dubnikovas

Pastarosiomis dienomis milijonai Lietuvos gyventojų su nerimu laukia žinios iš valdžios – ar bus priimtas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis ir kaip stipriai ši nauja rinkliava smogs per būstą turinčių žmonių pinigines.  Apie tai šį vakarą TV3 laidoje – „Dėmesio centre“.  Vilnietis, daugiavaikis tėvas Tomas Baliūnas už savo namą Tarandėje iki šiol bankui yra skolingas apie 100 tūkstančių eurų.

Metinei infliacijai Lietuvoje priartėjus prie 3 proc. ji jau pasiekė normalų lygį, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, analitikas Marius Dubnikovas. „Manau, kad akivaizdu, kad su infliacija klausimas yra baigtas. (...) Įžengus į 3 procentų metinės infliacijos lygį galime kalbėti apie tai, kad tai jau yra normalus lygis ir žmonių gerbūvis tiesiog gerėja“, – pirmadienį BNS sakė M. Dubnikovas. Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – infliacija siekė 3,7 proc.

Vyriausybės mokesčių reformos pakete siūlomu nauju investavimo instrumentu – investicine sąskaita galėtų naudotis iki 50 tūkst. žmonių, mano Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.  Todėl jis siūlo neardyti dabar gerai veikiančios taupymo sistemos, leidžiančios pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.    „Investicinė sąskaita yra profesionalus instrumentas ir potencialiai ja šiai dienai galėtų pasinaudoti maksimum turbūt iki 40-50 tūkst.

Metinei infliacijai Lietuvoje liepą nukritus iki 7,4 proc., o defliacijai siekiant 0,2 proc., šie rodikliai ir toliau turėtų mažėti, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat pastebi, defliaciją kol kas jaučia tik mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad toliau mažėjančią infliaciją lemia atpigę energetiniai ištekliai, taip pat nukritusios žaliavų kainos.

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienženklio skaičiaus – 8,2 proc. – tai daugiausiai lėmė aukšta palyginamoji bazė, sako finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Anot jo, metų pabaigoje metinė infliacija gali būti artima nuliui ir pasieks tarptautinių finansinių institucijų rekomenduojamą normą: 2–2,5 proc. „Infliacija valgo savo uodegą – einame ant aukštos bazės, metinė infliacija mažėja.

Šių metų verslo nuomonės lyderių įtakos indekse – nemažai naujų vardų. Tarp dvidešimties aktyviausiai pastaruosius metus komunikavusių nuomonės lyderių atsidūrė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, „Brandnomikos“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Dėl tarptautinės bendruomenės ekonominių sankcijų karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai Lietuvos verslas praras apie 300 mln. eurų, gaunamų iš tarpusavio prekybos, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. „Verslas jau seniai suvokė, kad prekyba Rusijoje yra labai rizikingas veiksmas, prisiimama didžiulė rizika, aišku, dėl to auga pelningumas.

Alkoholio rinkoje vyksta persiskirstymas – ženkliai auga įvairių rūšių vyno bei degtinės pardavimai, o alus traukiasi iš vartotojų pasirinkimo. To priežastys yra vartotojų įpročių keitimasis, kuris paskatintas kultūriniais virsmais bei mokesčių politikos, kuri artimiausiu metu gali keistis ir dar sukelti papildomos rizikos, kad Lietuvoje verdamas alus bus pakeistas įvežtiniu.

Paskutiniu metu vis daugėja nuomonių, kad prekės artimiausiu metu brangs sparčiau nei iki šiol, nors infliacijos rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus jau dabar. Svarbiausios Pasaulio ekonomikos JAV metinė infliacija jau pasiekė 5,4 proc. ir buvo didžiausia per paskutinius 13 metų. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemija jau skaičiuoja beveik 5 proc. metinės infliacijos ir metų pabaigoje galime matyti skaičius 6-7 proc. punktų rėžyje.

Tikrą patirtį apie kainas, matomas parduotuvėje, turguje, grožio salone, autoservise ar kitose vietose, oficiali statistika atspindi ne visada. Tačiau net ir ji rodo, kad dabar prekės ir paslaugos Lietuvoje brangsta sparčiausiai nuo pat 2017 m. Specialistai įspėja, kad kainų augimas gali būti dar didesnis, ir pataria, ką daryti, kad pinigai nenuvertėtų. Vasaros pradžioje Lietuvos bankas (LB) prognozavo, kad infliacija arba kainų augimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,2 proc.

Paramos dalybos iš naujo 150 mln. eurų valstybės subsidijų paketo kol kas lūkesčių nepateisina, sako kai kurie analitikai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šią savaitę skelbė, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms jau paskirstyta 27 mln. eurų subsidijų, o paraiškų, pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, gauta už 52 mln. eurų. „Lūkesčiai buvo didesni, ypač turint omenyje pirmojo karantino metu išmoktas pamokas. Matome, kad vis tik procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip galėtų vykti.

Perteklinės Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės lemia, kad ima „pūstis“ nekilnojamo turto (NT) ir akcijų rinkų burbulai, kurie tikėtina, kad sprogs. Ekonomistai, antradienį verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020” diskutavo, kaip tai sustabdyti ir išvengti nuostolių. Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad šiuo metu sunku prognozuoti, kokių ekonomikos scenarijų reikėtų laukti, viskas keičiasi labai greitai.

Šiemet, pavasarį buvo prognozuojama, kad atlyginimai šalyje mažės. Tačiau prabėgus 3 mėnesiams situaciją matome visiškai kitokią. Tautiečių pajamos auga greičiau negu buvo tikėtasi. Ekonomistai tikina, kad esant palankiai situacijai, metų pabaigoje galime tikėtis dar didesnių algų. „Sodros“ duomenimis birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų. Be to, liepą 14 tūkst.

Koronovirusas Lietuvoje sukėlė ekonominę krizę, dėl to prognozuojama, kad šalies ekonomika šiemet smuks. Visgi, kai kurie sako, kad blogiausia jau yra praeityje ir dabar galime kiek lengviau atsipūsti. Ar tikrai taip yra, pokalbis su ekonomistais Indre Genyte ir Mariumi Dubnikovu.

Lietuvoje balandį fiksavus 0,1 proc. infliaciją, ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad tai lėmė degalų kainų kritimas. Jo teigimu, tikėtina, jog ateityje mažės ir kitų prekių bei paslaugų kainos.  „Labai tikėtina, kad ateinančiais mėnesiais matysime stiprėjančią tendenciją kainų mažėjimo linkme. Panašu, kad degalų kainos gali įsitvirtinti ilgam laikui panašiame lygyje. Palyginti su pernai, tas skirtumas bus tikrai reikšmingas ir sekančiais mėnesiais“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas kritikuoja valstybės paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam smulkiam verslui dalybas. Jis siūlo labiau remti verslius žmones, o ne visiems atseikėti vienodai.   „Dabar yra tokia rizika, kad bus susikoncentruota remti žmones, kurie jau nebeturi darbo. Bet tokiu būdu skatinsime žmones laukti, kol kažkas duotų. Bet jeigu remtume veiklius žmones, kurie kuria pridėtinę vertę, pasirūpina savimi.

Nerimas dėl koronaviruso nerimsta. Jis ir toliau plinta reikalaudamas vis daugiau gyvybių. Ekonomistai kalba, kad virusas turės rimtų padarinių pasaulio ekonomikai, tačiau rezultatai paaiškės tik kiek vėliau. Prognozuojama, kad turėtų pigti net kasdienio naudojimo prekės, kuras. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir ekonomistas Marius Dubnikovas. Visas pasaulis nerimauja dėl to koronaviruso.

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei žmonių, kuri reikalauja paramos, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Priekaištai, kad NPD didinimas yra lėtinamas, mainais į tai siūlomi vaiko pinigai.

Visą gyvenimą teko sieti su Kaunu ir Kauno rajonu, o dabar ir būti Kauno regiono plėtros tarybos nariu, todėl matant įsisiūbuojančias diskusijas norisi išsigryninti argumentus, kurie sprendimai galėtų vesti link didesnės perspektyvos. Pradžiai truputį įdomiųjų skaičių. Kauno rajono plotas yra 1496 kvadratinių kilometrų, o miestas užima 158 kvadratinius kilometrus. Abu sudėjus kas yra lygu 1654 kvadratiniai kilometrai ir tai labai panašu Londono plotui, kuris sudaro 1572 kvadratinius kilometrus.

Leidimas teikti elektroninių mokėjimų paslaugas JAV interneto milžinės „Google“ bendrovei Lietuvoje yra šalies, dedančios daug pastangų pritraukti inovatyvius finansinių technologijų (fintech) rinkos dalyvius, pergalė, teigia Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas. Marius Dubnikovas taip pat pabrėžė, kad viena priežasčių, paskatinusių „Google“ siekti visoje Europos Sąjungoje (ES) galiojančios licencijos Lietuvoje, yra chaotiškas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES.

Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius alkoholio pardavimus, kyla klausimas: kokie alkoholio suvartojimo skaičiai bus paskelbti, ar Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) toliau pieš augančias projekcijas? Pagal skelbiamas dabartines tendencijas galima prognozuoti, kad 2017 metais legali alkoholinių gėrimų rinka turėtų...

Sekmadienį nuvilnijo Prancūzijos prezidento rinkimai, kuriuos sekė viso pasaulio žiniasklaida, investuotojai bei savo ateitimi besidomintys žmonės. Taip pat, šiuos rinkimus buvo galima įvardinti, kaip egzaminas Europos sąjungos gyventojams, kurių buvo paklausta ar norite gyventi pagal bendrystės principus, kurie skatina laisvą žmonių ir pinigų judėjimą, ar sekti populistinius separatistinius siekius.

Kareivis Šveikas yra pasakęs, kad ta valdžia, kuri pabrangina alų – ilgai neišsilaikys. Valstiečiai atrodo žengia panašiu keliu, nes užsimojo į aukštumas pakelti alkoholio kainas. Visų pirma, tai radikalios pataisos, kurios greičiausiai ne tik, kad nesuvienodins rinkos sąlygų, bet, greičiausiai, pakenks biudžetui ir paskatins tautiečius važiuoti apsipirkinėti į Lenkiją.

Vyriausybės sprendimas gelbėti valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) tik pratęs įmonės agoniją, valstybei toliau neprasmiškai leidžiant pinigus, sako finansų analitikas. Anot Mariaus Dubnikovo, bandymas gaivinti LJL tik atitolins jos bankrotą, nes rinka ir toliau išlieka nepalanki, joje yra laivų perteklius. „Sunku pasverti, ar sprendimas turės kažkokios apčiuopiamos naudos.