eitynės

Regionų apygardos administracinis teismas penktadienį įpareigojo Kauno miesto savivaldybę iki rugsėjo 1 dienos suderinti LGBTQ+ eitynių maršrutą per Laisvės alėją. Anot teisėjų, negalima uždrausti piliečių taikių susibūrimų, skelbia naujienų portalas 15min.lt Savivaldybė įpareigota suderinti eitynių maršrutą, kuris prasidės Nepriklausomybės aikštėje, prie Soboro. Eitynių dalyvių kolona žygiuos iki Laisvės alėjos 99-ojo namo, apsisuks ir grįš atgal į aikštę.

Mažesnis nei įprastai, tačiau Niujorko gėjų paradas žygiuoja net ir pandemijos akivaizdoje. Nors didysis šventimas persikėlė į virtualią erdvę, koronavirusas nuo kasmetinės eisenos spalvomis ir transparantais apsikarsčiusių amerikiečių neatbaidė. Organizatoriai skundžiasi, kad JAV vis dar galiojantys koronaviruso ribojimai jų šventę jau antrus metus iš eilės prislopino, tačiau žygiuotojų entuziazmo draudimai neužgesino.

Regionų apygardos administracinis teismas pranešė gavęs Gegužės 1-osios profesinės sąjungos skundą dėl Kauno miesto savivaldybės atsisakymo išduoti leidimą LGBT eitynėms, planuojamoms rugsėjo 4 dieną.

Premjerė Ingrida Šimonytė būtų suteikusi leidimą ir Vilniuje vykstančiam trijų dienų „Šeimos gynimo maršo“ renginiui, ir LGBT bendruomenės eitynėms Kaune. Pasak premjerės, jei žmonių nuomonė yra reiškiama taikiai, teisė ją reikšti turi būti užtikrinama. Tai ketvirtadienį ryte „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ pasakė premjerė Ingrida Šimonytė. Tiesa, ministrė pirmininkė teigė „Šeimos gynimo maršo“ renginyje įžvelgianti veidmainystės.

Iš Alytaus kilęs menininkas Algirdas Gataveckas „Facebook“ paskyroje pasiūlė LGBT eitynes rengti Alytuje, kai Kauno savivaldybė praeitą ketvirtadienį nedavė leidimo tokiai akcijai. Tuo tarpu Alytaus meras Nerijus Cesiulis nurodo, kad miestas dar nėra pasiruošęs LGBT palaikymo akcijoms, nors gerbia ir priima visokias šeimas. Eitynės gerintų miesto įvaizdį Toks renginys, A. Gatavecko nuomone, būtų naudingas Alytaus miesto įvaizdžiui.

Stringa LGBT eitynių „Kaunas Pride“ laikinojoje sostinėje organizavimas. Savivaldybė neišduoda leidimo ir atmeta jau trečią organizatorių siūlomą maršrutą. Šie dėl galimybės rengti eitynes žada kovoti teisme. LGBT eitynių, panašių į šias kokios kas trejus metus šurmuliuoja Vilniaus gatvėmis, Kaune, atrodo, gali nebūti. Eitynėms „Kaunas Pride“, kuriose esą dalyvautų apie 3000 žmonių, organizatoriai negauna leidimo.

Motyvuodama dalyvių saugumu, Kauno savivaldybė nesuteikė leidimo organizuoti LGBT eitynes miesto centre, jų organizatoriai sprendimą žada skųsti. „Pagal įstatymus negalime riboti saviraiškos laisvės ir drausti tokių eitynių. Savivaldybė nėra nei už, nei prieš tokį renginį, tačiau pirmiausia turime užtikrinti ir pasirūpinti visų kauniečių bei miesto svečių saugumu“, – ketvirtadienį perduotame komentare teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Kol Lietuvos akys savaitgalį krypo į „Didįjį šeimos gynimo maršą“, LGBTQ+ aktyvistai paskelbė „Kaunas Pride“ manifestą ir pagarsino apie čia planuojamą renginį. Iniciatyva „Facebook“ socialiniame tinkle jau susidomėjo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Renginio, kuris numatytas rugsėjo 4 d., šūkis – „Mes esame visur“. Deklaruodami buvimą visateisiais visuomenės nariais, neheteroseksualūs asmenys pirmiausia nurodo nenorintys slėptis.

Įprastai vykstančias Kovo 11-osios tautininkų eitynes šiemet dėl pandemijos pakeitė „važiuotynės“ – keliuose Lietuvos miestuose vykęs automobilių paradas. Į renginį, kuris sostinėje prasidėjo prie parodų centro „Litexpo“, susirinko apie 200 automobilių. Renginio pradžia buvo numatyta 14 val., tačiau pirmieji automobiliai iš aikštelės pajudėjo apie 14.40 valandą. Dauguma dalyvių buvo iškėlę Lietuvos bei istorines vėliavas, renginį sergėjo keletas policijos ekipažų.

Tūkstančiai Joe Bideno šalininkų trečiadienį vakare dalyvavo eitynėse Niujorke, reikalaudami suskaičiuoti kiekvieną balsą įtemptoje prezidento rinkimų kovoje. Protesto metu sulaikyta 24-erių amerikietė Devina Singh. Eitynių metu mergina ne tik įžeidinėjo pareigūnus, vadindama juos fašistais, bet ir spjovė pareigūnui į veidą, nepaisydama koronaviruso grėsmės.

Šeštadienį Vilniuje apie pusę tūkstančio žmonių susirinko į solidarumo su seksualinių mažumų bendruomene eitynes, reikalaudami užtikrinti jų teises. Vaivorykštės spalvų vėliavomis pasipuošę LGBTQ+ eitynių dalyviai Katedros aikštėje pradėjo rinktis apie vidurdienį. Daugiausiai eisenoje susirinko jaunų žmonių, tačiau akcija sulaukė ir vyresnių žmonių dėmesio.  Policijos teigimu, renginyje dalyvavo apie 500 protestuotojų.

Šeštadienį Vilniuje, Gedimino prospekte, rengiamos eitynės už seksualinių mažumų teises. Jas organizuoja LGBTQ+ (lebsiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų) bendruomenė, tačiau nei jų pavardės, nei organizacijos pavadinimai neskelbiami. Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko BNS sakė dalyvausiąs eitynėse kaip bendruomenės narys, bet kas jas organizuoja, nežinąs. „Palaikysime bendruomenės iniciatyvą“, – sakė jis.

Daugiau nei 20 valstybių ir Šiaurės ministrų tarybos atstovybė Estijoje išreiškė paramą  Baltijos šalių LGBTI bendruomenių festivaliui „Baltic Pride 2020“ prieš birželio 22–28 dienomis Taline numatytą renginį Šis LGBTI renginys turėjo įvykti birželio 1–7 dienomis, bet dėl koronaviruso protrūkio buvo atidėtas.

Kaip atsakas „Black Lives Matter“ eitynėms, penktadienį sostinės gatvėmis žygiuoja asmenys, siekiantys priminti, jog lietuvių gyvybės taip pat yra svarbios. Eitynių priešakyje yra „Laisvės kalvą“ dažais apipylusi lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskė. „Žygiuosime Gedimino prospektu link Nepriklausomybės aikštės, kur prisiminsime žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę lietuvius ir išreikšime solidarumą birželio 1 dieną nušauto policininko Sauliaus Žymanto šeimai, artimiesiems.

Po penktadienį Vilniuje vykusios protesto akcijos už juodaodžių teises pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas ir aštuonios administracinės teisenos bylos, pranešė generalinis policijos komisaras. „Pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir, berods, aštuonios administracinių nusižengimų bylų teisenos“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Renatas Požėla.

„Esame orūs, stiprūs ir matomi!“ – toks pagrindinis vakar Briuselyje vykusių „Freedom Drive“ (iš angl. „Laisvės žygis“) protesto eitynių šūkis. Eitynėse dalyvavo per 400 savarankiško gyvenimo judėjimo aktyvistų iš visos Europos kartu su asmeniniais asistentais ir neįgaliųjų reikalavimus palaikančių nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Lenkijoje Liubline sekmadienį surengti policijos susirėmimai su agresyviais pasipriešinimo gėjų teisėms dalyviais. Mieste vyko gėjų, lesbiečių, biseksualų, translyčių asmenų ir jų rėmėjų eisena, kurią dar neseniai bandė drausti miesto valdžia. Gėjų teisės tapo vienu pagrindinių klausimų prieš netrukus vyksiančius šalies parlamento rinkimus. Agresyviai šaukiantys lenkų protestuotojai netrukus aplaistomi vandens patranka su dažais.

Seksualinių mažumų teisių aktyvistai, saugomi gausių policijos pajėgų, šeštadienį Rytų Lenkijos Liublino mieste surengė gėjų eitynes, nors kraštutinių dešiniųjų ir konservatyvių pažiūrų aktyvistai bandė jiems sutrukdyti – apmėtė buteliais ir akmenimis, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.   Eitynėse dalyvavo apie 400 lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir kitų asmenų (LGBT+) teisių rėmėjų.

Maždaug 200 žmonių, daugiausia jaunimo, Vilniuje penktadienį susirinko į eitynes raginti politikus imtis aktyvesnių veiksmų kovojant su klimato kaita. Gaudint būgnų ritmams ir skanduotėms, eitynių dalyviai Gedimino prospektu pajudėjo nuo Seimo prie Vyriausybės  „Mes norime politinės valios, kuri mums užtikrintų saugią ateitį“, – sakė viena protesto organizatorių Saulė Andrejevaitė.

400 tūkst. žmonių šeštadienį išėjo į Madrido gatves dalyvauti šiemetinėse gėjų eitynėse „Gay Pride“, skirtose LGBT+ teisių pionieriams ir surengtose Europoje kylant kraštutiniams dešiniesiems. Iš pradžių eitynių dalyviai susirinko pagrindinėje Ispanijos sostinės Atočos geležinkelio stotyje. Vėliau policija paskelbė, kad žmonių buvo 400 tūkstančių. Šiemetinių eitynių šūkis buvo „Istorija, kova ir atmintis“, dalyviai minėjo 50-ąsias vadinamųjų „Stonewall“ riaušių metines.

Vilniaus centre šeštadienį startavo ketvirtą kartą rengiamos lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų (LGBT) bei juos palaikančiųjų eitynės „Už lygybę!“. Nuo sostinės Bernardinų sodo pajudėjo tūkstantinė žmonių kolona, nešinų vaivorykštės spalvų vėliavomis, balionais, plakatais. Sostinės centras šurmuliuoja trankia muzika, iš atvirų autobusų eitynių dalyviai mojuoja praeiviams.

Šeštadienį sostinėje vyks Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL organizuojamos eitynės „Už lygybę!“ ir „Pride Park“ šventė. Jų metu mieste numatomi laikini eismo organizavimo ir viešojo transporto judėjimo pakeitimai. Birželio 8 d., nuo 11 iki 15 val., bus draudžiamas transporto eismas Gedimino prospekto dalyje tarp Lukiškių ir Katedros aikščių, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse bei prieigose. Nuo 7 iki 15 val.

Iš sostinės Kudirkos aikštės Seimo link žygiavusi daugiau kaip 200 neįgaliųjų, jų artimųjų ir savanorių eisena traukė vilniečių ir miesto svečių dėmesį. „Laimė galėti“, „Prieš atskirtį, už įtrauktį“, „Savarankiškumas yra jėga“, „Miestas be kliūčių“, „Lygybės su visais!“, „Institucijos – ne sprendimas“ – šie ir kiti plakatai eisenos dalyvių rankose labai tiksliai įvardijo didžiausius neįgaliųjų lūkesčius.

Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ šeštadienį Vilniuje rengia tarptautines protesto eitynes dėl neįgaliųjų situacijos. Šia akcija siekiama paskatinti Lietuvos ir užsienio bendruomenę prisidėti prie teigiamų pokyčių įgyvendinant žmogaus teises negalios atžvilgiu. Anot organizatorių, šių eitynių priežastis – Lietuvos nesugebėjimas įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. Be to, internete renkami parašai po peticija dėl neįgaliųjų diskriminacijos.

Tūkstančiai žmonių pirmadienį Vilniuje dalyvauja šventinėje eisenoje, Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo buvo pakeltos Baltijos valstybių vėliavos, salvėmis ceremoniją pagerbė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa. Ceremonijos metu Lietuvą pasveikino virš susirinkusiųjų praskridę du NATO oro policijos misiją atliekantys Lenkijos naikintuvai.

Kovo 11-ąją Vilniuje švenčiantieji eis Laisvės keliu – sostinės gyventojai ir svečiai kviečiami į eitynes su 400 m ilgio Trispalve ir nemokamas ekskursijas po senamiestį, kurias ves būrys gidų įvairiomis kalbomis. Į šventinius kovo 11-osios renginius bus galima atvykti nemokamu viešuoju transportu. „Sveikinu su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo švente ir iš visos širdies kviečiu – didžiuokimės savo Laisve, savo laisvu miestu.

Penktadienį Vilniuje rengiamos moterų solidarumo eitynės, siekiant atkreipti dėmesį į nevienodą moterų ir vyrų darbo užmokestį. Vidurdienį eitynės su šūkiu „Visos moterys dirba, bet ne visoms moka“ prasidės nuo Katedros aikštės ir tęsis iki V. Kudirkos aikštės. Čia, prie Vyriausybės rūmų, planuojamas mitingas. Tokiu būdu profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos, kai kurios politinės partijos paminės Tarptautinę moterų solidarumo dieną.

Maždaug tūkstantis žmonių šeštadienį žygiavo kasmetinėse tautininkų eitynėse Vilniuje. Jų dalyviai nešėsi deglus, Lietuvos valstybės ir istorines vėliavas. Minioje buvo matyti didelis plakatas su užrašu trispalvės fone „Lietuva yra čia“. Žygiuojantys tautininkai taip pat skandavo įvairius šūkius, dainavo patriotines, partizanų dainas.

Keli šimtai moterų šeštadienį išėjo į Talino gatves, kad išreikštų protestą prieš lyčių nelygybę, fizinį bei psichologinį smurtą ir pasisakytų už vienodą atlyginimą su vyrais bei vienodas karjeros galimybes. Tokios eitynės surengtos pirmą kartą šalies istorijoje. Organizatorių raginimu daugelis moterų pasipuošė savo rankų darbo raudonos, rožinės arba alyvinės spalvos kepurėmis, šalikais, pirštinėmis arba kojinėmis. Tarp akcijos dalyvių buvo ir vyrų.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko kitąmet Lietuvoje žada surengti dar įdomesnes „Baltic Pride“ eitynes, nei šeštadienį vykusios Rygoje. „Džiaugiuosi, kad „Baltic Pride“ eitynės Baltijos sostinėse tampa miesto švente. Šiandien mums pavyko sukurti buvimo kartu stebuklą ir išsiųsti labai aiškią žinutę, kad demokratija, tolerancija ir pagarba kiekvienam žmogui, nepaisant individualių skirtumų, yra būtent tos vertybės, kuriomis vadovaujasi mūsų visuomenės.

Tūkstančiai vengrų pirmadienį Budapešte dalyvavo eitynėse, skandavo šūkį „Europa, ne Maskva“, demonstravo palaikymą Europos Sąjungai ir protestavo prieš premjerą Viktorą Orbaną, kaltindami jį pernelyg artimais ryšiais su Rusija. Oponentai kaltina V.Orbaną, kad jis stengiasi palaikyti glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris per pastaruosius trejus metus dukart lankėsi Budapešte. Vietos žiniasklaidos duomenimis, eitynėse dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.

Į kasmetines latvių SS legiono karių atminimo eitynes Rygoje susirinko daugiau žmonių nei ankstesniais metais, maždaug 2000. Prieš pradėdami eiseną jos dalyviai susirinko prie Šv. Jono bažnyčios, čia matyti ir Lietuvos vėliavos.    „Latviai švenčia legiono susikūrimą, kuris kovojo už naująją Europą. Todėl mes juos ir palaikome“, - sako Lietuvos nacionalistas Mindaugas Gervaldas. Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių gretose kariavo apie 140 tūkst.

Ketvirtadienį Kauno centre apie pusantro šimto žmonių žygiavo prieštaringai vertinamose tautinio jaunimo organizuojamose eitynėse, skirtose Valstybės atkūrimo dienai paminėti. Šiemet organizatoriai teigė norintys eitynių tradiciją modernizuoti ir neskleisti neapykantos, tačiau įprastų atributų, sulaukiančių kritikos, neišsižadėjo. „Šiemet einame su tradicijos modernizavimo idėja.

Sekmadienį Vilniuje keli šimtai žmonių surengė eitynes Gedimino prospektu, kad pademonstruotų savo nepritarimą visuomenėje įsigalėjusiam smurtui prieš vaikus ir paragintų Seimą kitą savaitę uždrausti fizines bausmes vaikams. Eitynes „Už vaikystę be smurto“ per socialinius tinklus suorganizavo pavieniai žinomi Lietuvos žmonės, tarp jų – aktorė Elžbieta Latėnaitė, visuomenininkė, viešųjų ryšių specialistė Rima Olberkytė-Stankus, kt.

Robotų eitynės ir kovos, bepiločių orlaivių pasirodymai ir jų valdymo pamokos – tokios pramogos numatomos šeimos šventėje „Pažink inovacijas“, kuri šeštadienį, spalio 1-ąją, rengiama sostinėje, pievoje prie Baltojo tilto.

Jie stebi Jus eitynių, protesto akcijų, mitingų metu. Jie nesinešioja pistoletų, antrankių, elektros šokų-tazerių, lazdų. Triukšmadarius jie pasitinka su šypsena ir anekdotais. Ir vis dėlto tai – profesionalūs policijos pareigūnai, kurie Jums padeda „nuleisti garą“ ir nepakliūti į areštinę.

Turkijos policija, panaudojusi gumines kulkas ir ašarines dujas, sekmadienį Stambule išvaikė LGBT bendruomenės susibūrimą per jau antrą tokią represinę akciją per pastarąsias dvi dienas prieš sekuliarius turkus. Keli šimtai riaušių policijos pareigūnų apsupo pagrindę Taksimo aikštę, kur nuo 2013 metų didelių antivyriausybinių protestų buvo uždraustos demontracijos, kad neleistų šventojo musulmonų mėnesio Ramadano metu surengti „Trans Pride“ akcijos.

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas sako nematantis priežasčių, dėl kurių per savaitgalį vyksiančias seksualinių mažumų eitynes reikėtų imtis papildomų saugumo priemonių. „Kokių nors papildomų saugumo priemonių tikrai nesiimsime, policija kaip visada vertins situaciją. Aišku, kad pajėgos bus šiek tiek didesnės viešajai tvarkai palaikyti. Aš nematyčiau čia kokio nors išskirtinumo, dėl ko reikėtų imtis papildomų priemonių“, – pirmadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė T.Žilinskas.

Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – yra graži ir ypatinga šventė daugeliui lietuvių. Tačiau kai kurie tokia proga pademonstruoja gėdingą ir kritikos vertą elgesį. Prieštaringai vertinamose Tautinio jaunimo sąjungos organizuojamose eitynėse Vilniuje dalyvavo apie 1-1,5 tūkst. žmonių. Jose tradiciškai skambėjo tautinių mažumų kritikuojamas šūkis „Lietuva – lietuviams“, tačiau kai kuriems tokio radikalumo neužteko.

Prieštaringai vertinamose Tautinio jaunimo sąjungos organizuojamose eitynėse Vilniuje dalyvavo apie 1-1,5 tūkst. žmonių. Jose tradiciškai skambėjo tautinių mažumų kritikuojamas šūkis „Lietuva – lietuviams“. Nešini plakatu „Didžiuojasi, jog esu lietuvis“, trispalvėmis bei istorinėmis Lietuvos vėliavomis eitynių dalyviai žygiavo nuo Katedros aikštės link Nepriklausomybės aikštės. Jų gretose ėjo keletas Seimo narių, signatarų, kelių baikerių klubų nariai.

Penktadienį Vilniuje 26-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinės paminėtos daugiatūkstantinėmis eitynėmis, NATO naikintuvo skrydžiu, trijų Baltijos šalių vėliavų pakėlimu. Vidurdienį po iškilmingo Seimo posėdžio Nepriklausomybės aikštėje pakeltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos. Su Kovo 11-ąja Lietuvos žmones skrydžiu virš sostinės pasveikino NATO oro policijos misiją vykdantys Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai.

Kijeve penktadienio vakarą įvyko eitynės su deglais Ukrainos valstybės veikėjo ir ukrainiečių nacionalizmo ideologo Stepano Banderos gimimo 107-ųjų metinių proga, pranešė žiniasklaida. Eitynės, kuriose dalyvavo apie tūkstantis žmonių, prasidėjo prie paminklo rašytojui Terasui Ševčenkai, o baigėsi centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, kur taip pat buvo surengtas mitingas.

Jeruzalės centre per gėjų paradą užpuolikas subadė keturis žmones, pranešė Izraelio policija ir sveikatos tarnybos. Policija nurodė, kad užpuolikas sulaikytas, bet jo neidentifikavo, tuo tarpu visuomeninis radijas pranešė, jog įtariamasis yra žydų ultraortodoksas. Žydų organizacija „Magen David Adom“ („Raudonoji Dovydo žvaigždė“), kuri atitinka „Raudonąjį Kryžių“, pažymėjo, kad vieno nukentėjusiojo būklė sunki.

 Seksualinių mažumų teisių aktyvistai šeštadienio rytą surengė „lygybės eitynes“ Kijevo centre, kurios nutrūko greičiau negu po pusvalandžio, prasiveržus smurtui. Prasidėjus gėjų paradui Obolonskajos krantinėje Ukrainos sostinės centre, į renginio vietą prasiveržė kelios dešimtys agresyviai nusiteikusių ultradešiniųjų aktyvistų, sakė įstatymų leidėjas Serhijus Leščenka. „Kelios dešimtys ultradešiniųjų (aktyvistų) prasiveržė į Kijevo gėjų parado vietą ir metė 5-10 petardų.

 Keli tūkstančiai žmonių, tarp jų ir religiniai lyderiai, šeštadienį Vašingtone surengė eitynes prieš tos pačios lyties asmenų santuokas. Minia žygiavo nuo JAV Kapitolijaus iki Aukščiausiojo teismo, kuriame antradienį ruošiamasi pradėti svarstyti, ar tos pačios lyties asmenų poros Jungtinėse Valstijose turi konstitucinę teisę tuoktis. Galutinio nuosprendžio laukiama birželio mėnesį.

Lietuvos žaliųjų partijos kandidatė į Vilniaus merus Indrė Kleinaitė apie būsimas seksualinių mažumų eitynes „Baltic Pride“ sako, kad rengti jas leistų, jei būtų užtikrinta tvarka ir saugumas. „Lietuvos įstatymai garantuoja susirinkimų laisvę visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų rasinės, tautinės priklausomybės, religinės, seksualinės orientacijos, jei tik jie nekursto smurto, neapykantos, karo ir kitų įstatymuose numatytų draudžiamų veikų.

Daugiau nei 100 tūkst. darbininkų ketvirtadienį dalyvavo parade Maskvos Raudonojoje aikštėje. Tai buvo pirmosios Gegužės 1-osios eitynės šioje aikštėje nuo 1991 metų, vykusios tuo metu, kai Ukrainai priklausančio Krymo prijungimas Rusijoje sukėlė didelę patriotizmo bangą ir smarkiai padidino prezidento Vladimiro Putino populiarumą.

„Tai pirmos eitynės, kurios labai taikiai sugyveno su savivaldybe, - dar prieš patriotines eitynes antradienį kalbėjo Lietuvos Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka. – Jeigu pernai savivaldybė dar kišo pagalius į ratus, tai šiais metais suderinome viską be problemų“. Šįkart patriotinės eisenos maršrutas nebuvo tradicinis. Eisenos dalyviai rinkose Rotušės aikštėje. Gerą valandą savo dainomis visus šildė Jonas Čepulis ir Aleksandras Makejevas.

Tūkstančiai opozicijos protestuotojų sekmadienį žygiavo Venesuelos centre, siekdami šalies prezidento Nicolás Maduro atsistatydinimo. Priešingai nei pastarąsias savaites, kai protestai Venesueloje baigėsi kruvinais susidūrimais su nacionaline gvardija, eitynės buvo taikios. Per pastarojo mėnesio protestus Venesueloje jau žuvo mažiausiai 17 žmonių, tačiau sekmadienio eitynės taikios, ir daugelis dalyvavusiųjų teigia tiesiog norintys šalies, kokią jau yra turėję.