eksperimentai

Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Alainui Aspectui, Johnui F. Clauseriui ir Antonui Zeilingeriui „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas. Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Makaronai – puikus pasirinkimas greitai vakarienei ar pietums. Amerikiečių magas Justinas Flomas nutarė paekspermentuoti ir dar niekam neregėtu būdu makaronus bandė išsivirti mėlynos spalvos energetiniame gėrime. Daugiau nei penkių milijono peržiūrų „Facebook“ sulaukusiame trijų minučių trukmės vaizdo įraše matyti, kaip energetiniame gėrime išvirę geltoni makaronai pakeičia spalvą ir tampa melsvos spalvos.

Vilniaus universitete mediciną studijuojantiems studentams atsivėrė daugiau galimybių mokytis ne kremtant sausą teoriją, bet prisiliečiant prie tikro žmogaus kūno. Universitetas skelbia sulaukęs rekordiškai daug – septyniasdešimties žmonių prašymų po mirties savo kūną paaukoti mokslui. Ir devynių tokių žmonių pareikšta valia pernai jau buvo įvykdyta, mirusiųjų kūnai tarnauja medicinai.

Virdžinijos valstijos „Tidewater“ koledžo fizikos ir astronomijos dėstytojas Davidas Wrightas virto tikra internetos sensacija, kai jo studentai nusprendė pasidalinti ištraukomis iš jo pamokų. Nors vyrui jau kone 70 metų, jo entuziazmo pavydi ne vienas jaunesnis dėstytojas ar mokytojas. Koledžo studentė Erica Church, lankanti Davido paskaitas, pripažino, kad buvo kiek sunerimusi, kai sužinojo, kiek jo dėstytojui metų.

Yra daugybė priežasčių, kodėl turėtume būti dėkingi, kad laikai labai greitai keičiasi. Viena jų – požiūris į psichikos sutrikimus. Anksčiau į psichiatrines ligonines pakliuvę žmonės tapdavo ne tik taip vadinamais „zombiais“, dėl netinkamų vaistų bei priežiūros bet ir kentėjo žiaurius eksperimentus. Lobotomijos visi pacientai bijodavo labiau, nei mirties. Šis metodas buvo atliekamas nebūtinai profesionaliai, kas dar labiau pakenkdavo ligoniams.

Vien mintis apie psichiatrinę ligoninę daugybei žmonių kelia šiurpą. Tai nejauki ir baisi vieta, primenanti žmonėms, kad jų protas gali atsukti nugarą bet kurią akimirką ir paversti juos visiškai kitokiais. Pasaulyje egzistuoja daug garsių psichiatrinių ligoninių. Vienos gąsdina dėl to, kad jose vyksta paranormalūs reiškiniai, o kitos kelia siaubą įvykių ar eksperimentų istorijomis, vykusiomis tarp sienų.

Pažiūrėjus į šiuos kadrus, kuriuos šiais laikais galima rasti internete, apima keistas jausmas. Sunku patikėti, kad taip galėtų atrodyti žmonės. Tiesa, šie kadrai išlikę iš XIX amžiaus archyvų. Juose pavaizduotos pačios ekstremaliausios žmonių mutacijos. Tokiems žmonėms anais laikais būdavo vienintelis kelias – cirkas. Jie keliavo po visą pasaulį ir demonstruodavo pasirodymus. Tiesa, ne visi šioje galerijoje esantys žmonės taip atrodė tik dėl įgimtų mutacijų.

Jau po savaitės Vilniuje startuosiančio masiškiausio kultūros festivalio „Sostinės dienos“ organizatoriai atskleidė dar vieną staigmeną: rugsėjo 2-osios vakarą Katedros aikštėje kvapą gniaužiantį ir pašėlusį pasirodymą surengs Lietuvos repo vėliavnešiai, milžinišką gerbėjų būrį turintis „G&G Sindikatas“. Į nemokamą išskirtinį koncertą kviečiami visi, norintys siautulingai praleisti šeštadienio vakarą, o drauge pasinerti į pirmąjį rugsėjo savaitgalį sostinėje šurmuliuosiantį festivalį, kurio ...

Tarp LLR „savanorių“ – karas. Kruvinas ir negailestingas. Vienas iš batalionų pavirto gauja ir „daugina iš nulio“ (žarg. – žudo) savus. Nuo pasakojamų istorijų stingsta kraujas venose, rašo Rusijos internetinio portalo „RIA ura.ru“ žurnalistas Andrejus Guselnikovas. tv3.lt pateikia šios publikacijos vertimą.

Ar prisimenate kaip atrodėte paauglystė? Tai metas skirtas eksperimentuoti savo išvaizda. Tačiau, pasirodo, ne visiems tai leidžiama, rašoma mirror.co.uk.  Štai Vakarų Jorkšyre, Anglijoje gyvenantis 16-metis, sumanęs nusibalinti plaukus, buvo nušalintas nuo pamokų. Kad ir kaip norėtų mokytis jau dabar, vaikinas į klasę sugrįžti galės tik pakeitęs šukuoseną. Nusibalinti plaukus Oscaras Wardas sumanė atostogų metu, prieš pat Kalėdas.

        Prieš keletą metų JAV įvyko tragedija: Tobis Teiloras atsitiktinai nužudė savo žmoną Kirsten nutrenkdamas ją elektros srove, tekančia iš apnuoginto feno laido. Pasirodo, sutuoktiniai taip mėgdavo kurstyti savo santykių ugnį, sekso metu „pakutendami“ vienas kitą elektros srove. Tam jie naudodavo elektros šoko aparatus arba buitinius prietaisus. O tą lemtingą dieną vyras paprasčiausiai neapskaičiavo įtampos, taigi savotiškos glamonės buvo mirtinos.

Praėjusią savaitę „Intymumo pamokos“ skiltyje psichoanalitikai analizavo ką reiškia vienokia ar kitokia seksualinė fantaziją. Šį kartą specialistų patarimai, kaip papasakoti apie jas, kad partneris nesutriktų? Kaip sutikti ar atsisakyti jas išpildyti ir nesugriauti santykių. Pasak seksologų, prieš imdamiesi su partneriu tyrinėti naujas teritorijas, paklauskite savęs: „O mums pakeliui?“ Tai dabar madinga.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai, veterinarai ir medikai suvienijo jėgas atlikdami tyrimą, kurio metu buvo užrašomas kiaulės širdies elektrinis aktyvumas, naudojant potencialui jautrius dažus. Tyrimo metu matoma, kaip širdies paviršiumi sklinda elektrinis impulsas. Tai medikams suteikė naudingos informacijos gydant širdies ritmo sutrikimų turinčius pacientus. Tiria širdies ligas Kaip teigė žinomas Lietuvos kardiochirurgas, LSMU prof.

„Sėkmė - ne palankių aplinkybių sutapimas, o gebėjimas jomis pasinaudot“, – sakė senovės Kinijos filosofas Lao-czi. Ši išmintis šiandien aktuali ir ne vienam konkursų į gydymo įstaigų vadovų postus dalyviui. Sėkmė ir asmenybė Į klausimą „Ar Jums sekasi?“ daugelis sugebėtų atsakyti.

Prieš keletą metų JAV įvyko tragedija: Tobis Teiloras netyčia užmušė žmoną Kristen apnuogintu feno elektros laidu. Pasirodo, tokiu būdu sutuoktiniai bandė paįvairinti seksualinį gyvenimą. Tačiau greičiausiai vyras neapskaičiavo įtampos galios ir jo savotiškos glamonės tapo žmonos mirties priežastis. Statistika, byloja, kad tokie atvejai, deja, nėra reti.

Kaip mūsų mintys veikia mūsų emocijas. Iliustruodamas šią Reikšmingiausių psichologijos tyrimų dešimtuko nominaciją, noriu papasakoti vieną istoriją. Įsivaizduokite, kad dabar – septintasis dešimtmetis, esate Minesotos universiteto pirmakursis. Kadangi drąsos jums netrūksta, o ir geresnis pažymys nepamaišys, sutikote dalyvauti psichologiniame eksperimente. Žinote, kad reikės dalyvauti naujų vitaminų bandyme, bet tai jūsų neatbaido.

Doc. dr. Irena Ramaneckienė  Širdys užšalo, po to – užvirė Tokiu lietuvių kalbos dviejų frazeologizmų junginiu galima apibūdinti NEC (Nacionalinis egzaminų centras) vykdomą projektą, kurio tikslingumu abejoja ir kai kurie Šiaulių miesto mokyklų, dalyvaujančių eksperimente, vadovai ir mokytojai. Eksperimento šaknų paieškos Kai kelios Šiaulių mokytojos, pasibaisėjusios š. m. standartizuotų testų ketvirtokams turiniu ir vykdymo tempu (pvz., 31 matematikos užduotis per 45 min.

Novosibirsko (Rusija) universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos laboratorijos mokslininkai pranešė sukonstravę genetiškai modifikuotus virusus, gebančius efektyviai naikinti vėžines ląsteles. Pasak laboratorijos vadovo Piotro Čiumakovo, bandymų „in vitro“ (mėgintuvėlyje) sąlygomis rezultatai buvo labai geri.

Daugybę metų savigalbos guru mums bandė įrodyti pozityvaus mąstymo jėgą. Visų nuostabai, eksperimentai gali įrodyti, kad jie buvo teisūs. Daktaras Masaru Emoto iš Japonijos tyrė teigiamų ir neigiamų minčių įtaką vandeniui ir virtiems ryžiams, rašo odditycentral.com. Rezultatai išties įspūdingi. M. Emoto išgarsėjo 2004-aisiais dokumentiniame filme „Ką gi mes žinome?“ eksperimentais įrodęs, kaip žmogaus mintys ir ketinimai gali pakeisti molekulinę vandens struktūrą.

Niekam ne paslaptis, kad verslininkams svarbiausios savybės yra psichologinis tvirtumas, atkaklumas, optimizmas ir sugebėjimas laimėti pralaimint. Tuo įsitikinti galima pažvelgus į dalykus, kurių vengia stiprios, sėkmingos asmenybės. 1. Švaistyti laiką savęs gailėjimuisi. Nesutiksite stiprių žmonių, verkšlenančių dėl aplinkybių ar dėl to, kaip blogai kažkas su jais pasielgė. Jie išmoko atsakyti už savo veiksmus ir jų pasekmes bei puikiai suvokia, kad gyvenimas neretai yra nesąžiningas.

Amerikiečių specialistai iš Bafalo narkologinių mokslinių tyrimų instituto devynerius metus vykdė tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kaip alkoholiniai vedusių porų pomėgiai atsispindi jų bendrame gyvenime.

Pasak naujausių tyrimų, praeities įvykių iškraipymas atmintyje – normalus reiškinys, ir nei vienas iš mūsų neturi imuniteto prieš „melagingus prisiminimus“, rašoma „The Atlantic“. Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad netgi žmonės su fenomenalia atmintimi gali nesunkiai nukentėti nuo fenomenu, vadinamo „melaginga atmintis“. Tyrėjai dalyvauti eksperimentų serijoje pakvietė 20 žmonių su hipertimezija – labai retu sugebėjimu prisiminti visas, netgi pačias smulkiausias savo biografijo...

Žmonių dalyvavimas moksliniuose eksperimentuose visada buvo karštų ginčų sritis. Iš vienos pusės, tokie bandymai leidžia mums gauti daugiau informacijos apie žmogaus organizmą, kuri gali būti be gali naudinga. Kita vertus, šios problemos etiškumas reikalauja peržiūrėjimo. Optimalaus santykio tarp šių dviejų faktorių paieška, matyt, ir yra geriausias sprendimas. Idealiame pasaulyje turėtų būti vykdomi eksperimentai, kuriuose negatyvios pasekmės žmogui būtų minimalios. Tačiau šiame listverse.

Atsižvelgus į tai, kiek rizikingų eksperimentų iki šiol išgyveno mūsų planeta, belieka stebėtis, kaip ji iki šiol yra nesunaikinta. Portalas mixstuff.ru pateikia penkis eksperimentus, kurie tikrai galėjo sunaikinti Žemę.           Kolos gręžinys Kolos gręžinys Rusijos Murmansko srityje yra giliausias pasaulio gręžinys. Sovietų mokslininkai inicijavo gręžimą 1970 metais, o jau 1989 metais pasiekė 12 262 metrų gylį.

Fizika ir chemija didžiulei daugybei moksleivių yra sudėtingi dalykai, ir jie kenčia ne tik dėl savo nesugebėjimo susigaudyti juose, bet ir dėl to, kad nerodo jokio intereso šiems mokslams. Neretai šios problemos būna tarpusavyje susijusios: nesupranti ir nuobodžiauji per pamoką, nuobodžiauji ir nesupranti, apie ką kalbama, kadangi nesistengi įsigilinti į dalyko esmę.

Per kelis pastaruosius šimtmečius „meno“ sąvoka gerokai keitėsi. Prieš tris šimtus metų ji, paprastai tariant, reiškė medžių piešimą, prieš šimtą metų – kvadratų piešimą. O šiandien ji reiškia „beprotybę“, rašoma mixednews.ru.

Mes pripratome su pasitikėjimu vertinti tai, ką sako ir ką daro protingi žmonės su laboratoriniais chalatais, kuriuos mes vadiname mokslininkais. Tačiau kas, jei kažkas iš jų nuspręs, kad žinios ir mokslas yra aukščiau visko ir įkiš savo nosį ten, kur nereikia, ir neatsakingai sukels įvykių grandinę, kuri atves prie pasaulinės katastrofos? Gearmix.ru surinko penkis pavojingus eksperimentus, kurie kasdien kelia pasaulio pabaigos pavojų.

Mokslas yra nuostabus. Bent jau jei yra kalbama apie lazerinius spindulius ar kosminius skrydžius. Tačiau kai kurie moksliniai eksperimentai galėtų būti pavadinti tikra beprotyste, rašoma mixstuff.ru.       Orgoninė energija Psichoanalitikas ir Sigmundo Freudo pasekėjas Wilhelmas Reichas išvystė teoriją apie orgoninę energiją ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje. Pasak jo, „orgoninė energija“ (gyvybės energija arba kosmoso energija) yra S. Freudo libido koncepcijos pagrindas.

Tinklapis tested.com pristato įspūdingiausių slaptų ir eksperimentinių lėktuvų sąrašą. Hypergarsinis eksperimentinis aparatas Falcon 2 Nei daugiau, nei mažiau – greičiausias skraidantis aparatas, kada nors sukurtas amerikiečių kariuomenės. Falcon 2 – eksperimentinis raketinis nuotolinio valdymo sklandytuvas, suprojektuotas judėjimui 22 Machų greičiu. Jo idėja slypi tame, kad toks sklandytuvas turėtų pasiekti bet kokį planetos tašką ir nugabenti ten bombų krovinį per vieną valandą.

Pastaraisiais metais, kai benzino kainos kyla kone kasdien daugelis ekspertų teigia, jog ateityje visi važiuosime elektromobiliais. Anksčiau ar vėliau. Vasarą LNK laida „Ne vienas kelyje“ išbandė, kokį atstumą nukeliauja Lietuvoje esantys elektromobiliai. Tuomet jų rida siekė 145-150 kilometrų važiuojant taupiu režimu.

Italijos policija sulaikė devynis gydytojus kardiologus, kurie kaltinami neleistinais eksperimentais su pacientais, informuoja BBC. Pasak policijos atstovo, tyrimas pradėtas dar prieš metus. Pacientų teisių apsaugos organizacija sunerimo, kai Modenos miesto ligoninėje, šiaurinėje Italijos dalyje, užregistruoti keli įtartini mirties atvejai. Sulaikytieji kaltinami ir nusikalstamos grupuotės organizavimu, dokumentų falsifikavimu ir sukčiavimu.

Jaunas kraujas ženkliai pagerina senų smegenų veiklą. Eksperimentai parodė, kad senstančioms pelėms suleidus daug jaunesnių gyvūnų kraujo injekcijas, atsinaujino sąsajos tarp pirmųjų smegenų ląstelių ir pagerėjo jų atmintis. Šis gydymas pasirodė toks efektyvus, kad 18 mėnesių senumo gyvūnai atminties testuose pasirodė taip pat gerai kaip ir 4 mėnesių gyvūnai. Pelės paprastai gyvena nuo 18 mėnesių iki 2 metų, rašo Dailymail.co.uk.

Rugsėjo 28 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje pažinti mokslinį pasaulį atvirai ir suprantamai pakvietė "Tyrėjų naktys 2012". Jau aštuntąjį organizuojamas renginys įtraukė ne tik gimnazijos mokinius, mokytojus, bet ir tuo metu mokykloje įvairius pamokose taikomus metodus nagrinėjusius Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos mokytojus. Gimnazistai netradicinėse biologijos, chemijos, informacinių technologijų pamokose trumpam tapo tyrėjais.

Klinikinio eksperimento Rusijoje metu, viena močiutė sutiko pabūti „bandomuoju triušiu“: vartoti vaistus svoriui mažinti ir nereikšti pretenzijų dėl galimai pasireikšiančių šalutinio poveikio. Galina I. Malinina kiekvieną dieną į pilvą turėdavo susileisti vaistų. „Jokių problemų, – sakė ji. – Adata plona, o dozė nedidelė“, rašo „The New York Times“. Pirmą kartą vaistai jai buvo suleisti ligoninėje ir gydytojai atidžiai stebėjo jos sveikatos būklę.

Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad varnos daro išvadas apie tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, jeigu savo aplinkoje jos pamato žmogų, tai įdeda daugiau pastangų toje vietoje ieškodamos maisto, rašo BBC. Iki dabar gebėjimas daryti išvadas, remiantis kokiomis nors priežastimis, buvo įvardijamas kaip žmonėms, bet ne gyvūnams būdingas elgesys. Tyrimą atliko mokslininkai iš Naujosios Zelandijos Aucklando universiteto, Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto ir Vienos universiteto.

Atradusi mažiausią dalelę, kuri galėtų egzistuoti, CERN mokslininkų komanda svarsto planus imtis didesnių projektų ir statyti visiškai naują greitintuvą, padėsiantį tirti traukos paslaptis. Komanda, šią vasarą atradusi Higgso bozoną, žvelgia į ateitį ir siūlo statyti visiškai naują požeminį greitintuvą, kurio ilgis siektų 80 kilometrų. Tai tris kartus daugiau nei dabartinio greitintuvo, besidriekiančio po Ženeva.

Sulaukęs 5 metų amžiaus, Volfgangas Amadėjus Mocartas mokėjo groti klavyru ir jau kūrė savo muziką. Mocartas buvo „įgimtas muzikantas“ – turėjo stiprų įgimtą talentą ir tereikėjo mažai pastangų, kad įvaldytų muziką. Nedaugeliui mūsų taip pasisekė. Paprastai muzika turi būti įdiegiama mums mokantis, kartojant ir praktikuojant.

Medicinos ekspertai jau seniai žino ir savo praktikoje naudoja placebo efektą, dėl kurio metodai ar procedūros neturintys jokios gydomosios galios kartais pasirodo veiksmingi gydant įvairius negalavimus. Vienas iš daugelio placebo apibrėžimų – apgaulė, tariamas vaistas. Nors placebas medicinoje naudojamas jau pakankamai senai, šio veiksnio pritaikymas ir poveikis kitoms žmogaus gyvenimo sritims yra beveik netyrinėtas.

Volgograde atliekamas bandymas, po kurio bus nuspręsta, ar naudoti visoje Rusijoje prieš perėjas esančius netikrus „gulinčius policininkus“. 3D technologijomis paremti piešiniai ant asfalto atrodo kaip tikri greitį priverčiantys sumažinti kalneliai. Vairuotojams iš toli tai atrodys kaip kliūtis ir jie mažins greitį, o pastebėti, kad tai yra netikras „gulintis policininkas“ jie galės tik iš arti.

Vienas iš darbų, kuriuos atlieka smegenys – padėti išsiaiškinti, kas yra pakankamai svarbu, kad reikėtų prisiminti. Emorio universiteto Jerkeso nacionalinio primatų tyrimo centro mokslininkai pagaliau suprato, kaip trumpalaikė patirtis tampa prisiminimais smegenyse. Jų eksperimentinė sistema galėtų tapti būdu išbandyti arba gerinti gydymą. taikomą mokymuisi ir atminčiai stiprinti arba nerimą keliantiems prisiminimams naikinti.

Mums patinka manyti, kad kelios netikusios avys gadina visos padorios kaimenės įvaizdį, tačiau tyrimai rodo, kad po truputį sukčiaujame visi. Tiesa, iki tokios ribos, kai jau iškyla grėsmė pradėti abejoti savo pačių sąžiningumu.

„Degančios“ aitriosios paprikos, geriausi moterų draugai – deimantai ir eksperimentai su alkotesteriu – visa tai jau šį sekmadienį, balandžio 22-ąją, atsidurs baltais chalatais „pasipuošusių“ naujausios TV6 laidos „Paprastai apie sudėtingus“ vedėjų – puikiai žiūrovams pažįstamo Mindaugo Rainio ir simpatiškosios televizijos naujokės Gabrielės Laškaitės rankose. Mokslinių bandymų laboratorija darbą tradiciškai pradeda 10.30 val.

TV6 televizijos eteryje startuojanti nauja pramoginė šviečiamoji laida „Paprastai apie sudėtingus“ laidos žiūrovams leis prisiminti smalsumą žadinančius klausimus. Baltais laboratoriniais chalatais „pasipuošę“ laidos vedėjai Mindaugas Rainys ir žavi televizijos naujokė Gabrielė Laškaitė patys atliks įvairiausius mokslinius tyrimus ir laboratorinius bandymus, kuriais atskleis intriguojančius faktus.

Šią savaitę Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) pradės veikti didžiausiu iki šiol 4 TeV galingumu, pranešė Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) atstovai. Skelbiama, kad pirmieji 4 teraelektronvoltų energijos pluoštų susidūrimai prasidės balandžio mėnesį. Tuo tarpu 4 TeV energijos režimu  LHC greitintuvas pradės veikti jau naktį iš šio penktadienio į šeštadienį, sakoma pranešime.

Su JAV „Tevatron“ greitintuvu dirbantys mokslininkai teigia užfiksavę galimų užuominų apie Higgso bozoną. Tai suteikia daugiau svorio minčiai, jog Higgso bozonas, neva suteikiantis masę visoms kitoms dalelėms, egzistuoja esant 125 gigaelektronvoltų masei. Tačiau šie nauji duomenys nėra statistiškai pakankamai tikslūs, kad juos būtų galima vadinti „atradimu“, praneša BBC.

Bandymus su Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) atliekantys mokslininkai padidins protonų srautų galingumą, praneša BBC. Padidinus galingumą padidės tikimybė atrasti „naująją fiziką“ ir aiškiai patvirtinti arba paneigti Higso bozono dalelės egzistavimą. Šis atradimas būtų vienas didžiausių per 60 metų mokslo pažangos laimėjimų, kuris padėtų suprasti Visatos esmę. Protonų srautų energiją mokslininkai padidins 14 procentų. Tai bus dalelių greitintuvo galingumo rekordas.

Krūtinėlė, bekonas, kumpis, kiaulienos vyniotinis, karbonadas, sprandinė, šaltai rūkyti mėsos gaminiai, servelatas. Tai mėsos delikatesai. Dar iš senų laikų esame įpratę, kad delikatesas turi būti ne tik retas, bet ir būtinai skanus bei natūralus produktas. Tačiau laikai keičiasi ir šiandien anaiptol net ne visa mėsa yra gyvulinės kilmės. Trečiadienį Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Gyvenamoji aplinka“ korespondentai aiškinsis, kaip atpažinti tikrą mėsos delikatesą.

Astrofizikas Stephenas Hawkingas tiki, kad žmonijai norint išlikti reikės kolonizuoti kosmosą. Ar žmogaus kūnas pasiruošęs tokiems išbandymams? Notingemo universiteto mokslininkai tiki, kad mikroskopinis kirminas (Caenorhabditis elegans arba (C. elegans)) yra biologiškai panašus į žmogų ir gali padėti suprasti kaip žmonės galėtų prisitaikyti prie ilgai trunkančių kosmoso klajonių.

Brauno universiteto (JAV) fizikai skelbiasi nustatę apatinę tamsiąją medžiagą sudarančių dalelių masės ribą. Ne paslaptis, jog pagal dabartinius kosmologijos modelius ši paslaptinga materija sudaro net ketvirtį mūsų Visatos.