dronai

Ukrainos oro pajėgos naktį į trečiadienį pranešė numušusios 14 rusų atakos dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai praėjusią naktį atakavo Ukrainą viena balistine raketa „Iskander-M“, keturiomis valdomomis aviacinėmis raketomis Ch-59/Ch-69 ir 20 dronų „Shahed“. Pavyko numušti 14 dronų Odesos, Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko, Chmelnyckio, Čerkasų, Vinycios ir Rivnės srityse. Raketomis Rusija atakavo uosto infrastruktūrą Odesos regione.

Rusijos Belgorodo ir Kursko sričių administracija paskelbė, kad regione susiduriama su elektros ir vandens tiekimo problemomis „dėl išorinio poveikio“. Rusijos pajėgos daugiau nei du metus apšaudo Ukrainos civilinę infrastruktūrą, taip bandydama palaužti ukrainiečių ryžtą kovoti su okupacinėmis pajėgomis.

Ukraina sunaikino bepiločių orlaivių bazę Krasnodaro srityje, Rusijos pietuose, informuoja dpa. Apie tai sekmadienį socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinės jūrų pajėgos. Palydovinės nuotraukos patvirtino, kad buvo sunaikinti dronų sandėliai, treniruočių infrastruktūra ir kontrolės punktai. Krasnodaro sritis yra į rytus nuo Rusijos neteisėtai aneksuoto Ukrainos Krymo pusiasalio.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos penktadienio naktį dronais atakavo Rusijos Federacijos Krasnodaro kraštą ir Adygėjos Respubliką, rašo Rusijos „Telegram“ kanalas „Astra“. Pranešama, kad bepiločiai orlaiviai atakavo Jeiską, kur yra karinis aerodromas. Po dronų atakos mieste kilo gaisras. Yra nuostolių Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas savo „Telegram“ rašė, kad infrastruktūros objektai patyrė masinę ataką. Krasnodare buvo apgadintas katilinės pastatas.

Perkant žvalgybinius dronus iš Lietuvos gamintojų nereikės skelbti viešųjų konkursų. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Ministrų kabinetas, pritaręs Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui. Vyriausybės nutarimu numatoma, jog siekiant apsaugoti esminius nacionalinio saugumo interesus, Gynybos resursų agentūra (GRA), pirkdama žvalgybinius, FPV ir kitus lietuviškus bepiločius orlaivius, galės netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir neskelbti viešo konkurso.

Lietuvos kariuomenėje pirmą kartą surengtas vadinamųjų FPV dronų valdymo instruktorių kursas. Jame dalyvauja apie dešimt karių, jie taps instruktoriais ir apmokys kitus karius įvairiuose savo vienetuose, BNS nurodė kariuomenė. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje prasidėjęs kursas tęsis apie dvi savaites.

Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) už 1,5 mln. eurų bus nupirktas šimtas kvadrokopterių – ketursraigčių dronų. Trečiadienį Vyriausybė posėdžio metu nusprendė skirti šią sumą Lietuvos šaulių sąjungai bepiločių orlaivių pajėgumo vystymui stiprinti. Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis BNS teigė, kad pinigai yra skirti Gynybos resursų agentūrai, kuri pagal šaulių parengtas ir suderintas technines specifikacijas turėtų įsigyti daugiau kaip 100 vienetų žvalgybinių daugiafunkcių kvadrakopterių.

Iš karo Ukrainoje mokosi ne tik mūsų kariai, bet ir gynybos pramonės įmonės. Jos kuria ir testuoja įvairius dronus, bepiločius ir jų komponentus. Dabar gamintojai bando prisibelsti į kariuomenės ir ministerijos duris – sako, kad galėtų mūsų kariams gaminti kone viską, kas pasiteisino Ukrainos fronte. Bet pramušti ledus Lietuvoje vis dar sudėtinga. Nors ministerija paskelbė, kad įlies pirmuosius pinigus lietuviškų dronų vystymui, tačiau skiriama tik simbolinė suma.

Penktadienio naktį bepiločiai orlaiviai atakavo naftos saugyklą Rusijos Krasnodaro krašto Temriuko rajone. Po išpuolio kilo didžiulis gaisras, skelbia vietos valdžia. Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas „Telegram“ paskelbė, kad šiuo metu dega 3 cisternos su naftos produktais. Regiono vadovas praneša, kad gaisrui priskirtas aukštas sudėtingumo lygis.  Yra nukentėjusiųjų „Tarp naftos bazės darbuotojų yra nukentėjusiųjų, jiems teikiama medicininė pagalba.

JAV kariuomenė iš karo Ukrainoje suprato, kad turi problemų dėl dronų keliamos grėsmės, su kuria turima amunicija negalėtų efektyviai kovoti. Apie tai apžvalgoje rašo „The Telegraph“. Dronus naudoja karo reikmėms Plataus masto Rusijos karas su Ukraina, prasidėjęs 2022 m. vasarį, privertė abi konflikto puses daug investuoti į mažyčius sprogmenų prikrautus bepiločius orlaivius.  Praėjus daugiau nei dvejiems karo metams, ukrainiečiai kas mėnesį panaudoja net 100 tūkst.

Du dronai nukrito į naftos saugyklos teritoriją Livnų mieste, Oriolo srityje, Rusijoje. Apie tai „Telegrame“ pranešė Oriolo srities gubernatorius Andrejus Kličkovas. „Šį rytą per dar vieną masinę ataką Oriolo srityje dronas nukrito į degalinės teritoriją Livnų mieste. Buvo apgadinta dalis administracinio pastato fasado, o gelbėjimo tarnybos ir miesto administracija nedelsdamos atvyko lokalizuoti ir likviduoti padarinių.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje šeštadienį rengiamos dronų konstravimo dirbtuvės. Kūrybinėse dirbtuvėse dronus konstruos ir išbandys Lietuvos šaulių sąjungos atstovai bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojai. „Dronų naudojimas sparčiai vystosi ir darosi vis labiau aktualus tiek įvairiose kasdieninio gyvenimo veiklose, tiek šalies saugumo kontekste. Todėl specialistų, išmanančių bepilotį transportą poreikis vis labiau auga.

Ankstesniuose karo etapuose Ukraina savo karinius išteklius sutelkė į karinius taikinius, pavyzdžiui, degalų sandėlius netoli fronto linijos ar strateginius aerodromus, kol Vakarų sąjungininkės stengėsi ir toliau užsukti Rusijos pinigų kranelį. Tačiau sankcijos turėjo tik ribotą poveikį Rusijos pelnui ir ekonomikai. Dabar Ukraina imasi veiksmų į savo rankas ir, užuot pasikliovusi Vakarų sankcijomis, fiziškai puola Rusijos energetikos infrastruktūrą.

Penktadienį vyks Krašto apsaugos ministerijos (KAM) organizuojama kasmetinė dronų diena, kurios metu Kyviškių aerodrome bus pristatomos Lietuvos gamintojų sukurtos bepiločių orlaivių sistemos. Renginio „Dronų diena 2024“ metu taip pat bus aptariama bepiločių orlaivių svarba gynybos ir saugumo kontekste, jų vystymo perspektyva Lietuvoje ir panaudojimo galimybės krašto apsaugos sistemoje.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį pateikė keturias priemones, kuriomis bus plėtojama dronų (bepiločių orlaivių) sistema Lietuvoje. Tarp šių priemonių – dronų kompetencijos centras (pramintas dronų „Regitra“), dronų pramonės skatinimas, papildomas finansavimo skyrimas Šaulių sąjungai, bei kitos priemonės.

Nors dronų technologija ypač išpopuliarėjo po karo Ukrainoje pradžios, Lietuvoje vystoma nuo 2002 metų. Ateinančiais metais dronų vystymui planuojama skirti nuo 30 iki 35 mln. eurų – anksčiau, jo manymu, nepakankamas išlaidas kritikavęs Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog daugiau pinigų šiuo metu skirti neįmanoma.  Pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu Lietuvos kariuomenės atstovas brg. Gen. Žilvinas Gaubys atskleidė, jog Lietuvoje vystomi visų tipų dronai.

Rusijos Belgorodo ir Kursko sričių teritorijos buvo atakuojamos bepiločiais orlaiviais, raketomis ir reaktyviniais sviediniais. Tai pranešė „RIA Novosti“, „Astra“, „Mash“, rašo portalas „rbc.ua“. Esą Rusijos oro gynyba numušė kelis taikinius, artėjusius prie Belgorodo. Srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas teigia, kad buvo sužeisti 8 civiliai ir apgadinta daugiau kaip 50 privačių namų valdų.

Rusijoje studentai verčiami atlikti „praktiką“ karo pramonės įmonėse ir atsisakius yra grąsinima išmesti iš universiteto. Jaunuoliai įtaria, kad ten reikės rinkti dronus. Taip pat panašu, kad darbintis dabar gali ne vien studentai, bet ir vaikai nuo 14 metų. Rusijoje nuskambėjo siūlymas pamokas perkelti į vakarą tam, kad mokiniai turėtų laiko dirbti fabrikuose.

Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad pernakt sunaikino 12 rusų dronų.  Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 13 atakos dronų „Shahed-131/136“, paleistais iš Rusijos Kursko srities. Ukrainiečiai numušė 12 dronų virš Sumų srities. Regiono karinė administracija pranešė, kad rusai smogė energetikos objektams, todėl kai kuriose srities dalyse nutrūko elektros ir vandens tiekimas.

Rusijos pajėgos praneša naktį į penktadienį vėl atrėmusios Ukrainos dronų ataką. Iš viso oro gynyba numušė šešis bepiločius, tinkle „Telegram“ pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Šiais duomenimis, penki dronai numušti virš Rusijos Belgorodo srities pasienyje su Ukraina, o vienas – virš Krymo pusiasalio. Apie žalą ministerija informacijos nepateikė.

Per kelis mėnesius trunkantį Rusijos artilerijos apšaudymą buvo smarkiai nuniokotas strategiškai svarbus Časiv Jaro miestas Rytų Ukrainoje, rodo nauja „The Associated Press“ (AP) gauta dronu filmuota medžiaga. Joje matyti, kad nenukentėjusių pastatų kone nelikę, namai ir savivaldybės įstaigos apdegę, o tarp žaliuojančių pievų ir miškų įsikūręs miestas, kuriame kadaise gyveno per 12 tūkst. gyventojų, dabar yra beveik visiškai apleistas.

Elitinis Ukrainos dalinys surengė trijų dienų misiją, kurios tikslas buvo pagrobti 1,1 mln. eurų vertės rusišką tanką, kuriame, kaip įtariama, buvo gabenama slapta technologija. Portalas „The Sun“ skelbia, jog 12-oji „Azovo“ brigada turėjo vieną tikslą – rizikuodami gyvybe prasmukti per fronto liniją ir pavogti tanką T-72, nes Kyjivas baiminosi, kad šis tankas gali įveikti bepiločius lėktuvus.

Nuo karo Ukrainoje pradžios, ypatingą vaidmenį užėmė vadinamieji dronai – Rusijos federacijai sunaikinus ukrainiečių tankus, tai tapo viena pagrindinių kovos priemonių. Vis dėlto, dronų panaudojimas gali būti itin platus – jie dažnai naudojami ir civiliniame gyvenime. Dronų mokslininkas Dr.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad praėjusią naktį šalies pajėgos keliuose vakariniuose regionuose numušė 17 Ukrainos paleistų bepiločių orlaivių. „Oro gynybos sistemos perėmė ir sunaikino septyniolika Ukrainos bepiločių orlaivių“, – sakoma ministerijos pranešime „Telegram“. Pasak ministerijos, dauguma bepiločių orlaivių buvo numušti su Ukraina besiribojančiuose regionuose: devyni buvo numušti Brianske, trys – Kurske ir du –Belgorode.

Ukraina atitraukia amerikietiškus tankus „Abrams M1A1“ iš fronto linijos. Viena iš priežasčių – tai, kad okupantai aktyviai naudoja bepilotes skraidykles, rašo UNIAN. Kaip praneša naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi dviem kariniais šaltiniais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2023 metų sausį gavo iš JAV 31 tanką „Abrams“. Jie buvo naudojami priešo armijos gynybai pralaužti.

Ukrainos dronai naktį smogė ir apgadino didelę Rusijos plieno gamyklą, agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis Kyjivo žvalgyboje. Svarbiausi įvykiai: 23:48 | Keičiasi Ukrainos pasų išdavimo tvarka Ukrainos ministrų kabinetas priėmė sprendimą, pagal kurį 18-60 metų vyrai galės gauti užsienio valstybių ir Ukrainos pasus tik Ukrainos teritorijoje, rašo UNIAN.

Sekmadienio naktį virš Libano buvo numuštas Izraelio dronas, anksti pirmadienį pranešė Izraelio gynybos pajėgos (IDF). Į Libano oro erdvėje veikusį droną buvo paleista raketa „žemė-oras“, „Telegram“ kanale pranešė IDF. Nepilotuojamas orlaivis buvo pamuštas ir nusileido Libane, pranešė IDF. Naikintuvai smogė į raketos paleidimo vietą, pridūrė kariuomenė. Šios informacijos iš pradžių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Latvijos inicijuota koalicija jau surinko 500 mln. eurų Ukrainai skirtiems dronams, informavo Gynybos ministerija. Vadinamajai dronų koalicijai Latvija vadovauja drauge su Jungtine Karalyste. Antradienį Latvijos vyriausybė nusprendė išsiųsti Ukrainai pirmąją didelę koalicijos dronų partiją. Vasario 14 dieną kartu su Latvija ketinimų prisijungti prie dronų koalicijos raštą pasirašė Ukraina, Lietuva, Nyderlandai, Estija, Švedija, Danija ir Vokietija.

Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė pernakt sunaikinusios devynis rusų dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą devyniais atakos dronais „Shahed“, paleistais iš okupuoto Krymo. Visi devyni dronai buvo numušti virš Mykolajivo, Chersono, Chmelnyckio, Poltavos, Čerkasų ir Dnipropetrovsko sričių.

Penktadienio naktį keturi dronai atakavo Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklą Rostovo srityje (RF). Tai pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Kaip pažymima, regiono gubernatorius pareiškė, kad naktį Novošachtinske buvo sunaikinti keturi dronai. Pasak jo, nukentėjusiųjų nėra, žalos nepadaryta. Valdininkas nepatikslino, kokį konkrečiai objektą atakavo dronai. Žiniasklaidos teigimu, visi dronai atakavo Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklą.

Su britų technologijų flagmanu „Lockheed Martin“ ir  Vokietijos kariuomene (Bundesveru) dirbanti Norvegijos dronų skrydžių ir gamybos bendrovė „Nordic Unmanned“ Lietuvoje ieško partnerių, su kuriais galėtų kurti dronų sistemas, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Susitikę su optikos gaminių prekių ženklo „Brolis“ valdytojais „Nordic Unmanned“ atstovai mato daug potencialo dirbti kartu: „Jie turi profesionalias gamybos ir testavimo patalpas, dirba su gynybos pramone.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma leisti saugumui svarbioms organizacijoms įsigyti bei testavimui naudoti ar kitoms šalims perduoti dronus, kuriuose naudojami gamintojų iš Kinijos komponentai. Už projektą balsavo 77, prieš 3, susilaikė 21 parlamentaras. Siūlyme numatyta, kad organizacijos įsigytus dronus, kuriuose yra kiniškų komponentų, galėtų perduoti kaip paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Ukraina milžiniškais kiekiais perkasi dronus iš Kinijos, kuriuos vėliau naudoja šios šalies sąjungininkės Rusijos pozicijų fronte apšaudymui. Naujas tyrimas parodė, kad ukrainiečiai sugebėjo ne tik įsigyti dešimtis tūkstančių bepiločių, bet ir sukurti tikrą tiekimo ir atsarginių dalių aprūpinimo liniją, rašoma „The Wall Street Journal“. Apie tai, kad Iranas ir Kinija tiekia tūkstančius dronų Rusijai, kuri vėliau juos naudoja Ukrainos miestų apšaudymui buvo atliktas ne vienas žiniasklaidos tyrim...

Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 20 rusų dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai antradienio naktį paleido į Ukrainą 20 atakos dronų „Shahed“ iš okupuoto Krymo ir Rusijos Primorsko Achtarsko rajono, taip pat keturias raketas S-300 iš okupuotos Donecko srities dalies. Visi 20 dronų buvo sunaikinti virš Odesos, Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko, Poltavos, Vinycios ir Lvivo sričių.

Naktį į antradienį kelios Rusijos smogiamųjų dronų grupės atakavo vakarines Ukrainos sritis. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Agentūros korespondentas informavo apie sprogimus Chmelnyckio srityje. „Lvivo srityje dirba oro gynyba. Dar viena „šahedų“ grupė juda iš Ternopilio srities į Lvivo sritį. Likite saugioje vietoje", - parašė "Telegram" kanale Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.

Rusija sekmadienį pranešė, kad virš savo pasienio Belgorodo ir Briansko sričių, kurios nuolat nukenčia nuo atakų, sunaikino 15 Ukrainos dronų. „Oro gynyba perėmė ir sunaikino 15 Ukrainos dronų virš Belgorodo ir Briansko sričių“, – pranešė Rusijos kariuomenė, pridūrusi, kad 12 iš jų buvo sunaikinta virš Belgorodo srities.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 17 rusų dronų. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai sekmadienio naktį paleido į Ukrainą raketą Ch-31 iš okupuotos Luhansko srities dalies, balistinę raketą „Iskander-M“ iš okupuoto Krymo ir 17 atakos dronų „Shahed“, taip pat iš Krymo. Visi dronai buvo sunaikinti virš Charkivo, Dnipropetrovsko ir Poltavos sričių.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva Ukrainai artimiausiu metu ketina nupirkti 3 tūkst. lietuviškų dronų. „Krašto apsaugos ministras mane informavo, kad artimiausiu metu Lietuva per Krašto apsaugos ministeriją už 2 mln. eurų nupirks apie 3 tūkst. papildomų lietuviškų fpv dronų Ukrainai, kurie tikimės, kad frontą pasieks dar šįmet“, – penktadienį po susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu teigė I. Šimonytė.

Penktadienio naktį dronai atakavo karinį aerodromą Morozovske, Rostovo srityje, Rusijos Federacijoje. Apie išpuolį „Telegram“ pranešė Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas, rašo „Ukrainska Pravda“. Liudininkai pranešė apie daugybę bepiločių orlaivių ir suskaičiavo daugiau kaip 60 sprogimų. Keliose vietovėse dingo elektra. Pažeista elektros pastotė V. Golubevas patvirtino „masinį išpuolį“ Rostovo srities Morozovsko apylinkėse.

Rusija agresyviai atakuoja Ukrainos civilius strateginės reikšmės objektus, žinodama, kad savo teritorijoje faktiškai niekuo rimtai nerizikuoja. Ukrainiečio karybos eksperto teigimu, kažkuriuo metu tai gali pasikeisti – jeigu pavyks sukurti atgrasymo ginkluotę, kuri priverstų Kremlių pagalvoti prieš atakuojant. Ir tai būtų ne branduolinis ginklas ar kitos sunkiai gaunamos ir brangiai kainuojančios ginkluotės, o jau dabar masiškai gaminami dronai.

Praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo Rusijos invazijos, dronų gamyba, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, tampa vis svarbesnė Ukrainai. Ypač koviniai bepiločiai parodė „puikių rezultatų naikinant Rusijos karinį potencialą užnugaryje“, sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą savo tradiciniame kreipimesi. Todėl jis vėl susitikęs su vyriausybės ir kariuomenės atstovais. „Mūsų gynybos pramonė turi gaminti būtent tai, ko reikia karui, – kalbėjo prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda šaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje. VGT nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Penktadienį Rusijos pasienio mieste Belgorode į daugiaaukštį gyvenamąjį namą įsirėžė ukrainiečių bepilotis orlaivis, dėl to žuvo vienas žmogus ir dar du buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. „Dronas įsirėžė į daugiabutį namą. Dėl sprogimo, deja, žuvo žmogus. Du žmonės buvo sužeisti“, – sakė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Marijampolėje vyras pirkėjui perdavė šešis dronus, tačiau pinigų už juos taip ir nesulaukė. Kaip pranešė Marijampolės apskrities policija, ketvirtadienį, apie 9 val. 18 min., Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 38 metų vyro pranešimą. Jame teigiama, kad vasario 21-osios vakarą, apie 21 val. 30 min., Marijampolėje, P. Armino gatvėje esančioje degalinėje, pareiškėjas susitiko su tariamu pirkėju ir jam perdavė 6 vienetus dronų.

 Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma leisti saugumui svarbioms organizacijoms įsigyti bei testavimui naudoti ar kitoms šalims perduoti dronus, kuriuose naudojami gamintojų iš Kinijos komponentai. Po svarstymo už projektą balsavo 75, susilaikė 2, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje. VGT nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Prezidentui pirmadienį šaukiant Valstybės gynimo tarybą (VGT) dėl dronų pajėgumų vystymo, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas teigia, kad šalies dronų pramonė galėtų gaminti daugiau, jeigu gautų didelių užsakymų. „Jeigu dabar bus padarytas pirmas užkūrimas (didelis užsakymas – BNS) gynybos pramonės dronų srityje, tai viskas normalizuosis ir mes turėsime gerai veikiantį laikrodį“, – pirmadienį LRT radijui sakė asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.

Karo Ukrainoje metu vis didesnį vaidmenį užima mūšio lauke naudojami dronai. Jie gali būti naudojami puolimui ir pavyzdžiui, naikinti tankus, bet taip pat būna naudojami filmavimui ir fotografavimui, krovinių pristatymui oru. Šia technologija itin susidomėjo ir Lietuvos kariuomenė. Lietuvos ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2024“ savo įžvalgomis pasidalino Ernestas Žvaigždinas, gynybos startuolio „Broswarm“ įkūrėjas.

Vyriausybė padėjo užpildyti komunikavimo spragą tarp Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir dronų gamintojų, o pradėjus dirbti naujam krašto apsaugos ministrui dronų pajėgumų vystymas turėtų būti sudėliotas galutinai, teigia premjerė.