edita žiobienė

Istorija, kai Palangoje vaiko teisės su policija iš mamos atėmė sūnų, susilaukė didžiulio visuomenės ir politikų dėmesio. Vaizdo įrašą su vaiko paėmimu jau įvertino teismas, kuris nustatė motinos neigiamą poveikį vaikui, baimės kėlimą. Tai patvirtino Seime apsilankiusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė išeina nėštumo ir gimdymo atostogų. Ji kartu su partnere Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite laukia šeimos pagausėjimo. Šia žinia B. Sabatauskaitė pasidalijo socialiniuose tinkluose. Ji taip pat teigė, kad dėl motinystės „ilgesniam laikui jau paliko darbus ir ruošiasi kitam gyvenimo etapui“.  Lygių galimybių kontrolieriaus atstovė Mintautė Jurkutė naujienų portalui 15min.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pirmadienį pradėjo tyrimą, gavusi kelis kreipimusis dėl išplitusio vaizdo įrašo su vaiko teisių specialistų su policija iš mamos paimamu vaiku. „Vaiko teisių apsaugos kontrolierė gavo kelis kreipimusis dėl minimo vaizdo įrašo ir pradėjo tyrimą dėl aplinkybių, kontrolierė situaciją vertina iš vaiko geriausių interesų užtikrinimo perspektyvos“, – BNS patvirtino Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovas spaudai Egidijus Meilus.

Klaipėdos gimnazijos tualete mokiniai aptiko sąmonę beprarandančią visiškai girtą vienuoliktokę. Septyniolikametę į reanimaciją paguldę medikai jos kraujyje rado pusantros promilės alkoholio. Tai – sunkus girtumas.  Mokyklos vadovai aiškina, kad tokiems incidentams užkirsti kelio neįmanoma – Lietuvos įstatymai be tėvų žinios draudžia tikrinti nepilnamečių kuprines bei spinteles.

Daugiau nei 100 seksualinio smurto prieš vaikus atvejų vien per pirmus tris šių metų mėnesius. Tai net trečdalis to, kiek jų būta pernai per visus metus. Didžioji dalis tvirkinimo atvejų – artimoje aplinkoje: seksualiai išnaudojami net kūdikiai, 4 vaikai vien per praėjusią savaitę dėl to atsidūrė Kauno klinikose. Kai kurie gyventojai vaikų tvirkintojus siūlo kastruoti ar uždaryti į kalėjimą iki gyvos galvos.

Nuo kitų metų Lietuvoje turėtų nelikti vaikų globos namų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, vaikai arba bus įvaikinti šeimų, arba perkelti į bendruomenės namus. Pastaruosiuose gyvens po 8 globotinius, vaikai įsikurs butuose arba namuose ir kartu mokysis paprasčiausių buities darbų. Vis dėlto ministerija pripažįsta, kad įvaikintų vaikų vis dar per mažai. Esą visuomenė neigiamai žiūri į globotinius.

Po kelių savaičių prasidėsiančios moksleivių atostogos kelia daugybę rūpesčių tėvams. Dauguma vaikų per jas tiesiog lieka namuose ir laiką leidžia savo nuožiūra, o kai kurios šeimos planuoja atostogas kartu užsienyje. Tiesa, tokioms atostogoms reikia ruoštis gerokai iš anksto – pigiausios poilsinės kelionės jau iššluotos. O ir tokių kelionių kainos artėjant atostogų datai būna gerokai didesnės nei įprastai.

Lietuvą sukrėtę įtarimai pedofilija buvusiam parlamentarui Kristijonui Bartoševičiui verčia susimąstyti ir apie vaikų seksualinio išnaudojimo padėtį šalyje.

Kaip atpažinti seksualinę prievartą prieš vaikus? Kokio tai masto problema Lietuvoje ir kaip paprastai klostosi tokios bylos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvą sukrėtus net kelioms smurto prieš vaikus istorijoms, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pasigenda aktyvesnio savivaldybių vaidmens teikiant pagalbą tėvams. Jos įsitikinimu, dar prieš kraupioms istorijoms nutinkant, tėvams turi būti pasiūlyta ir suteikta jiems reikalinga pagalba. Vis dėlto šiuo metu savivaldybės dažniausiai tėvams siūlo tokias paslaugas, kokias turi, tačiau į tėvų poreikius neįsiklauso.

Lietuvos vaikams vis dar neužtikrinamas kokybiškas ugdymas – plečiantis miestams, reikia kalbėti apie naujas mokyklas ir darželius, o ir dabar esančios ugdymo ir švietimo įstaigos neparuošia vaikų pilnaverčiam gyvenimui. Išskiriama, kad didelę žalą vaikams daro ir tėvų skyrybos. Besiskiriantys tėvai dažnai nesutaria dėl bendravimo su vaiku, o dabar valstybės teikiama pagalba dažnai yra nepakankama.

Į Lietuvą patekusių migrantų vaikams paslaugos galėtų būti užtikrinamos ne tik jų apgyvendinimo teritorijose, bet ir už stovyklų ribų, sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. „Mes pateikėme įstatymui pastabas.

Skyrybos – ypač sunkus ir sudėtingas krizinis laikotarpis šeimai, paliekantis žymą vaikų psichologinei sveikatai ilgam laikui. Vaikų teisių apsaugos specialistai ir teisininkai pastebi rimtą problemą, pasitaikančią šeimos skyrybų metu – vaikai neretai priverčiami nešti atsakomybę už tėvų sprendimus, yra panaudojami pastarųjų interesams pildyti.

Kasmet Lietuvoje išsiskiria per 7-8 tūkst. sutuoktinių. Nemaža dalis jų turi vaikus, kurių globa teisiniu būdu priskiriama vienam iš tėvų. Tačiau procesas nėra toks paprastas, kaip gali skambėti. Jį vejasi ir opios, metų metus besitęsiančios problemos, kurių epicentre – vaiko psichologinė būsena ir tėvų manipuliacijos.

Nuotolinio mokymosi akivaizdoje vaikai pradėjo svajoti apie ateities mokyklas, kuriose nėra pažymių ir daug mažiau suaugusiųjų kontrolės. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikams itin svarbu, kad suaugusieji įsiklausytų į jų nuomonę svarbiais, o kartais ir itin skaudžiais gyvenimiškais klausimais. „Norėtųsi, kad vaikų nereikėtų ginti nuo mūsų pačių, mieli suaugusieji.

Trečiadienio vakarą sostinės Vaidilos teatre iškilmingai apdovanota Lietuvos 2019-ųjų moteris – šiemet šis garbingas titulas atiteko operos žvaigždei Asmik Grigorian (38 m.). Geriausia pasaulio operos solistė pagerbta ceremonijoje, į kurią susirinko du šimtai politikos, verslo ir pramogų pasaulio elito atstovų, rašoma pranešime spaudai.

Daugeliui šeimų Lietuvos regionuose trūksta elementarios pagalbos – psichologų, specialistų, dirbančių su priklausomybių turinčiomis šeimomis, kompleksinių paslaugų ir dėmesio, pastebi vaiko teisių sargai. Štai Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia, kad jau ne vienerius metus ataskaitose akcentuoja paslaugų šeimoms ir jų prieinamumo klausimą  „Labai gaila, kad kiekviena ministerija savaip supranta kompleksines paslaugas. Matau visiškai skirtingas ėjimo kryptis.

Akademinė etika visiems turi būti taikoma vienodai, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius, reaguodamas į galimą sukčiavimą ir dokumentų klastojimą Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). „Aš kaip ministras ir ministerija – mes laikomės požiūrio, kad akademinė etika visiems turi būti taikoma vienodai. Lietuvoje tą kartelę turime laikyti“, – BNS sakė švietimo ministras.

Parlamentarai antradienį apribojo vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijų skaičių. Nustatyta, kad tas pats asmuo vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Už tokį pakeitimą buvo 75 Seimo nariai, prieš trys, susilaikė 27. Apriboti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijas pasiūlė Seimo Žmogaus teisių komitetas.

Vaiko teisų apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė nepritaria baudoms už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Jos teigimu, ši sankcija turėtų būti peržiūrėta. „Įstatymų leidėjui priėmus sprendimą padidinti baudų dydžius, piniginės sankcijos šiais atvejais dar skaudžiau atsilieps visiems šeimos nariams“, – teigiama kontrolierės veiklos ataskaitoje už praėjusius metus.

Prieš ketverius metus į teisėsaugos akiratį patekęs fondas ,,Serce Dzieciom“ – vėl aktyvus Lietuvos draugas. Pernai, tarpininkaujant šiam fondui, svečiuotis į Lenkiją išvyko 34 globos namų auklėtiniai iš Lietuvos. Tarnybos tikina, kad visi vaikai grįžo atgal. Tuo metu kai kuriems tėvams iki šiol nepavyko atgauti svečiuotis į kaimyninę valstybę išvykusių savo atžalų, praneša INIT TV. Lietuvos Gardino draugų fondas dar neseniai buvo Lietuvos ir Lenkijos institucijų akiratyje.

Laikinai mažylių netekusi Kručinskų šeima džiaugiasi netikėtomis ir jiems palankiomis specialistų išvadomis. Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba pareiškę, kad su skadnalo metu su šeima bendravę ir Kručinskų mažyliais besirūpinę darbuotojai patys neužtikrino mažųjų interesų bei jų saugumo. Esą iš namų išvežti šeimos vaikai per tą lemtingą mėnesį buvo mėtomi iš vienų svetimų rankų į kitas. Kručinskai neslepia, kad gavę tokias išvadas vėl tarsis su savais advokatais.

Vaikus nuskriaudusiems ar įtarimų sulaukusiems tėvams ministras Linas Kukuraitis siūlo pagalvę. Taip jis vadina naują 4 savaičių terminą, per kurį leis tėvams pasitaisyti. Ministras griežtai prieš pusšimčio parlamentarų siūlomą smurto sąvokos keitimą, jam pritaria ir Vyriausybė. Tačiau dešimtys parlamentarų vis vien aiškina, kad pagalvės nepakanka ir vaikų negalima atimti, net jei tėvai kartais ir pasiūlo paragauti beržinės košės.

Pastaruoju metu per Lietuvą aidintys smurto prieš vaikus atvejai ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakcija į juos sukiršino visuomenę. Kol vieni džiaugiasi sugriežtinta vaikų apsauga, kiti stebisi, kaip lengvai šeima gali netekti savo atžalų. Tuo metu reformos iniciatoriai griežtesnės tvarkos kritikuoti nesiima. Portalas tv3.lt apžvelgia, kodėl ir kaip Lietuvoje atsirado vadinamoji Matuko reforma, ir kokias jos pasekmes kol kas matome.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė aiškinsis situaciją, kaip tarnybos atliko darbą visuomenės reakcijos sulaukusioje kauniečių vaikų paėmimo istorijoje. „Vaiko teisių apsaugos kontrolierė yra pradėjusi tyrimą dėl tos situacijos. Bus žiūrima, kiek buvo užtikrintos vaiko teisės ir teisėti interesai“, – BNS sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus. Su pačia kontroliere BNS nepavyko susisiekti. Naujienų portalui 15min.

Šimtai vaikų, paimtų iš šeimų dėl galimo smurto, mėnesiams atskiriami nuo tėvų, tampomi po globos įstaigas, ligonines, globėjus ir, kaip aiškėja, dažnai visai be reikalo. Mat daug skundų nepasitvirtina, o tyrimai vis tiek vyksta. Paimti iš namų vaikai patiria didžiulį stresą – yra tardomi, medikų ištyrinėjami. Teismo ekspertai teisinasi, kad greičiau dirbti su vaikais negali, mat visoje Lietuvoje tedirba trise, o politikai dar tik pradeda svarstyti, ką daryti.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė siūlo peržiūrėti šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatytas sankcijas už skausmo sukėlimą vaikams. Pasak kontrolierės, uždraudusi vaikams taikyti fizines bausmes Lietuva žengė didelį žingsnį į priekį, bet tėvams taikomos piniginės sankcijos dar kartą nuskriaudžia vaikus per sumažėjusį šeimos biudžetą.

Vaiko teisių apsaugos institucijos, pristačiusios praėjusių metų veiklos ataskaitą apibrėžė liūdnas tendencijas. Nepilnamečiai smurtą dažniausiai patiria artimoje aplinkoje. O įsivaikinti norinčios šeimos ir toliau pageidauja sveikų, ne iš socialinės rizikos atgabentų vaikų iki 3 metų. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo globojami virš 9 tūkstančių vaikų. Tai sudaro 2 procentus visų Lietuvoje augančių vaikų. Didžioji dalis iš jų yra globojami nuolatos.

Seime svarstomas naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas per klausymus parlamento komitete sulaukė nemažai kritikos – keltas ir klausimas dėl tokio įstatymo reikalingumo, siūlant nuo deklaracijų pereiti prie realių veiksmų vaikų gerovei užtikrinti.

Terminai dėl tėvų valdžios apribojimo, kai šie nerodo noro pasitaisyti, turėtų būti kuo trumpesni, sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. „Priklauso labai nuo situacijos kiekvienoje šeimoje, bet aš vis tiek labiau ginčiau vaikų teises. Vaikui ilgai laukti, kol tėvai apsigalvos, ar ilgai galvos – nori taisytis, nenori taisytis, yra labai ilgu.

Seimas antradienį renkasi į neeilinę vienos dienos sesiją, per kurią bus svarstomi su vaikų apsauga susiję teisės aktų projektai. Pagrindinis darbotvarkės klausimas – balsavimas dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimo, siekiant uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes. Įstatymo pakeitimais taip pat būtų apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra.

Seimo valdyba vasario 14 dieną šaukia neeilinę sesiją, darbotvarkėje – su vaiko teisių apsauga susiję klausimai. „Visus siūlymus įrašėme į darbotvarkę, 82 Seimo nariai pasirašė dėl šitos sesijos, visi susiję tik su vaikų teisėmis“, – po Seimo valdybos posėdžio penktadienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Sesija vyks vieną dieną, informavo Seimo pirmininkas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad pagal dabartinį funkcijų pasidalijimą su konkrečiais smurto prieš vaikus atvejais turi tvarkytis savivalda. Penktadienį lankydamasi Kėdainiuose, kur šią savaitę savo namuose buvo mirtinai sumuštas keturmetis vaikas, E.Žiobienė aiškino ne kartą raginusi centralizuoti vaiko teisių apsaugą, tačiau tam Seime nebuvo valios. Ji pabrėžė, kad dabar ministerija vaiko teisių skyriams vadovauja tik rekomendacijomis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę ketina įregistruoti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis tikisi sustiprinti kovą su patyčiomis mokyklose. Tarp šalies vadovės siūlymų – prievolė kiekvienai mokyklai vykdyti nuoseklią prevencinę programą prieš patyčias, susikurti reagavimo į patyčias sistemą, ne vėliau kaip per penkias dienas suteikti psichologinę pagalbą ir smurtą patyrusiam, ir smurtavusiam mokiniui.

Maždaug devynerių metų mergaitė sukėlė tikrą šaršalą socialiniame tinkle „Instagram“, palikusi tokią žinutę: „Žmona turi mokėti 70 dalykų: gaminti valgyti ir 69“. Mergaitė ir anksčiau skelbdavosi, kaip eina į vakarėlius ir kitus vaikams nebūdingus dalykus. Taip, yra tikimybė, kad mergaitės profilis – netikras, tačiau problema, kai vaikai socialiniuose tinkluose atskleidžia per daug – išlieka.

Mažiausiai penktadalis vaikų patiria įvairių formų seksualinį smurtą, tad atpažinti jį vaikai turi būti mokomi nuo mažens šeimose, taip pat ir darželiuose, sako ekspertai. Pristatydami Lietuvoje pradedamą vykdyti Europos Tarybos prieš penkeris metus inicijuotą informacinę kampaniją „Vienas iš penkių“, vaikų psichologai, medikai bei specialistai ragina vykdyti aktyvesnę politiką dėl vaikų prevencijos prieš seksualinį išnaudojimą.

 Žiniasklaidos paviešintas įvykis, kuriame girdėti skriaudžiamo vaiko verksmas, mūsų šalyje priimamas itin jautriai. O jei jis sklinda iš svetur, iš sočios bei laimingos Norvegijos, ir jį lydi vaiko netekusios motinos emigrantės ašaros, tai sukelia ilgai nerimstančias atjautos bangas.

 Aurelija Stancikienė Kai Norvegija atima iš lietuvių šeimos vaiką ir perduoda auginti ne lietuviams, ji iš Lietuvos atima jos pilietį. Per daug naivu būtų tikėtis, kad ne lietuvių šeimoje užaugęs vaikas panorės būti Lietuvos piliečiu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 straipsnį „Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje. Draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitaip.

Lietuvoje vaikų teisės yra prastai ginamos, o pagal supratimą, ką galima daryti su vaiku, mūsų valstybė neprilygsta ne tik Vakarų šalims, bet ir kaimynėms, sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. „Reikia pripažinti, kad, kaip ir minėjau, mūsų standartai yra labai žemi“, - ketvirtadienį Prezidentūroje po susitikimo, kuriame tartasi dėl Lietuvos vaikų interesų gynimo šalies viduje ir svetur, žurnalistams sakė E.Žiobienė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) ištyrė skundą dėl Vilniaus rajone, Avižieniuose atidaryto naujo darželio. Pareiškėjas nurodė, jog „diskriminacija vyksta tautiniu pagrindu, nes lenkų tautybės vaikams sudaromos neproporcingos ir išskirtinės sąlygos ikimokykliniam ugdymui“. Skunde nurodoma, kad Vilniaus rajono savivaldybės Taryba, priimdama sprendimus dėl grupių formavimo, neatsižvelgė į tautinę sudėtį ir susidarė situacija, kad jokios eilės nebuvo norint ugdyti vaikus lenkų kalba, o ...

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje ištirtas skundas dėl socialinės padėties diskriminacijos Neringos savivaldybėje. Apskųstas šios savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu patvirtintas „Asmenų, kuriems išduodami leidimai prekiauti ar/ir teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose, atrankos aprašas“. Jame Neringos savivaldybės administracija nustatė, jog teikiantys paraišką asmenys privalo iš anksto sumokėti mokestį už leidimo prekiauti išdavi...

„Pastebėjau, kad Lietuvoje yra dažnai diskutuojama apie LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, translyčiai asmenys) teises. Atvykau iš Lenkijos. Ten tokių diskusijų nėra, - penktadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto narių Marijos Aušrinės Pavilionienės ir Dalios Kuodytės inicijuotoje spaudos konferencijoje kalbėjo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pranešėjas, Lenkijos Seimo narys Robertas Biedronis. „Džiugina, kad Jūsų šalyje žmonės keičiasi nuomone, vyksta įvairios diskusijos.

„Svarbiausias dalykas, kurio linkiu prasidėjusiais metais – atsakomybė“, – sako sovietinio režimo lagerių sąžinės kalinė, sesuo Nijolė Sadūnaitė. Šventės baigėsi, metai prasidėjo, ko linkite Lietuvai ir žmonėms? Pirmiausia atsakomybės, nes jos labiausiai trūksta. Žinoma, iš šv. Evangelijos man patinka šv. Jobo žodžiai, kad Dievas yra meilė, kas myli – pasilieka Dieve. Bet meilė tai nereiškia pataikavimo – ji neatleidžia nuo atsakomybės.

Prezidentė įsijautė į agitatorės vaidmenį. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė vis labiau įsitraukia į Seimo rinkimų kampaniją. Vakar prezidentė surengė atsisveikinimą su darbą baigiančia Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe ir pažėrė jai liaupsių. Opozicinės partijos kritiškai įvertino prezidentės žingsnį likus kelioms dienoms iki Seimo rinkimų pakviesti kadenciją baigiančios Vyriausybės narius. Manoma, kad tai – šalies vadovės atsidėkojimas dešiniesiems už jų paramą per prezidento rinkimus.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą dėl naujos stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių dėl naujų mokslo metų pradžioje priimto sprendimo nuo 2014 metų pakeisti stojančiųjų į aukštąsias mokyklas atrankos kriterijus ir jų eilės sudarymo principus.

Lietuvių emigracijos bangos ritasi viena po kitos. Tautiečiai, užspiesti į kampą nuolat augančių kainų ir didėjančių mokesčių, ieško geresnio gyvenimo užsienyje. Būtinybė išspręsti galvosūkį, kaip išgyventi, užgožia tikrąsias vertybes. Dėl pinigų žmonės ardo šeimas, palieka vaikus, dažnai nė nepasirūpindami tinkama jų globa. Apie emigrantų paliktas atžalas kalbama vis garsiau, o psichologai neabejoja, kad tokio elgesio pasekmės gali būti labai liūdnos.

Į viešumą iškyla vis daugiau gegužės 17-osios įvykių detalių ir tai, ką atsakingi pareigūnai neigė ir sakė esant įsiaudrinusios visuomenės pramanais, išplaukia į viešumą kaip nenuginčijami faktai, paremti vaizdo medžiaga. Naujienų portalas Balsas.lt gavo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kai iš Kedžių namų išėjusi antstolė iš šalia stovėjusios moters paima nedidelį, bet labai ryškų (raudonos ir geltonos spalvų) pledą ir stovėdama už pareigūnų nugarų skubiai jį paslepia, o tada išeina.

Artėjant Tarptautinei dingusių vaikų dienai, Seime prisiminta, kad naujausiais duomenimis Lietuvoje be žinios yra dingę 3318 vaikų. Slogią statistiką dar labiau išryškina su Garliavos mergaite susiklosčiusi situacija, kuri, anot Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovės Onos Gustienės, atskleidė, kaip Lietuvoje yra vertinamas ir saugomas mažas vaikas. Reikia elgtis oriai „Derėtų oriai elgtis su vaikais, bet taip nėra. Matėme, kas vyko kovo 23 d. ir balandžio 17 d. Garliavoje.

Prasideda  naujas Lietuvos valstybės laikotarpis.  Teisėsaugos  robotai  įvykdė teismo  valią.  Mergaitė perduota  tai, kurios sprendimai  galiausiai lėmė  daugybę  mirčių ir suirutę visuomenėje.