draudimai

Ar girdėjote, kad šaltuose Norvegijos Svalbardo kraštuose mirti draudžiama? Tai aiškinama tuo, kad dėl amžino įšalo šioje Arkties teritorijoje palaidoti kūnai nesuyra, todėl kelia biologinį pavojų ateities kartoms. Tačiau tai nėra tikra tiesa, ypač ta dalis, kad mirti draudžiama. Nepaisant to, šis mitas paplito gana plačiai ir dažnai pateikiamas kaip faktas.

Sporto atstovai dėl azartinių lošimų įstatymo pataisų ir planų drausti azartinių lošimų reklamą ne tik žeria kritiką šalies valdžiai, tačiau ir stebisi pačiomis azartinių lošimų bendrovėmis. Jos, tam tikrais atvejais, neva išsidirbinėja, kadangi nori daug daugiau, nei pačios gali pasiūlyti.

Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti.

Ankstesnės valdžios priimti alkoholio prekybos ribojimai visuomenėje buvo sutikti prieštaringai. Tačiau, kaip rodo oficialioji statistika, alkoholio suvartojimas ir su tuo susijusių ligų Lietuvoje sumažėjo. Taigi bent dalis gyventojų tapo bent kiek sveikesni. Bene vienas prieštaringiausių naujų ribojimų buvo nuo 18 m. iki 20 m. padidinti minimalų amžių, kada galima parduoti gėrimus.

Dėl koronaviruso pandemijos buvo atšaukta labai daug kelionių, taigi šiemet turistai panoro atsigriebti už prarastą laiką. Po pandemijos turistų kiekis kai kuriose šalyse vis dar sparčiai auga, todėl populiarios vietovės 2023 m. ėmėsi priemonių kovoti su pernelyg dideliu turizmu. Pavyzdžiui, turistams buvo skiriamos baudos už per garsiai grojančią muziką ir net už asmenukes.

Alkoholinių gėrimų akcizo didinimas ir prieinamumo apribojimas trumpinant alkoholio pardavimo laiką sumažino Lietuvos ir likusių Baltijos šalių gyventojų mirtingumą, taip pat prisidėjo prie gyvenimo trukmės ilgėjimo. Sugriežtinta alkoholio kontrolė labiausiai prisidėjo prie vyrų ir neženkliai prie moterų mirtingumo sumažinimo.

Europos Taryba ketvirtadienį pareikalavo visiškai uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 metų vasaros olimpinėse žaidynėse, kol tęsiasi Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą. Europos Taryba paragino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) ir jį sudarančias sporto federacijas laikytis savo 2022 metais išreikštos pozicijos ir neleisti rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti tiek artėjančioje olimpiadoje, tiek kituose svarbiuose sporto renginiuose.

Lietuvoje draudžiama pardavinėti elektronines cigaretes su skoniais. Nepaisant to, jos pardavinėjamos iki šiol, nes verslininkai įsigudrino keisti jų sudėtį. Vis dėlto Seimas pasiryžęs dar labiau griežtinti draudimą ir rūkalų kontrolę – specialistai galės nepranešę tirti pardavinėjamus el. cigarečių produktus. Prekeiviai tikina, kad nei seni, nei nauji draudimai problemos nesprendžia – esą el. cigarečių su skoniais gyventojai nusiperka nelegaliai internetu.

Seime kelią skinasi siūlymai skirti dar labiau pažaboti elektroninių cigarečių vartotojus. Parlamentarai pritarė, kad būtų draudžiamos spalvotos el. cigarečių pakuotės, signalizuojančios apie skonį, o pačius pardavėjus neįspėję galėtų tikrinti pareigūnai. Kai kurie Seimo nariai balsavo „už“, bet aiškino, kad įstatymas neveiks, o verslas ir toliau nesilaikys draudimų bei elektronines cigaretes pardavinės kaip nori.

Didžiausiame Lietuvos vasaros kurorte prasideda festivalis „Myliu Palangą“. Miestiečių ir svečių laukia įspūdingi koncertai, pramogos ir daugybė veiklų. Tiesa, yra ir nuostabą keliančių dalykų. Vienus nustebino kainos miesto mugėje, o kitus – draudimai važinėtis dviračiais ar gulėti pajūryje ant smėlio.  Vytauto gatvėje Palangoje vykstančioje mugėje tiek žmonių, kiek sutraukia nebent stintų šventės.

Elektroninės cigaretės pamažu tampa paauglių kasdienybe – įsigyti paprasta, sukontroliuoti sudėtinga, o žala sveikatai gali būti nepataisoma. Ką daryti?  Ar absoliutus elektroninių cigarečių draudimas pakeistų padėtį? Ar atsiras politinės valios tokiems sprendimams? Kaip į tai sureaguotų verslas? Apie visa tai su parlamentarais, Seimo sveikatos reikalų komiteto nariais Aurelijumi Veryga ir Morgana Daniele, bei gydytoju toksikologu Robertu Badaru pokalbis „Dėmesio centre“ šįvakar, 19....

Seimo nariai Teisės ir teisėtvarkos komitete politikai sutarė sureguliuoti paspirtukų eismą, nes dėl neatsakingo jų naudojimo kasmet šimtai žmonių patiria įvairių traumų – susitrupina žandikaulius, susilaužo kaulus, netenka dantų. Sutarus komitete, įstatymo projektas toliau bus svarstomas Seimo posėdžių salėje ir pakeitimai turėtų įsigalioti nuo šių metų rugsėjo.

Šiemet bus šešiolikta rugsėjo pirmoji, kai parduotuvėse nebus galima įsigyti alkoholio. Skaičiai rodo, kad draudimo tikslas atskirti alkoholį nuo mokslo ir žinių išsipildė – pastarųjų dvejų metų rugsėjo pirmąją alkoholiu nebuvo apsinuodijęs nei vienas nepilnametis. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Gintaras Karanda primena, kad rugsėjo 1 d. Lietuvoje nebus galima įsigyti alkoholio.

Vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europos Sąjunga užblokavo RT ir „Sputnik“ – du pagrindinius Kremliaus kanalus, skleidžiančius propagandą ir dezinformaciją apie karą. Praėjus beveik pusmečiui smarkiai padaugėjo tą patį turinį platinančių svetainių, Maskvai Rusijai radus būdų apeiti draudimą. Siekdami užmaskuoti savo darbą, tokie leidiniai pakeitė savo įvaizdį. Kai kurie propagandos uždaviniai buvo deleguoti diplomatams.

Rusija ketvirtadienį paskelbė kelionių draudimus JAV viceprezidentei Kamalai Harris, „Facebook“ vadovui Markui Zuckerbergui ir dar 27 žymiems amerikiečiams, atsakydama į sankcijas, įvestas dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą.

Minskui ketinant neįleisti traukinių iš Lietuvos, gabenančių krovinius tranzitu į Ukrainą ar Rusiją, finansų ministrė sako, kad didelio poveikio Lietuvos ekonomikai tai sukelti neturėtų. Pasak Gintarės Skaistės, konkrečios pagalbos priemonės nuo draudimo galbūt nukentėsiančiam verslui nėra svarstomos, tačiau rengiamos universalios priemonės prieš trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, prekybos ribojimus.

Su galimybių pasais dirbantys verslininkai sulaukia prieš skiepus nusiteikusių klientų pykčio protrūkių. Antivakseriai jiems linki bankrutuoti, grasinasi užversti skundais, palieka neigiamus įvertinimus socialiniuose tinkluose. Restoranų savininkai tvirtina, kad tokie asmenys veikia piktybiškai ir nėra jų nuolatiniai klientai. Antivakserių pykčiai daugiausia liejasi interneto platybėse, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako sulaukianti tik pavienių užklausų dėl galimybių pasų.

Siūlymai dėl alkoholio draudimų švelninimo turėtų būti pateikti artimiausiomis savaitėmis, diskutuojama dėl reklamos ir prekybos laiko ribojimų švelninimo, amžiaus ribos mažinimo, sako Seimo pirmininkė. „Iš tiesų (diskusijos) sekasi gerai ir pasiūlymai yra iš esmės parengti. Taigi, manau, kad iki pavasario sesijos pabaigos, o, tikėtina, kitą savaitę ar dar kitą savaitę, pasiūlymų paketas bus pateiktas“, – LRT radijui trečiadienį sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė masinių renginių įstatymo pataisas, kuriomis šalyje bus uždrausta tiesioginiu režimu nušviesti opozicijos protestus, pirmadienį pranešė prezidento spaudos tarnybai artima platformos „Telegram“ paskyra „Pul Pervogo“. „Pagrindinės įstatymo nuostatos įsigalios praėjus mėnesiui po jo oficialaus paskelbimo“, – sakoma pranešime. Pagal naują tvarką masiniai renginiai galės vykti tik gavus vietos valdžios leidimą.

Lošimų organizatoriams įspėjant, kad Seimo ketinimai uždrausti skatinti lošimus, įskaitant ir nuotolinius, šiame versle sukurs šešėlį, parlamentarai vistik nusiteikę ribojimus įtvirtinti.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams: už balsavo 108 Seimo nariai, o susilaikė aštuoni.

Karantino ribojimų suvaržytas ir dėl prastų orų įkalintas verslas lauko kavines verčia uždarais šiltnamiais, o juos susigrūdę žmonės rizikuoja užsikrėsti koronavirusu. Maisto ir veterinarijos tarnyba fiksuoja dešimtis įvairiausių pažeidimų.

Valdantieji jau raitojasi rankoves laisvinti alkoholio suvaržymus. Jie ketina pailginti prekybos laiką sekmadieniais, nori leisti gerti jaunesniems – ne nuo 20-ies, o nuo 18-os metų. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jau gąsdina, esą atlaisvinus ribojimus tauta dar labiau prasigers, o valdantieji valstiečių įvestus draudimus vadina perdėtais. Valdantieji ruošiasi naikinti dalį Verygos alkoholio prekybos draudimų ir jau rengiasi registruoti įstatymo pataisas.

Prieš ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus, kad esame labiausiai prasigėrusi tauta pasaulyje, dabar skaičiai skelbia, kad šio titulo Lietuva atsikratė. Vieni sako, kad prablaivėti padėjo karantinas, kiti tuo netiki – sako ir patys namuose šiuo laikotarpiu geriantys dažniau. Nors Aurelijus Veryga neslepia džiaugsmo, tačiau dėl įvestų draudimų jį aršiai kritikavę konservatoriai dabar skuba prisiimti nuopelnus ir sau.

Lazdijuose neformalus švietimas tapo skandalu. Paaiškėjo, kad jau mėnesį laiko kai kurie Lazdijų gyventojai gali lankytis sporto klube. Tarp išrinktųjų ir miesto vicemeras. Tačiau tvirtinama, kad dzūkai karantino metu ne sportavo, o lankė neformalųjį švietimą. Lazdijų sporto centro treniruočių salė prieš kelias dienas buvo uždaryta. Tai skelbia ir užrašas ant durų.

Verslas ruošiasi atsidarymui: prekybos centruose esančios parduotuvės duris atvers iškart leidus – pirmadienį, bet dalis teatrų ar kino salių veikti pradės gerokai vėliau, nes pasiruošti nespėja. Bažnyčia pranešė, kad nuo verslo neatsiliks – sekmadienio visoje Lietuvoje mišios vyks su tikinčiaisiais. Sveikatos ekspertai perspėja: jei įsibėgėjus karantino laisvinimui gyventojai per daug atsipalaiduos, per dieną galima sulaukti ir 2, 3 tūkstančių naujų COVID-19 infekcijų.

Pirmasis šiltas pavasario savaitgalis be judėjimo ribojimų darbingas tiek verslininkams, tiek policijai. Žmonės sugužėjo į kurortinius miestus, sodybas, organizavo nelegalius vakarėlius, būriavosi, bendravo su kitais šeimos ūkiais. Policija patikrino apie 1100 populiarių pasilinksminimo ir poilsio vietų, per savaitgalį surašė 335 protokolus dėl karantino taisyklių nepaisymo.  Palanga savaitgalį džiaugėsi ne tik šiltesniais orais, bet ir sutirštėjusiais turistų srautais.

Per 60 dienų amerikiečių finansuojama žiniasklaidos priemonė turi susimokėti 60-ies tūkstančių eurų baudą. Jei to nepadarys, Rusijos institucijos grasina panaikinti licenciją. „Laisvosios Europos radijas“ vadina tai susidorojimu. Kremlius grasina nutraukti „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ veiklą Rusijoje. Amerikos Kongreso finansuojama žiniasklaidos priemonė dar 2017-aisiais pripažinta „užsienio agentu“, privalančiu žymėti savo publikacijas.

Savivaldybes atvėrusi Vyriausybė trečiadienį dėl tolimesnio karantino švelninimo persigalvojo. Parduotuvių atidarymą prekybos centruose atidėjo neribotam laikui. Mat per dieną po ilgos pertraukos per parą laboratorijos Lietuvoje vėl aptiko daugiau nei 1000 naujų COVID-19 infekciją pasigavusių žmonių. Tiesa, pavojus susirgti gąsdina ne visus. Palanga trečiadienį sulaukė pirmųjų turistų iš kitų savivaldybių. Didžiųjų prekybos centrų prieigos dabar primena labirintus.

Eilės prieš Velykas nusidriekė ne tik prie policijos postų, bet ir prie prekybos centrų. Pareigūnai aiškina, kad patikras tęs ir naktį, lankysis ir prekybos vietose, jei to prireiks. Jei Lietuva išlaikys ilgojo Velykų savaitgalio egzaminą ir po švenčių sergamumo rodikliai nesuprastės, valdžia planuoja, kad, prabėgus savaitei po Velykų, atidarys visas parduotuves – net ir tas, kurios neturi įėjimo iš lauko.

Žmonės rengiasi paslapčia švęsti, o policijos pajėgos jau pradeda šiuos švenčiančius gaudyti. Policija jau stiprina savo pajėgas: ypatingo dėmesio susilaukė autobusų ir traukinių sotys. Kaip ir mobiliuose patikros postuose taip ir stotyse pareigūnams tenka klausytis įvairiausių gyventojų pasiteisinimų, kodėl savivaldybių ribas kerta be rimtos priežasties.

Pareigūnai aiškina, kaip veiks per Velykas – patruliuos 3300 pareigūnų, lauks 300 postų keliuose, akylai stebės ne tik miestų ribas, bet ir privačias erdves, į patruliavimo maršrutus įtrauks net kaimo turizmo sodybas, traukinių stotis. Premjerė Ingrida Šimonytė prašo gyventojų šventes sutikti namuose, esą jei ši misija pasiseks, po Velykų galbūt nereikės griežtinti karantino. Tiesa, valdžios klauso ne visi.

Seimui ruošiantis verslinės žvejybos Kuršių mariose uždraudimui įtampa tarp verslininkų ir meškeriotojų kaista. Meškeriotojai pastebi, kad žuvų žemupyje smarkiai sumažėjo ir kaltina tinklais žvejojančius verslininkus išgaudžius beveik visą žuvį. Verslininkai skundžiasi tapsią bedarbiais, jei nebegalės žvejoti Kuršių mariose, o žuvį esą tuomet neva susirinks kaimynai rusai.

Karantinas Lietuvoje geriausiu atveju galėtų švelnėti tik po Velykų. Tokią žinią paskelbusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė aiškina, kad sergamumo rodikliai Lietuvoje toliau prastėja. Gyventojai gali sulauktii ne palengvinimų, o naujų ribojimų – padėtis ypač sudėtinga pietryčių Lietuvoje. Esą Vilnius gali būti vienas pirmųjų miestų, kur karantinas bus griežtinamas.

Sukako metai, kai Lietuvoje pirmą kartą paskelbtas karantinas. Galbūt jau primiršote, tačiau būtent šiomis dienomis pernai tautiečiai iš parduotuvių šlavė grikius ir kitą maistą ir dar tik svarstė, iš kur gauti apsauginių kaukių. Ir nė nenumanė, kaip pandemija pakeis gyvenimą, finansinę padėtį ir emocinę būklę. Ekonomistai, psichologai ir sveikatos specialistai aiškina, kad pandeminiai metai turės pasekmių ateityje – gali sukelti ir skyrybų bumą, ir ekonomikos sąstingį.

Viešbučių ir restoranų verslas Lietuvoje susibūrė „Paskutinei vakarienei“. Verslininkai piktinasi, kad karantino ribojimai juos privedė prie bankroto. Esą be rimtesnės valstybės paramos galimybių išgyventi nebelieka.

Prie kovo 15 d. atidarytų ne maisto prekių parduotuvių jau tįsta ilgos eilės. Tris mėnesius negalėję apsipirkti savo mėgstamose parduotuvėse, žmonės šąla lauke eilėse po dvi ir daugiau valandų. Beje, šiandien jau atsiveria ne tik daugiau parduotuvių, bet ir muziejai, galerijos. Lankytojų jau laukia ir Gedimino pilies bokštas. „Žinokit tikrai nervuoja, eilė lėtai juda.

Vyriausybė švelnina karantiną: nuo rytojaus naikinami judėjimo ribojimai didžiojoje dalyje savivaldybių. 16-oje likusiųjų, tarp kurių ir Vilniaus, Klaipėda, Panevėžys ar Nida, gyventojams lieka galioti griežtesnės taisyklės.  Laisvinimų nesulaukusių savivaldybių merai įpykę – aiškina, kad ribojimams prasmės nebemato. Vyriausybė atverti visos Lietuvos kelionėms neskuba dėl koronaviruso mutacijos. Valdžia baiminasi, kad po šalį gali pasklisti sparčiau plintanti britiškoji atmaina.

Socialiniuose tinkluose ir toliau koronaviruso neigėjai siaučia platindami įvairią informaciją. „Facebook“ plinta vaizdo įrašas, kuriame vyriškis automobiliu atvyksta į Lietuvą, pasienyje filmuoja Valstybės sienos apsaugos pareigūnę, klausinėja, ar jam nereikia pateikti neigiamo koronaviruso testo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikina, kad savo transporto priemone į Lietuvą atvykstantiems asmenims taikomos išimtys – Covid testą jie gali atlikti jau Lietuvoje.

Sveikatos ekspertai siūlo Vyriausybei švelninti karantiną ir atidaryti net ir didžiąsias ne maisto prekių parduotuves, jei šios turi atskirą įėjimą iš lauko. Į parduotuves ekspertai siūlo neįleisti su medžiaginėmis kaukėmis ar skydeliais – žmonės galėtų įeiti tik su medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais. Sostinėje įsikūrusi sporto prekių parduotuvė jau ruošiasi atidarymui. Žiemos rūbų, avalynės kolekcijas keičia vasaros prekės.

Vyriausybė ruošiasi toliau švelninti karantiną. Kitą savaitę daugumos Lietuvos savivaldybių gyventojams planuojama leisti keliauti nevaržomai, be rimto pagrindo kirsti savo rajono ribas. Tiesa, regionuose, kur sergamumas aukščiausias, šis atlaisvinimas neįsigalios. Juodose savivaldybėse, jei sergamumo rodikliai nepagerės, keliauti tarp regionų draudžianti taisyklė galios toliau.  Dar praėjusių metų pabaigoje įvestas ribojimas kelionėms tarp savivaldybių galioja ir šiandien.

Vyriausybė nusprendė švelninti karantiną ir šiltėjančio pavasario proga atlaisvinti veiklas lauke. Nuo šeštadienio žmonės atviroje galės būriuotis kiek gausesnėmis grupėmis – iki penkių žmonių, taip pat galės susitikti du šeimos ūkiai. Leido ir lauke teikiamas paslaugas, pramogas, atnaujinamos vairavimo pamokos, sostinėje daugiau kiek pradinukų galės pradėti eiti į mokyklas. Tiesa, didžiausios pavasario šventės šv. Velykų likimas vis dar neaiškus.

Pirmos savaitės po atsidarymo kirpykloms grožio salonams ir parduotuvėms kelia džiaugsmą, bet ne smulkiesiems turgaus prekybininkams. Šie piktinasi, kad dėl atlaisvintų ne iki galo karantino suvaržymų dirbti gali kaip kokiame gūdžiame sovietmetyje – traukti prekes tenka iš lauko paviljonų ant stelažų ar dėžių. O ir pirkėjų bumo nėra. Panevėžietis Egidijus prasidėjus dienai skuba iš paviljono traukti lentyną su prekėmis.

Valdantieji susiruošė keisti valstiečių priimtus alkoholio prekybos draudimus ir žada dalį jų atšaukti. Ant stalo guls klausimai, ar nederėtų vėl leisti pirkti alkoholį jaunesniems nei 20, taip pat svarstoma leisti prekiauti paplūdimio kavinėse ir atlaisvinti reklamos suvaržymus. Valstiečiai stebisi tokiomis užmačiomis ir sako, kad tai kvaila. Jie prognozuoja, kad vėl galime tapti daugiausia geriančiais pasaulyje.

Jau nuo rytojaus vaikštant lauke nebereikės dėvėti kaukių, jei aplink nėra arti svetimų žmonių. Taip pat žmonės vyriausybė leidžia važinėti tarp greta esančių miestų ir rajonų savivaldybių. Tačiau kitus judėjimo ribojimus Vyriausybė pratęsė iki kovo vidurio, o bendrą karantiną – mėnesiui, iki balandžio. Ingrida Šimonytė aiškina, kad atlaisvinti karantino gniaužtų neleidžia augantys sergamumo rodikliai ir svarsto, kad Lietuva „įstrigo“ situacijoje.

Įkvėpus sportiniam automobiliui iš sniego Ramygaloje prie kelio išdygo dar viena ratuota sniego skulptūra: policijos automobilis, besmegenis, vaizduojantis policininką, su greitį ribojančia lazdele ir sniego trikojis. Idėjos sumanytojai džiaugiasi, kad į tokį žaismingą policijos postą sureagavo ir vairuotojai, iškart puolė mažinti greitį. Panevėžio rajono gyventojai ir toliau stebina kūrybiškumu.

Lietuvoje prasideda trečioji koronaviruso banga, tokią žinią šiandien išplatino Lietuvos statistikos departamentas. Mat COVID-19 sergamumo rodikliai vėl pradėjo augti. Mokslininkai ir epidemiologai išvadų daryti neskuba: viliasi, kad pablogėjimas laikinas, tačiau tuo pačiu neatmeta galimybės, kad daugiau Lietuvos gyventojų nustojo paisyti karantino taisyklių. Nors dauguma žmonių laukia kito karantino švelninimo etapo, panašu, kad įvykių scenarijus gali pasisukti ir visiškai priešinga linkme.

Po nuotolinio mokymosi į mokyklą vaikai atėjo kaip į šventę. Sostinėje į Kunigaikščio Gedimino progimnaziją kontaktiniam ugdymui sugrįžo apie 600 ką tik ištestuotų pradinukų. Moksleiviai pro mokyklos duris žengė tarsi rugsėjo pirmąją – su gėlėmis ir pakilios nuotaikos. Epidemiologai ragina visiškai neatsipalaiduoti ir kol kas masiškai mokyklų neatidarinėti, mat uždarose patalpose kyla didelė rizika užsikrėsti koronavirusu.

Vyriausybė karantino švelninimą atidėjo iki kitos savaitės ir judėjimo savivaldybių laisvinimo net nesvarstė. Premjerė aiškina, kad kitą savaitę gerų žinių turės daugiau, tačiau visai naikinti karantino kovo 1-ąją nesirengia. Tiesa, vieno pasikeitimo šalies gyventojai vis dėlto sulaukė – nuo šiandien duris tikintiesiems atvėrė didžioji dalis Lietuvos bažnyčių. Pelenų dieną dalis panevėžiečių skuba į Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią.

Švelnėjant karantino suvaržymams, prekyboje jau kyla chaosas ir daugėja pažeidimų. Premjerė Ingrida Šimonytė perspėja prekybininkus negudrauti ir nemažinti tikro prekybinio ploto STOP juostomis iki leidžiamo dydžio. Tuo metu turgaus atstovai, kurie savo paviljonų negali atidaryti jau trečias mėnuo, jau grasina Vyriausybei teismais. Į „Moki-Veži“ Vilniuje, prekybos sąlygoms laisvėjant, gyventojai vienas po kito skuba apsipirkti.