dujotekanos

Praeitą savaitę Lietuvos politinio teatro žiūrovai galėjo toliau stebėti diskusiją tarp socdemų ir konservatorių. Grasinimai neremti mažumos vyriausybės, paramos atsisakymai, „tiltų nedeginimai“ ir „išreikštos viltys“ bei užkeikimai vieni kitiems susiprasti – idealiai tiktų prastos meksikietiškos melodramos siužetui. Ten sutuoktiniai skiriasi, taikosi, išduoda, prakeikia ir atsiprašo viens kito po tris kartus kiekvienoje serijoje. Beje – nepaprastai dramatiškai, patetiškai ir jausmingai.

Aiškėja, kad su aukščiausiais Rusijos valdžios sluoksniais ir slaptosiomis tarnybomis susiję asmenys gali valdyti Lietuvos politikus ir strategines šalies įmones.

Užsienio specialiųjų tarnybų priedangos organizacijų ir įmonių likvidavimo ar veiklos nutraukimo įstatymas Lietuvoje veikia septynerius metus. Tokius Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančius židinius privalo surasti ir jų veiklą per teismą nutraukti Valstybės saugumo departamentas, tačiau iki šiol nėra pranešta apie tokio tipo įmonių veiklos užkardymą.

Į verslininkų mūšį dėl Kauno termofikacinės elektrinės buvo įtraukti ir Saugumo departamento pareigūnai, rašo „Kauno diena“. Valstybės saugumo departamentas aktyviai dalyvavo Rusijos interesų sferoje esančių verslininkų varžytuvėse dėl Kauno termofikacinės elektrinės, o visam procesui dirigavo valstybininkais iki šiol save vadinantys asmenys. Tai atskleidžia vakar išviešinta parlamentinio tyrimo medžiaga, teigiama dienraštyje.

Vyriausybė rengiasi atlyginti Švedijos bendrovei „Svenska Petroleum Exploration“ tarptautinio arbitražo priteistus milijoninius nuostolius, tačiau ketina siekti, kad dalį sumos jai grąžintų Lietuvos naftos bendrovė „Geonafta“. Geonafta“ teigia to daryti neketinanti, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.Pasak Teisingumo ministerijos (TM) valstybės sekretoriaus Pauliaus Koverovo, vyriausybės pernai gruodį suburta komisija skolos „Svenska Petroleum Exploration“ (SPE) problemoms spręsti šią savaitę kr...

Aistros dėl vadinamojo VSD skandalo, rodos, pamažu rimsta, tačiau svarbiausios jo metu atsiskleidusios problemos niekur nedingo. „Kas toliau?“, - tokį klausimą kalbėdamasis su Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Algimantu Matulevičiumi kelia „Balsas.lt“. Parlamentarą kalbino Tomas Čyvas. - VSD veiklos tyrimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko, parlamentas patvirtino.

Prasidėjo rinkimų kompanija. Yra tradicinių dalykų, kurie kartojasi prieš kiekvienus rinkimus, yra ir naujų reiškinių. Neišvengiamai pasikartojanti tradicija, kad prieš kiekvienus rinkimus yra aptariami mano uošvės visuomeninės veiklos katalikų mokytojų sąjungoje reikalai. Šiandien “Respublika” vėl bando daryti tą patį, kaip naujieną pakartodama tai, ką apie ketverių metų senumo reikalus prieš metus  jau rodė R.Grinevičiūtė. Smagu, kad tik tiek mano tariamų “nusižengimų” ir tesurandama.

Tai, kad Lietuvos vadovui vėl neatsirado vietos pasauliniame ekonomikos forume – Šveicarijos Davoso kurorte - jau kelinti metai yra įprasta kalendorinė aktualija. Kiekvieną kartą tai tampa gera proga išreikšti atitinkamam prezidentui simpatijas ir antipatijas bei pasipiktinti, kad kokie nors arogantiški renginio organizatoriai mus nepagrįstai pamiršo.

Seimui pakartotinai pateiktose VSD pažymose minima daug garsių politikų – Darbo partijos atstovų, konservatorių, sociallliberalų, liberalcentristų. Pažymose itin daug dėmesio skiriama „Dujotekanos“ vadovo Rimanto Stonio įtakai politikams ir jo santykiams su dabartiniu G. Kirkilo patarėju Albinu Januška, rašo „Respublika“. Dienraščio žiniomis, Seimui pakartotinai pateiktose pažymose daugiausia minima Darbo partijos atstovų.

Politikų ir apžvalgininkų, nuogąstavusių, kad vien VSD vadovo pakeitimas nepakeis situacijos nei šalies saugumu besirūpinančioje institucijoje, nei skandalo sukrėstoje Lietuvoje, pildosi. Savųjų priebėga Juo labiau kad įtaką šalies valdymui turintys asmenys planuoja pasirūpinti nuo arenos besitraukiančiu VSD vadovu A. Pociumi. Gerai informuotų savaitraščio „Panorama“ šaltinių teigimu, jam ketinama atverti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, ne kartą minėtos saugumo skandalo kontekste, duris.

Energetikos klausimai vėl mūsų ekonominės ir politinės darbotvarkės viršūnėje. (Nors kada jie ten nebuvo?). Priklausomumas nuo išorinių energetikos šaltinių laikomas nacionalinio saugumo rizikos veiksniu; ir ypač jei priklausoma nuo vienintelio partnerio (valstybės). Kai neturi savo – rizika visada bus.