eksperimentai

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) dirbanti tarptautinė fizikų grupė, užfiksavusi, kad eksperimentuojant su neutrinų pluoštais šių dalelių greitis viršijo šviesos greitį, pranešė kruopščiai patikrinusi tyrimų rezultatus ir atlikusi papildomą bandymą. Rezultatai dar kartą patvirtino šviesos greičio viršijimo faktą.

JAV prezidentui teko atsiprašyti už prieš 60 metų Gvatemaloje amerikiečių vykdytus siaubingus medicininius tyrimus, kurie žiaurumu nenusileido „mirties angelu“ vadinamo nacių gydytojo Josefo Mengele eksperimentams. Daugelis ekspertų į šį klausimą atsakytų, kad tai negalėtų pasikartoti, bent jau ta pačia forma. Siaubingi Gvatemalos eksperimentai turi būti suvokiami kaip ekstremalus etinių medicinos problemų pavyzdys.

Naujas tyrimas parodė, kad protiniai paauglių sugebėjimai gali išaugti arba smukti žymiai smarkiau, nei buvo manyta. Iki šiol buvo manoma, kad intelektualiniai gebėjimai, matuojami IQ, per visą gyvenimą išlieka gana statiški – t.y. pokyčiai būna labai nežymūs. Pasirodo, tai netiesa, rašo bbc.co.uk. Gebėjimai gali kisti, ir netgi itin sparčiai bei smarkiai. Buvo atliktas eksperimentas su paaugliais – pirmiausia su 14-mečiais, vėliau pakartotas jiems sulaukus 18-os.

Jei lengvai susigėstate ir nepatogiose situacijose greitai išraustate, nevertėtų dėl to labai nerimauti. Kalifornijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad lengvai susigėstantys žmonės yra geranoriškesni ir aplinkiniai jais pasitiki labiau. Socialinis psichologas Robas Vileris (Robb Willer), vienas iš tyrimo autorių sako, kad susigėdijimas yra vienas iš emocinių ženklų, rodančių, jog tam asmeniui galima patikėti vertingus dalykus.

Rugsėjo 23 dieną, temstant, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kituose mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose traukos centrais taps mokslo laboratorijos bei tyrimų centrai. Tyrėjų naktyje Lietuvos mokslininkai visiems norintiems – nuo vaikų iki senjorų – atvers duris į erdves, kurios paprastai nėra prieinamos plačiajai visuomenei.

Neseniai paskelbta, kad bus atsisakyta keleivių laipinimo vien per priekines duris, nors ligi šiol visur skelbta, kad naujovė pasiteisino, žmonės priprato. Dabar  Vilniaus meras Artūras Zuokas teigia atvirkščiai, bet tikslių skaičių, kiek kainavo šis eksperimentas, neturi nei kritikai, nei šalininkai. Naudinga ar žalinga? Prieš metus įvedant lipimo tik per priekines duris tvarką aiškinta, kad taip bus išgaudyti „zuikiai“, reikės mažiau kontrolierių ir šiaip bus daugiau tvarkos.

„Samsung“ ir „Goggle“ sukurtas telefonas „Nexus S“ bus naudojamas paskutiniame NASA daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Atlantis“ skrydyje. Jis bus diegiamas nedideliuose laisvai judančiuose palydovuose SPHERES („Synchronized Position Hold, Engage, Reorient, Experimental Satellites“) ir užtikrins kokybiškesnį ryšį tarp Žemės ir kosmoso erdvės, praplės techninių galimybių ribas.

Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) mokslininkams pavyko apytiksliai 16 minučių išlaikyti sukurtus antivandenilio atomus. Tai kol kas rekordinis laikas, kurį pavyko išlaikyti antimedžiagos atomus, o toks pasiekimas atveria naujas galimybes materijos ir antimaterijos tyrimams. Priminsime, jog šiuos eksperimentus CERN mokslininkai vykdo jau pakankamai senai. CERN yra vienintelė laboratorija pasaulyje, kurioje įrengta antiprotonų tyrimams skirta infrastruktūra.

Rusas mirė užkastas draugo sode Blagoveščenske (Rusija). Ištvermės testas, kurį sugalvojo vyras, nepavyko, agentūrai AFP pranešė tyrėjas.„Pasak jo draugo, 35 metų vyras norėjo išbandyti savo ištvermingumą ir nepaliaujamai prašė draugo jam padėti – vienai nakčiai jį užkasti“, – pasakojo Alexei Lubinsky, regiono vyriausiojo tyrėjo padėjėjas. Du vyrai sode iškasė duobę, į kurią įleido netikrą karstą su vamzdeliais orui. Į karstą vyras pasiėmė antklodę, butelį vandens ir mobilųjį telefoną.

Kas riboja anglies nanovamzdelio elgesį? Tai klausimas, į kurį bando atsakyti daugybė mokslininkų visame pasaulyje. Gotenburgo universiteto (Švedija) fizikams pavyko parodyti, jog elektromechaniniai principai galioja praktiškai iki pat nanomastelinio pasaulio ribų. Taigi unikalias anglies nanovamzdelių savybes galima sujungti su klasikinės fizikos dėsniais – toks derinys gali praversti konstruojant ateities kvantinius kompiuterius.

Rūkyti draudžiantys ženklai daugumą žmonių gali paskatinti prisidegti cigaretę, teigiama psichologiniame tyrime. Anot mokslininkų, ironiška, bet šis ženklas dar labiau sustiprina žmonių poreikį tabakui. Patys to nesuvokdami, į ženklą jie reaguoja galvodami apie cigaretes ir užsinorėdami parūkyti, rašo britų „Daily Mail“. „Žmonių suvokiamą informaciją suporuojant su neigimu, gaunamas ironiškas efektas.

Kornelio universitete (JAV) 8 metus vykdyti eksperimentai atskleidė, kad žmonės iš tikrųjų gali nuspėti ateitį, tačiau toks „psi“ fenomenas ir toliau lieka nepaaiškintas. Kornelio universiteto fizikas ir psichologas Darylas Bemas pademonstravo, kad vadinamosios „psi“ anomalijos, paprastai vadinamos nuojauta, gebėjimu nuspėti ateitį ar ekstrasensoriniu suvokimu (ESP, extra-sensory perception), iš tiesų egzistuoja statistiškai reikšmingu lygiu, praneša „Physorg.

Šis neseniai sukurtas žaislas tapo gana populiarus užsienyje, jį iš karto panaudojo netgi burtininkai savo triukams demonstruoti. Prijungus žaislą prie elektros šaltinio, stiklinio baliono viduje visa laiką iš mažo centrinio rutulio į išorinį gaubtą šoka išlydžio gijos, vadinamos strimeriais. Jos nuolat keičiasi, vinguriuoja. Ypač gražus vaizdas būna tamsoje. Elektros išlydžiui gauti reikalinga aukšta įtampa.

Netrukus duris atvers VŠĮ ,,Mokslas ir menas'' organizuojamas interaktyvus seminaras „Fraktalai: nuo formulės iki terapijos“. Šis projektas – ,,Mokslo ir meno'' diskusijų tęsinys, įgijęs kiek kitokią formą ir labiau pritaikytas plačiajai visuomenei. Tai - bandymas panaikinti takoskyrą tarp mokslo ir meno, sujungti į vieną visumą skirtingas sritis ir kryptis, padedant susikurti savitą nagrinėjamos temos supratimą kiekvienam susidomėjusiam.

1963 metų gruodžio 28 dieną Randy Gardneris iš San Diego Kalifornijoje 6 val. ryto atsikėlė visiškai budrus ir degdamas nekantrumu. Kitą kartą miegoti jis nuėjo tik 1964 metų sausio 8 dieną, 11 parų išbuvęs be miego, rašo portalas „NewScientist.com“. 17-mečio moksleivio R. Gardnerio ištvertos 264 valandos iki šiol yra ilgiausias moksliškai patvirtintas periodas, išbūtas be miego. Paauglys taip pat pagerino ligtolinį 260 valandų rekordą.