egidijus kūris

„Po Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimo privalome spręsti šį klausimą. Sprendime yra nurodytas 180-ies dienų terminas“, – pirmadienį sakė Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis. Politikas įregistravo Seimo ir prezidento rinkimų įstatytų pakeitimo projektus. Jais yra siekiama išbraukti straipsnių dalis, kurios numato neleisti kandidatuoti asmenims, kurie buvo nušalinti po apkaltos.

Lietuvos atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme Egidijus Kūris nesutiko su daugumos kolegų sprendimu, kad Vengrija pasielgė netinkamai, kai nubaudė žinomą istoriką, apkaltinusį buvusį komunistą teisėją kolaboravus su saugumu komunistinio režimo metais. Atskirąją nuomonę byloje paskelbęs E.Kūris teigė neįžvelgiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo.

 Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdančiosios partijos sutarė, kad Seimas turi iš naujo svarstyti Konstitucijos pataisą, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidentų pašalintam Rolandui Paksui vėl siekti prezidento posto. Grįžti prie klausimo pasiūlė pats R. Paksas, kai kuriems teisininkams suabejojus, kad pateikiant projektą buvo pažeistos procedūros.

  Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos, sako Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.   Pasak E.Kūrio, problema ta, kad Konstitucijos pataisą gali pateikti 300 tūkst.

Trečiadienį, kovo 27 d., Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus teikia tris kandidatūras – Lyros Jakulevičienės, Egidijaus Kūrio ir Igno Vėgėlės. Iš šio kandidatų sąrašo Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja išrinks vieną teisėją, kuris atstovaus Lietuvai.

„Aš vis dėlto manau, kad cirkas yra rimtas menas, o tai, kas vyksta šiuo metu skiriant ministrus, tikrai nepakyla iki tokio garbingo meno lygio“, – sako prof. Egidijus Kūris. Jo teigimu, Vyriausybės formavimu užsiima visi, kas netingi, nors, pagal Konstituciją, šiame procese turėtų dalyvauti tik du asmenys – paskirtasis Ministras Pirmininkas ir Prezidentas. „Jie abu yra atsakingi. Pirmiausiai paskirtasis premjeras turi pateikti ministrų sąrašą. Ne po vieną kandidatą, o visą ministrų sąrašą.

Jei Darbo partija (DP) būtų uždrausta, šis draudimas netaptų teisine priežastimi iširti Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai. Taip LRT.lt trečiadienį teigė buvęs Konstitucinio teismo (KT) teisėjas prof. Egidijus Kūris. Jo teigimu, DP frakcijai Seime priklausę nariai galėtų burtis į naują frakciją kitu pavadinimu. Anot E. Kūrio, KT, nutaręs, kad teisiamųjų suole sėdinti DP yra kalta, galėtų pritaikyti griežčiausią sankciją ir nutarti likviduoti juridinį asmenį.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris LRT Radijui teigė, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė „tikrai negali“ uždrausti Lietuvoje legaliai veikiančiai partijai dalyvauti vykdomojoje valdžioje. „Aš manau, kad tai yra greičiau politinis, o ne teisinis pareiškimas ta prasme, kad Prezidentė tikrai neturi svertų uždrausti kokiai nors partijai, kuri Lietuvoje legaliai veikia, dalyvauti įvairiose struktūrose, tame tarpe ir vykdomojoje valdžioje.

Vakar į Briuselį vėl rinkosi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir vyriausybių vadovai. Šiandien 9 val. ryto Briuselyje numatytas naujosios Europos stabilumo sutarties pasirašymas. Diskusijos dėl naujosios sutarties Airija jau praneša, kad naujoji sutartis nėra tik techninis tarpvyriausybinis susitarimas, kaip buvo bandoma ją pradžioje pateikti. Airija, siekdama šią sutartį ratifikuoti, rengs referendumą. Ši šalis garsėja tuo, kad du kartus per referendumą yra atmetusi Europos sutartis.

Kažkada steigiant Vilniaus universiteto Teisės fakultetą buvo diskutuojama, ar verta jame dėstyti civilinę teisę, kai yra kanonų teisė. Šiandien tie laikai praėjo, kaip ir laikai, kai buvo ginčijamasi apie prigimtinės, Dieviškosios ir sukurtosios teisės santykį. Tačiau būtent šiandien pristatytas pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstas Kanonų teisės kodeksas. Renginys smagus, auditorija labai garbinga ir solidi. Krūva pelnytų sveikinimų visiems, kas prisidėjo.

Jau antra savaitė, kai politikai aršiai puola Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl valstybinės šeimos koncepcijos prieštaravimo Konstitucijai. Praėjusią savaitę Premjeras įspėjo laukiantis teisingo sprendimo dėl dar tik būsimo nutarimo. Kokios politikų kalbų ir nuomonių reiškimo ribos ir atsakomybė? Buvęs KT pirmininkas profesorius Egidijus Kūris sako, kad kartais savo kaltinimais politikai griauna pasitikėjimą valstybe.

Konstitucijos pataisų projektas, kuriuo norima Lietuvoje įvesti tarėjų institutą, jau keletą metų nepajuda iš vietos, o pasitikėjimas teismais ir toliau smunka. Kova su korupcija? Naujausių apklausų duomenimis, teismais pasitiki vos 13,9 procento respondentų. Labiau nepasitikima tik Vyriausybe, Seimu ir partijomis.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas E. Kūris teigia, kad piliečiai – net ir priėmus siūlomas pataisas – neturės galimybės atšaukti Seimo. Kaip penktadienį surengtoje delfi.lt konferencijoje teigė E. Kūris, Naujosios sąjungos (socialliberalų) siūlymas Konstituciją taisyti taip, kad, surinkus 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų dėl Seimo paleidimo, Prezidentė, vykdydama žmonių valią, įgytų teisę paleisti Seimą, Europoje nėra naujas dalykas.

Šį  šeštadienį Lietuvos Apeliaciniame teisme vyko jau devintą kartą organizuojamos Moksleivių teisinio švietimo programos („MTŠP 2009“) finalas, kuriame teisminį procesą inscenizavo geriausiai žinias programos metu įsisavinę moksleiviai, kuriuos vertino garbinga finalo teisėjų komisija: Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanas Egidijus Jarašiūnas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo teisėjas Armanas Abramavičius ir komisija...

Nereikia aiškinti, kokį svorį ir kokią įtaką Lietuvoje įgijęs Konstitucinis Teismas (KT). Iš esmės KT gali vetuoti net Seimo sprendimus, nors Konstitucijoje apie tai nekalbama. Kas tie 9 KT teisėjai, kurie yra pakilę virš Seimo ir net Konstitucijos? "Konstitucinės teisės doktrina yra gyvas organizmas. Sakoma, kad ji auga kaip koralas. Rytoj tos teisės bus daugiau negu šiandien. Svarbiausia, statant šitą didžiulį pastatą - konstitucinę jurisprudenciją, - negriauti pamatų.

Lietuva - tai jos žmonės, kuriuos aptarnauja išrinkta ar paskirta valdžia: tokia yra konstitucinės valstybės sąranga. Bet ar tikrai taip ir yra? Gal praėjus 17 metų po referendumu patvirtinto pagrindinio įstatymo mūsų šalyje viskas atvirkščiai? Rytoj visoje šalyje Lietuvos piliečiai laikys Konstitucijos egzaminą, tad "Vakarų ekspresas" garsių specialistų, politikų pasiteiravo: kokia nauda iš tų žinių, jei pati Konstitucija tarsi ir nebeveikia? Arba veikia tik tuomet, kai ginami ne paprastų pil...

Kietai Lietuvą valdyti pasiryžusi išrinktoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė vargu ar galės pasinaudoti žadamais dekretais. „Yra ir dekretų instrumentas, kuriuo dabartinis Prezidentas Valdas Adamkus retai naudojasi. Aš naudosiuosi visais įmanomais įrankiais“, – Lietuvos žiniasklaidai sakė D.Grybauskaitė.

Yra tie, kurie tiki Ir tie, kurie stebi iš ložių, Ir netgi aš kartais galvoju, Kad matau, kas meluoja... Borisas Grebenščikovas Panašus klausimas nuskambėjo jau maždaug prieš dešimtmetį iš Davoso forumo tribūnos. Tada buvo klausiama, kas yra ponas Putinas Rusijoje. Artėjant prezidento rinkimams Lietuvoje, panašus klausimas tampa vis aktualesnis ir mums. Dar prieš kokį mėnesį galvojau, kad D.Grybauskaitė yra vienintelė kandidatė, teikianti vilties, kad Lietuvoje galimos permainos.

Šis pavadinimas — ne mano „išradimas“. Pasiskolinau. Išradėja — „Kauno dienos“ žurnalistė Violeta Juodelienė, taip pavadinusi vieną savo rašinių. Tik ji savo galvoje turėjo ir mūsų galvoms pasiūlė tikrą kiemą ir tikras šiukšles: pavasaris, tirpsta sniegas, o iš po jo vietoj geltonų purienų — šiukšlės, šiukšlės, šiukšlės! Tiesą sakant, vaizdelis iš po to sniego ir iš po to pavadinimo išlenda visai nekoks, bet aš jį įrašyčiau vos ne aukso raidėmis, kaip vieną svarbiausių mūsų pseudopolitikos ir ...

Lietuvos televizijoje (LTV) anksčiau laiko darbą baigia kūrybinė laidos „Redakcija“ grupė. LTV vadovas Rimvydas Paleckis BNS pirmadienį patvirtino, kad laidos „Redakcija“ LTV eteryje nebeliks. Anot jo, sutartis su laidos „Redakcija“ kūrėjais baigiasi kovo pabaigoje. „Sutartis buvo perrašyta po Naujųjų metų taupymo sumetimais“, - teigė R. Paleckis. Paprastai TV sezonas baigiasi vasarą.

Konstitucinis Teismas (KT) savo pirmininkus įamžino tapybiniuose portretuose, menančiuose garsių giminių ir grafų tradicijas. Nors ši ekspozicija stilistiškai artima „gotikiniams“ KT teisėjų apdarams ir turi pretenzijų į kilnumą, tačiau kiek daugiau nei po tūkstantį litų kainavę paveikslai atsiduoda prastu skoniu.

Parlamento vadovo Arūno Valinsko patarėjų ir padėjėjų korpusas - moteriškas ir margas. Su vienu iš trijų svarbiausių valstybės pareigūnų artimus ryšius palaiko pramogų pasaulio atstovai ir statybų bendrovių vadovai. Artimiausioje A.Valinsko aplinkoje glaudžiasi buvę kitų premjerų talkininkai ir partijų nariai, iki šiol su dabartiniu darbdaviu neturėję nieko bendra.

Teisės ekspertai, baigę rengti ir pirmadienį pristatę naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektą, pranešė siūlantys praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Tačiau įstatymo projekte „Lietuvio korta“ nėra reglamentuojama, tik siūloma tai ateityje padaryti Vyriausybei, parengiant atitinkamus teisės aktus.

Teisės ekspertai siūlo praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės išvadas, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus, pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams pristatė Vilniaus universiteto teisininkas Dainius Žalimas. Darbo grupės parengtas naujas Pilietybės įstatymo projektas pirmadienį buvo pateiktas prezidentui Valdui Adamkui.

Prezidentui Valdui Adamkui pirmadienį bus pristatytos teisės specialistų darbo grupės išvados, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus. Susitikimas tarp teisininkų ir šalies vadovo įvyks 14 val. Kaip BNS sakė prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, V.Adamkus dar turįs klausimų darbo grupei dėl pilietybės reglamentavimo. Po susitikimo su teisės ekspertais prezidentas turės apsispręsti, ar jį tenkina jų išvados.

Prezidento Valdo Adamkaus sudaryta teisės specialistų darbo grupė paruošė savo išvadą kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus. Tai BNS patvirtino prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, tačiau ji kol kas atsisakė išsamiau komentuoti parengtą projektą. Pasak patarėjos, penktadienį teisininkų išvados dėl dvigubos pilietybės bus galutinai suredaguotos, o vasario 9 d. jos bus pateiktos prezidentui.

Egidijus Kūris šiandien LTV laidoje „Redakcija“ kalbins britų savaitraščio „The Economist“ žurnalistą Edwardą Lucasą, kuris teigia, jog dėl Lietuvai  kylančių grėsmių kaltinti derėtų ne vien vis agresyviau besielgiančią Rusiją. Anot knygos „Naujas Šaltasis karas“ autoriaus, didžiąją dalį kaltės turėtų prisiimti nekompetentingi ir dažnai korumpuoti vietos politikai.

Prezidento Valdo Adamkaus sudaryta teisės specialistų darbo grupė, turinti pateikti išvadas, kaip tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus, neatmeta referendumo dėl dvigubos pilietybės surengimo galimybės. Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė BNS pirmadienį sakė, kad šiuo metu yra svarstomi du variantai: ar pateikti vien tik Pilietybės įstatymo pataisas, ar siūlyti keisti Konstituciją ir atitinkamai keisti patį Pilietybės įstatymą.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris, vertindamas Seime stringantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo klausimą, teigia, kad politika Lietuvoje po Seimo rinkimų netapo švaresnė, o dabartinė situacija esą tik parodo nepagarbą teisei. E. Kūris taip pat neigia neoficialias žinias, esą būtent jis darąs įtaką Seimo pirmininko Arūno Valinsko kategoriškai pozicijai dėl LAT pirmininko atleidimo.

Lietuvos prezidento rinkimuose, jei jie vyktų artimiausią savaitgalį, daugiausiai balsų surinktų eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, tačiau sparčiai populiarėja ir naujai išrinkto Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Kaip rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės RAIT atlikta apklausa, D. Grybauskaitę prezidento rinkimuose palaikytų 40,5 proc. respondentų, Tautos prisikėlimo partijos vadovas A. Valinskas sulauktų 14 proc. respondentų paramos.

Norėtųsi daug ko, tačiau pirmiausia, turbūt visiems aišku – Lietuvos pilietybės, dėl kurios jau daug ir kietai kautasi, bet dar labai mažai laimėta. Paskiausias mūšis – tiesiog absurdas. Į Konstitucinio Teismo 2006 metų lapkričio mėnesį padarytą sprendimą, panaikinusį Lietuvos pilietybę išeiviams, atsiliepdamas, praėjusią vasarą Seimas priėmė naują, daugeliui jų pilietybę grąžinantį, įstatymą. Prezidentas jį vetavo, laikydamas nekonstituciniu.

Prezidentas Valdas Adamkus šią savaitę sudarė darbo grupę, kuriai pavedė iki kitų metų vasario pateikti išvadas, kaip tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus.

Daugiausiai vietų Seime iškovojusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Andrius Kubilius pirmadienį Seime pasirašė susitarimą dėl valdančiosios koalicijos formavimo su Tautos prisikėlimo partijos, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) bei Liberalų sąjūdžio vadovais.

Vilniuje penktadienį vyks renginiai, skirti Konstitucijos 16-osioms metinėms paminėti. Rotušėje vyksiančiame minėjime, kurį rengia Konstitucinis Teismas (KT), kalbės prezidentas Valdas Adamkus, KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas, Latvijos KT pirmininkas Gunaras Kūtris.

Vilniuje penktadienį vyks renginiai, skirti Konstitucijos 16-osioms metinėms paminėti. Rotušėje vyksiančiame minėjime, kurį rengia Konstitucinis Teismas (KT), kalbės prezidentas Valdas Adamkus, KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas, Latvijos KT pirmininkas Gunaras Kūtris.

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus priimti nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl Atominės elektrinės įstatymo pataisų, nacionalinio investuotojo „Leo LT“ tolesnę veiklą gali tekti įšaldyti, teigia buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas. Tuo metu, kito žinomo teisininko, buvusio KT pirmininko Juozo Žilio manymu, svarstyti apie KT nagrinėjimo galimas pasekmes „Leo LT“ veiklai kol kas anksti, pirmiausia reikia sulaukti paties KT nutarimo.

Buvęs KT pirmininkas E.Kūris nuo rudens ragaus žurnalisto duonos. Audriaus Siaurusevičiaus vadovaujamas Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) toliau vykdo saviškių įtvirtinimo misiją. Nuo rudens televizijos žiūrovai matys naują laidą, tarp kurios vedėjų - buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris.

Jei gerbiame Konstituciją, yra tik vienas kelias plačiai atverti vartus dvigubai pilietybei - referendumas. Mažai kas tikėjosi, kad prezidentas vetuos naująjį Pilietybės įstatymą (PĮ), o kai tai įvyko - kad Seimas neįveiks veto. Juk PĮ palaikė net 78 Seimo nariai, o įveikti veto būtų pakakę 71. Beveik dvejus metus trukusiuose ginčuose dėl pilietybės išryškėjo du požiūriai.

„Lietuvos žinių“ apžvalgininkas Tomas Dapkus analizuoja prezidento argumentus dėl Pilietybės įstatymo vetavimo. Štai Prezidento spaudos tarnyba su džiaugsmu pranešė, kad Argentinos lietuviai dėkoja Valdui Adamkui už vetuotą Pilietybės įstatymą.

Seimas šiandien  nepritarė Vytauto Greičiaus atleidimui iš Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko pareigų. Prezidentas apgailestauja dėl tokio Seimo sprendimo. Už V. Greičiaus atleidimą iš šio posto balsavo 39, prieš – 39 parlamentarai, susilaikė – 22. Seimas, pritaręs Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymui, ketino balsuoti slaptai, tačiau, nepatvirtinus balsavimo biuletenio (už – 55, prieš – 52, susilaikė 7), nusprendė dėl V. Greičiaus atleidimo balsuoti atvirai.

Seimas neatleido Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko, nors jo kadencija baigėsi. Esą prezidento patarėja nurodė Seimui, kad šis negali AT pirmininko neatleisti, o tas parodė, kad gali: pagal Konstituciją prezidentas teikia Seimui atleisti AT pirmininką, bet atleidžia jį Seimas, ir balsuoja jis „laisvai“. Kodėl prezidentas neteikia to paties asmens naujai kadencijai? Va jei teiktų, būtų kitaip, rašoma savaitraštyje "Veidas". Tikrieji neatleidimo motyvai nebus pripažįstami.

Jau antrą kartą tauta stebi prezidento „kadrilių“ su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, ir antrą kartą šioje poroje prezidentas „šoka“ taip negrabiai, jog ponas Greičius atrodo vos ne kaip profesionali balerina.

Pasak politikos ekspertų, per paskutinius kadencijos metus prezidentui Valdui Adamkui didžiausias iššūkis bus formuoti naują Vyriausybę ir stabdyti populistinius sprendimus ekonomikoje. V.Adamkaus kadencija baigsis kitų metų liepos 12 d., kai prisieks naujai išrinktas Lietuvos vadovas. Politologai sutaria, kad 81 metų V.Adamkus vargu ar sieks dar vienos penkerių metų kadencijos valstybės vadovo poste, nors Konstitucija jam tai leistų.

Lietuvos valdžią ir visą visuomenę keistis privers tik jau netrukus sutapsiančios bent keletas krizių: maisto kainų, energetikos, klimato kaitos, vandens ir demografinė. Lietuva serga. Tokia išvada baigėsi Valstybės dienos išvakarėse „Veido" pernai surengta ir jau tradicine tapusi apskritojo stalo diskusija.

Birželio 15 d. paskelbtame interviu Eltai buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris įvertino neseniai įvykusias jaunimo protesto akcijas prieš ketinimus įvesti mokestį už studijas nereformuotose šalies aukštosiose mokyklose. Dauguma interviu išsakytų minčių prasilenkia su tiesa ir klaidina skaitytojus, todėl į jas norom nenorom tenka taip pat viešai atsakyti.

Tarp kandidatų į būsimuosius Lietuvos prezidentus - devynios pavardės. Kai kurie politologai mano, kad antrą kartą kandidatuoti į šį postą ryšis socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, kaip reali kandidatė minima buvusi Lietuvos finansų ministrė, eurokomisarė Dalia Grybauskaitė bei dabartinis šalies premjeras Gediminas Kirkilas.

Praeitą savaitę konservatoriai, liberalsąjūdiečiai, liberalcentristai, soclibai, socdemai, valstiečiai liaudininkai ir darbiečiai (toliau - TSLSLiCSSLSDVLDP) priėmė Seime naują Aukštojo mokslo įstatymą. Valdas Adamkus neabejotinai pasirašys šį projektą, kadangi jis pats ir yra vienas iš pagrindinių mokamo mokslo gerai besimokantiems studentams įvedimo iniciatorių. Pagrindinis šio straipsnio tikslas: punktais įvardinti šio įstatymo trūkumus.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) bei buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris teigia, kad nustatyti „gerai“ besimokančio studento kriterijus gali tik įstatymas. Tai yra įtvirtinta 2002 metų KT išaiškinime. Pasak LSAS, dėl to ketvirtadienį Seime priimtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos, kad „gerai“ nesimokančio studento kriterijus nustatys universitetai, prieštarauja Konstitucijai.

Visuomenėje netyla diskusijos apie galimybę kiekvienam asmeniui savo pažeistas teises ginti Konstituciniame Teisme. Nors individualaus konstitucinio skundo idėja sulaukė ir nemažai kritikos, speciali Seimo darbo grupė jau parengė siūlymus, kaip šį institutą įtvirtinti Lietuvoje. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, į Konstitucinį Teismą (KT) gali kreiptis tik prezidentas, Seimo narių grupė, Vyriausybė ir teismai.