edward lucas

Mėlynas kortelė, garantuojanti teisę lankytis visuose Miuncheno saugumo konferencijos renginiuose, yra rimtas dalykas. Ne vien todėl, kad jų kiekis ribotas, o saugumas ten – itin sustiprintas (kas nors kažkur tikrai norėtų nužudyti daugumą konferencijos dalyvių). Ši kortelė suteikia galimybę būti tarp svarbiausių pasaulio žmonių, kol jie diskutuoja rimčiausiomis temomis. Esate viešbučio „Bayerischer Hof“ lifte, ir jums atrodo, kad šalia stovinti moteris labai panaši į Christine Lagarde.

Konkurencija tarp galingųjų valstybių sugrįžo, sakoma naujojoje JAV nacionalinės gynybos strategijoje. Netiksliai pavadintas „karas su teroru“, kurio nebuvo įmanoma laimėti, jau nugrimzdo į istoriją, kur prisidės prie ne mažiau klaidingai vertintų karų su narkotikais ir skurdu. Terorizmas nesunaikins mums pažįstamo Vakarų pasaulio. Tai gali padaryti tik dvi šalys. Abi jos yra nacionalinės valstybės: Rusija ir Kinija.

Garsus pasakymas „vien protu Rusijos nesuprasi“ negalioja žymiam britų žurnalistui ir politikos ekspertui Edwardui Lucasui. Ir Rusijoje, ir Lietuvoje gyvenęs britas didžiąją mūsų Rytų kaimynę perpranta kaip nesudėtingą galvosūkį. Nors E. Lucasas pripažįsta, kad Rusijos veiksmų prognozuoti neįmanoma, žurnalistas dalinasi savo įžvalgomis apie Vladimiro Putino režimą ir šalies ateitį.

Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekonomikos institucijas, reikalingas demokratijai ir klestėjimui. Tačiau net ir anais laikais toks globėjiškas požiūris buvo klaida. Patarėjų iš Vakarų mėginimai perkelti savo idėjas į buvusį komunistinį pasaulį dažnai būdavo beprasmiški ar netgi kenksmingi.

Rusija neseniai išreiškė pasipiktinimą NATO sukurtu filmuku apie „miško brolius“ – Estijos, Latvijos ir Lietuvos rezistencinės kovos su sovietais istoriją. Nors Baltijos šalyse partizanų kova su sovietų okupacija niekada nebuvo užmiršta, dauguma užsieniečių apie tai nėra nė girdėję, tad juos ši situacija glumina. Kad suprastumėte, kas vyksta, pamėginkite šį minčių eksperimentą. Įsivaizduokite, kad jūsų protėviai buvo gangsteriai.

Informacijos pasaulyje svarbiausi trys dalykai – gebėjimas išsaugoti slaptumą, tvarumas ir prieinamumas. Paprastai didžiausią susirūpinimą mums kelia – ir ne veltui – pirmasis iš šių dalykų. Mūsų medicininiai, finansų duomenys ir prisijungimo informacija yra pažeidžiama vagysčių ir gali būti išnaudojama, visų pirma nusikaltėlių.

NATO svarbu ne vien gynyba, kaip ir kapitalizme svarbiausia ne vien daryti pinigus. Donaldas Trumpas klaidingai supranta ir viena, ir kita. Jo negailestingas, jėgos principu grindžiamas požiūris į verslą atsispindi ir užsienio politikoje, drąsinančioje Amerikos priešus ir gluminančioje jos sąjungininkus. Šią išvadą galima susidaryti iš prezidento pirmosios kelionės į užsienį, per kurią jis bičiuliavosi su Saudo Arabija ir peikė Amerikos draugus už jų nepakankamą indėlį į NATO.

Svarbiausios diskusijos dėl Europos saugumo vyksta toli nuo visuomenės akių. Vienas tokių klausomų svarstomas Didžiojoje Britanijoje: kiek šalis iš tikrųjų yra nusiteikusi ginti Estiją? Jungtinė Karalystė yra vadovaujanti valstybė ( framework nation) NATO pajėgų dislokavimui šiauriausioje Baltijos šalyje.

Skambios kalbos ir lazdos perlenkimai – įprasta valiuta politikoje. Tačiau vykstant kampanijai dėl galimo Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) abi stovyklos elgiasi kvailai ir atgrasiai. Pasitraukimo šalininkai šlykščiai manipuliuoja statistika, pernelyg sumažina narystės nutraukimo kainą ir vaizduoja Britaniją kaip piktavališko užsienio jėgų sąmokslo auką.

Terminas „pavergtosios tautos“ žadina prisiminimus apie Šaltąjį karą, bet trečiąją liepos savaitę jis nusipurto dulkes ir vėl žengia į politinį kalendorių.

Lietuva – šalis, įgijusi gynybos planus, bet to pakankamai neįvertinanti arba bent jau to neparodanti, kaip ir poreikio skirti užtektinai dėmesio savo pačios saugumui, priekaištaujanti partnerėms dėl solidarumo išdavystės, bet pati kitoje situacijoje besielgianti ne ką geriau, turinti potencialą ir kartu bėdų dėl korupcijos, iki šiol neužtikrintos energetinės nepriklausomybės.

Pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos viza, išduota Jungtinės Karalystės piliečiui, žurnalistui Edvardui Lukasui (Edward Lucas), papildė diplomatijos istorijos ekspoziciją. Penktadienį daugiau nei kelias savaites Lietuvoje viešėjęs E. Lukasas, prieš išvykdamas namo, iškilmingoje ceremonijoje perdavė savo pasą. Spaudas, nurodantis, kad atkurta valstybė pati ketina rūpintis savo sienomis, buvo įspaustas į jo pasą prieš 20 metų, kovo 28-ąją.

Kovo 28-ąją sukaks 20 metų, kai Tarptautiniame Vilniaus oro uoste buvo išduota pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos viza. Praėjus vos 17 dienų po Nepriklausomybės atkūrimo šis drąsus žingsnis rodė atkurtos valstybės siekį atgaivinti valstybingumo atributus, perimti šalies valdymą ir kontrolę į savo rankas.

Balandį užsienio žiniasklaidoje Lietuvos vardas ir toliau dažniausiai buvo minimas pasaulio ekonominę krizę aptariančiuose įvairaus pobūdžio pranešimuose. Vienas pagrindinių leitmotyvų juose – žinia, kad nuo pasaulio finansų ir ekonominės krizės bene labiausiai nukentėjo Vidurio ir Rytų Europos regionas. Įvairūs šaltiniai pabrėžia, kad Lietuvą ir kitas Baltijos šalis apėmęs staigus ekonomikos nuosmukis esąs kelerius metus trukusio neregėto augimo kaina.

Naujai susikūrusi nevyriausybinė organizacija „Baltijos vizijos grupė“ (Baltic Vision Group), kurią sudaro Londono ekonomikos mokyklos (London School of Economics - LSE) studentai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, praeitą savaitę surengė apskritojo stalo diskusiją apie Baltijos valstybių ekonomines ir politines problemas „Baltijos komanda: koks žaidimo planas?“ „Baltijos vizijos grupė“ pristatė savo idėjas ir kvietė diskutuoti dvejomis temomis: kaip padidinti regiono ekonominį konkurencingumą ...

Naujai susikūrusi nevyriausybinė organizuoja Baltijos vizijos grupė (Baltic Vision Group), kurią sudaro prestižinės Londono ekonomikos mokyklos (London School of Economics - LSE) studentai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, organizuoja pirmąją apskritojo stalo diskusiją Lietuvos ambasadoje Londone.

Šiandien LR Seime vyko tradicinė Seimo pirmininko pavaduotojo, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus spaudos konferencija politinių aktualijų tema – „Rusija, Europa ir mes“. „Vakarai rinkimus Lietuvoje vertins būtent tokiu požiūriu – ar po to, kai Gruzija buvo užimta panaudojus karinę jėgą, Kremliui pavyks užimti Lietuvą, panaudojus politinę galią“, - pažymėjo A. Kubilius.

Rusija turi naują Prezidentą. Negali sakyti, kad Rusija išsirinko naują prezidentą, nes tos procedūros, kuri vakar vyko, negali vadinti rinkimais. Tačiau lygiai taip pat negalima sakyti, kad Rusijos piliečiai nepritaria tokiai prezidento rinkimo procedūrai. Švelnaus priėjimo Rusijos strategija gali būti sunkiau atpažįstamaKą reikš visam pasauliui ir Lietuvai naujasis Rusijos prezidentas, šiandien sunku spėlioti.