eika

Manoma, kad dėl teisės į Klaipėdos apskrities viršininko „rūmus“ pasodinti savus aršiai derėsis konservatoriai ir liberalų sąjūdis. Valdančiąją daugumą suformavusios partijos kol kas giliai panirusios į Vyriausybės kūrimo reikalus, tačiau išlaikius prezidento Valdo Adamkaus ir Seimo egzaminus postų dalybos leisis į piramidės apačią. Neabejotinai įtakingos ir šiltos vietos valstybės tarnyboje Klaipėdoje bus vienas iš aršiausių mūšio laukų.

Bankai yra pasirengę iš nemokių klientų perimti jų valdomus nekilnojamojo turto (NT) objektus. Ir nors specialių skyrių, kurie administruotų perimtą turtą, bankuose dar nėra, neatmetama galimybė juos steigti. NT plėtotojai sako, kad padėtis rinkoje tampa keblesnė, pasiūla ir paklausa tarsi sustingo, o bankai nenoriai ir daug atsargiau skolina, mažėja įmonių galimybė sumokėti net palūkanas. Todėl NT perėmimas, anot Tomo Bučo, „Inred“ direktoriaus, ne už kalnų.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Esmė“ vadovė 25 metų Inga Stumbrienė prisipažino tėvą samdanti tik tam tikriems darbams, todėl jis nėra nuolatinis įmonės darbuotojas, praneša „Lietuvos rytas“. Apie dabartiniam „tvarkiečių“ vedliui R. Paksui mokamą autorinį atlyginimą I. Stumbrienė neseniai atvirai papasakojo žurnalistams.

Vienas aukščiausių karjeros valstybės tarnautojų nepartinis Vyriausybės kancleris 46 metų Valdemaras Sarapinas gali būti priverstas atsisakyti šių pareigų. Tačiau teigiama, kad jam jau ruošiamas kitas svarbus postas. Akivaizdu, kad būsimasis premjeras Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius kanclerio poste norės matyti savo, o ne dabartinio ministro pirmininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo paliekamą žmogų.

Pasibaigus rinkimų vajui, Lietuvos verslo atstovai laukia ryžtingų naujos valdžios veiksmų, tačiau prognozuoja, kad jie bus nepopuliarūs. Išrinktai naujai valdžiai, verslininkų nuomone, sprendimus reikia priimti nedelsiant, tačiau labiausiai tikimasi susikalbėjimo ir bendradarbiavimo.

Vyriausybė trečiadienį valstybinės ekonominės svarbos statusą suteikė trims projektams, iš kurių du netiesiogiai priklauso žinomiems Lietuvos verslo magnatams Vladimirui Romanovui bei Bronislovui Lubiui. Premjeras Gediminas Kirkilas neigia, kad suteikiant valstybinės svarbos statusą „Jūros vartų“ projektui, įtakos galėjo turėti visuomeninis jo konsultantas, vienos iš projektą įgyvendinančių bendrovių vadovas Robertas Dargis.

Į Seimą besiveržiančių partijų lyderiai liežuvius plonina ne tik prieš rinkėjus. Kad apmokėtų rinkimų kampanijos išlaidas, politikai aktyviai beldžiasi ir į verslininkų duris. Dalis jų prisipažįsta niekuo negalintys padėti dėl ekonominio sunkmečio. Verslo milžinai niekada nešykštėjo pinigų partijoms. Tačiau prieš rinkimus jos dažniau ir intensyviau atakuoja verslininkus prašymais paremti finansiškai.

Sostinės meras „tvarkietis“ Juozas Imbrasas tikina nieko blogo nepadaręs, kad būtų atstatydintas, dėl to siūlymus liberalsąjūdiečiui Arūnui Štarui užimti jo postą vadina priešrinkime vaidyba. Socialdemokratai su premjeru priešakyje sako pageidaują savo mero Vilniui. Vakar liberalsąjūdietis A. Štaras teigė visai sutiksiąs užimti sostinės mero postą, jei pavyktų surinkti daugumą.  Paklaustas, ar sutiktų eiti sostinės mero pareigas, A. Štaras vakar portalui „Balsas.

Liberalsąjūdietis Arūnas Štaras sako visai sutiksiąs užimti sostinės mero postą, jei pavyktų surinkti daugumą. Tai portalui „Balsas.lt“ sakė pats sostinės politikas. „Aš esu paminėtas kaip kandidatas ir esu pasirašęs frakcijos susitarimą kaip seniūnas“, - teigė A. Štaras.

Vos tik įtakingi verslininkai pareiškė norą pertvarkyti Registro centro paslaugų įkainius taip, kad tektų patirti mažiau išlaidų, ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas nedelsdamas puolė vykdyti jų pageidavimus. Tačiau nauji įkainiai šalies biudžetui gali papildomai kainuoti daugiau nei 20-25 mln. litų kasmet, o eurokomisarė Dalia Grybauskaitė ir taip sukritikavo premjerą dėl nesubalansuoto biudžeto.

Savaitraščio „Atgimimas“, kurį šiuo metu leidžią Viešoji įstaiga Pilietinės minties institutas, redakcijos vadovybėje vėl permainos. Į vyr. redaktorės pareigas grįžta motinystės atostogas anksčiau baigianti Indrė Makaraitytė, kurią Saulius Stoma buvo pakeitęs kovo mėnesį. Saulius Stoma portalui „Balsas.lt“ patvirtino, kad artimiausias numeris jau pasirodys vėl vadovaujant I. Makaraitytei. S. Stoma sakė, jog iš anksto buvę sutarta, kad jis vadovausiąs tik laikinai.

Turto atnaujinimu pervadinusi valstybei priklausančių pastatų išpardavimą, socialdemokratų daugumos Vyriausybė neatsižvelgia net į valstybės įstaigų poreikius.

Sostinės savivaldybės ir Vyriausybės atstovo ginčą dėl gyvenamųjų namų Pilaitės mikrorajone turėtų nagrinėti teismas. Prokurorai tvirtina, kad savivaldybė pažeisdama įstatymus leido statyti aukštesnius daugiabučius, skelbia LTV „Panorama“. Tuo metu verslininkai jau baigia statyti namus pridurdami, kad statybas reglamentuojantys įstatymai yra dviprasmiški. Į sostinės Pilaitės rajone statomus namus jau keliasi naujakuriai.

Bendrasis pagalbos centras (BPC) informuoja, kad šiuo metu Vilniaus gyventojai paskambinę bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, per Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) ir tiesiogiai trumpaisiais numeriais 103 (Omnitel tinkle), 033 (Bitės, TELE2 tinkluose) ir 03 TEO tinkle į Greitosios medicinos pagalbos stotį (GMPS) jau gali išsikviesti greitąją medicinos pagalbą.

Butų pirkėjų toliau mažėja. Šių metų sausį sudaryta mažiausiai butų pirkimo ir pardavimo sandorių per kelerius pastaruosius metus. Praėjusį sausį šalyje buvo parduoti 1948 butai - ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus (2602 butai). Sandorius registruojančios valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, tai žemiausias rodiklis nuo pat 2004 metų pradžios, kai pradėta kaupti išsami sandorių statistika, rašo „Lietuvos rytas“. Palyginti su tuo pačiu 2007 metų laikotarpiu, perkančiųjų butus sumaž...

Tik nedidelė dalis uostamiestyje veikiančių įmonių priklauso klaipėdiečiams verslininkams. Greta įvairių užsienio šalių kapitalo uostamiestyje gana stipriai yra įsitvirtinę kauniečiai, taip pat verslininkai iš sostinės, rašo „Vakarų ekspresas“. Kai kuriems verslininkams klausimas, ar jų įmonės savininkai yra klaipėdiečiai, skamba provincialiai. Tačiau viešųjų ryšių ekspertai sako, kapitalo kilmė tampa itin svarbia tada, kai įmonė teikia nemonopolines paslaugas arba prekes vietinei rinkai.

Lietuvoje madinga nusimanyti apie nekilnojamojo turto kainas ir tuoj sprogsiantį kainų burbulą, bet specialistai susidariusios situacijos nevadina krize ir net įžiūri joje nemažai teigiamų dalykų. Vieni vis dar tikina, jog tai - tik spaudos sukeltas ir vien emocijomis pagrįstas rinkos sąstingis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė buvusio Vilniaus mero pavaduotojo Arūno Štaro skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, konstatavusį, kad pareigūnas pažeidė tarnybinės etikos reikalavimus.

Būsto pardavėjai pirkėjams privilioti griebėsi neįprastos reklamos. Prabilta, kad jie neva stabdys kitais metais suplanuotus gyvenamojo būsto projektus Vilniuje, skelbia „Vilniaus diena“.   Užsimenama, kad šitaip atsiras būsto stygius, nors dabar naujų daugiabučių priplanuota per daug. Patys statytojai tvirtina, kad šitokių veiksmų verčia imtis rinka ir daryti investicijas atgrasantys valdžios veiksmai.

Dar neseniai reti pasiūlymai pirkti žemės sklypus su daugiabučių gyvenamųjų statybai parengtais detaliaisiais planais dabar statytojus pasiekia kone kasdien, siūlomos nuolaidos, sutinkama derėtis, rašo „Verslo žinios“. Tačiau, pasak dienraščio, sumažėjus būstų paklausai, statytojai neskuba pirkti: vieni atsargiai skaičiuoja ir vertina miglotas rinkos perspektyvas, kiti turi anksčiau pirktų sklypų arba laukia dar ryškesnio kainų mažėjimo.

Į Vilniaus valdančiosios koalicijos puotą, kurią surengė Liberalų sąjūdžio atstovas, politikai skriejo tarnybiniais automobiliais, rašo „Vilniaus diena”.Ketvirtadienio vakare patekti į Sudervėje esantį motelį „Vilnoja“ buvo neįmanoma - visas motelis, kuris priklauso koaliciją remiančio Liberalų sąjūdžio nariui Vidmantui Martikoniui, buvo išnuomotas sostinės koalicijos partneriams: liberaldemokratams, socialdemokratams ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai.

Liberaldemokratai netiki kalbomis, jog liberalai padės nuversti dabartinę Vilniaus valdžią, trečiadienį rašo laikraštis „Vilniaus diena“.Apie tai, kad dabartinė Vilniaus valdžia gali subyrėti, prakalbo Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius. Jis Žinių radijui tvirtino sunkiai įsivaizduojąs, kaip partija eitų į Seimo rinkimus išlaikydama paramą Vilniuje Rolando Pakso liberaldemokratams. „Manau, kad tai yra laiko klausimas, – pareiškė politikas.

Vienas įdomiausių ir mįslingiausių šiųmetinių Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos įvykių nutiko ne prestižinių butų prestižiniuose rajonuose ir ne nuosavuose namuose ant Neries kranto, o komercinėse patalpose Vilniaus centre, už kurias buvo sumokėtos net nekilnojamojo turto plėtotojams nelabai suprantamos sumos. Vasaros pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė aukciono būdu pardavė dvi komercines patalpas. Viena jų buvo Gedimino prospekte, kita Vokiečių gatvėje.

Rinkos analitikų prognozės, kitąmet numatančios tokį pat, kaip ir šiemet (50 proc.), paskolų augimą būstui įsigyti gali būti pernelyg optimistinės, teigia nekilnojamojo turto plėtros praktikai. Pastarieji aiškina, kad būsto rinkos optimizmą žlugdo ne tik nerimą keliantys ženklai Latvijoje ir Estijoje ir prognozuojama 5 proc. infliacija Lietuvoje, bet ir daugybė kitų, šiandien nežinomų parametrų.

Velionis Albanijos Liaudies Respublikos vadovas Enveras Hoxa turėjo saugumo viziją. Per dešimtmetį nuo 1970 m. jo potvarkiu Albanijoje buvo pastatyta nuo 800,000 iki 1 milijono slėptuvių (arba po vieną trims šalies gyventojams) bei nupirktos apie 16 tonų cheminio ginklo reagentų – iprito, garstyčių sieros ir pan. Taigi, jeigu Albaniją būtų užpuolęs kuris nors iš E. Hoxos priešų – JAV, Sovietų Sąjunga ar Federacinė Jugoslavijos Respublika, -- jiems visiems būtų riesta.

„Esant reikalui naikinti sprendimus arba juos koreguoti“. „Stabdyti privatizavimą“. „Stabdyti mainus“. „Naikinti sprendimą“. „Siūlyti sutarties partneriui keisti bei papildyti sutartį“. Tokių revoliucinių reikalavimų sąrašą, susijusį su ankstesniais Vilniaus savivaldybės sprendimais ir planais, Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis vicemeras Arūnas Štaras pateikė visų miesto tarybos frakcijų atstovams, rašoma „Lietuvos rytas“. A. Štaras kol kas užsimojo panaikinti arba iš esmės pakeisti dvi dešimti...

Gyvenamųjų namų ir žemės stygius vis didina nekilnojamojo turto vertę: nuo metų pradžios būstas Klaipėdoje pabrango apie 20 procentų, rašo "Klaipėda". Klaipėdoje per mažai statoma gyvenamųjų patalpų, todėl trūksta būsto ir jis sparčiai brangsta. Naujiems būsto statybos projektams įgyvendinti neužtenka sklypų. Vaizdas į jūrą - brangus Klaipėdos prestižiniuose rajonuose ypač vertinami senos statybos butai nepriklausomai nuo to, ar jie yra renovuoti, ar ne.

Turiu iš anksto atsiprašyti už kiauliškas formuluotes, tačiau pastarųjų dienų padėtis ir nekilnojamojo turto ir akcijų rinkose, kuriose vyksta negailestingos korekcijos, leidžia tikėtis, kad negailestinga metafora, pasiskolinta iš vertybinių popierių portfelių bei nekilnojamojo turto valdytojų bei vadybininkų virtuvės, pravers įvardijant ir vertinant padėtį.

Bendrovė „Vilniaus pramogų parkas“ šiandien paskelbtą sostinės vicemero ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Arūno Štaro kreipimąsi į generalinę prokuratūrą dėl su Vilniaus savivaldybe sudarytos bendrovės sutarties vertina kaip statybų bendrovės „Eika“ bei ilgamečio jos vadovo  A. Štaro verslo interesų protegavimą. „Apmaudu, kad politikais tapę verslininkai ima vadovautis ne viešaisiais, o asmeniniais interesais ir naudoti valdžios svertus siekdami apjuodinti savo verslo konkurentus.

Po ištiso penkmečio nepaliaujamo augimo Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje šiemet darosi ankšta, todėl kompanijoms tenka arba stambėti, siūlyti rinkai kitokius produktus, arba verstis kitokia veikla. Šios srities neprofesionalų laukia dar sudėtingesnė ateitis – migracija iš sostinės į provinciją, arba lėta mirtis.

Vidudienis Kirtimuose primena Klondaiką aukso karštligės metu – susigrūdę automobiliai, skubantys praeiviai, plazdančios įmonių vėliavos ir, dažniausiai, jokių gatvių pavadinimų, tik nuorodos, už kiek metrų gali rasti vieną ar kitą sandėlį, žinoma, jeigu sugebėsi prie jų privažiuoti nesutraiškytas sunkvežimio. Pagal dinamiką ir verslo energiją, kuria kunkuliuoja šis rajonas, galėtum manyti, kad Kirtimai, esantys netoli nuo miesto centro, kur pigesnė žemė, siūlo geras įmonių vidaus biurų (angl.

Sovietmečiu spekuliantų sostine vadintas Kaunas per pastarąjį pusmetį, regis, vėl pateko į spekuliantų žemėlapį. Šį sykį -- nekilnojamojo turto ryklių. Tokią hipotezę daryti leidžia patys paprasčiausi empiriniai duomenys – laikinosios sostinės nekilnojamojo turto kainų dinamika. Ilgą laiką kuklios (palyginti su sostine ir uostamiesčiu) naujos statybos būsto kainos Kaune nekilnojamojo turto plėtotojus vertė gūžčioti pečiais – net tradicinius vidutinės (iki 7 500 Lt už kv.

Naujos statybos būstų kainos Klaipėdoje pralenkė sostinę – jau nuo gegužės mėnesio čia parduodamų butų kainų vidurkis yra apie 26 proc. aukštesnis negu Vilniuje. Kodėl uostamiestis šitaip apšovė sostinę ir ar ilgai čia išsilaikys toks brangumas? Primenu, jog kalbėsime tik apie naujos statybos butus, neimdami domėn kainų pokyčių senuosiuose pastatuose, kad galėtume tiksliau palyginti du panašius rinkos segmentus.

Bandydamas atsakyti į šitą klausimą, paklaidžiojau po kelis sostinės pramoninius rajonus, kurioms detaliajame miesto plane priskirta ne tik pramoninė, bet ir gyvenamoji paskirtis ir atsakymui neskelbtame naujojo sostinės Verslo trikampio kandidatų konkurse turiu nugalėtoją. Tai -- Savanorių prospektas.

Tradicinis nekilnojamo turto vertinimo mastelis yra „vieta, vieta ir vieta”. Stovint Vilniaus senamiesčio Tilto gatvėje ir žiūrint į apleistus negyvus namus, nesinorėtų ginčyti šios iš esmės teisingos taisyklės, tačiau pakalbėti apie rimtesnę „vietos“ analizę – verta.

Vietoje senosios greitosios medicinos pagalbos stoties Vilniuje iškils A klasės verslo centras. Nekilnojamojo turto vystytoja bendrovė „Eika“ į projektą ketina investuoti apie 140 mln. litų. Šiandien įmonė gavo leidimą rengti detalųjį sklypo planą. Verslo centras stovės Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryžoje, Šnipiškėse. „Verslo traukos centras nuo Konstitucijos pr.

Prestižinio būsto pardavimai Klaipėdoje per balandį ir gegužę sustojo dėl pernelyg išaugusių kainų ir didelės pasiūlos, teigia rinkos analitikai, artimiausiam pusmečiui prognozuodami tolesnį prestižinio būsto pirkimų mažėjimą ir stabilią pigių, vadinamosios ekonominės klasės, butų paklausą uostamiestyje. Per dvejus pastaruosius mėnesius Klaipėdoje parduota tik 2,7 proc.

Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai ir projektų valdytojai pažymi, kad sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose stinga didelio ploto biurų, rašo "Verslo žinios".Įmonėms, pageidaujančioms daug erdvės, nelabai yra ką pasiūlyti – joms tinkamo ploto reikėtų laukti bent pusmetį arba tektų rezervuoti vietą dar net nepradėtuose statyti pastatuose.

Iki metų pabaigos būsto kainos šalyje vidutiniškai gali išaugti iki 40 proc. O uostamiestyje - dar daugiau. Kai kurie butai Klaipėdos centre per pusmetį pabrango apie 60 proc, pirmadienį rašo dienraštis „Klaipėda“. Nerealūs pinigai Klaipėdoje Ryšininkų gatvėje - netoli prekybos centro „Avitela“ - blokiniame dešimtaukštyje trijų kambarių su holu 79 kvadratinių metrų ploto butas pernai lapkritį kainavo apie 300 tūkst. litų. Šiemet gegužę už tokį pat butą šiame name jau prašoma 474 tūkst. litų.

Šilumos kaina senos ir naujos statybos daugiabučiuose skiriasi net šešis kartus. Tokius šokiruojančius faktus neseniai paskelbė bendrovė „Vilniaus energija“, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“. Daugiausia už vieno kvadratinio metro šildymą moka sostinės Totorių gatvės daugiabučio Nr.30 gyventojai – per 6 litus. Šiame name gyvenantis advokatas už 49 kvadratinių metrų butą per mėnesį pakloja per 300 litų. „Visi, kurie gyvename Senamiestyje, mokame daug, – žino jis.

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė "Eika" pradeda 10 aukštų daugiabučio statybas Klaipėdoje. Atgimstančiame Baltijos prospekte iškilsiantį daugiaaukštį planuojama pastatyti iki 2008 metų rudens, o investicijos sieks 25 mln. litų, penktadienį rašo dienraštis "Vakarų ekspresas". Daugiabutis bus statomas iš silikatinių plytų. Baltijos prospekte vasario pabaigoje "Eika" pradėjo statyti ir 5 tūkst.

Statybų bendrovės prabilo apie naują problemą: didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje, trūksta laisvos žemės. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, žemės deficitas - viena iš priežasčių, dėl ko žaibiškai brangsta butai ir prastėja jų kokybė. Kodėl sunku rasti laisvos žemės Didžiosios statybų bendrovės jaučia nuolatinį plėtrai paruoštų žemės plotų trūkumą. Tai „Omni.