e. masiulis

Specialiai Seimo rinkimams skirti „Auksiniai svogūnai“ spalio 1-ąją žada tikrą griaustinį politinėje padangėje. Šios aštriu humoru persmelktos ceremonijos siela tapęs Arūnas Valinskas užtikrino, kad žiūrovų laukia nepamirštamas renginys, kuriame bus prisiminti pagrindiniai politiniai skandalai ir jų herojai. Nuotaikingas pokalbis su A. Valinsku ne tik apie artėjančius „Auksinius svogūnus“, bet ir apie tai, ko galima tikėtis iš šių metų Seimo rinkimų.

Liberalų Seimo rinkimų sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas tvirtina, kad nepaisant smukusių reitingų partijai pavyks sutelkti savo rinkėjus ir Liberalų sąjūdis rinkimuose peržengs 5 proc. ribą, norint patekti į Seimą. „Tikruosius dalykus matysime spalio 9-ą (Seimo rinkimų diena - BNS). Tie pašaliniai poveikiai aišku turėjo savo rezultatą, tačiau tai ne pirmas kartas kai reitingai staiga pasikeičia. Ne dėl to, kad sociologai blogai ką nors daro, bet tauta persigalvoja.

Po politinės korupcijos skandalo rinkėjai vis mažiau pasitiki Liberalų sąjūdžiu, taip pat smunka pasitikėjimas valdančiaisiais „darbiečiais“ ir „tvarkiečiais“, o palankumas auga Antikorupcinei Kristupo Krivicko bei Naglio Puteikio koalicijai. Pagal partijų populiarumą lyderių trejetukas nesikeičia. Likus maždaug mėnesiui iki Seimo rinkimų, už socialdemokratus balsuotų 16 proc., už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą - 12,6 proc,, už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus - 9,2 proc.

Paprastai politinių partijų pirmininkai ne tik vadovauja savo bendražygiams, bet ir veda juos į rinkimus, tapdami partijų veidais politinėse batalijose. Tiesa, Lietuvoje artėjant Seimo rinkimams, pastebima, jog dalies didžiųjų partijų lyderiai politiniam paradui ketina vadovauti iš galinės sėdynės. Politologai įsitikinę, kad partijų lyderiai į rinkimus nesiveržia ir dėl pasikeitusių įstatymų, ir dėl išskaičiavimo.

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje seniūnas Žilvinas Šilgalis neigia spaudęs sostinės merą Remigijų Šimašių dėl Jono Basanavičiaus paminklo statybos planų.

Koncerno „MG Baltic“ atstovai yra užsiminę, kad nepastačius Jono Basanavičiaus paminklo sostinės senamiestyje K.Sirvydo skvere jis bus užstatytas pastatais, sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Beveik keturis mėnesius tylėjęs ir galiausiai viešumoje prabilęs korupciniais nusikaltimais įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, panašu, patyrė fiasko, mat jo versija apie esą gautą paskolą nepatikėjo net buvę politikos bendražygiai, o apžvalgininkams tokis pasiteisinimai sukėlė juoką.

Kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta, kad iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio paėmė 90 tūkst. Eur, tačiau tai esą buvo ne kyšis, o paskola. Tokia gynybos versija stebina tiek teisininkus, tiek ir teisėsaugos atstovus, mat, jų teigimu, paskolos rašteliais neretai bandoma pagrįsti neaiškiomis aplinkybėmis gautą turtą. „Galiu labai aiškiai pasakyti, kad iš R. Kurlianskio paėmiau 90 tūkst.

Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, „darbietis“ Vytautas Gapšys ir „tvarkiečių“ atstovas Petras Gražulius – trys į korupcinius skandalus patekę politikai elgiasi labai skirtingai. Vienas atsistatydino, dingo iš akių ir atsitvėrė tylos siena, kitas su šypsena priėmė jam mestus įtarimus, o trečias užkūrė neįtikėtiną šou. Ką reiškia tokios skirtingos politikų reakcijos ir kodėl jie taip elgiasi? Pastarasis pusmetis Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) – tikras darbymetis.

Politinę areną toliau purtant skandalams, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Petras Gražulis rėžė iš peties – politikas siūlo numatyti, kad kandidatai į Seimą būtų tikrinami melo detektoriumi. „Tvarkietis“ įsitikinęs, jog tokia tvarka esą nutrauks skandalų virtinę ir parodys rinkėjams tikrąjį į tautos išrinktųjų rūmus besiveržiančių politikų veidą. Tuo metu P. Gražulio kolegoms šis pasiūlymas kelia šypseną.

Po buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio galimo kyšininkavimo skandalo praėjo mėnuo – liberalai sugebėjo susirinkti į partijos suvažiavimą, savo vadovu išsirinko Remigijų Šimašių. Vis dėlto, partijos mėginimus atsigauti po patirto šoko ir per naują sustyguoti savo veiklą trikdo atsinaujinę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) reidai.

Tokią išvadą pateikia viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, reaguodamas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio dalijamus patarimus po galimos politinės korupcijos skandalo dar neatsigaunantiems liberalams.

Valdančiosios koalicijos lyderiai neslepia nuostabos dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos, primenant didžiausią rezonansą visuomenėje turėjusius socdemų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ skandalus, tačiau tiesiogiai neužsimenant apie buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio galimo kyšininkavimo istoriją. Ketvirtadienį Seime pristatytame metiniame pranešime šalies vadovė negailestingai čaižė valdančiuosius, primindama didžiausius juos krėtusius korupcijos skandalus.

Panašu, kad Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimai netaps rinkimais „iš vieno žmogaus“. Korupcijos skandalo krečiamos partijos laikinasis vadovas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius gali sulaukti ne vieno varžovo, taigi liberalų pirmininko rinkimai gali nepraeiti be intrigos.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio išreikšta abejonė dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kratų buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir Darbo partijos vicepirmininko Vytauto Gapšio namuose bei darbo vietose teisėtumo gali tapti svarbia korupcija įtariamų politikų gynybos strategijos dalimi. „Aš, kaip teisininkas, suprasčiau, kad krata asmeninėse patalpose Seimo nario, kaip ir jo darbo patalpoje, taip pat yra laisvės suvaržymas. Kiti teisininkai galvoja kitaip.

Po ilgai užsitęsusios tylos prabilo korupcija įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. „Šią savaitę lankiausi pas prokurorus. Oficialiai paneigiau man pateiktus įtarimus. Apie savo tolimesnius žingsnius informuosiu vėliau. Labai ačiū už žmogišką palaikymą. Linkiu visiems vasariško savaitgalio ir ypatingi linkėjimai džiazuojančiai Klaipėdai!”, – socialinio tinkle „Facebook“ savo paskyroje penktadienį pareiškė E. Masiulis.

Po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) reidų pas buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį ir Darbo partijos vicepirmininką Vytautą Gapšį galimos politinės korupcijos skandale atsidūrė ne tik šie politikai, bet ir koncernas „MG Baltic“. Šių verslo magnatų meilė partijoms toli gražu nebuvo vien tik taurių kilnojimas ir politikų sveikinimai Seimo rinkimų naktį.

Nepaisant liberalų pastangų gesinti korupcijos skandalo gaisrą, buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio galimo kyšininkavimo istorija sudavė milžinišką smūgį partijai – per mėnesį liberalai nugarmėjo į reitingų lentelės apačią.

Vienas – suglumęs, pasimetęs, visiškai išmuštas iš vėžių, kalbantis apie pasitraukimą iš pareigų. Kitas – ramus, besišypsantis, pokštaujantis ir net su ironija prisimenantis istoriją apie savo apatinius. Štai taip skirtingai į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) reidus reagavo buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis ir Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys.

Eligijus Masiulis, virš kurio šiuo metu pakibęs įtarimų dėl itin didelio masto kyšio paėmimo debesis, visuomenei sugeba suregzti vos kelis sakinius. O dar pernai kartu su kolegomis liberalais korupciją politikas žadėjo „nušluoti su trenksmu“. Internete plinta Liberalų sąjūdžio reklaminis vaizdo klipas „Balsuok už liberalus ir viskas bus gerai“. 2015 m. internete patalpintame reklaminiame vaizdo siužete į rinkėjus kreipiasi tuometinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis, prieš tai, kai jo t...

106 tūkstančiai eurų – tokia suma, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, pateko į Eligijaus Masiulio rankas už partijos veikimą koncerno „MG Baltic“ naudai. Kokių „paslaugų“ koncerno atstovams prireikė iš politiko? Koncerno veiklos spektras – labai platus, tačiau akys krypsta į dvi sritis – nekilnojamo turto ir statybų bei alkoholinių gėrimų prekybos.

Panašu, kad už Atlanto nuo teisėsaugos besislapstanti Neringa Venckienė intensyviai seka Lietuvos aktualijas. Balandį vidaus reikalų ministro paieškas aptarusi buvusi Seimo narė šį kartą nutarė pakomentuoti ir Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio kyšininkavimo istoriją. Būtent liberalai šios kadencijos Seime inicijavo apkaltą N. Venckienei.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos pradėjo tikrą pažadų pasiutpolkę, lenktyniaudamos, kurios žmones pradžiugintų didesniu vidutiniu atlyginimu, minimalia mėnesine alga (MMA) ar senatvės pensija. Tuo metu apžvalgininkai perspėja, jog žongliravimas skaičiukais tėra masalas rinkėjas, mat ne viskas priklauso nuo politikų sprendimų.

Teisėsaugos taikiklyje dėl galimai paimto 100 tūkst. Eur vertės kyšio atsidūręs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis nutarė pasitraukti iš partijos vadovo pareigų bei iš Seimo.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų dėmesys politikams vis stiprėja. Teisėsaugininkų akiratyje pastaruoju metu atsiduria ne tik valdančiųjų partijų atstovai, bet ir opozicija – STT agentų vizito sulaukė opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, kuriam ketinama pareikšti įtarimus dėl itin stambaus masto kyšio ėmimo. Ketvirtadienį pranešta, kad STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu.

Seimas tęsia diskusijas dėl parlamentinės tyrimo komisijos dėl manipuliavimo slaptomis pažymomis sukūrimo. Komisiją inicijavę „tvarkiečiai“ neslepia, jog nori tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmus salptų pažymų skandaluose, tuo metu opozicija pažymi, kad tokios iniciatyvos prieštarauja Konstitucijai, todėl dėl komisijos reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Praėjusių metų lapkritį sostinės policiją ant kojų pakėlė su pareigūnų automatu pabėgęs Igoris Molotkovas, o šį savaitgalį pareigūnams teko ieškoti iš ligoninės pasprukusio už nužudymą nuteisto Mariaus Jonkaus. Politikai stebisi, kad statutiniai pareigūnai nepasimokė vis nepasimoko. Vieni stebisi, kodėl nuteistieji gydomi kartu su kitais ligoniais, kiti baksnoja pirštu ir į Kalėjimo departamento (KD) vadovybę.

„Lietuvos ekonomika išlaikė sunkų testą“, – pristatydamas 2015 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Vėliau iš ministro pirmininko lūpų nuskambėjo tirada apie augančius atlyginimus, mažėjantį nedarbą, didėjančias pensijas ir šalies ekonomikos augimą. Vis dėlto, kiek prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gyventojų piniginių papilnėjimo prisidėjo valdantieji? Lietuvos ekonomika išlaikė šį sunkų testą.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos atskleidimo atvejų inicijuojančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai užsimojo kaip reikiant. „Tvarkiečiai“ neslepia manantys, kad slaptų pažymų istorijos pradedamos kurti prezidentūroje. Tuo metu Seimo opozicija įsitikinę, jog „tvarkiečiai“, kurie, kaip partija, įtariami pinigų plovimu, tiesiog bando nukreipti dėmesį ir išsiplauti savo mundurą.

Politikai teigia, kad premjero pareiškimai žiniasklaidai apie prezidentę liudija augančią įtampą tarp Prezidentūros ir socialdemokratų: kai kurie siūlo socialdemokratams raminti aistras ir situacijos nebeeskaluoti, kiti sako, kad ribas peržengė Prezidentūra. Valdančiosios Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis ragina mažinti konfrontaciją.

Seimo opozicija stoja į streikuojančių mokytojų pusę, piktindamiesi premjero, socdemų lyderio pareiškimu, kad švietimo darbuotojų profsąjungoms įtaką daro Rusija. Tuo metu liberalai atkreipė dėmesį į tai, kad buvo situacijų, kai patys socialdemokratai yra važiavę į Rusijoje vykusius mokymus, taigi kaltinti mokytojų esą nereikėtų. „Socialdemokratai patys siunčia savo narius mokytis į Maskvą, o kalti lieka mokytojai.

Skandalais Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžiose įstaigose pasipiktinęs Liberalų sąjūdis neslepia, jog rimtai svarsto galimybę inicijuoti interpeliaciją žemės ūkio ministrei, „darbietei“ Virginijai Baltraitienei. „Mes susiduriame su labai dideliu Darbo partijos kadrų politikos fiasko ir, be jokios abejonės, ministrės atsakomybė yra didžiulė. Ir mes iš tikrųjų labai rimtai svarstome ministrės atsakomybės klausimą.

Turbūt niekas nesiginčytų dėl to, kad Lietuvos kariuomenės reprezentavimas yra itin svarbus, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste, tačiau vienas krašto apsaugos ministro Juozo Oleko sumanymas už 20 tūkst. Eur reklamuoti šalies karius supykdė Seimo opoziciją. Krašto apsaugos ministerija 2015 m. gruodžio 2 d. ministro J. Oleko įsakymu skyrė 20 tūkst.

2012-2016 m. Seimo kadencija ritasi į pabaigą, pagrindinių politinių partijų rinkimų štabai jau ruošia ateinančių parlamento rinkimų strategijų gaires, o partijų lyderiai, nepaisant to, kad rinkimų kampanija oficialiai nėra prasidėjusi, jau žvelgia į rinkėjus iš plakatų gatvėse ir primena apie savo nuveiktus darbus bei įnirtingai kritikuoja politinius oponentus.

Lietuvos teisėsauga užgulė, rodos, neįveikiamą ir įvairiais gandais apie nusikalstamo pasaulio taisykles apipintą tvirtovę – Lietuvos futbolo federaciją (LFF). Tyrimo dėl pinigų švaistymo, sukčiavimo centre atsidūrusi LFF vadovybė kalba apie mėginimą susidoroti ir neatmeta galimybės kreiptis į tarptautinės organizacijas. Tuo metu politikai ragina nebijoti federacijos metamos FIFA, UEFA kortos bei imtis ne tik tarptautinio bendravimo, bet ir kuoptis savo teisėsaugininkų darže.

Šią savaitę Seimas ketina priimti 2016 m. biudžetą, kuris nubrėš gaires, kaip gyvensime kitąmet. Valdančiosios koalicijos partneriai, nekreipdami į Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos pastabas, socdemus žada ir toliau spausti dėl reikšmingesnio minimalios algos didinimo. Tuo metu opozicija ragina prisiminti 2008 m. Lietuvą užklupusią krizę bei perspėja nesantys tikri, ar palaikys biudžetą balsavimo metu.

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet gali viršyti pajamas daugiau nei numatyta. Vis dėlto panašu, kad premjeras Algirdas Butkevičius dėl to galvos nesuka ir teigia, kad biudžeto projektas nebus koreguojamas. Tuo metu Seimo opozicija ragina ministrą pirmininką nusiimti rožinius akinius ir mažinti valstybės išlaidas, mat kitu atveju politikai grasina boikotuoti 2016 m. biudžeto projektą.

Seimo opozicijoje dirbanti Liberalų sąjūdžio frakcija sunerimo dėl televizijose pasirodžiusios Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro reklamos, kurioje švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasakoja apie savo sūnų, panorusį tapti kulinaru. Reklamoje, kuri, kaip nurodoma skirta profesinio mokymo populiarinimui ir pažymėta Europos Sąjungos (ES) rėmimo fondų ženkleliu, A. Pitrėnienė pasakoja apie savo sūnų, kuris siekė tapti kulinaru.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulius savo socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ pasidalijo ištrauka iš Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko atsakymų į interpeliacijos klausimus. E. Masiulis rašo, kad ką tik sulaukė krašto apsaugos ministro J. Oleko atsakymų į interpeliacijos klausimus dėl aplaidžiai vykdytos lėktuvo „An-2“ įgulos paieškos ir gelbėjimo operacijos. Taip pat Liberalų sąjūdžio pirmininkas pateikia ir savo išvadas iš Krašto apsaugos ministro atsakymų.

Pokštauti mėgsta visi, ir politikai ne išimtis.  Apie tai, kaip jiems balandžio 1-ąją sekasi apgauti artimuosius ir kolegas, bei kaip buvo prigauti patys, pasakoja konservatorė Rasa Juknevičienė, „darbietė“ Dangutė Mikutienė, liberalas Eligijus Masiulis bei socialdemokratas Algimantas Salamakinas. R. Juknevičienės mama Velykoms ruošis viena? „Mes vieni kitiems paskambinam iš pat ryto.

Atsižvelgiant į būtinybę suformuoti gausesnį ir geriau parengtą Lietuvos kariuomenės rezervą bei įtemptą geopolitinę padėtį, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija šiandien palaikys įstatymo pataisas, laikinai įvedančias privalomąją pradinę karo tarnybą šalyje.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė liberalo Eligijaus Masiulio siūlomai įstatymo pataisai, kad iki kitų metų pabaigos būtų paliktas galioti lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai ir karštam vandeniui. Prie šio klausimo parlamentarai grįš gruodžio 18 dieną.

Seimui ketvirtadienį teks svarstyti du įstatymų projektus, besitaikančius į tuos pačius pinigus. Tiesą sakant, kai artėja kitų metų pyrago – biudžeto dalybos, tai nestebina. Stebina kitkas. Maža to, kad antrasis projektas taikosi į pinigus, kurių kaip ir nėra. Abu projektus pristatė tos pačios partijos nariai – liberalai Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius. Pirmajame E. Masiulis siūlo iki kitų metų pabaigos palikti galioti lengvatinį 9 proc.

Seime antradienį prasidėjęs kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektų svarstymas veikiausiai bus gana karštas. Ir ne tik dėl to, kad valdantieji jį pristatė taip ir nesutarę dėl PVM lengvatos šildymui likimo. 200 milijonų, kurių gali nebūti „Vyriausybė atnešė biudžeto projektą, negavusi politinio valdančiosios daugumos pritarimo didinti PVM šilumai nuo 9 iki 21 proc., tačiau biudžete jau yra numatyta 200 mln. litų papildomų pajamų.

Liberalų sąjūdžio Vilniaus miesto skyriaus visuotinis narių susirinkimas patvirtino kandidatą į Vilniaus merus. Į savivaldos rinkimus liberalus ves teisininkas, ekonomistas, Seimo narys Remigijus Šimašius.   Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio manymu, labai svarbu, kad Vilniaus meras gebėtų telkti žmones bendram darbui, mokėtų užmegzti dialogą tiek su šalies valdžia, tiek su kiekvienu vilniečiu. „Vilnius – Lietuvos širdis, todėl jai reikia paties geriausio kardiologo.

Planai nuo 2015 metų pakelti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotai teikiamam šildymui ir karštam vandeniui yra nepamatuotas ir tik neigiamų pasekmių turėsiantis žingsnis, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. Liberalo teigimu, socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė ir visa valdančioji dauguma iki šiol neatliko namų darbų, kad galėtų PVM tarifą šildymui pakelti nuo 9 proc. iki bazinio dydžio – 21 procento.

Ketvirtadienį Vyriausybės valanda Seime prasidėjo savotišku apsišaudymu. „Ministras pirmininkas šiandien iškeitė Vyriausybės valandą į paminklo atidarymą Šiauliuose. Tai kas toliau? Čia pusės ministrų nematom. Pateikit, prašom, ataskaitą, kur jie yra?“ – prasidedant Vyriausybės valandai į Seimo posėdžiui pirmininkaujantį Algirdą Sysą piktai kreipėsi Andrius Kubilius. Jam pritarė liberalas Eligijus Masiulis.

 Eligijus Masiulis, Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Kas galėtų sugalvoti tokią nesąmonę, kad Klaipėdoje rusų kilmės žmonės taip engiami, jog po poros metų Lietuvoje ims ir prasidės pilietinis karas? Kiekvienas, gimęs ar augęs Klaipėdoje, pasakytų, kad tai absurdiški prasimanymai. Tokie pat, kaip melo porcija, kurią Kremlius pastaruoju metu savais kanalais skleidžia apie Ukrainą ir bando išnaudoti propagandos tikslais.

Valdančioji koalicija, pasikeitus Vyriausybės sudėčiai, turėtų mažinti ministerijose dirbančių viceministrų skaičių, o ne automatiškai persistumdyti kėdes, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. „Visi žinome, kad viceministrų pareigybių skaičius ministerijose buvo padidintas specialiai Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu.