džiugelis

Konservatorius Justas Džiugelis pranešė, kad jam diagnozuotas vėžys. Apie tai, kad serga vėžiu Seimo narys paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. „O kokia buvo jūsų vasara? Man ši vasara jau baigėsi. Nesvarbu, kad diena dar ilgesnė už naktį, grįžta trumpam pradingusi šiluma ir laukia ilgasis Žolinių savaitgalis. Atsisveikinau su ja prieš kelias dienas, kai sulaukiau gydytojo skambučio. Juo prasidėjo mano gyvenimas iš naujo. Bet apie viską iš pradžių.

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija teiks išvadą dėl klausimų viešoje erdvėje sukėlusios parlamentaro Justo Džiugelio buto nuomos. „Baigėme tyrimą dėl Justo Džiugelio parlamentinei veiklai skirtų lėšų panaudojimo ataskaitų “, – Eltai nurodė komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.

Seimo valdybos dėmesio susilaukęs parlamentaras Justas Džiugelis prašo parlamento Etikos ir procedūrų komisijos pateikti išaiškinimą, ar tinkamai yra kompensuojama jo nuomojamo būsto kaina. „Kreipiuosi į Jus su prašymu pateikti išaiškinimą ar (...) buvo teisingai kompensuojama Seimo nario specialiesiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kaina pagal Seimo Finansų skyriui pateiktus dokumentus“, – rašoma kreipimesi į Seimo etikos sargus.

Seimo vadovybei susidomėjus parlamentaro Justo Džiugelio buto nuomos sutartimi, į akcijos „Skaidrinam“ akiratį patekęs politikas tikina nepadaręs nieko blogo. Jo teigimu, jis nepažeidė nei galiojančių reglamentų, nei sukūrė neskaidrumo regimybę, kai iš parlamento kanceliarijos skiriamų lėšų iš dalies padengė išperkamosios nuomos R2B (Rent to buy) sutartį.

Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs parlamentaras Justas Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis – užsimena ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas. Parlamento vicepirmininkai atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad Seimo nariai parlamentinių lėšų negali skirti automobilio lizingui. Todėl, pasak jų, panaši analogija turėtų būti taikoma ir išperkamosios būsto nuomos atveju.

Seimo narys Justas Džiugelis aiškinasi dėl išperkamosios būsto nuomos pagal R2B (Rent to buy) sutartį, dalį buto nuomos kompensuojant Seimui. Parlamentaras tikina, kad Seimo lėšomis mokama kompensacija būsto įsigijimas nėra finansuojamas, nes išperkamąją dalį, pradinį įnašą, jau yra sumokėjęs iš santaupų – daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Seimo narys BNS ketvirtadienį sakė už buto Vilniuje nuomą per mėnesį mokantis 2097 eurus, iš jų apie 1400–1600 eurų dengiami Seimo lėšomis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) bendru sutarimu pirmininke išsirinko konservatorių frakcijos deleguotą parlamentarę Paulę Kuzmickienę. Naujoji komiteto vadovė dar turės būti patvirtinta ir Seimo. „Turime priešpaskutinę sesiją, turime svarbių darbų. Esminiai darbai per šią kadenciją padaryti, bet vis dėlto dar turėsime, klausimų, kuriuos kartu bandytsime išspręsti.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, nežinanti, ar į iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratį patekusiam parlamentarui Justui Džiugeliui buvo būtina stabdyti narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje ir trauktis iš frakcijos. Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad pagrindinis klausimas buvo kilęs dėl galimybės parlamentarui toliau tęsti vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK). „Tai yra jo sprendimas.

Iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrusiam Justui Džiugeliui traukiantis iš Seimo konservatorių frakcijos, ir taip trapi valdančiųjų persvara parlamente dar labiau sumažės. Visgi valdančiosios koalicijos atstovai situacijos nelinkę dramatizuoti. Kaip svarsto Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas, labiau tikėtina, kad J. Džiugelis gali tapti „galvos skausmu“ ne valdančiajai koalicijai, o konservatoriams.

Iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys Justas Džiugelis suspenduoja savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje ir traukiasi iš frakcijos. „Traukiuosi iš TS-LKD frakcijos ir suspenduoju narystę partijoje“,– ketvirtadienio rytą „Facebook“ rašė jis. „Nenoriu, kad ši istorija trukdytų jiems ruoštis pavasario sesijai ir produktyviai dirbti joje.

Antradienį paskelbus apie akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrusio konservatoriaus Justo Džiugelio pirmininkavimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) „suspendavimą“, parlamenate imta kalbėti, kad formaliai tokios galimybės tiesiog nėra. Savo ruožtu įtartinais ryšiais su lošimų lobistu kaltinamas J. Džiugelis, aiškina, kad pasitraukti iš užimamų pareigų, neapsisprendus Seimui, negalima.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nutarė surinkti informacijos ir pasiaiškinti apie Seimo nario Justo Džiugelio ryšius su azartinių lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl konservatorių frakcijos nario Justo Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo pagrįstumo. Komisijos nariai taip pat nutarė kreiptis į Seimo valdybą su prašymu dėl susidariusios situacijos sudaryti ir laikinąją tyrimo komisiją. „Mes turime patikrinti, ar yra sąskaitos ir ar yra atlikti darbai. Ar tie darbai realiai buvo“, – posėdyje teigė konservatorius Antanas Matulas.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis mano, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis ir nuo 2021 metų jam veiklos ataskaitas rengęs dabartinis lošimų verslo lobistas Mindaugas Ardišauskas galėjo slėpti darbo santykius.    J. Džiugelis komisijai raštu nurodė, kad paslaugų sutartis su M. Ardišausku nebuvo pasirašyta – jos pirktos pagal poreikį. J. Džiugelis tai patvirtino ir komisijos posėdyje trečiadienį.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad statute nėra numatyta galimybė suspenduoti vadovavimą komitetui, tad pavasario sesijoje laukiama aiškumo dėl Justo Džiugelio situacijos. Taip ji komentavo antradienį konservatorių ir J. Džiugelio paskelbtą sprendimą, kad jis susprenduoja vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK). „Suspendavimo mechanizmas egzistuoja kalbant apie narystes partijose ir neretai yra naudojamas.

Seimo Antikorupcijos komisija aptars Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko konservatoriaus Justo Džiugelio sąsajas su lošimų bendrovėmis ar jų atstovais, aiškinsis galimą jų interesų atstovavimą.   Posėdyje trečiadienį dalyvaus lošimų rinkos priežiūros, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Darbo inspekcijos atstovai.

Sutarta, kad inciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs parlamentaras Justas Džiugelis suspenduos vadovavimą Seimo Socialinio reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko postui, teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. ELTA primena, kad klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlys Justui Džiugeliui dėl ryšių su lošimų verslo lobistu trauktis iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigų.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs parlamentaras Justas Džiugelis dar neatsakė konservatorių frakcijai, ar būtų linkęs pasitraukti iš Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigų. Kaip teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, į įtartinus ryšius su lošimų lobistu įsivėlęs partijos kolega pažadėjo į visus klausimus pateikti atsakymus. „Kol kas nesulaukiau.

Klausimų dėl ryšių su azartinių lošimų lobistu Mindaugu Ardišausku sulaukusio Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio situaciją įvertino konservatorių frakcija. Po ketvirtadienį vykusio posėdžio J. Džiugelis paragintas nuimti susidariusią įtampą. „Išklausėme Justo Džiugelio poziciją. Paraginome jį išsklaidyti abejones, nuimti įtampą tokiais būdais, kokiais jis nuspręs“, – Eltai ketvirtadienio vakarą teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas teigia, kad antradienį iniciatyvai „Skaidrinam“ paskelbus bendrapartiečio Justo Džiugelio parlamentinių išlaidų ataskaitą, klausimų dėl lėšų panaudojimo kyla. „Galutinės nuomonės ir vertinimo negalėčiau pasakyti, bet iš tų faktinių aplinkybių, kas yra paskelbta, klausimų kyla“, – trečiadienį portalui „Delfi“ sakė V. Benkunskas.

Visuomenėje kilus klausimų dėl Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio ryšių su azartinių lošimų lobistu Mindaugu Ardišausku,  Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtina, kad kilusios abejonės, ar jo, kaip komiteto pirmininko, inicijuoti pokyčiai nebuvo palankūs azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, turi būti išsklaidytos.

Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažįsta, kad gali kilti abejonių dėl kolegos Justo Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo. Todėl, teigia politikė, frakcijos nariui ji siūlys kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. „Kol kas nesu išsamiai susipažinusi. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gali būti netikslumų sąskaitose, jose esančiose formuluotėse.

Seimo konservatorių frakcijos narys Justas Džiugelis atmeta kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo, paaiškėjus, kad per trejus metus savo ataskaitoms spausdinti ir platinti politikas išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų parlamentinių lėšų. Pasak parlamentaro, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

Į Seimą persikėlusios akcijos „Skaidrinam“ iniciatoriai skelbia naujas detales apie atliekamą parlamentinių lėšų panaudojimo tyrimą. Paviešinti duomenys rodo, kad konservatorių frakcijos narys Justas Džiugelis per pastaruosius tris darbo parlamente metus Seimo nario ataskaitų spausdinimui išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų. Nauji duomenys taip pat atskleidžia grupę parlamentarų, kurie už parlamentines lėšas nusipirko daugiausiai kompiuterinės įrangos.

Parlamentaras Justas Džiugelis kreipėsi į Seimo kanceliariją, prašydamas komitetų ir komisijų posėdžius versti į gestų kalbą. „Mačiau viešą diskusiją apie poreikį versti posėdžius į gestų kalbą. Lygiai taip pat mačiau ir Seimo kanceliarijos nuogąstavimus, kad tai kainuos per daug ir nebus tiek žmogiškųjų resursų. Pasiūliau kanceliarijai tokį kompromisinį variantą versti tik komitetų ir komisijų posėdžius į gestų kalbą“, – Eltai teigė J. Džiugelis.

Konservatorių partijos narys, parlamentaras Justas Džiugelis dalyvaus kitąmet vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Apie tai politikas sekmadienį paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. „Mane iškėlė 40 skyrių iš 51 susirinkusių. Politika ne serialas, kad intriguočiau su „pamatysite kitoje serijoje” erzuliais vilkinant tiesius atsakymus į konkrečius klausimus. Šiandien galiu pasakyti, jog esu apsisprendęs kandidatuoti į Europos Parlamentą birželį“, – rašė J. Džiugelis.

Mažosioms alaus darykloms nuo kitų metų siūloma nebetaikyti 50 proc. mažesnio akcizo. Dėl to valstybės biudžetas per metus papildomai gautų apie 3 mln. eurų pajamų.   Tokią Akcizų įstatymo pataisą Seime registravo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Justas Džiugelis.  Jeigu Seimas pritartų, smulkiems aludariams būtų taikomas standartinis alaus akcizo tarifas – 8,6 euro už hektolitrą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Justas Džiugelis ketvirtadienį Seime patyrė traumą. Apie tai jis pranešė feisbuke.  „Mėgstu laužyti standartus. Pavyzdžiui, niekada nevaikščiojus patirti kelio girnelės traumą. Trumpai tariant, gavau smūgį iš kairės nuo durų, kurios sukėlė ne tik traumą, bet ir „žvaigždučių” mirgėjimą akyse. Žinia, kad viena bėda nevaikšto, šį kartą literaliai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) prašydami ištirti konservatoriaus Justo Džiugelio veiksmus, susijusius su specialios Darbo grupės išvadomis dėl darbo rinkos problemų, rašoma partijos pranešime spaudai.

 Valdantiesiems konservatoriams siūlant Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) vadovu skirti Justą Džiugelį, jis sako norėjęs vadovauti Biudžeto ir finansų komitetui (BFK), bet gerbia frakcijos sprendimą „Kadangi frakcija delegavo, teks prisiimti šią atsakomybę“, – Seime žurnalistams sakė J. Džiugelis.

Informacinių technologijų (IT) specialistų ir įmonių iš Rusijos ir Baltarusijos priėmimas Lietuvoje prasidės tik tada, kai bus patvirtintas saugiklių sąrašas, neleisiantis į šalį patekti nepageidaujamiems asmenims, sako Seimo Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti vadovas Justas Džiugelis.

Po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovo Ramūno Karbauskio ultimatumo – frakcijoje lieka jis arba Justas Džiugelis – pastarasis atsiprašo frakcijos seniūno. „Praėjus kelioms savaitėms nuo mano interviu vienai žiniasklaidos priemonei, kuriame, po intensyvios Seimo sesijos, nevengiau ir aštresnių pasisakymų, sulaukiau viešos frakcijos vadovo reakcijos.

Seimo narys Justas Džiugelis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo karčia patirtimi, ką teko patirti ligoninėje. Tiesa, pagalbos prireikė ne jam, o jo draugei. „Savaitgalis buvo visai ne toks, kokio tikėjausi. Turėjau važiuoti į Rygą susitikti su Dalai Lama, tačiau šeštadienį po pietų teko apsilankyti Respublikinėje Vilniaus universitetinėje arba, kitaip tariant, Lazdynų ligoninėje. Šįkart, kaip nekeista, skubios pagalbos prireikė ne man, o draugei.

Visas Lietuvoje veikiančias socialinių įmonių statusą turinčias bendroves turėtų patikrinti Finansinių nusikaltinų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), sako parlamentaras Justas Džiugelis. Pasak jo, šios tarnybos turėtų aiškintis, kaip ir kiek tokiose įmonėse įdarbinama neįgaliųjų ar kitų socialinės atskirties grupių asmenų, taip pat pasižiūrėti, ar tie žmonės dirba realiai, ar tik „popieriuje“. „Tik ne VMI (Valstybinei mokesčių inspekcija - BNS), kalbu apie FNTT ir STT.

29-erių metų Justas Džiugelis džiaugiasi tapęs, kaip jis sako, istorinio įvykio dalimi – jis tapo pirmuoju sunkią judėjimo negalią turinčiu žmogumi, kuris pateko į Seimą. Savo kūno nevaldantis būsimasis parlamentaras turi įgimtą raumenų atrofiją. Nors vyrui paklūsta tik jo plaštakos, tai jam nesutrukdė nei pradėti pelningus verslus, nei tapti parlamentaru. „Labai džiaugiuosi, kad tapau šio istorinio įvykio dalimi, kad žmogus su judėjimo negalia pirmą kartą atsirastų Seime.