eksportas

Kai­my­ni­nė­se ša­ly­se po tru­pu­tį sen­ka mor­kų, bu­ro­kė­lių, ko­pūs­tų at­sar­gos. Pa­kan­ka­mai šių dar­žo­vių pri­siau­gi­nę Lie­tu­vos ūki­nin­kai di­džią­ją da­lį ti­ki­si eks­por­tuo­ti, vie­tos rin­ko­se šios dar­žo­vės jau brangs­ta. Bul­vių au­gin­to­jai žmo­nių ne­gąs­di­na. „Ru­si­ja dar ne­pap­ra­šė iš mū­sų nė vie­nos bul­ve­lės,“ – ti­ki­no stam­bus Šiau­lių ra­jo­no ūki­nin­kas. Ak­ci­ji­nės bul­vių kai­nos Gal ir tei­sy­bę sa­ko.

Pernai rekordiškai augęs Lietuvos eksportas, šiemet, ir analitikų, ir pačių verslininkų teigimu, tikriausiai lėtės, bet vis tiek išliks šalies ūkio varikliu. Eksporto apsisukimų mažėjimą, manoma, lems sudėtinga padėtis Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonomikose, kur parduodama daugiau nei pusė viso lietuviško eksporto. Tačiau nuleisti rankų įmonės neketina; perspektyvų mato tiek Rytuose, tiek milžiniškas rinkas turinčioje Indijoje, Brazilijoje ar Šiaurės Amerikos šalyse.

Au­to­mo­bi­liais pre­kiau­jan­tys vers­li­nin­kai da­bar au­to­mo­bi­lių į Lie­tu­vą ve­ža du – tris kar­tus ma­žiau ne­gu prieš ke­lio­li­ka me­tų. Ma­žė­ja klien­tų per­ka­mo­ji ga­lia. Kar­tais au­to­mo­bi­lis par­ke­liau­ja į Lie­tu­vą, čia su­re­mon­tuo­ja­mas ir ve­ža­mas atgal į Vo­kie­ti­ją par­duo­ti. Pra­džia – nuo dar­bo pas ūki­nin­kus Kel­miš­kis vers­li­nin­kas Kęs­tas Kelp­ša au­to­mo­bi­lius iš Vo­kie­ti­jos į Lie­tu­vą ve­ža jau sep­ty­nio­li­ka me­tų.

Lietuvos ekonomika žengia į lėtesnės plėtros tarpsnį. Iki šiol šalies ekonomika augo labai sparčiai, tačiau daugėja ženklų, rodančių ne tokias palankias perspektyvas. Dėl lėtėjančios pasaulio ūkinės raidos, numatoma mažesnė ekonomikos plėtra pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse, pasitikėjimo rodikliai Lietuvoje ir užsienio šalyse taip pat prastėja esant neapibrėžtumui dėl įsiskolinimo problemų kai kuriose euro zonos valstybėse.

Lietuvius verslininkus Jungtinėje Karalystėje vienijanti organizacija Lietuvos Komercijos rūmai (LKRJK) vasario mėnesį pradėjo nemokamų renginių ciklą, skirtą šalyje gyvenantiems tautiečiams, besidomintiems verslo galimybėmis. Pasak organizatorių, pirmasis seminaras pranoko bet kokius lūkesčius: aktyvi registracija ir daugiau nei šimtas atvykusiųjų į renginį dar kartą paliudijo, kad verslo galimybėmis Anglijoje domisi vis daugiau lietuvių.

Siekdama atnaujinti įstrigusias derybas Rusija pasiūlė Ukrainai tiekiamas dujas atpiginti 10 proc. su sąlyga, kad Ukraina pirks anksčiau sutartą dujų kiekį, pirmadienį rašo Kijeve leidžiamas dienraštis „Komersant Ukraina“. Pasak dienraščio, Maskva sutiko padaryti 10 proc. nuolaidą, kai ją praėjusią savaitę išsikovojo didieji Rusijos dujų pirkėjai Europoje. Tačiau, dienraščio žiniomis, tokia nuolaida Ukrainos netenkina.

Iranas stabdo naftos tiekimą D. Britanijai ir Prancūzijai. Tai patvirtino šios šalies atstovai. Pasak Irano, nafta bus tiekiama kitiems pirkėjams, skelbia rt.com. Manoma, kad ši šalis gali tiekti naftą Kinijai, kurios poreikiai nuolat auga. Taip pat naftos reikia Indijai, Japonijai. Europos Sąjunga (ES) prašys Indijos pagalbos siekiant įtikinti Iraną nutraukti savo branduolinę programą ir grįžti prie derybų stalo Tokį žingsnį Teheranas žengė po to, kai ES nutarė skelbti Irano naftos embargą.

Pastaraisiais metais suaktyvėjusį gyvų galvijų išvežimą į Turkiją sustabdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sprendimas nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. drausti eksportą dėl šioje šalyje plintančios snukio ir nagų ligos užkrato pavojaus. Lietuva bene vienintelė iš Europos Sąjungos šalių įvedė tokius apribojimus. Negali vykdyti įsipareigojimų turkams Galvijų augintojai ir jų eksportuotojai tvirtina, kad dėl draudimo patiria nuostolių.

Rusija pernai į užsienį eksportavo ginklų ir karinės įrangos už 13,2 mlrd. eurų. Tai yra 2,8 mlrd. daugiau nei metais anksčiau. Šiais metais užsibrėžta parduoti ginkluotės už 13,5 mlrd., trečiadienį Maskvoje pareiškė Federalinės karinio techninio bendradarbiavimo tarnybos (FKTBT) vadovas Michailas Dmitrijevas, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“. Jo duomenimis, 2010-aisiais ginklų eksporto apimtys siekė 10,4 mlrd. Pernai metų planas buvo 11,6 mlrd., tačiau jis buvo viršytas 1,6 mlrd.

Ar rytais gerdami kavą pagalvojate, kam reikėtų padėkoti už kasrytinį puodelį ar kas kraunasi turtus iš šio verslo? Kava garsėjančioje Kenijoje ši pramonės šaka pateko į mafijos gniaužtus. Pastaruoju metu smarkiai padidėjusi aukštos kokybės kavos pupelių paklausa turėtų atnešti didžiulių turtų bent keleto Afrikos valstybių kaimams, kur kasmet išauginama tonos kavos pupelių, vėliau pasiekiančių tolimiausius pasaulio kampelius.

Praėjusios savaitės Lietuvos ir Rusijos derybos dėl dujų baigėsi skandalu – Lietuvos ministras pirmininkas Adrius Kubilius įtarė kompaniją „Gazprom“ šališkumu. Rusijos pusei derybose atstovavo „Gazprom“ užsienio prekybos vadovas, įmonės „Gazprom Export“ generalinis direktorius Aleksandras Medvedevas. Tai buvo pirmasis kuratoriaus vizitas koncerno lietuviškojoje srityje.

Panašu, kad po dešimtmetį stulbinamu ekonomikos augimu besidžiaugusios BRIC valstybės (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija) žengia į naują lėtesnio augimo etapą. Prieš dešimtį metų JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikas Jimas O’Neillas savo tyrime pristatė BRIC santrumpą, sujungiančią sparčiausiai besivystančias pasaulio valstybes į vieną investuotojams patrauklų bloką.

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Kinijoje Marcusas Edereris pareiškė, kad Kinija šiemet gali aplenkti Jungtines Valstijas ir tapti didžiausia ES prekybos rinka, informuoja AFP. „Esama ženklų, kad 2012-aisiais Kinija gali tapti didžiausia Europos eksporto rinka“, - žurnalistams Pekine sakė M. Edereris. „Europos eksportas auga greičiau nei Europos importas iš Kinijos“, - pabrėžė jis ir pridūrė, kad ši prognozė yra grindžiama naujausiomis prekybos tendencijomis.

Parašyti šią žinutę mane įkvėpė kolega Žygimantas Mauricas, kuris pasakė: „Lietuvos ekonomikos lėktuvas 2010 metais pakilo varomas vieno – eksporto variklio, tačiau 2011 metais šalia jo sėkmingai prisijungė antrasis – vidaus vartojimo variklis, kuris leido mūsų ekonomikai skrieti kone didžiausiu greičiu visoje Europos Sąjungoje.

Valstybės parama biodegalams gaminti, kuriai išleista 67,2 mln. latų (apie 330 mln. litų), nepasiteisino, pripažino Latvijos ūkio ministras. 2003-2010 metų programoje buvo numatyta, kad biodegalų dalis padidės iki 5,75 proc. visos degalų rinkos, o faktiškai 2010 metais šis rodiklis tebuvo 2,96 proc., žurnalistams antradienį sakė ministras Danielis Pavliutas. Planuota, kad 2010 metais Latvijoje bus pagaminta 75 tūkst. tonų biodegalų, o pagaminta tik 58,3 tūkst. tonų, įskaitant ir 39 tūkst.

Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas BVP ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 4,3 proc. Per visus 2011 metus BVP ūgtelėjo 5,8 proc. Paskelbtą BVP rezultatą galima interpretuoti kaip savotišką prasidedančių 2012 metų preliudiją. SEB bankas prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP išaugs 2,0 proc.

Dauguma rodiklių byloja, kad euro zona yra recesijoje. Dėl lėtesnių nei anksčiau prognozuota Lietuvos eksporto augimo tempų „Danske“ bankas mažina šalies ekonomikos augimo prognozes nuo 3,8 proc. iki 2,7 proc. šiais metais. Remiantis prognozėmis, euro zonos ekonomikos augs 0,3 proc. šiais metais, tačiau nuosmukis bus trumpas. „Danske“ bankas prognozuoja, kad jau 2013 m. augimas paspartės iki 1,5 proc.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, pernai Lietuvoje įregistruoti 216 tūkst. 603 į šalį įvežti lengvieji (M1 klasės) automobiliai, dauguma iš jų (204 tūkst. 309 arba 94 proc.) – naudoti ir anksčiau jau registruoti užsienio šalyse. Vokietija išliko svarbiausia naudotų automobilių eksporto šalimi. Pernai Lietuvoje įregistruota daugiausia (39 proc.) iš šios šalies įvežtų naudotų lengvųjų automobilių (2010 m. – 38 proc.). Antroje vietoje pagal šį rodiklį buvo Prancūzija (15 proc.

Siekdami prisidėti prie eksporto plėtros Lietuvos komercijos rūmai ir Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje vietos lietuviams rengs seminarus, kuriuose šie bus skatinami pradėti savo verslus. Seminarų metu bus pateikiama verslo pradžiai reikalinga informacija, prisistatys įmonės iš Lietuvos, ieškančios atstovų Jungtinės Karalystės rinkoje. Iš viso bus surengti 4-5 seminarai apie verslo įsteigimą, motyvaciją, finansavimą, rinkodarą, pardavimus, verslą internete.

Į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) įstojusi Rusija iki rudens turi laiko ratifikuoti paskutinius susitarimus. Manoma, kad šių metų rugsėjį paaiškės, kaip klostysis verslas naudotais automobiliais prekiaujantiems Lietuvos verslininkams, tarp kurių nemažą šios rinkos dalį valdo tauragiškiai. Pastarieji šiandien tikina, kad jų verslas merdi, esą dirbama tik tam, kad būtų palaikytas pulsas, ir gyvenama viltimi, kad Rusija sumažins muitus bei atvers milžinišką šios šalies rinką.

Stambiausia Nigerijos naftos profsąjunga paskelbė pasirengusi pradėti visuotinį streiką, taip protestuodama prieš valstybės subsidijų benzinui atšaukimą. Anot didžiausios Nigerijos naftos sferos darbuotojų profsąjungos, naftos platformos pasirengusios nutraukti naudingų iškasenų gavybą. „Dabar, kai federalinė vyriausybė pasirinko šykštuolio poziciją, mes parengėme naftos platformas tam, kad visa gavyba šalyje būtų sustabdyta“, teigiama profsąjungos PENGASSAN pareiškime.

Šiais metais analitikai siūlo atkreipti dėmesį į auksą, technologijų sektorių, besivystančias rinkas ir Europos eksportuotojus. Prognozuoti, kur investuoti – tas pats, kaip prognozuoti, kokios oro sąlygos bus kitą mėnesį. Kita vertus, žinant bendras tendencijas vis dėlto galima numatyti pelningą kryptį, kur investuoti pinigus 2012 metais.

Pernai metų pabaigoje vėl pajutusios mokumo problemų, šiuos metus Lietuvos transporto įmonės pradeda su baime. Baiminamasi, kad dalį smulkesnių vežėjų tiesiog „papjaus“ keliskart išaugę kelių ir draudimo mokesčiai. Kai kurie vežėjai jau kalba apie verslo eksportą į kitas šalis, pranešė LTV „Panorama“. Taip sėkmingai, kaip vos trejų metų patirtį turinti ekspedicijavimo įmonė, pernai dirbo toli gražu ne visi krovinių vežėjai. Anot pernai 40 procentų arba beveik 29 mln.

Šiais metais Lietuvai prognozuojamas nedidelis ekonomikos augimas, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą „Žinių radijui“ N. Udrėnas sakė, kad analitikai sutaria dėl Lietuvos ekonomikos augimo, tuo metu daugelis kitų Europos valstybių balansuoja ties recesijos riba.

Dauguma Europos lyderių labai džiaugtųsi, jei jų šalių ekonomikos augtų taip greitai, kaip Estijos, rašo BBC. ES statistikai prognozuoja, kad šios mažos Baltijos valstybėlės ekonomika šiemet augs 8 proc. – daugiau nei 5 kartus sparčiau, nei visos ES. Vis dėlto Estija dar tik atgauna jėgas po finansų krizės, kuomet kartu su savo Baltijos kaimynėmis, sprogus kreditų burbului, nusmuko 18 proc., tokį skaičių pasiekė ir nedarbas.

Pramonės įmonių vadovų apklausos duomenimis, gruodžio mėn. pramonės pasitikėjimo rodiklis išliko neigiamas, tačiau truputį pakilo, palyginti su lapkričiu. Įtakos tam turėjo keliais procentiniais punktais pagerėjęs gaminamos produkcijos paklausos vertinimas bei sumažėjusios pagamintos produkcijos atsargos. Statistikos departamento duomenimis, pramonės produkcijos gamyba, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek sumažėjo. Kad gamyba sumažėjo, nurodė 28 proc.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.

Pagal tai, ką šiais metais buvo galima pasiekti ir kas buvo pasiekta, Premjeras Andrius Kubilius teigia šių metų Vyriausybės veiklos rezultatus vertinąs ketvertu su minusu penkiabalėje sistemoje. „Nesiimu labai tais pažymiais švaistytis, gal kiti turėtų parašyti, bet aš visad vertinu pagal tai, kaip man pačiam atrodo, ar mums pavyko pasiekti tai, ką turėjome pasiekti.

Užsienio reikalų ministerija (URM) su Ukraina sutarė atsisakyti planų įvesti naftos produktų importą ribojančias priemones. Tai atveria AB „Orlen Lietuva“ didesnes eksporto galimybes į Ukrainos rinką. Ukrainos tarpžinybinė tarptautinės prekybos komisija gruodžio 28-ąją paskelbė sprendimą baigti specialųjį tyrimą dėl benzino, dyzelino ir kitų naftos produktų importo į Ukrainą ir neįvesti importą ribojančių protekcinių priemonių.

Kinijoje esančioje „Mercedes-Benz“ gamykloje gaminama visai nemažai šios vokiečių markės modelių – čia gamyba yra gerokai pigesnė, o ir vietos rinkos pageidavimus analizuoti patogiau. Tačiau dabar „Mercedes-Benz“ susimastė ir apie Kinijoje pagamintų automobilių eksportą į kitas šalis. Kinijoje pagamintų „Mercedes-Benz“ žygį per pasaulį pradės „E-class“ versija su prailginta ratų baze.

Ekspertų nuomone 2012 metais Kinija gali užimti antrą vietą pasaulyje pagal „premium“ segmento automobilių pardavimą ir pirmą kartą automobilių pramonės istorijoje pagal šį rodiklį aplenkti Vokietiją. Nemažą vaidmenį šiame proveržyje gali suvaidinti ir vaisingas kompanijų „Mercedes Benz“ ir „BAIC“ bendradarbiavimas – jų bendra įmonė „Beijing Benz“ užsiima „Mercedes Benz“ modelių gamyba vidaus rinkai, praneša Avto.Viesti.ru.

Nors kazachai vis daugiau vartoja ir importuoja mėsos, pieno ir kitų produktų, tačiau į šią perspektyvią rinką lietuviškos kilmės prekių kol kas patenka labai mažai. Lapkričio pradžioje Lietuvą su Kinija ir Kazachstanu sujungė šaudyklinis traukinys „Saulė“. Pastaroji šalis buvo ir lieka mūsų dėmesio centre. Neatsitiktinai Kazachstane lankėsi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ūkio ir žemės ūkio ministrai, gausios verslininkų grupės.

Australijos valdančioji Leiboristų partija balsavo už tai, kad būtų atšauktas seniai galiojantis draudimas eksportuoti į Indiją uraną. Leiboristų partijos suvažiavime Sidnėjuje atitinkamą ministrės pirmininkės Džulijos Gilard pasiūlymą parėmė 206 delegatai, 185 buvo prieš. Australija iki šiol neeksportuodavo urano į Indiją, nes šalis nėra pasirašiusi branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Dž.

Finansų ministerija teigia, kad dėl prastesnių pagrindinių eksporto rinkų tendencijų 2012 m. Lietuvos eksporto paklausa mažės ir lėtins bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą iki 2,5 proc. (vietoj anksčiau prognozuotų 4,7 proc.). Pagal centrinį scenarijų numatomas greitas bankrutuojančio banko „Snoras“ apdraustųjų indėlių atkūrimas, todėl poveikis BVP yra sumažintas kelis kartus ir sudaro 0,1 – 0,2 procento BVP.

Pasak Spaustuvininkų asociacijos prezidentės, didėjantis eksportas Skandinavijos šalis skatina domėtis investavimo galimybėmis Lietuvoje. Lietuvos spaudos pramonės eksportas pernai į Skandinavijos šalis sudarė daugiau kaip 66 milijonus litų. Danijos spaustuvininkai pareiškė ketinantys investuoti Lietuvoje, o iš Suomijos Lietuvos įmonės gavo naujų užsakymų. Kaip teigė Spaustuvininkų asociacijos prezidentė Erika Furman, skandinavai intensyviai galvoja steigti savo gamybą čia, Lietuvoje.

Išankstiniais neaudituotais duomenimis, AB „Pieno žvaigždės“ pardavimai per pirmus devynis šių metų mėnesius sudarė 524,4 mln. litų, tai yra 15,6 proc. daugiau nei prieš metus. 2010 m. 9 mėnesių pardavimų pajamos siekė 453,6 mln. litų. Reikšmingą įtaką bendrovės pardavimų rezultatams 2011 m. turėjo eksporto rinkose augę pardavimai (ypač pirmąjį šių metų ketvirtį). Palyginti su 2010–aisiais, pardavimų apimtys eksporto rinkose padidėjo 26 proc., o pajamos siekė 281,7 mln.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. spalį, palyginti su rugsėju, Lietuvos apdirbamosios pramonės produkcija atmetus sezoniškumo įtaką sumažėjo 3,4 proc. Apdirbamosios gamybos, išskyrus naftos produktų gamybą, produkcija sumenko 7,4 proc. Negana to, 2011 m. spalį, lyginant su 2010 m. spalio mėnesiu apdirbamosios pramonės gamybos, išskyrus naftos produktų gamybą, produkcijos apimtys taip pat susitraukė, o nuosmukis siekė 1,3 proc.

Ekonomistai sutaria, kad 2011 m. sulėtėjęs pasaulio ekonomikos augimo tempas 2012 m. daugelyje valstybių gali virsti recesija. Vertinant Lietuvos padėtį, ekspertų teigimu, ją gerina tai, kad šalis nėra susaistyta didesnių finansinių įsipareigojimų, gali laisviau priimti fiskalinės politikos sprendimus. Tačiau Lietuvai reikėtų stabilizuoti viešųjų finansų padėtį ir sumažinti valstybės deficitą, nedarbo lygį.

Lietuvos ir Estijos ekonomikos kitais metais augs sparčiau nei kitos jų Europos Sąjungos (ES) rytinės kaimynės. Pasaulio banko pranešime teigiama, kad abiejų Baltijos valstybių bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis kitąmet sieks 3,5 proc., tuo tarpu visam regionui numatomas vidutiniškai 2,1 proc. augimas. Nuo eksporto priklausomą Rytų Europos ekonomikos atsigavimą po didžiausio nuosmukio nuo komunizmo žlugimo laikų apsunkina naujos recesijos JAV grėsmė ir Europos skolų krizė.

Kinija prieš dvidešimt metų buvo asocijuojama su pigia ir ne visada kokybiška gamyba bei plataus vartojimo produktais. Ateinantys metai žada šimtaprocentinius pasikeitimus, sako Lietuvos ir Kinijos forumo pirmininkas Mindaugas Reinikis. „Lietuvoje tarp daugelio verslo atstovų vyrauja požiūris, kad Kinija – pigių marškinėlių ir puodelių eksporto šalis. Tačiau ši valstybė jau seniai yra atvira aukštųjų technologijų paslaugų teikėjams“, – atkreipė dėmesį M. Reinikis.

Kaip ir buvo prognozuota, Estijos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 7,9 proc. Nors į eksportą orientuotos pramonės indėlis į BVP pyragą sumažėjo, jos įtaka ir toliau išlieka didžiausia. Tačiau akivaizdu, kad Estijos pramonė jau pajuto neigiamų išorinių ekonomikos tendencijų įtaką. Rugsėjo mėn. parduotos pramonės rezultatai buvo rekordiškai maži - metinis augimo tempas sudarė vos 6 proc., o elektronikos pardavimai per mėnesį smuko apie 48 proc.

Kol Graikijos problemos ir toliau diskutuojamos nesibaigiančiuose euro zonos finansų ministrų susitikimuose „už uždarų durų“, Lietuvos politikos ir finansų atstovai teigia, kad nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai bus priimti, jie turės įtakos ir Lietuvai. „Mes visi priklausome nuo to, kas vyksta, bet negalime pasakyti, kad labai jaučiame tai, kas vyksta, ar kad tai suprantame.

Į vieną iš didžiausių pagal apyvartą įmonių Šiauliuose — PET gamintojų bendrovę „Putokšnis“ atėjo naujas investuotojas ir akcininkas. Rizikos kapitalo fondas „LitCapital“ investavo 5 milijonus litų ir valdo 33 procentus bendrovės akcijų. Įmonės naujasis generalinis direktorius Olaf Martens sako, kad krizė nesibaigė, tačiau Lietuvoje tikrai galima gyventi.

Jau nuo 2012 metų vokiečių koncernas „BMW“ ruošiasi užsiimti ryžių ir odos eksportu iš Argentinos. Ne, vokiečiai nežada iškeisti automobilių gamybos į eksporto-importo verslą – tiesiog tai labai specifinė sąlyga, su kuria vokiečiams teko sutikti norint įsitvirtinti Argentinos rinkoje. Argentinos valdžia labai savitai stengiasi išlaikyti teigiamą prekybos balansą. Jei automobilių gamintojas nori parduoti savo gaminius Argentinos rinkoje, jis turi savo gamykla pastatyti būtent pačioje šalyje.

Didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja „Toyota“ pranešė, kad jos antrojo ketvirčio pelnas smuko 18,5 proc., iki 1,03 mlrd. JAV dolerių, praneša BBC. Prastus rezultatus lėmė tiekimo problemos, kilusios dėl potvynių Tailande. Bendrovė atšaukė savo pelno ir pardavimų prognozes, nes nėra tikra, kokią įtaką jiems turės potvyniai. „Toyota“ atstovė teigė, kad dėl potvynių Tailande nuo spalio bendrovė nepagamino maždaug 150 tūkst.

Iš Panevėžio į Katarą netrukus pajudės kelios dešimtys įspūdingo dydžio duslintuvų, skirtų laivams. Panevėžiečių įmonė šiuos gaminius tiekia ir kitoms pasaulio šalims, o netrukus žada plėsti gamybą. Pagal vieno danų mokslininko technologiją sukurtas laivuose montuojamas duslintuvas Panevėžyje gaminamas apie savaitę. Tokie duslintuvai montuojami laivuose, buvusių duslintuvų vietose, nes jų garso izoliacinės savybės daug geresnės.

Pusę elektros energijos, kurią pagamins Kaliningrado srityje numatoma statyti Baltijos atominė elektrinė, Rusija tikisi eksportuoti. Tai pareiškė „Rosatom“ departamento direktorius Sergejus Bojarkinas, praneša „newkaliningrad.ru“. Jis teigė, kad elektros energiją planuojama tiekti kaimyninėms valstybėms, taip pat ir Lietuvai. „Nepaisant garsių politikų pareiškimų, Lietuva iš Rusijos dabar perka daugiau kaip 1 gigavatą elektros energijos.

Rusų verslininkas Jevgenijus Varovas nupirko 92 proc. vieno didžiausių Latvijos pieno gamintojų „Valmieras piens“ akcijų, pranešė investuotojo atstovas. Didžiausias Latvijoje pieno gamintojas „Rigas piena kombinats“ (RPK) priklauso kitam rusų verslininkui Aleksandrui Beschmelnickiui. „Latviški pieno produktai visada buvo labai gerai vertinami Rusijos rinkoje, ypač Maskvoje ir Sankt Peterburge.

Trečiojo šių metų ketvirčio BVP augimas buvo paskutinis, kai galėjome stebėti vis didėjančius ekonomikos augimo tempus. Po gilaus nuosmukio vykęs spartaus ekonomikos atsigavimo laikotarpis baigiasi ir nuo šiol ekonomika augs lėčiau. Eliminavus kainų ir sezoniškumo pokyčių įtaką, Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį buvo toks pat kaip 2006 m. pabaigoje, taigi Lietuvos ekonomika dar negrįžo į prieš krizinį lygį – tam dar reikės bent poros metų.