eglės špokaitės

„Aš pasitikrinau internete ir matau, kad baletas yra ta vieta, kur labai trūksta vyrų. Tai štai ir atėjo jūsų išgelbėjimas, – Eglės Špokaitės baleto mokyklos mokytojai sakė TV3 laidos „Gero vakaro šou“ vedėjas J. Jankevičius – aš pasiruošęs mesti savo karjerą televizijoje ir tapti profesionaliu baleto šokėju“. Savo talentu visiškai įsitikinęs Justinas nekreipė dėmesio nei į nutrūkusią petnešėlę, nei į ne itin patogią baleto aprangą ar netvirtai laikančias kojas.

Baleto solistas Sergejus Neikšinas, iš Rygos iškviestas į Adolphe’o Adamo baletą “Žizel” (10.30) pavaduoti sunegalavusių Lietuvos baleto primarijų, tikriausiai net nesapnavo, kokių staigmenų jam pateiks romantiškas spektaklis apie iš kapų prisikėlusias negailestingas nuotakų vėles.

Viename iš naujausių šiuolaikinio Lietuvos baleto trupės repertuaro spektaklių – Rodiono Ščedrino balete „Ana Karenina“ – spalio 7 d. pagrindinį vaidmenį pirmą kartą atliko Olga Konošenko, prisijungusi prie iki šiol šiame spektaklyje antraštinį vaidmenį kūrusių Eglės Špokaitės ir Miki Hamanakos. Matyt, šiame sezone bus nemaža debiutų, ir tai ypač sveikintina, nes naujais spektakliais nelepinančioje baleto erdvėje tai vienas iš būdų palaikyti aktyvesnį šios meno šakos ritmą.

„... Pūga tarytum tik jos ir laukė. Ir žvakė, taip skaisčiai degusi, liepsnojusi meile, tvykstelėjo ryškia šviesa, nušvietusi Anai visa tai, kas anksčiau glūdėjo tamsoje... Staiga ėmė spragsėti, blėsti, ir amžinai užgeso...“ – rašė grafas Levas Tolstojus apie savo mylimiausią heroję. Ana, Anuška... Lemtingam šokiui pakviesta Majos Pliseckajos, mūsų  teatre nuostabiai įkūnyta Eglės Špokaitės.

Lietuviai vyrai - tarsi dideli vaikai. Jautrūs, įdomūs, bet santūrūs. Su jais galima tartis ir kartu priimti svarbiausius sprendimus. Tokie Lietuvos vyrai atrodo LŽ kalbintoms užsienietėms.

Gegužės 20 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre po R. Ščedrino baleto „Ana Karenina“, pagrindinio vaidmens atlikėjai, primabalerinai Eglei Špokaitei jos gerbėjų akivaizdoje bus įteiktas tarptautinis apdovanojimas – tarptautinio Majos Pliseckajos ir Rodiono Ščedrino fondo premija. Šis fondas, gyvuojantis jau dešimtį metų ir veikiantis Vokietijoje ir JAV, globoja muzikos ir baleto meno atstovus.

Priešpaskutinę Naujojo Baltijos šokio festivalio dieną šiuolaikinis šokis paspirties ieškojo populiarioje kultūroje – operoje, valsuose ir pasakose. Žinomos Giuseppe Verdi, Gaetano Donizetti ir Vincezo Bellini operų melodijos tapo reikšminga Olgos Žitluchinos šokio trupės iš Latvijos įtaigos dalimi.

Paskutinįjį šį sezoną P. Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“ spektaklį (04.30) Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras skyrė aštuoniasdešimt penkerių metų jubiliejų švenčiančiai veteranei, praeityje garsiai baleto solistei, dabar – ir pedagogei Genovaitei Sabaliauskaitei.

Minėdamas Europos operos dieną, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) surengs labdaringą aukcioną, kurio metu surinktas lėšas skirs vargstantiems scenos veteranams paremti. Sekmadienį vyksiančiam renginiui savo asmeninius daiktus paaukojo ryškiausios teatro žvaigždės. Aukciono dalyviai galės įsigyti dailininko Gintaro Gecevičiaus kurtą spektaklio "Mažylis ir Karlsonas" plakatą su autoriaus autografu, dirigento Vytauto Viržonio batutą, balerinos Eglės Špokaitės puantus.

Sunku paaiškinti, kodėl vis dar nesiryžtama į užtarnautą poilsį palydėti Adolphe‘o Adamo baleto „Žizel“ – statytas prieš daugiau nei dvidešimt metų, spektaklis regėjo kelias baleto artistų kartas, išblukusios jo dekoracijos ir kostiumai liudijo ne vienos jau užgesusios mūsų baleto žvaigždės triumfo akimirkas.

Žiūrėdamas, kaip šoka Eglė Špokaitė, supranti, kaip gimė legendos apie garsiųjų XIX ar XX a. artistų meną – spektaklio metu sukuriamas toks intensyvus energetinis laukas, kad nepaisant silpnesnių pastatymo pusių ar kartais netgi ir visai nepriimtinų jo elementų pasiduodi individualybės skleidžiamiems kerams, kurie pasąmonėje palieka neišdildomą žymę. Boriso Eifmano „Raudonoji Žizel“ – spalvinga šokio melodrama, kurios siužetinių linijų užtektų keliems populiaraus serialo sezonams.

Vasario 9 d. Vilniaus rotušėje įvyko apdovanojimų ceremonija “Metų muzikos kūriniai LT – 2005”, kurioje buvo paskelbti geriausi 2005 m. lietuviški kūriniai ir pagerbti jų autoriai. Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojami geriausių metų kūrinių rinkimai vyko jau penktą kartą.

Kovo 3 d. vėl rodomas populiariausias šio sezono baleto spektaklis - Boriso Eifmano drama “Rusiškasis Hamletas”. Spektaklyje šoks Olga Konošenko, Aurimas Paulauskas, Miki Hamanaka, Aleksandras Molodovas, Edvardas Smalakys. Apie šio spektaklio sukūrimo bei atsiradimo Lietuvoje aplinkybes Jūratei Terleckaitei pasakoja choreografas B. Eifmanas.

Vidurvasaris. Karšta. Ežerai, jūra, upės. Ispanija, Graikija, Karibai. O Vilniaus centre, Lietuvos muzikos akademijos (LMA) šeštuosiuose rūmuose, vyksta stojamieji į dar vieną su šokiu susijusią specialybę. Regis, smulkmena, bet, pasak vieno anekdoto, maloni. Šokio žmonėms, žinoma. Ji reikšminga dviem aspektais.

Sergejaus Prokofjevo baletas “Romeo ir Džuljeta” yra vienas geriausių ir mėgstamiausių Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklių. Šių metų sausio 23 d. pagrindinį Džuljetos vaidmenį atliko Maskvos akademinio muzikinio teatro trupės primabalerina Natalija Ledovskaja, Maskvos choreografijos mokyklos auklėtinė, kelių tarptautinių konkursų laureatė. Iš pradžių nuliūdau, nes tikėjausi pamatyti mūsų nuostabiąją šokėją Eglę Špokaitę.