ek

Visi dvidešimt šeši Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarai pasirašė pareiškimą (deklaraciją) dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2013 metų. Lietuvos europarlamentarė Laima Andrikienė, pasirašiusi šią deklaraciją, pažymėjo, kad „Baltijos valstybių ūkininkų reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti.

Seimas ketvirtadienį priėmė Konstitucijos 47 straipsnio konstitucinio įstatymo pataisas, kuriomis iki 2014 balandžio 30 d. pratęsė žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimą. Už šį dokumentą balsavo 95 parlamentarai, 8 Seimo nariai susilaikė. Priimtomis pataisomis siekiama tarpusavyje suderinti Konstitucinio įstatymo ir Sutarties akto nuostatas.

Briuselio paramos Ignalinos atominei elektrinei prašanti Lietuva painiojasi. Derybų išvakarėse valdžia netikėtai sumažino apetitą 100 mln. eurų (345 mln. litų), rašo „Lietuvos rytas“. Tik nežinia, ar sąmoningai, ar dėl klaidos. Lietuva elektrinei uždaryti sieks 770 mln. eurų (2,65 mlrd.

Seimas ketvirtadienį ketina balsuoti dėl Konstitucijos 47 straipsnio konstitucinio įstatymo pataisų projekto, kuriuo siūloma pratęsti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimą iki 2014 m. balandžio 30 d. Šių metų spalio 11 d. po svarstymo projektui pritarė 84, prieš balsavo 8, susilaikė 11 Seimo narių.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso  apgailestavo dėl neatsakingos kai kurių Europos Sąjungos narių finansinės veiklos ir paragino gerinti euro zonos šalių discipliną, siekiant sukurti „tikrą Europos ekonominę sąjungą“. „Dabartinėmis aplinkybėmis Europoje pastebime neatsakingų finansinių veiksmų, nes dauguma mūsų valstybių–narių nevykdo stabilumo ir augimo pakto“, – sakė J. M. Barroso, atsakydamas Europos Parlamente į europarlamentarų klausimus ir kritiką.

Estija bent kelis mėnesius negaus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, Europos Komisijai nutarus šį finansavimą sustabdyti, kol nebus pagerinta lėšų naudojimo kontrolė. Europos Komisija pranešė Estijos finansų ministerijai, jog nuo spalio 5 dienos Estijai nebepervedama struktūrinių fondų lėšų. Pasak ministerijos, pinigų nebus skiriama naujiems projektams, o jau pradėtieji toliau bus finansuojami iš jau gautų ES lėšų ir valstybės biudžeto. Per mėnesį Estija vidutiniškai gauna 37 mln.

Airijos ekonomika šiais ir kitais metais išaugs vos po 1 proc., teigiama Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo pranešime. Pirmąjį šių metų pusmetį ekonomikos augimas Airijoje pranoko lūkesčius, pastebima pranešime. Tačiau dėl sumažėjusių prekybos su pagrindinėmis partnerėmis apimčių „eksportas Airijoje veikiausiai augs lėtesniais tempais“, skelbia EK, ECB ir TVF atstovai. Be to, manoma, kad vidaus paklausa sumažės daugiau nei prognozuota anksčiau.

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rekomenduoja skirti Graikijai šeštąją paramos išmoką kiek įmanoma greičiau, skelbiama organizacijų preliminarioje ataskaitoje. Išmoką planuojama skirti, nors tebenerimaujama dėl Graikijos valstybinės skolos dinamikos. Preliminarioje ataskaitoje teigiama, kad šalies ekonomikos nuosmukis sustiprėjo smarkiau nei buvo prognozuota, tačiau vyriausybės priemonės leis Graikijai pasiekti 2012 metais suplanuotų biudžeto deficito rodiklių.

Europos Komisija (EK) trečiadienį rekomendavo Serbijai suteikti narės kandidatės statusą, tačiau atmetė Albanijos prašymą, skelbia „RIA Novosti“. EK taip pat tikisi, kad Serbijos kaimynė Kroatija gruodžio mėnesį pasirašys susitarimą dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES). EK savo rekomendacijas pristatė kasmetėje ataskaitoje apie į ES įstoti siekiančias šalis. Komisija teigia, kad Serbija daug pasiekė pertvarkydama savo ekonomiką ir politiką.

Lietuvoje sezoninis laikas dar bus taikomas iki 2016-ųjų. Seimas yra pasisakęs prieš laiko kaitaliojimą, tačiau EK direktyvą dėl sezoninio laiko pratęsė. Vyriausybė dar ieško būdų, kaip būtų galima Lietuvoje panaikinti sezoninį laiką, tačiau pripažįsta, kad tai padaryti bus sunku, nes kitos Europos šalys tokio siekio neremia.Paskutinį spalio sekmadienį vėl laikrodžius suksime valanda atgal. Dar pavasarį Sveikatos komitetas kaip ir visas Seimo pareiškė – laiko kaitalioti nereikėtų.

Energetiniai santykiai tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) tebėra stipriai politizuoti, o naujas dujų karas tarp Ukrainos ir Rusijos vis dar įmanomas, teigia ES energetikos ekspertas Jeffery Piperis, informuoja „RIA Novosti“. Energetiniai santykiai tarp Rusijos ir ES nesiplėtoja pakankamai dinamiškai, nepaisant to, kad ES teikė didelę svarbą bendram projektui su Rusija „Partnerystė modernizacijai“, teigia Europos Komisijos atstovas energetikos klausimais Dž. Paiperis.

Lietuvos Vyriausybė ir kitos institucijos turi stengtis, kad iš Europos Komisijos (EK) būtų išsiderėta palankesnė tiesioginių išmokų tvarka Lietuvos ūkininkams, kitaip jiems Europos Sąjungos (ES) rinka dar ilgai bus užverta, sako europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Spalio 12 d. pasirodys EK pasiūlymas dėl bendrosios žemės ūkio reformos po 2013 m. Pasak Z. Balčyčio, mažiausias tiesiogines išmokas ES gaunantys ūkininkai, tarp jų ir Lietuvos, šio dokumento laukia su nerimu.

Tai, kad Europos Komisijos pareigūnai atliko kratas keliose Europos dujų įmonėse, įskaitant ir „Gazprom“ filialus, leidžia manyti, kad yra pagrindas tokiam tyrimui pradėti, trečiadienį pareiškė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Trečiadienio rytą interviu „Žinių radijui“ I. Degutienė sakė informacijos apie tyrimus kol kas turinti tiek, kiek skelbia žiniasklaida. „Bet tai, kad pradėtas tyrimas, matyt, yra pagrindo tokiam tyrimui pradėti.

Austrija galėjo paleisti Sausio 13-osios byloje įtariamą Michailą Golovatovą, bet neprivalėjo to daryti. Sulaikiusi šį asmenį ir perdavusi jį Lietuvai, Austrija taip pat būtų pasielgusi teisine prasme teisingai. Šiuo atveju buvo pasinaudota teisine išlyga, teigia europarlamentarė Laima Andrikienė. „Tokiu būdu pasitarnaudama Rusijai Austrija paaukojo gerus santykius su Lietuva.

Europos Komisija pateikė atsakymą į Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės klausimą dėl M. Golovatovo atvejo, kuriuo EP narė ragino EK išanalizuoti šį atvejį bei pateikti savo išvadas.

Lietuva iš Europos Komisijos (EK) sėkmingai išsiderėjo teisę pratęsti apribojimą parduoti žemę užsieniečiams, tačiau diskusijas iš naujo įplieskė dviejų ministrų ginčas. Užsienio ūkininkų susidomėjimas dirbti Lietuvoje – akivaizdus. Kai kuriuose rajonuose jie jau yra išsinuomoję ar įsigiję daugiau kaip pusę visos žemės ūkio paskirties žemės. Kai kurie mano, kad būtina numatyti daugiau saugiklių parduodant žemę užsieniečiams.

Kaip Europos Sąjunga ketina auginti ne ekonomiką, o nusmukusį pasitikėjimą? Toks buvo pagrindinis Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio klausimas Europos Komisijos prezidentui Jose Manuel Barroso vakar Europos liaudies partijos frakcijoje vykusioje  diskusijoje. „Koks būtų Jūsų ir Komisijos planas pasiekti, kad Europos Sąjungoje augtų pasitikėjimas?“, – teiravosi V. Landsbergis J. M. Barroso.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sveikina Europos Komisijos sprendimą patvirtinti išorinės energetikos politikos strategiją, kuri gali atverti kelius ateityje ES narėms kartu derėtis su energijos ir energetinių išteklių tiekėjais ir užkirs kelią „politinių kainų“ atskiroms valstybėms taikymui. „Džiaugiuosi, kad Europos Komisija pagaliau priėmė sprendimą, kurį Lietuva siūlė dar prieš metus.

Lietuvos noras apie energetikos problemas Europos Sąjungoje kalbėti vienu balsu pildosi. Europos Komisija (EK) patvirtino išorinės energetikos politikos strategiją, kurioje žadama sukurti mechanizmą, kad visos Bendrijos šalys galėtų kartu derėtis su energijos ir jos išteklių tiekėjais, praneša LTV „Panorama“. Lietuvos ir jos kaimynių raginimai kurti bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką nenuėjo veltui.

Europos Komisija (EK) žengė dar vieną žingsnį Europos Sąjungos (ES) energetiniam saugumui užtikrinti. Trečiadienį EK priėmė komunikatą dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo, kuriame pirmąkart nustatoma ES energetikos išorės santykių strategija, akcentuojama, jog būtina laikytis aiškios bei pagrįstos bendros ES pozicijos užsienyje. „EK šiandien siūlo darnų požiūrį į energetikos santykius su trečiosiomis šalimis.

Europos Komisija sako norinti, kad Šengeno erdvės sienų apsauga būtų apsprendžiama tik ES lygmenyje, o šalių vyriausybės netektų galimybės riboti judėjimo laisvės. Prancūzija, Vokietija, Italija ir kitos šalys, tebetaikančios sienų apsaugą, spaudžiamos prisitaikyti prie Europos besienio režimo. Šengeno zonos silpnosios vietos, pasak guardian.co.uk, pasirodė po vaido tarp Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Italijos premjero Silvio Berlusconi.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso vis dar tikisi augimo Europoje ir nenumato recesijos. Investuotojai toliau nerimauja, kad euro zonos skolų krizė gali persimesti į Italiją ir Ispaniją. Be to, jie nerimsta dėl delsimo skirti naują finansinę paramą Graikijai, kyla abejonių, ar šalis šiais metais įgyvendins biudžeto siekius. „Mes nenumatome recesijos Europoje.

Derybas dėl dujų kainos su „Gazprom“ Europos Komisijos palaikoma Lietuva ketina tęsti iki lapkričio. Jų fone yra pažymima pažanga ir planai dėl suskystintų dujų terminalo, kuris teoriškai galėtų tapti alternatyva rusiškoms dujoms.

Iki metų pabaigos bus priimtas galutinis sprendimas dėl naujos dujų arterijos į Europą – „Nabucco“ projekto įgyvendinimo. Tačiau virš jo telkiasi juodi debesys. Didžiulio dujotiekio „Nabucco“ projektas – kertinis Europos Sąjungos strategijos, kuria siekiama sumažinti rusiškų dujų dalį Europos rinkoje, akmuo. Šiandien jis guli ant Azerbaidžano pečių.

Europos Komisija atsižvelgė į Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimus Europos Sąjungai nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių, kad jos kaimynystėje esančios ir planuojamos statyti atominės elektrinės būtų saugios. Tai savo laiške Prezidentei patvirtino Europos Komisijos Prezidentas Jose Manuel Barroso.

Europos teisingumo komisarė Vivjana Reding (Viviane Reding) stebėtojo teisėmis siūlo deleguoti Europos Komisijos atstovą į dvišalę Lietuvos ir Austrijos ekspertų darbo grupę, tiriančią įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo neperdavimo aplinkybes.

Nuo E. coli bakterijų sukeltos krizės nukentėjusiems agurkų ir kitų daržovių augintojams Europos Komisija skiria 210 mln. eurų kompensacijų. Nemažų nuostolių dėl klaidingos informacijos patyrę Lietuvos augintojai nebesitiki gauti iš Briuselio tokios paramos, nes neįvykdė Europos Komisijos reglamento reikalavimų, praneša LTV „Panorama“. Šią gegužę dėl susirgimų ir žmonių mirčių Vokietijoje bei kitose šalyse kilo panika, įtarus, kad E. coli bakterijomis gali būti užteršti ispaniški agurkai ...

Europos Komisija siekia, kad visų 27 Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai turėtų savo banko sąskaitą. „Sąskaita yra kasdieniniame gyvenime būtinas įrankis“, – pirmadienį Briuselyje pareiškė ES vidaus rinkos komisaras Michelis Barnier. Skaičiuojama, kad banko sąskaitos neturi 7 proc. ES vartotojų, dažniausiai – prasiskolinę bankų klientai, bedarbiai ar skurdžiai gyvenantys žmonės. Tai sudaro 30 mln. europiečių.

Europos Komisija (EK) nėra įsitikinusi, kad sugriežtinta Danijos pasienio kontrolė yra pagrįsta, informuoja BBC. EK, prižiūrinti, ar valstybės narės laikosi ES sutarčių, įtaria, kad Danijos veiksmai pažeidžia Šengeno atvirų sienų sutartį. Komisija pranešė, jog Danija privalo „faktiškai įrodyti, kad kontrolės įvedimas yra pateisinamas dėl sunkios padėties“. Šiuo metu Danijos pasienyje prie kelių iš Vokietijos ir Švedijos dirba 50 papildomų pareigūnų.

Birželį euro zonos paslaugų sektoriaus augimas ir toliau lėtėjo bei pasiekė žemiausią lygį per aštuonis mėnesius, tuo tarpu verslo pasitikėjimas nusmuko iki žemiausio lygio per dvejus metus, informuoja BBC. Tyrimų organizacijos „Markit“ skaičiuojamas verslo aktyvumo paslaugų sektoriuje indeksas sumažėjo nuo 56,0 punkto gegužę iki 53,7 punkto birželį. Aukštesnis nei 50 punktų indeksas rodo, kad sektorius auga.

Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF) „Konkurencinga ateities Lietuva: investicijos į asmenybes, žinias ir inovacijas“ dalyvauja Europos Komisijos (EK) narė, atsakinga už mokslinius tyrimus ir inovacijas, Maire Geoghegan-Quinn (Belgija). Savo pranešime „Inovacijų Sąjungos kūrimas – geresnės Europos kūrimas“ viešnia sakė: „Aš tikiuosi, kad Lietuva sugebės kuo daugiau investuoti į mokslą, nes tai yra būdas kurti patvarią ekonomiką“. Ji taip pat pažymėjo, kad „mes tur...

Seimas pasiūlė Vyriausybei kreiptis į Europos Komisiją dėl Direktyvos nuostatų pakeitimo ir vasaros laiko netaikymo Lietuvos teritorijoje. Už tokį Seimo nutarimą „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ balsavo 51 Seimo narys, prieš – 3, susilaikė 14. Šį sprendimą Seimas priėmė įvertinęs tai, kad Lietuvos institucijos iki šiol nėra atlikusios išsamių tyrimų dėl vasaros laiko susitarimų nuostatų poveikio gyventojų sveikatai ir atitinkamiems ūkio sektoriams, taip pat į tai...

Kaip pranešė Federalinė statistikos žinyba, jo tikslas – ne tik nustatyti tikslų šalies gyventojų skaičių, kuris viršija 80 milijonų, bet iš išsiaiškinti klausimus, susijusius su užimtumu, amžiaus struktūra, religine priklausomybe ir t. t. Dalis duomenų apie šalies piliečius bus paimta iš registrų, kurie yra vietos savivaldos institucijų ir Federalinės užimtumo reikalų agentūros žinioje. Tad asmeniškai bus apklausta tik trečdalis Vokietijos gyventojų. Kiti duomenys valdžiai turi būti pateikti.

Europos Komisija (EK) pritarė Prancūzijos valdžios sprendimui stabdyti traukinius iš Italijos ir tikrinti keleivių dokumentus, taip ieškant nelegalų iš Tuniso. Apie tai pranešė naujienų agentūra AFP, cituodama EK komisarę vidaus politikos klausimais C. Malmstroem. Komisarės teigimu, atlikdamas patikrinimus "viešosios tvarkos labui", Paryžius veikė pagal įstatymus.

Europos Komisija (EK) planuoja, kad iki 2050-ųjų Europos Sąjungos (ES) miestų centruose neliks automobilių, varomų dyzelinu ar benzinu. Neseniai priimtame plane numatoma per ateinantį dvidešimtmetį sumažinti automobilių su benzininiais varikliais skaičių miestuose perpus, o dar vėliau – iki nulio. Ambicingu vadinamame plane numatoma tradicinius automobilius pakeisti alternatyviais ir taip sumažinti dujų išmetimą į aplinką bei sustabdyti Europos Sąjungos (ES) priklausomumą nuo naftos.

Europos Komisija iš šalių narių reikalauja geresnės ekonominės ir socialinės romų integracijos. Antradienį Briuselyje pristatyta strategija, kuri turėtų padėti Europos Sąjungos (ES) valstybėms įgyvendinti savo nacionalines programas. Europos Komisijos strategijoje, be kita ko, kalbama apie galimybę romams siekti išsilavinimo, dirbti ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

Martos Andreasen advokatas – teisės mokslų daktaras Stanislovas Tomas – daugelio garsiausių pasaulio universitetų auklėtinis (Paryžiaus „Sorbonos“, Niujorko „Kalambijos“, Berlyno ir Londono). Pastarąjį jis padavė į teismą už prastą studijų kokybę ir bylą laimėjo, taip pat laimėjo R. Pakso bylą prieš Lietuvą. - Stanislovai, ar jums, kaip teisininkui, nėra keista byla, kurioje į teismą paduodamos visos ES šalys? - Problema ta, kad šiuo metu, deja, negalima paduoti į teismą pačios ES.

Kovo 4 d. buvusi Europos Komisijos vyriausioji finansininkė argentinietė Marta Andreasen padavė Lietuvą ir dar 26 Europos Sąjungos valstybes į Europos žmogaus teisių teismą, siekdama įrodyti, kad buvo atleista iš darbo už tai, jog atsisakė pasirašinėti nepatikimus finansinius dokumentus, reikalavo atlikti vidinį auditą ir teigė, kad nepriklausomas auditas nepatvirtins Komisijos finansinių ataskaitų. Europos audito rūmų išvada 2004 § III.

Kovo 4 d. buvusi Europos Komisijos vyriausioji finansininkė argentinietė Marta Andreasen padavė Lietuvą ir dar 26 Europos Sąjungos valstybes į Europos žmogaus teisių teismą, siekdama įrodyti, kad buvo atleista iš darbo už tai, jog atsisakė pasirašinėti nepatikimus finansinius dokumentus, reikalavo atlikti vidinį auditą ir teigė, kad nepriklausomas auditas nepatvirtins Komisijos finansinių ataskaitų.

Lietuva nebegali pasinaudoti išimtimi ir privalo vykdyti Europos Komisijos (EK) direktyvą dėl dujų vamzdynų priklausomybės atskyrimo nuo tiekėjų. Tokią poziciją laiške energetikos viceministrui Romui Švedui išdėstė EK tiekimo saugumo, energijos rinkos ir tinklų direktorato vadovas Heinzas Hilbrechtas. Pirmadienį Vyriausybės pasitarime pritarta ūkio pertvarką numatančiam gamtinių dujų įstatymo projektui.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį patvirtino bendro mokesčio, taikomo visų bankų pelnui ir darbuotojų darbo užmokesčio priedams, įvedimą.Sprendimo priėmimas dėl mokesčio įvedimo bankų vykdomoms transakcijoms buvo atidėtas. EK atstovai mano, kad mokestis bankų transakcijoms veiks tik tada, kai bus taikomas pasauliniu lygmeniu. Abiejų mokesčių aptarimas bus pratęstas spalio 19 d. Liuksemburge, Europos finansų ministrų susitikime.

2010 m. rugsėjo 1 d. naująja Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadove taps Natalija Kazlauskienė. Ji šiuo metu Regioninės politikos generaliniame direktorate yra vieno iš direktoratų direktorė, Komisijoje pradėjo dirbti 2005 metais. N. Kazlauskienė itin prisidėjo plėtojant ir su kitomis ES iniciatyvomis derinant ES sanglaudos politiką. Ji aktyviai dalyvavo derybose dėl 2007-2013 m. finansinės perspektyvos nacionalinių strategijų ir veiklos programų.

Europos Komisija (EK) pensinį amžių ketina siūlyti ilginti iki 70 metų. Dokumentą rengę ekspertai tikina, kad nepailginus pensinio amžiaus draudimo kasose nepakaks lėšų mokėti pensijas. EK teigimu, iki tokio pensinio amžiaus būtų galima pereiti iki 2060-ųjų. Tuo metu ekspertai tikina, kad vien tik pensinio amžiaus ilginimas problemos gali ir neišspręsti. „Jei nebus darbų, juk nestumsite vyresnių žmonių dirbti neegzistuojančiose darbovietėse", - sako britų mokslininkas.

Tik lietuviai, latviai ir maltiečiai gali dalyvauti Europos Komisijos ketvirtadienį paskelbtame konkurse į ketverias generalinių direktorių pavaduotojų pareigas. Aukščiausio lygio vadovų pareigas Europos Komisijoje jau eina tiek 2004-aisiais į ES įstojusių valstybių narių piliečių, kiek buvo užsibrėžta priimti, tačiau Lietuvos, Latvijos ir Maltos piliečiams nustatytos kvotos dar neužpildytos.

Bulgarijos deleguota atstovė Europos Komisijoje Rumiana Jeleva atsiėmė savo kandidatūrą, pranešė BBC. Manoma, kad po tokio sprendimo naujos sudėties Europos Komisijos patvirtinimas gali užtrukti ilgiau. Bulgarija vietoj R. Jelevos, kurios kompetencija sukėlė abejonių Europos parlamento nariams, pateikė naują kandidatūrą. Tai Pasaulio banko viceprezidentė Kristalina Georgieva. Dėl naujos sudėties Europos Komisijos Europos Parlamentas turėjo balsuoti sausio 26 dieną.

Šiandien Europos Parlamente (EP) baigiasi naujųjų Europos komisarų klausymai ir iki sausio 26 dienos turės būti nuspręsta, tinkami jie užimti tokį svarbų postą ar ne. Kiekvienas pretendentas tris valandas sėdėdamas ant "karštos" kėdės turėjo pademonstruoti kompetenciją ir ryžtą dirbti visos Europos labui. Net patyrusiems politikos vilkams tai nebuvo lengva. Pirmoji ant "karštosios kėdės" sėdo būsimoji užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinė Catherine Ashton.

Lietuvos kandidatą į Europos Sąjungos (ES) komisarus Algirdą Šemetą kompetentingu vadinantis Premjeras Andrius Kubilius pastebi, kad jam trūksta gebėjimo įtaigiau "komunikuoti.

Briuselyje pasigirdo balsų, kad pirmąja Europos Parlamento (EP) auka per naujosios Europos Komisijos (EK) narių prisistatymus gali tapti lietuvis Algirdas Šemeta. EP nariai bene vieningai įvertino lietuvio pasirodymą: silpnas, nuviliantis ir nedavęs aiškių atsakymų į rūpimus klausimus. "Stipriausias jausmas buvo nusivylimas, tad kyla klausimas, ar jis tinkamas tokiam svarbiam Komisijos portfeliui. Tai buvo labai prastas pasirodymas", - pareiškė Austrijos socialdemokratas Hannes Swoboda.

Europos Parlamente (EP) antradienį rengiamuose naujųjų Europos Komisijos (EK) narių klausymuose savo veiklos prioritetus pristatys ir Lietuvos deleguotas komisaras Algirdas Šemeta. EK pirmininko Žozė Manuelio Barozo (Jose Manuel Barroso) sprendimu Lietuvos komisarui naujos sudėties ir atnaujintos struktūros Europos Komisijoje numatoma atsakomybė už mokesčius, muitų sąjungą, kovą su sukčiavimu ir auditą. Dabar šiuos klausimus kuruoja du komisarai.