patvirtino, kad maždaug valandą sutrikęs elektros tiekimas palangiškiams jau yra atkurtas.

Metų pradžioje išaugusi elektros kaina vasarį ėmė kristi ir pasiekė žemiausią lygį per 9 mėnesius. Ryškų kainų pokytį lėmė regione kilusi oro temperatūra, praneša elektros prekybos bei tiekimo bendrovė „Energijos tiekimas“. Vidutinė vasario kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su sausiu, krito 16,9 proc.

Dėl sustiprėjusio vėjo be elektros visoje Lietuvoje 15 val. buvo apie 3,5 tūkst. klientų, daugiausia – Vilniaus regione, pranešė elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Antradienį nuo vidurnakčio iki 15 val. iš viso be elektros buvo daugiau nei 20 tūkst. ESO klientų.

Baisi nelaimė Jurbarke. Elektra nuktrenkė besimaudantį vonioje šešerių berniuką. Vaiką dar buvo bandoma gaivinti, tačiau nepavyko. Ekspertai sako, kad mažametis žuvo dėl pasenusios ir sugedusios skalbimo mašinos, kuri buvo įjungta tuo metu, kai vaikas maudėsi. Žuvusio berniuko kaimynai sako gyvenantys lyg baisiame košmare. Vakar po pietų žmonės sužinojo, kad besimaudydamas vonioje žuvo šešiametis. Pamatę gatve lekiančias greitąsias kaimynai net neįtarė, kad nutiko tokia baisi nelaimė.

Vakar visą Lietuvą sukrėtė kraupi nelaimė Jurbarke – čia nuosavuose namuose elektra nutrenkė 6 metų berniuką. Kaip teigia medikai, tokia nelaimė panaši į žaibo nutrenkimą, todėl itin svarbu žinoti, kaip laiku suteikti tinkamą pirmąją pagalbą. Kaip tv3.lt pasakojo Policijos departamento komunikacijos skyriaus specialistė Revita Janavičiūtė, apie 15.40 val., namuose, duše besimaudantį berniuką, mirtinai traumavo elektros srovė.

Siaubinga nelaimė Jurbarke – čia ketvirtadienį, nuosavuose namuose, elektra nutrenkė 6 metų berniuką. Tai tv3.lt patvirtino Marijampolės apskrities VPK atstovė spaudai. Kokiomis aplinkybėmis jis žuvo, aiškinasi policija. Kaip tv3.lt sakė Policijos departamento komunikacijos skyriaus specialistė Revitos Janavičiūtės, apie 15.40 val., namuose, duše besimaudantį berniuką, mirtinai traumavo elektros srovė.

Analizuodamas kelerių metų pasitikėjimo linija gautus duomenis, ESO skaičiuoja, kad perpus sumažėjo tiek pranešimų apie galimas vagystes, bet ir piktavalių padaromų žalų sumos. 2016 m. gyventojai iš viso pranešė apie 467 galimus elektros ir dujų grobstymo atvejus, 2017 m. –398, o 2018 m. – 172 atvejus. Didžioji dauguma pranešimų ir nuostolių piktavaliai padaro elektros tinkle.

Pasirodo, senieji „Škoda 14Tr“ troleibusai gali ne tik nukelti į praeitį ar tapti drobe gatvės menininkams, bet ir gerokai pasvilinti padus. Kaunietė praėjusią savaitę vienoje transporto priemonėje teigia gavusi tokią stiprią iškrovą, kad ši tiesiog išvertė iš koto. Moteriai baisu pagalvoti, kas galėjo nutikti, jeigu jos vietoje būtų atsidūręs vaikas ar silpnesnės sveikatos žmogus.

Elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) klientus ragina pasitikrinti, kiek jie galėtų sutaupyti už elektros energiją, jeigu pasirinktų tinkamą tarifo planą. Įmonės atlikta analizė parodė, kad daugiau nei dešimtadalis elektros energijos vartotojų galėtų mokėti mažiau.

Lietuviai pasitaikiusia galimybe už elektrą ir dujas susimokėti mažesnėmis kainomis, gruodį skubėjo miniomis. Bent jau taip galima spręsti žiūrint į praėjusių metų paskutinio mėnesio atsiskaitymų duomenis. Už minėtas paslaugas senuoju, pigesniu tarifu susimokėjo kone trečdaliu daugiau žmonių nei įprasta. Kaip jau anksčiau skelbė tv3.lt, apsukresni gyventojai nuo sausio 1 d. įsigaliojusių brangesnių dujų ir elektros kainų kurį laiką galėjo išvengti.

 Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi kurti gerus kaimyninius santykius su Lietuva, ir vėl pasiūlė kartu naudotis Astravo atomine elektrine. A. Lukašenka, naujuoju Baltarusijos ambasadoriumi Lietuvoje paskyręs Valerijų Baranovskį, pabrėžė, kad Astravo AE tikrai bus baigta statyti, ir žadėjo užtikrinti jos saugumą.

Europos Komisija patvirtino Lietuvos valstybės paramą elektros energijos gamintojams iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) ir paramą energijai imlioms pramonės bendrovėms (vadinamąjį VIAP diferencijavimą). Komisija: pagalba AEI turi skatinamąjį poveikį EK antradienį patvirtino pagalbą, suteiktą pagal AEI rėmimo schemą nuo 2012 metų iki 2015 metų, kuriais buvo atrinktas paskutinis pagal schemą teikiamos pagalbos gavėjas.

Jau nuo kitų metų daugiau pinigų atseikėti teks ne tik už elektrą ir dujas, bet ir už žalingus įpročius. Kiek ateinančiais metais pabrangs butelis stipriojo alkoholio, cigarečių pakelis ir kokio dydžio sąskaitoms už elektrą reikia pasiruošti. Kainų komisija lapkričio pabaigoje patvirtino naujus dujų kainų tarifus, pagal kuriuos nuo sausio gamtinių dujų kubas buitiniams vartotojams brangs 7 centais, arba 12–18 proc., primena tv3.lt.

Artėjant metų galui žmonės suskubo mokėti už dujas ir elektrą bei „nulaužė“ svetainę manogile.lt. Antradienį, tai yra – kitais metais, vartotojams padidės elektros ir dujų kainos. Dėl to gyventojai įspėti susimokėti mokesčius iki šių metų pabaigos, nes deklaruojant skaitiklių rodmenis 2019-aisiais, jau galios didesnės kainos. Rytą svetainė, kurioje galima susimokėti mokesčius dar veikė, bet popiet puslapio jau nebuvo galima atsidaryti.

Baigiantis metams prasidėjo sąmyšis, nes gyventojams liko paskutinės dienos susimokėti komunalinius mokesčius. Gruodis dar nesibaigė, tačiau žmonės jau šąla eilėse, kad susimokėtų už einamąjį mėnesį. Mokėjimų tvarką keičia ne tik dujininkai ir elektrikai, bet ir Vilniaus vandenys. O žmonės, užuot ramiai šventę Kalėdas ir Naujuosius metus, kad sutaupytų, priversti grūstis prie mokėjimo terminalų. Nuo ankstaus ryto prie pašto skyrių, priimančių gyventojų komunalinius mokesčius, rikiuojasi eilės.

Nors jau mažiau nei už mėnesio, nuo sausio 1 d. Lietuvos vartotojams brangsta dujos ir elektra, bet apsukresni iš jų galės to išvengti. Bent jau kurį laiką. Paskutinė šių metų diena bus metas, kuomet už brangstančias paslaugas dar galima susimokėti senuoju tarifu. Deklaruoti apsimoka gruodį Atsiskaitymo už elektros energiją ir gamtines dujas principai pasikeitė šių metų vasarį. Nuo to laiko gyventojai atsiskaito ne už praėjusį, o už einamąjį mėnesį.

Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo operatoriai „Litgrid“ ir PSE penktadienį pasirašė susitarimą dėl Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelio tiesimo, Baltijos šalims sinchronizuojant tinklus su žemynine Europa.

Elektros energijos kaina praėjusią savaitę sumažėjo visose Baltijos šalyse, o didžiausias kainos kritimas fiksuotas Lietuvoje, pranešė nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Pasak „Elektrum Lietuvos“ ekspertų, mažesnes elektros kainas lėmė išaugęs kritulių kiekis, papildęs Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuarus. Prie mažesnių kainų prisidėjo ir atpigę taršos leidimai bei išaugusios gamybos apimtys vėjo elektrinėse.

Rusijos sporto pasaulį savaitgalį apskriejo šokiruojančios naujienos – šalies pankrationo (bokso ir imtynių sintezė) rinktinė neteko 15-metės sportininkės. Mergina žuvo tragedijoje, kurios išvengti būtų leidusi bent minimali gyvenimiška patirtis, rašo vietinė žiniasklaida. Rusijos pankrationo ateitimi laikyta 15-metė Irina Rybnikova žuvo besimaudydama vonioje, savo viešbučio kambaryje. Pranešama, kad sportininkė žuvo varžybų Bratsko mieste metu.

Kainų komisija penktadienį patvirtino naujas – apie 15 proc. didesnes elektros kainas buitiniams vartotojams 2019 metams. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didėja 15 proc., arba 1,7 cento, iki 13 centų už kilovatvalandę (su PVM), o dviejų laiko zonų – 14,7 proc., arba 2,1 cento iki 14,3 cento (dienos) ir 9 proc., arba 0,9 cento iki 10 centų (nakties). Plano „namai“ vienos laiko zonos tarifas didėja 17,5 proc.

Vidutiniškai už vieno būsto paslaugas šeimai tenka 6-7 sąskaitos kas mėnesį, o jeigu vertintume ir visų šeimos narių sąskaitas už mobilaus ryšio paslaugas, internetą – skaičiui išauga dar didesnis. Norėdami išgirsti, kodėl daugiabučių ir privačių namų gyventojai nusprendžia ieškoti alternatyvų, kalbiname kelis asmenis, kurie naudojasi mokesčių platformos „Viena sąskaita“ paslauga. Greta (38 m.) – savitarnos platforma naudojasi 3 mėn.

Sisteminių paslaugų, užtikrinančių elektros tiekimo kokybę ir patikimumą, kaina kitais metais auga 16 proc. Ji lemia galutinį elektros tarifą vartotojams.

Anksčiau nei planuota pabaigus Lietuvos jungties su Švedija „NordBalt“ remontą elektros kainos praėjusią savaitę mažėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, elektra pigo 3 proc. iki 57,83 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 1 proc. iki 57,80 euro, Estijoje kainos kritimas buvo didžiausias – 17 proc.

Europos Komisija dar šiemet ruošiasi pradėti konsultacijas su Rusija dėl Baltijos šalių elektros tinklų atjungimo nuo posovietinės sistemos ir sinchronizavimo su Vakarų Europa. „Per kitą susitikimą su Rusijos energetikos ministru lapkričio mėnesį mes informuosime Rusijos ministrą apie desinchronizavimo procesą“, – interviu BNS sakė už energetiką atsakingas Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius.

Elektros rinkos kaina Lietuvoje kitąmet preliminariai bus 20 proc. didesnė nei šiemet. Tai lems ir galutinį elektros tarifą buitiniams vartotojams. Kainų komisija pirmadienį spręs, ar nustatyti prognozuojamą 4,348 cento už kilovatvalandę (kWh) kainą 2019-iems metams (šiemet ji yra 3,613 cento). Pasak komisijos specialistų, didžiausios įtakos kainos pokyčiui turėjo palyginti sausa vasara, jungties su Švedija „NordBalt“ remontas, dėl kurio nebuvo galima įsigyti pigesnės energijos, bei padidėjusios...

Praeitą savaitę atšalus orams ir nurimus vėjui, elektros kainos išaugo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje kaina augo kiek daugiau nei Latvijoje, bet mažiau nei Estijoje. Skirtingi elektros kainų pokyčiai Estijoje kaina stiebėsi daugiausiai – 17 proc. iki 50,56 EUR/MWh, Lietuvoje – 12 proc. iki 59,41 EUR/MWh ir Latvijoje – 10 proc. iki 58,59 EUR/MWh.

Lietuvai nusprendus neįsileisti į šalį Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros, Energetikos ministerija parengė prekybos elektra bei jos importo ir eksporto tvarkos pakeitimus. Pasak ministerijos, naujoji tvarka numato, kad nuo elektros gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus nuliniai.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje toliau mažėjo ir siekė kiek daugiau nei 53 eurus už megavatvalandę (MWh). Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ teigimu, tam įtakos turėjo ir šalyje per savaitę išaugusi elektros gamyba. Lietuvoje ir Latvijoje elektra per savaitę atpigo 3,3 proc. iki 53,22 euro už MWh, Estijoje – 0,2 proc.

Dėl trečiadienį ir ketvirtadienio naktį Lietuvoje siautusios audros elektros tiekimas tebėra sutrikęs maždaug 3 tūkst. 800 „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų. Numatoma elektros tiekimą visiškai atnaujinti iki ketvirtadienio popietės. „Planuojame, kad antroje dienos pusėje jau visiems bus atnaujintas elektros tiekimas“, – BNS ketvirtadienio rytą sakė energetikos holdingo „Lietuvos energija“ Korporatyvinės komunikacijos vadovė Laure Šebekienė.

Lietuvoje šiemet išaugus didmeninei elektros kainai ir kai kuriems analitikams prognozuojant jos brangimą buitiniams vartotojams, energetikos ministras sako, kad žemų kainų laikas energetikoje baigiasi. „Reikia pripažinti, kad tas žemų kainų periodas energetikoje apskritai baigiasi ir jis praktiškai baigėsi jau praeitais metais, ir tie rezervai kainai nedidinti arba išlaikyti tuo lygiu, kuris yra, jie labai riboti“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Elektra buitiniams vartotojams, pastaruosius kelerius metus pigusi, kitąmet neišvengiamai brangs bent keliais procentais, prognozuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, žmonės šią žinią neabejotinai sutiks neigiamai. Dauguma vartotojų, pasirinkę ESO siūlomą standartinį planą, už elektrą šiemet moka 11,3 cento už kilovatvalandę, iš jų trečdalis, arba 3,4 cento, yra didmeninės kainos dalis.

Po penktadienio vakarą ir šeštadienio naktį ūžusio škvalo elektros dar neturi apie 500 vartotojų. Iš viso elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 30 tūkst. vartotojų, daugumai jų tiekimas atstatytas, BNS šeštadienį ryte sakė bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovas Tomas Kavaliauskas.

Vokietijos vyriausybės kibernetinių technologijų ekspertai mano, kad kompiuterių įsilaužėliai gali atakuoti kai kuriuos šalies energetikos infrastruktūros objektus ir tokiu būdu sutrikdyti energijos tiekimą visoje Europoje, penktadienį pranešė leidinys „Der Spiegel“, remdamasis viena ataskaita.

Specialistai ketvirtadienio vakarą atnaujino elektros tiekimą netoli Vilniaus esančiose Grigiškėse. Elektros šiame mieste dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ atliekamų darbų nebuvo nuo 5 val. ryto. ESO atstovas spaudai Valentas Neviera BNS sakė, kad elektros tiekimas 90 proc. klientų Grigiškėse buvo atnaujintas iki 21.30 val. Pasak jo, likusiems klientams tiekimas sutvarkytas iki 22 val.

Šiandien dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atliekamų darbų Vilniuje esančiame Grigiškių mieste nutrauktas elektros tiekimas. Kaip informavo bendrovė, elektros energija daugiau nei 5,6 tūkst. klientų Grigiškėse netiekiama nuo 5 val. ryto iki 17 val. vakaro. Elektra išjungiama ESO atliekant Grigiškių transformatorių pastotės rekonstravimo darbus.

Po gamtos stichijos siautėjimo antradienio vakarą elektros tiekimas buvo sutrikęs iš viso apie 27 tūkst. vartotojų, trečiadienį jis neatkurtas dar maždaug dviem tūkstančiams, BNS informavo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovas. Valento Nevieros teigimu, labiausiai nukentėjo Kauno regionas: Kauno miestas ir rajonas, Šakiai, Vilkaviškis, Marijampolė. „Iš viso įvairiu metu be elektros buvo likę 27–28 tūkst. vartotojų, iš jų 20 tūkst.

Šeštadienį vėlai vakare specialiosios tarnybos ant kojų sukeltos dėl sprogimo netoli Vilniaus esančioje degalinėje. Spėjama, kad sprogimas degalinėje Užubalių pašonėje prie magistralinio kelio į Panevėžį galėjo įvykti dėl lietaus vandens. Sprogimas nugriaudėjo požeminių komunikacijų šulinyje – sprogimo banga pakėlė ir nusviedė šulinio dangtį. Driokstelėjo ir transformatorinė bei šalia jos esančios elektros tinklų paskirstymo dėžės – buvo nuplėštos net pastarųjų durys.

Didelę elektros kainą Lietuvoje bei Latvijoje iš dalies ir toliau lemia šilti orai, dėl kurių mažėja vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Elektros perdavimo sistemos operatorė„Litgrid“ teigia, kad elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę buvo viena didžiausių regione šiais metais. Aukštesnė savaitės kaina buvo tik vasario mėnesį Suomijoje – 63,3 euro.

Šilti ir sausi orai praeitą savaitę toliau didino elektros kainą Baltijos šalyse, šiek tiek augo vėjo energijos gamyba, pranešė nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Liepos 23–29 dienomis Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina išaugo 2,9 proc. iki 56,08 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 2,3 proc. iki 55,37 euro už MWh. Palyginti su ankstesne savaite, Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas augo 2,3 proc.

Dėl elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ remonto Lietuvai teks du mėnesius gyventi be pigesnės elektros iš Skandinavijos, teigia ekspertai. Dalis jų įsitikinę, kad verslui ir buitiniams vartotojams gali brangti elektra. Savo ruožtu perdavimo sistemos operatorius tiki, kad remontas iš esmės pašalins pustrečių metų veikiančios jūrinės jungties gedimus. 700 megavatų (MW) galios jungties taisymo darbai suplanuoti rugpjūčio 16 - spalio 28 dienoms.

  Dėl gedimo šeštadienio popietę be elektros buvo likę apie 20 tūkst. Šilutės ir aplinkinių gyventojų, elektros tiekimas atstatytas. Kaip BNS sakė Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovas spaudai Valentas Neviera, elektros gedimas įvyko apie 12.45, Saugos gyvenvietėje prie Šilutės esančioje elektros transformatorių pastotėje. Elektros tiekimas paskutiniams vartotojams atstatytas apie 15 val. 30 minučių.