dronai

Į Dniprą šiandien skridusios rusų raketos pataikė į daugiabučIUs. Taip sužeidė bent 13 žmonių – kaip tik tą dieną, kai Ukraina mini 90-ąsias Holodomoro – sovietų dirbtinai sukelto bado, pražudžiusio milijonus ukrainiečių, metines. Šią dieną pagerbti mirusiųjų ir atvežti dovanų į Kyjivą atvyko Lietuvos, Lenkijos ir Belgijos premjerai. Pastarasis šaliai pažadėjo ir 10 itin pažangių dronų. Ukraina mini 90-ąsias Holodomoro metines.

Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje antradienį buvo surengta drono ataka, pranešė Kremliaus įsteigta valdžia ir pridūrė, kad Maskvos pajėgos šiame pusiasalyje yra „parengtyje“. Šis smūgis buvo surengtas Kyjivui paskelbus dar vieną teritorinę pergalę ir praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Maskva pareiškė stiprinanti savo pozicijas Krymo pusiasalyje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo Vakarams riboti dvigubos paskirties prekes, kurias Iranas galėtų panaudoti gamindamas dronus, tiekiamus Rusijai karui Ukrainoje. „Tikrai nekyla abejonių, kad dronai, kurie yra naudojami prieš Ukrainą, yra Irane gaminti. Dabar pasirodo informacijos, kad dronus gaminant yra naudojamos vakarietiškos technologijos.

Ukrainiečių karinės žvalgybos atstovai antradienį skelbia aptikę informacijos, kad iranietiški dronai, kuriuos Rusija naudoja atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir civilinius taikinius, galėjo būti rusams pristatyti po vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo invaziją. „Drono „Mohajer-6“ propeleris buvo pagamintas tik šių metų vasarį... O dar prireikė laiko pristatyti jį į Rusijos Federaciją.

Irano užsienio reikalų ministras šeštadienį pirmą kartą pripažino, kad jo šalis siuntė Rusijai bepiločių lėktuvų, tačiau tvirtino, kad jie buvo perduoti prieš Maskvai pradedant karą Ukrainoje. Tokie Irano užsienio reikalų ministro Hosseino Amiro-Abdollahiano komentarai nuskambėjo po kelis mėnesius Teherano skelbtų painių pranešimų, Rusijai dronais atakuojant Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir civilinius taikinius.

Praėjusią savaitę Izraelio karinės oro pajėgos smogė Dimaso oro uoste įsikūrusiai Irano dronų gamyklai, o „New York Times“ atskleidė, kad žydai teikia Ukrainai reikalingus žvalgybos duomenis, padedančius sunaikinti Rusijos naudojamus iraniečių bepiločius.

Apžiūrėti dronų viename kariniame centre Baltarusijos vakaruose penktadienį atvykęs Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka tikino, kad Minskas nesirengia įsitraukti į Rusijos konfliktą su Ukraina. Artimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui buvo pademonstruoti Baltarusijoje pagaminti dronai, kurie, pasak A. Lukašenkos, potencialiai gali „uždengti“ pasienį su Ukraina.

Iranas paragino Ukrainoje esančius savo piliečius palikti šalį ir vengti kelionių į ją dėl „intensyvėjančių karinių susirėmimų ir didėjančių neramumų“, rašo CNN. „Dėl intensyvėjančių karinių susirėmimų ir padidėjusių neramumų Ukrainoje Irano piliečiams primygtinai rekomenduojama nevykti į šią šalį. Tuo pat metu visiems Ukrainoje gyvenantiems iraniečiams patariama išvykti iš šalies, kad būtų apsaugota jų gyvybė ir saugumas“, – cituojamas Irano užsienio reikalų ministerijos pranešimas.

Europos Sąjunga susitarė dėl sankcijų trims asmenims ir vienam subjektui, atsakingiems už iranietiškų dronų, kurie naudojami kare Ukrainoje, tiekimą Rusijai, ketvirtadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Čekija. „Po tris dienas trukusių derybų ES ambasadoriai susitarė dėl priemonių prieš subjektus, tiekiančius iranietiškus dronus, smogiančius Ukrainai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti valstybė narė. Sankcijos įsigalios ketvirtadienį.

Rusija trečiadienį įspėjo Jungtines Tautas netirti įtariamų iranietiškų dronų smūgių Ukrainoje ir prisijungė prie Irano, neigdamos ginklų kilmę, Europos Sąjungai rengiant naujas sankcijas. Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė sušaukė uždarą Saugumo Tarybos posėdį dėl įtariamo dronų pardavimo Rusijai, kurį jos pavadino JT ginklų apribojimų Iranui pažeidimu.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store trečiadienį apkaltino „užsienio žvalgybos“ tarnybas dėl sąsajų su pastaruoju metu šalyje įvykusiais „nepriimtinais“ dronų skraidinimais, netiesiogiai besdamas pirštu į Maskvą. Anksčiau trečiadienį Norvegijos policija paskelbė sulaikiusi rusą – prezidento Vladimiro Putino artimo patikėtinio sūnų – ir apkaltino jį neteisėtu drono skraidinimu Svalbardo salyne, esančiame geopolitiškai svarbiame Arkties regione.

Ukraina trečiadienį po šią savaitę įvykdytų rusų atakų, per kurias buvo naudojami vadinamieji dronai kamikadzės, pranešė, kad jos kariuomenė per kiek daugiau nei mėnesį numušė daugiau nei 220 Irane pagamintų dronų. „Nuo rugsėjo 13 dienos, kai Ukrainos teritorijoje pirmą kartą buvo numuštas Irano gamybos dronas kamikadzė „Shahed-136“,.. oro pajėgos ir kiti Ukrainos gynybos pajėgų komponentai sunaikino 223 tokio tipo bepiločius orlaivius“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Iranas Rusijai pažadėjo tiekti raketas ir daugiau bepiločių orlaivių, rašo „Reuters“. Anot naujienų agentūros, tai patvirtino du aukšto rango Irano pareigūnai ir du diplomatai. Kaip rašoma straipsnyje, Irano ir Rusijos susitarimas buvo sudarytas spalio 6 d., kai Irano viceprezidentas Mohammadas Mokhberas ir keli kiti pareigūnai apsilankė Maskvoje.

Netoli Kyjivo per Irano gamybos dronų ataką buvo sužeistas žmogus, trečiadienį pranešė srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba. Dronų ataka įvykdyta prieš Bila Cerkvos miestą, esantį į pietvakarius nuo sostinės. „Naktį priešas smogė Bila Cerkvai „Shahed-136“ tipo dronais kamikazėmis“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė O. Kuleba. Per ataką buvo sužeistas žmogus, apgadinta infrastruktūra, sakė jis.

Dronai kamikadzės, kuriuos Iranas perdavė Rusijai, mūšio lauke patyrė daugybę gedimų, rašo „Ukrinform“, remdamasi JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja politikai teigimu. „Mes turime tam tikrų įrodymų, kad bepiločiai orlaiviai, kuriuos perdavė Iranas, patyrė daugybę gedimų mūšio lauke Ukrainoje“, – sakė Sasha Baker. Be to, ji pridūrė, kad nėra jokių detalių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Iranas pasiekė tam tikrų laimėjimų karinių technologijų srityje.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį pasirašė sutartį dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo iš Lenkijos įmonės. Už Lietuvos piliečių suaukotus pinigus iš Lenkijos įmonės „WB Group“ bus įsigyjamos dronų sistemos „Warmate“, jos bus perduotos Ukrainai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį su Lenkijos įmone pasirašys sutartį dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo. Kaip teigia KAM, už Lietuvos piliečių suaukotus pinigus iš Lenkijos įmonės „WB Group“ bus įsigyjamos dronų sistemos „Warmate“, jos bus perduotos Ukrainai. Viceministras Vilius Semeška yra sakęs, jog iš Lenkijos bus nupirkti du pilni komplektai, sudarantys paleidimo sistemą ir 37 vienetus skraidančių šaudmenų, vadinamųjų dronų kamikadzių.

Ukrainiečiams kovoti su okupantais padeda ir lietuviai dronų kūrėjai. Prie Trakų lietuviai moko Ukrainos karius valdyti aparatus, kurie netrukus atsidurs fronte. Ten jie žvalgys priešų pozicijas ir padės juos naikinti. Ukrainietis karys Dmitrijus prie Trakų į dangų leidžia lietuvišką žvalgybinį droną. Vyras treniruojasi, kad greitai galėtų grįžti į frontą ir su naujais ginklais ir žiniomis pratęstų kovą su rusų okupantais Ukrainoje. „Bepiločiai – tai akys.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas Irano bendrovei, padėjusiai nusiųsti į Rusiją dronų jos karui prieš Ukrainą, ir perspėjo kitų šalių firmas neįsitraukti į tokią prekybą. JAV Iždo departamentas į „juodąjį“ sąrašą įtraukė Teherane įsikūrusią „Safiran Airport Services“, Baltiesiems rūmams prieš du mėnesius atskleidus žvalgybinės informacijos, rodančios, kad Rusija siekė iranietiškų dronų savo karui Ukrainoje.

Taivano kariuomenė paleido perspėjamųjų šūvių į dronus, atskridusius iš Kinijos prie taivaniečių priešakinių postų netoli Kinijos žemyninės dalies pakrantės, trečiadienį pranešė kariškiai. Šis incidentas pabrėžė įtampą, tvyrančią tarp Taibėjaus ir Pekino bei autonominės salos ryžtą atsakyti į naujas provokacijas. Taivano pajėgų pranešime sakoma, kad kariai ėmėsi veiksmų antradienį, aptikę dronus, skraidančius virš ginčijamų Dzinmeno salų.

Su Lenkijos bendrove pasiektas susitarimas dėl skraidančio šaudmens sistemos „Warmate“ įsigijimo, šie dronai kamikadzės bus perkami Ukrainai, penktadienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM). Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška dėl to Varšuvoje sutarė su Lenkijos įmonės „WB Group“ atstovais. KAM tarpininkaus perkant šiuos dronus Ukrainai už Lietuvos piliečių surinktus pinigus.

Lietuva turi gaminti savo kovinius dronus, įsitikinęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Todėl Vilniaus rajone ministerija surengė dronų dieną, kurioje šalies įmonės ir komandos demonstravo, kuo galėtų aprūpinti Lietuvos kariuomenę. Dalis gamintojų galėtų pradėti gamybą vos ne rytoj, kiti rodo tik projektus. Anušauskas svarsto: reikėtų įmonėms susiburti, tada ir dronų gamyba ir mums ir Ukrainai bus greitesnė.

Antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojai demonstravo, kaip dronai pritaikomi krašto gynybai. Dronų gamintojai pasakojo, kokie orlaiviai reikalingi Lietuvos kariuomenei: rodė ir žvalgybinius dronus, ir kamikadzes.  Dronai gali būti gaminami čia pat, Lietuvoje. Gamintojai pristatė visiškai naujus modelius ir tuos orlaivius, kurie jau parduodami užsienio šalims, įskaitant Europos valstybes ir Ukrainą.

Ukraina pasiryžusi investuoti į Lietuvos įmones, kurios galėtų operatyviai gaminti karui su Rusija reikalingus žvalgybinius dronus, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras, antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, dalyvaudamas Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojų renginyje, teigė, kad paskutinio vizito metu Kyjive Lietuvos pramonės galimybes padėti Ukrainai kare aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojai demonstruos, kaip jų gaminamą įrangą galima pritaikyti gynybos reikmėms. Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kvietimu „Dronų dienoje 2022“ apie 20 Lietuvos bepiločių orlaivių ir jų sistemų vystytojų pristatys savo įrangą krašto apsaugos sistemos atstovams. Tai pirmas tokio pobūdžio renginys, skirtas susipažinti su lietuviškos pramonės gamintojų potencialu žvelgiant iš gynybos perspektyvos.

JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos kariai pradėjo pratybas, kaip reikia tinkamai valdyti Irane pagamintus karinius dronus, rašo CNN. Dar liepos mėnesį Baltieji rūmai sakė, kad JAV žvalgyba turi informacijos, jog rusai aplankė oro uostą, esantį Irano centrinėje dalyje, bent du kartus, siekiant apžiūrėti Irane pagamintus karinius dronus, kuriuos ketino pradėti naudoti karo metu Ukrainoje.

Iš Jungtinių Valstijų kovinių dronų „Switchblade“ perkanti Lietuva jų papildomai gaus kaip paramą, portalui „Delfi“ sakė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. „Dėl „Switchblade“ sprendimai jau priimti ir mes laukiame JAV sutarties. Sutikimą gauti technologiją mes jau turime ir labai džiaugiamės. Dar daugiau – amerikiečiai žada remti mus koviniais dronais ir kovinius dronus, kaip paramą, mes papildomai gausime“, – antradienį paskelbtame interviu portalui sakė viceministras.

Lietuviai kariaujantiems ukrainiečiams perka ir aukoja daugybę dronų, tad dabar reportažas apie tai, kaip ukrainiečiai naudoja šiuos skraidančius ginklus. Mūsų žurnalistams Ukrainoje tankistai parodė ir papasakojo, kaip išmoko civilius juos naudoti. Tanko ir drono tandemas ne tik taupo laiką, bet ir leidžia tiksliau atakuoti priešą. O svarbiausia – tai gelbsti karių gyvybes. Filmuotoje medžiagoje – Ukrainos karinės pozicijos. Dėl suprantamų priežasčių jų buvimo vieta yra laikoma paslaptyje.

Pirmadienį Ukrainos vakaruose esančiame Voluinės regione nugriaudėjo sprogimai. Aiškėja, kad sprogimai įvyko dėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos darbo, rašo UNIAN. Buvo numušti du rusų bepiločiai orlaiviai, „Telegram“ pranešė Voluinės srities valstybinės administracijos vadovas Jurijus Pohuliako. Anot jo, bepiločių nuolaužos nukrito ant namų, vienas žmogus žuvo, yra sužeistų. Keli žmonės gydomi ligoninėje. „Šiandien, liepos 25 d., Voluinėje pasigirdo sprogimai.

Izraelio karinės oro pajėgos sunaikino gamyklą šalia Sirijos sostinės Damasko. Joje galėjo būti gaminami bepiločiai, kurie buvo surinkinėjami pagal Irano technologijas. SOHR praneša, kad karinės operacijos ankstyvą penktadienio rytą metu Damasko apylinkėse žuvo mažiausiai 8 žmonės, trys – „ne Sirijos piliečiai“. Šaltinių teigimu, žuvo trys ne Sirijos tautybės žmonės ir du  Libano „Hezbollah“ kolaborantai.

Lietuvos žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas pasidalino kadrais, kuriuose įamžinta, ką Ukrainoje veikia lietuvių perduoti bepiločiai orlaiviai. „Mūsų dronai Magyla-1 ir Magyla-2 atlieka 3 žvalgybines misijas. Vrubivkos ir Loskutivkos apylinkėse pastebi priešo techniką. Prisitaiko, fiksuoja 18 objektų – tankus T64 ir T72, BTRus (šarvuočiai – red. past.), kitas kovines mašinas.  Perduoda informaciją ir tikslias koordinates Ukrainos artilerijai. Pakyla aukščiau. Grįžta.

Prieš keletą savaičių Lietuva pasauliui dar sykį įrodė, jog karo akivaizdoje palaiko Ukrainą ir yra pasiryžusi padėti kuo tik gali. Per tris dienas Lietuvos ir užsienio gyventojai paaukojo per pusšešto milijono eurų naujajam Turkiškos gamybos bepiločiui orlaiviui „Bayraktar TB2“, rašoma pranešime spaudai. Ši žinia greitai apskriejo visą pasaulį, o dronų gamybos kompanija nusprendė karo aparatą padovanoti Lietuvai, taip įvertindama šalies iniciatyvą.

Lietuvos policija kasmet plečia skirtingų prietaisų ir kitos technikos, skirtos pažeidėjams gaudyti, sąrašą.  Tarp naudojamų priemonių – ne tik nežymėti automobiliai, motociklai, mobilūs greičio matuokliai, bet ir dronai. Policija paaiškino, ar bepiločiai orlaiviai yra pasitelkiami ir siekiant nustatyti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjus.

Lietuvos kariuomenė pastebi išaugusį pažeidimų skaičių, kai nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai be leidimo skraido virš karinių teritorijų. Užfiksuotų neteisėtų skrydžių padaugėjo per pastaruosius kelis mėnesius, suaktyvėjus karo veiksmams Ukrainoje, o šį aktyvumą puikiai atskleidžia skaičiai: viename iš karinių objektų per 2021 metus užfiksuota 15 neteisėtų skrydžių, tuo tarpu tik per 2022 m. balandžio mėnesį – jau 21 skrydis.

Lietuvis Povilas Stankūnas pastaruoju metu keliauja į Ukrainą apmokyti karių naudotis žvalgybiniais dronais ir išspausti iš jų maksimalią naudą. Tokiuose mokymuose susipažįstama, kaip apgauti arba apeiti priešo radarus, kaip išžvalgyti priešo pozicijas dieną ar naktį, jie pasitelkiami ir artilerijos ugnies koregavimui.

Rusijos užpultos Ukrainos karinės pajėgos kovoje prieš okupantus naudoja ir modernią Lietuvos įmonės gaminamą įrangą, skirtą susekti ir perimti bepilotes skraidykles. Socialiniame tinkle „Twitter“ daugybės pasidalijimų ir komentarų sulaukė Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužnyj nuotrauka, kurioje jis užfiksuotas su vienu iš tokių modernių ginklų.

JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę suteikti Ukrainai JAV pagamintų bepiločių orlaivių, pramintų „dronais-žudikais“. Šie įrenginiai laikomi pažangiausiomis valdomomis raketomis, galinčiomis itin tiksliai pataikyti į Rusijos pajėgų tankus ir artileriją, esančią už daugybės kilometrų. Šią informaciją NBC News perdavė du Kongreso pareigūnai.

Daugėjant gaisrų gamtoje, nuo pirmadienio ugniagesiai dronais pradeda žvalgyti miškus ir pievas. „Siekiant išvengti gaisrų atvirosiose teritorijose yra numatyta, kad Lietuvoje kovo 14-20 dienomis, esant palankioms oro sąlygoms kilti atvirų teritorijų gaisrams, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai organizuos reidus, kurių metu bus naudojami ir dronai.

Vasario 16-osios šventę Vilniuje vainikavusį dronų pasirodymą sujaukė vėjas. Susirinkę stebėti šviečiančių dronų šou vilniečiai, grožėjosi danguje formuojamais Lietuvos kontūrais bei kitais Lietuvos simboliais. Tačiau dėl prasto oro, dronai pasirodymo neužbaigė, o dalis jų nusileido tiesiai į Nerį. Pasirodymą organizavusi įmonė dėl praradimų skaičiuoja tūkstantinius nuostolius, o šou užsakiusi savivaldybės įmonė sako už trečdalį renginio nemokėsianti.

104 Lietuvos valstybės atkūrimo metinių proga vilniečius ir miesto svečius prie Gedimino bokšto šventiniu sveikinimu turėjęs nustebinti dronų šou baigėsi nesėkmingai. Trispalvės spalvomis šviečiantys dronai vos pakilę į dangų vienas po kito pradėjo kristi tiesiai į Nerį. Naujienų portalui tv3.lt renginį stebėjusi vilnietė Rusnė teigia buvusi sutrikusi, kai pamatė, kad po kelių minučių nuo pasirodymo pradžios įranga pradėjo kristi žemyn.

Ukraina ir Turkija ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl bendros bepiločių orlaivių gamybos plėtros, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien ypatingą dėmesį skyrėme bendradarbiavimui aviacijos ir gynybos pramonėje. Tai vienas iš mūsų strateginės partnerystės lokomotyvų“, – Kijeve per bendrą spaudos konferenciją su vizito atvykusiu Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdobanu kalbėjo V. Zelenskis.

Lietuvos žvalgyba, kariuomenė, policija bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba naudoja kiniškus „DJI“ dronus, daugėjant įrodymų, kad šie gali vykdyti žvalgybą trečiosioms šalims, skelbia LRT tyrimų skyrius.

Iš Kremliaus skrieja grasinimai Ukrainai, kad gali įsismarkuoti konfliktas šalies rytuose. Maskva įtūžo, kai Ukrainos pajėgos panaudojo turkiškus dronus, kurie sunaikino Rusijos remiamų separatistų artileriją. Pirmą kartą per septynerius metus trunkantį konfliktą bepiločio karinio orlaivio smūgį užfiksavo jo kameros. Trys prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje užklupti „Bayraktar TB2“ drono. Netrukus po smūgio jie bėgo nuo sunaikintos artilerijos.

Gelbėdami jūroje skęstančius žmones Ispanijos rytų pakrantės gelbėtojai vis dažniau pasiekia teigiamų rezultatų naudodamiesi bepiločių orlaivių pagalba. Dronų privalumas tas, kad jis pirmiau už gelbėtojus skęstančiajam gali atgabenti ir į vandenį įmesti gelbėjimosi liemenę, o kartais to ir užtenka, kad būtų išgelbėta žmogaus gyvybė. Rugpjūčio 25 d. filmuotose dviejuose įrašuose matyti, kaip gelbėtojų valdomas dronas išgelbėjo du skirtinguose paplūdimiuose skendusius žmones.

Ginkluotos bepilotės skraidyklės atakavo Arbilio tarptautinį oro uostą, esantį netoli JAV konsulato šiame Irako šiauriniame mieste, pranešė kurdų saugumo pajėgos. „Per dviejų ginkluotų dronų įvykdytą ataką niekas nežuvo“, – nurodoma šeštadienio pareiškime. Oro uostas, kuris taip pat yra su džihadistais kovojančių karių bazė, nebuvo apgadintas, pareiškė jo direktorius Ahmedas Hochiaras.

Bepilotės skraidyklės arba dronai šiuolaikiniame pasaulyje naudojami praktiškai visuose konfliktuose ir paprastai atlieka keletą pagrindinių funkcijų – arba renka žvalgybinę informaciją, arba padeda koreguoti artilerijos ugnį, arba atakuoja objektą patys susinaikindami. Kalnų Karabache koviniai dronai pirmą kartą nulėmė pergalę – Azerbaidžanas dronais-savižudžiais iš oro sėkmingai naikino Armėnijos gynybinius pajėgumus.

Įvairiausios figūros iš šimtų ar tūkstančių švieselių – jei anksčiau tokiam vaizdui reikėjo gamtą teršiančių fejerverkų, šiandien jos dangų nušviečia dronų pagalba. Dronus vietoj fejerverkų jau naudoja ir svarbiausiuose pasaulio renginiuose – kaip kad Tokijo olimpiadoje. Anot specialistų, ši technologija vystosi taip greitai, kad netrukus dronai gali išvis pakeisti fejerverkus.  „Mūsų tikslas – pakeisti fejeverkus.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos miestuose, kuriuose yra oro uostai, bus taikoma paprastesnė bepiločių orlaivių (dronų) skrydžių derinimo tvarka. Specialieji tokių skrydžių reikalavimai numatyti Susisiekimo ministerijos inicijuotuose Aviacijos įstatymo pakeitimuose, kuriuos priėmė Seimas, rašoma pranešime spaudai.

Vaizdai iš paukščio skrydžio – galbūt paskutiniai, kuriuos nufilmavo dronas, sukantis ratus virš Paryžiaus. Mat padangėmis skraidančių ir burzgiančių dronų dienos virš Prancūzijos sostinės suskaičiuotos – operatoriai ir dronų entuziastai skundžiasi, kad miesto policija atmeta jų prašymus skraidinti filmavimo prietaisus virš Paryžiaus.    Drono operatorius Xavieras Dupuy sako: „Penki filmavimai nutraukti, prarasta 15 tūkst. eurų. Ir nesu toks vienintelis.