eesti energia

Buvusio vienos didžiausių uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltė“ akcininko Martino Gusiatino šeimos valdoma bendrovė „Stemma Group“ parduoda jos valdomus 109 megavatų bendros galios 4 vėjo jėgainių parkus. Įmonė kol kas nekomentuoja nei pirkėjo, nei būsimo sandorio.

Estijos valstybės valdoma energetikos grupė „Eesti Energia“ vėjo parkus Lietuvoje ir Estijoje valdančią įmonę „Nelja Energia“ įsigijo už 289 mln. eurų. Be to, ji perims 209 mln. eurų siekiančius „Nelja Energia“ finansinius įsipareigojimus. „Eesti energia“ pranešė, kad pagal antradienį pasirašytą sutartį jos antrinė įmonė „Enefit Green“ perims 100 proc. „Nelja Energia“ akcijų iš Norvegijos bendrovės „Vardar“ bei kitų investuotojų.

Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje 2020–2021 metais planuojamos nutiesti dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos („Balticconnector“) bei tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) leis tik neseniai iš Rusijos „Gazprom“ įtakos išsilaisvinusioms regiono valstybėms atsigabenti pigesnių dujų bei užtikrins tiekimo saugumą, sako ekspertai ir rinkos dalyviai.

2018 metais šalies dujų rinkoje svarbios bus mažiausiai trys naujovės – pasibaigusi Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ nuolaida, suteikianti vienodas konkurencines sąlygas visiems dujų tiekėjams, į prekybos rinką besiveržianti didžiausia dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ bei tikimybė, jog „Gazprom“ daliai Lietuvos pirkėjų dujas tieks per tarpininkus.

Tarp liberalizuotų Lietuvos ir Estijos dujų rinkų „įvarytas“ monopolininkės „Latvijas gaze“ pleištas netrukus bus ištrauktas - kaimyninė šalis paskutinė iš Baltijos valstybių liberalizuos dujų rinką. Tikimasi, kad prekyba tarp šalių taps paprastesnė, tačiau į naujos kokybės Latvijos rinką vis dar žiūrima atsargiai. Balandį Latvija galutinai įgyvendins Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo dujų rinkoje reikalavimus: atskirs dujų tiekimą nuo perdavimo ir atvers daugiau nei 1 mlrd.

Lenkija politinį sprendimą, ar sinchronizuoti elektros tinklus su Baltijos šalimis, priims po to, kai Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras rudenį paskelbs savo išvadas. Tokią Lenkijos poziciją Lietuva išgirdo šalių energetikos darbo grupių susitikime. „Matomai po tų rezultatų paskelbimo, nedelsiant Lietuva ir Lenkija priims politinį sprendimą, kuris reikalingas pradėti projektams vykdyti“, - BNS telefonu iš Varšuvos po susitikimo sakė energetikos viceministras Aleksandras Spruogis.

Prieš kelerius metus sustabdytas milijardinės vertės naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas nejuda dėl valdžios neapsisprendimo norint neprarasti rinkėjų palaikymo. Taip mano politologas Ramūnas Vilpišauskas. Tačiau buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, susitaręs dėl projekto su Japonijos „Hitachi“, tvirtina įžvelgiantis teigiamų postūmių įgyvendinant VAE projektą, ir tai jis pirmiausiai sieja su Estijos valdžios pasikeitimais.

Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Enefit“ šių metų antrojo ketvirčio pajamos augo daugiau nei du kartus – iki 58,2 mln. litų. Pernai tuo pačiu metu bendrovė gavo 25,7 mln. litų pajamų. Praėjusį ketvirtį „Enefit“ klientų skaičius, lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, augo daugiau nei triskart – nuo 260 iki beveik 900 bendrovių. „Labiausiai pajamas augino tai, kad pritraukėme vidutinių bei stambių klientų, Jiems suteikiame stabilumą, saugumą ir ilgalaikę kainų garantiją.

Nuo vasario 26 d. nepriklausomam elektros energijos tiekėjui „Enefit“ vadovauti pradės Artūras Šyvokas, anksčiau ėjęs „Enefit“ pardavimų vadovo pareigas. Naujajame poste A. Šyvokas pakeičia Liudą Liutkevičių, kuris pereina dirbti į „Litgrid“. „Džiaugiamės ir sveikiname Artūrą Šyvoką tapus „Enefit“ vadovu. Pastaruosius kelerius metus jis demonstravo puikius darbo rezultatus ir buvo vertinamas kaip atsakingas ir atviras naujoms idėjoms vadovas.

Šimto didžiausių Estijos bendrovių vertė per metus sumažėjo 14 proc., iki 11,9 mlrd. eurų. Tai paaiškėjo po kompanijos „Gild Corporate Finance“ atlikto tyrimo. Valstybei priklausantis energetikos koncernas „Eesti Energia“, kurio vertė siekia 1,39 mlrd. eurų, šių metų vertingiausių šalies kompanijų sąraše užėmė pirmąją vietą. Antroji vieta atiteko bankui „Swedbank“, kurio vertė siekia 990 mln. eurų, o trečioji - „Vopak E.O.S“, kurios vertė - 630 mln. eurų.

Pirmą kartą po Lietuvoje įvykusio referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) Vilniuje apie Baltijos regiono energetikos ateitį susirinks diskutuoti energetikos ekspertai, šios srities bendrovių atstovai bei diplomatai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Šveicarijos, Japonijos ir kitų šalių. Renginyje bus aptariama energetikos rinkos padėtis ir perspektyvos, skirtingų sprendimų dėl VAE galimybės bei poveikis regionui. Dalyvius pasveikins 5 diplomatinių atstovybių Lietuvoje vadovai.

„Eesti Energia“ įmonių grupė šiandien Latvijoje pradėjo eksploatuoti naujausią savo kogeneracinę elektrinę. Netoli Valkos miesto pastatyta jėgainė gamins šilumos ir elektros energiją. Ši elektrinė yra pirmoji bendrovės investicija į energijos gamybą kitoje Baltijos valstybėje. „Vertiname plėtros ar investicijų galimybes ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje, kurioje matome didelį neišnaudotą potencialą biomase kūrenamų termofikacinių elektrinių plėtrai.

Penktadienį „Litexpo“ prasidėjo tarptautinė konferencija „Pasiruošimas Visagino atominės elektrinės (VAE) statybai“. Joje dalyvauja ne tik potencialūs projekto subrangovai, bet ir  Visagino atominė elektrinės generalinis direktorius Rimantas Vaitkus bei verdančio vandens reaktorių ABWR elektrinei teikiančios kompanijos, strateginio investuotojo „Hitachi“ viceprezidentas ir branduolinės energetikos verslo vadovas Masaharu Hanyu.

Estija vis dar turi abejonių dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Tuo tarpu Lietuvoje dėl pasipriešinimo projektui įtariamas kaimynas iš Rytų, praneša telegraf.lv. Estų energetikos kompanijos „Eesti energia“ vadovas Sandoras Liivis nėra įsitikinęs, kad nauja branduolinė elektrinė būtų komerciškai naudinga, nors ir neabejoja, kad Baltijai tai yra itin svarbus projektas, nes jis yra nesusijęs su rusiškomis dujomis.

Balandį Lietuvoje užfiksuotas ryškiausias elektros energijos kainų kritimas Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Čia elektra vidutiniškai atpigo 6,5 proc. – jos kaina nusileido žemiau 14 ct/kWh ribos. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai Lietuvos laisvojoje elektros rinkoje fiksuojamas vidutinės kainos mažėjimas.

Koncernas VKG ir bendrovė „Eesti Energia“ gamins iš degiųjų skalūnų aukštos kokybės dyzeliną, gamybos apimtis gerokai viršys Estijos poreikius. Iki Antrojo pasaulinio karo Estijoje iš degiųjų skalūnų buvo gaminamas benzinas, o dabar tiek „Viru Keemia Grupp“ (VKG), tiek „Eesti Energia“ ruošiasi gaminti daugiausia dyzeliną.

Estijos energetikos bendrovė „Eesti Energia“ dėl galimo dalyvavimo statant Visagino atominę elektrinę apsispręs iki Joninių. Apie tai „Eesti Energia“ branduolinės energetikos departamento vadovas Andres Troppas pirmadienį pasakė interviu dienraščiui „Eesti Paevaleht“. Pasak jo, Lenkija gali grįžti į šį projektą, o Lietuvai apsisprendus dėl galutinio branduolinės jėgainės modelio, dėl dalyvavimo gali nuspręsti ir Estija.

Estijos telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ įsigijo „Eesti Energia“ antrinę bendrovę „Televõrgu“. Ji valdo visą šalį apimantį šviesolaidinį tinklą ir teikia interneto paslaugas. Vieną pirmaujančių Estijos telekomunikacijų bendrovių „Tele2“ įsigijo už 25 mln. eurų. „Televõrgu“ sėkmę lėmė gera verslo idėja. 2001 m. plėsdami aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą nusprendėme kartu tiesti ir šviesolaidinį tinklą.

Padidinus „Latvenergo“ tiekiamos elektros energijos tarifus, Rygos dūmos įmonės gali pereiti prie estiškos elektros. Apie tai interviu LNT televizijos programai „900 sekundžių“ pranešė Rygos meras Nilas Ušakovas. „Kainų kėlimas – prastas sprendimas. Šiandien pat nurodysiu savivaldybės įmonėms, kad įvertintų galimyšbę pirkti elektros energiją iš estų. Pavyzdžiui, „Rigas satiksme“ su visais tramvajais ir troleibusais“,– pasakė miesto vadovas.

„Lietuvos energija“, bendradarbiaudama su „Eesti Energia“ (Estija), šiandien pasirašė sutartį dėl elektros energijos tiekimo nuo 2010 m. sausio 1 dienos, Lietuvai uždarius Ignalinos atominę elektrinę. „Elektros tiekimo galimybių iš kuo daugiau šalių užtikrinimas didina Lietuvos energetinį saugumą, – bendrovės pranešime teigia „Lietuvos energijos“ atstovas Edvardas Važgėla.

Tris mėnesius naujas pareigas einantis LEO LT valdybos pirmininkas, vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Gintautas Mažeika išskirtiniame interviu „Respublikai“ atsako į šiandien dažnai skambančius klausimus apie bendrovės veiklą ir energetiką. Jis įsitikinęs: paleisti pirmąjį reaktorių 2018-aisiais yra visiškai realu. Apie retą kitą bendrovę viešojoje erdvėje kalbama tiek daug ir taip prieštaringai.

Premjeras Andrius Kubilius antradienį pradėjo oficialų vizitą Estijoje. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, Taline A.Kubilius susitiks su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu (Tomu Henriku Ilvesu), premjeru Andru Ansipu, parlamento pirmininke Ene Ergma, ekonomikos reikalų ir komunikacijos ministru Juhanu Partsu bei kompanijos „Eesti Energia“ atstovais.

Premjeras Andrius Kubilius su oficialiais vizitais lankysis Latvijoje ir Estijoje. Pirmadienį viešėdamas Latvijoje A.Kubilius su šalies prezidentu Valdžiu Zatleru, premjeru Ivaru Guodmaniu, Seimo pirmininku Gundaru Daudze aptars energetinio saugumo, vieningos Baltijos valstybių elektros rinkos kūrimo, elektros jungties su Švedija klausimus, infrastruktūrinių projektų plėtrą, sutarties dėl jūros sienos problematiką bei kitus dvišalius ir tarptautinio saugumo klausimus.

Premjeras Andrius Kubilius kitos savaitės pradžioje su oficialiais vizitais lankysis Latvijoje ir Estijoje. Pirmadienį viešėdamas Latvijoje A. Kubilius su šalies prezidentu Valdžiu Zatleru, premjeru Ivaru Guodmaniu, Seimo pirmininku Gundaru Daudze aptars energetinio saugumo, vieningos Baltijos valstybių elektros rinkos kūrimo, elektros jungties su Švedija klausimus, infrastruktūrinių projektų plėtrą, sutarties dėl jūros sienos problematiką bei kitus dvišalius ir tarptautinio saugumo klausimus.

Estijos „žaliųjų“ judėjimas teigiamai vertina didėjantį šios šalies vyriausybės skepticizmą dėl dalyvavimo statant naują atominę elektrinę Lietuvoje ir tvirtina, kad ilgalaikį šalies energetinį saugumą galėtų užtikrinti alternatyvių energetikos šaltinių naudojimas bei efektyvesnis energetikos valdymas. „Ginčai dėl atominės energetikos Baltijos šalyse užgožia diskusijas dėl klimato kaitos ir galimybių užtikrinti regiono energetinį saugumą“, – teigiama Estijos žaliųjų pareiškime.

Į Lietuvos elektros energijos rinką ateinantys estai per penkerius metus tikisi Baltijos jūros regiono šalyse sukurti realiai funkcionuojančią laisvą elektros energijos rinką. Apie nuosavą atominę jėgainę kaimynai kol kas negalvoja, rašo „Respublika“. Šią savaitę Taline „Eesti Energia“ organizuotame energetikos forume „Kaip sukurti elektros rinką?“ vykusi diskusija apėmė ne tik Estijos problemas ir Suomijos patirtį.

Į Lietuvą įžengė viena didžiausių energetikos bendrovių Baltijos šalyse – „Lumen Balticum“. Estijos energetikos bendrovės „Eesti Energia“ antrinė bendrovė tieks elektros energiją atviroje Lietuvos energetikos rinkoje.

Estijos energetikos kompanija „Eesti Energia“ teigia neva atvirose Lietuvos ir Latvijos rinkose susidurianti su kliūtimis, todėl grasina per teismą reikalauti kompensacijos už papildomas išlaidas šiose rinkose, rašo dienraštis „Vakaro žinios“, remdamasis „Eesti Ekspress“.„Šiuo metu ženkliai subsidijuojame Lietuvoje ir Latvijoje parduodamą elektros energiją.

Estijoje svarstomi du ambicingi „povandeniniai" projektai – atominės elektrinės statyba Suomijos įlankos dugne ir Estiją su Suomija sujungsiantis tunelis po Baltija. „Rail Baltica“ panirs po vandeniu Vakarų Europą ir Baltijos šalis europine geležinkelio vėže sujungsiantis „Rail Baltica“ geležinkelis paskutiniame maršruto etape gali panirti po Baltijos jūra. Estija ir Suomija planuoja tiesti Taliną ir Helsinkį sujungsiantį tunelį.

Nuo šios dienos koncernas „Eesti Energia“ pradeda teikti bevielio CDMA interneto ryšio paslaugas. „Eesti Energia“ žada iki šių metų liepos 1-osios CDMA ryšiu aprėpti visą šalies teritoriją, pranešė „Postimees“.    ...

Estijos energetikos bendrovei „Eesti Energia“ 2006-2007 finansiniai metai buvo sėkmingiausi per visą bendrovės veiklos istoriją. Minimuoju laikotarpiu bendrovės veiklos pajamos augo 10 proc. ir buvo daugiau nei 2 018 mln. Lt (585 mln. EUR), veiklos pelnas augo 17 proc. ir siekė 662,4 mln. Lt (192 mln. EUR), o grynasis pelnas išaugo 27 proc. ir buvo 590 mln. litų (171 mln. EUR). „Eesti Energia“ finansiniai metai baigėsi šių metų kovo 31 dieną.

Estijos energetikos bendrovė „Eesti Energia“ jau šiemet žada tiesiogiai pardavinėti elektros energiją savo klientams Lietuvoje ir Latvijoje, pranešė dienraštis „Aripaev“. Pasak „Eesti Energia“ atstovų, energija bus tiekiama ir didžiausiems pirkėjams, tokiems kaip bendrovė „Latvenergo“, ir kitiems klientams. Latvijoje bendrovė planuoja dėl to derėtis su 10 – 15 įmonių. Apie planus Lietuvoje kol kas neskelbiama.

Estijos energetikos bendrovė „Eesti Energia“ vasario 20 d. Lietuvoje įsteigė antrinę bendrovę „Lumen Balticum“. Pagrindinis „Lumen Balticum“ uždavinys bus prekyba elektros energija atviroje Lietuvos energijos rinkoje. 100 procentų įsteigtos bendrovės akcijų priklausys „Eesti Energia“. „2002 metais liberalizuota Lietuvos energetikos rinka yra atvira įvairiems energijos tiekėjams.

Vyriausybei patariama nutraukti Rytų skirstomųjų tinklų (RST) privatizavimą ir neparduoti šios bendrovės vienintelei privatizavimo konkurso dalyvei valstybinei Estijos energetikos įmonei "Eesti Energia". Estijos bendrovei nepalankios išvados yra išdėstytos Ūkio ministerijos parengtame projekte, kuris šią savaitę bus pateiktas Vyriausybei.