drąsiaus kedžio

Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nepaskelbė verdikto Drąsiaus Kedžio bendrininko Raimundo Ivanausko byloje – bylą dar nagrinės išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nes gali atsirasti nauja teismų praktika dėl bendrininkavimo instituto.

Seimas antradienį pradėjo Socialdemokratų frakcijos nario Mindaugo Basčio apkaltos procesą dėl jo ryšių su Rusijos naudai veikiančiais asmenimis. BNS primena Seime rengtus politikų apkaltos procesus, vykusius per Lietuvos nepriklausomybės metus. 2016 - 2017 metai: K. Pūko apkaltos byla. Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti seksualiniu priekabiavimu apkaltinto parlamentaro Kęstučio Pūko apkaltos bylą. Posėdis joje planuojamas rudenį.

Generalinė prokuratūra teismui siūlo skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmes dviem įtariamiems Drąsiaus Kedžio bendrininkams. Raimundą Ivanauską, kuris serga sunkia ir nepagydoma liga, prokuroras Redas Savickas Vilniaus apygardos teismui ketvirtadienį pasiūlė atleisti nuo bausmės. Tuo metu Eglei Barauskaitei siūloma skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro siūloma aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra minimali įstatymo bausmė už šiems asmenims inkriminuotus nusikaltimus.

Dar 2009-ųjų spalio 5-ąją prasidėjusi Kauno pedofilijos istorija, kurios kiekvieną detalę visa Lietuva stebėjo tarsi per padidinamąjį stiklą neišsikvėpė net praėjus šešeriems metams. Kauno apylinkės teisme ketvirtadienį atversta baudžiamoji byla, kurioje Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės mergaitės tvirkinimu jau kaltinami jos seneliai Laima ir Andrius Kedžiai bei šių kaimynė Olga Girdauskienė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį išteisino visus penkis aukšto rango policijos pareigūnus, kurie buvo kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune 2009 metais. Teisėjas Valerijus Paškevičius paskelbė, kad liudytojo Mindaugo Žalimo parodymai, jog jis iš anksto įspėjo pareigūnus apie žudynes, nebuvo patikimi.

 Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį nutarė atidėti nuosprendžio paskelbimą byloje, kurioje aukšto rango policijos pareigūnai kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune. Teismo atstovė Airinė Šerelytė - Skistymienė BNS sakė, kad datą, kada nuosprendis bus skelbiamas, teisėjų kolegija praneš pirmadienį per numatytą posėdį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį ketina skelbti nuosprendį byloje, kurioje aukšto rango policijos pareigūnai kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, reaguojant į nužudymus Kaune. Penki asmenys kaltinami netinkamu pareigų atlikimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimu.

Liepos 1-ąją, apie 13 val. 30 min., į Kauno rajono policijos komisariatą kreipėsi Laimutė Kedienė. 70 metų moteris pareiškė, kad tą pačią dieną apie 9 val. Kauno rajone, Garliavoje, Ramybės gatvėje esančiose kapinėse siautėjo vandalai. Nenustatyti asmenys violetinės spalvos dažais apipylė šiose kapinėse palaidoto Drąsiaus Kedžio antkapį ir paminklą. Įtariamieji iki šiol nenustatyti. (Papildyta 9.20 val.

Vienybės aikštėje Kaune penktadienį rinkosi Drąsiaus Kedžio šalininkai - jie minėjo įvykių Garliavoje metines, kuomet teismo sprendimu iš laikinų globėjų buvo paimta mažametė D.Kedžio dukra. Į mitingą miesto centre susirinko apie šimtas žmonių, tarp jų - "Drąsos kelio" frakcijos Seime nariai. "Mes norėtume paminėti šitą dieną kaip konstitucinės santvarkos griovimo dieną, nes šioje šalyje valdytojas yra tauta.

Vilniaus apygardos teismui pirmadienį nepavyko pradėti nagrinėti Drąsiaus Kedžio draugo Raimundo Ivanausko ir jo gyvenimo draugės Eglės Barauskaitės bylos, kurioje jie kaltinami galbūt kurstę ir padėję nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių bei Violetą Naruševičienę. Į teismo posėdį susirinko apie 30 proceso dalyvių – atvyko abu laisvėje esantys kaltinamieji, E. Barauskaitės advokatė, būrys nukentėjusiųjų ir jų advokatų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) ketvirtadienį nusprendė, kad klausimas dėl "Drąsos kelio" partijos frakcijos seniūnės Neringos Venckienės paieškos - ne jų veiklos srities. Toks sprendimas ketvirtadienį priimtas komisijos narių balsų dauguma. ,,Drąsos kelio“ frakcijos narys Povilas Gylys EPK posėdyje sakė, kad jam keista, kad seimas turi dirbti teisėsaugos darbą.

„Tai yra šeimos reikalas ir mes frakcijoje sutarėme to nekomentuoti“, – antradienį portalui balsas.lt sakė „Drąsos kelio“ (DK) frakcijos Seime atstovas Valdas Vasiliauskas, komentuodamas žiniasklaidos paskelbėtą informaciją, jog Seimo narė, šios partijos vėliava Neringa Venckienė nesilanko posėdžiuose ir su niekuo nekontaktuoja. Balsas.lt primena, kad Seimas N. Venckienės teisinę neliečiamybę panaikino lygiai prieš dvi savaites.

Prasidėjo 2013-ieji, tačiau tradicija kiekvieno mėnesio 17-tą dieną priminti apie Garliavos šturmą ir skaudžias mažametės perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitę akimirkas tęsiama toliau. Praėjo lygiai aštuoni mėnesiai, tačiau dalis žmonių, nepaisant teismo priimtų sprendimų, negali susitaikyti su tuo, kad mažametė velionio Drąsiaus Kedžio dukra gyvena kartu su mama, o ne su Neringa Venckiene. Prie prezidentūros nešini kastuvais rinkosi kelios dešimtys žmonių.

Rezonansinėje pedofilijos byloje sprendimą reabilituoti Andrių Ūsą priėmęs teisėjas Audrius Cininas sulaukė priešingų nuomoniš ir dalies visuomenės pasmerkimo. Tačiau A. Cininas pabrėžia, kad visuomenė turi džiaugtis, nes pavyko įrodyti, jog mažametė Drąsiaus Kedžio dukra neturėjo tiesioginės tvirkinimo patirties. - Kaip vertinate viešus priekaištus dėl teismo darbo bei priimto sprendimo A. Ūso byloje? - Balsas.lt pasiteiravo A. Cinino.

Pamirškime rinkimus. Prisiminkime tai, kas daug svarbiau – mergaitę. Prisiminkime garsiausią pastarųjų dešimtmečių mergaitę – Deimantę, kurios pavardę žino visi, našlaitę, kuri daug kartų tyrėjams liudijo patirtą seksualinę prievartą ir kuri... dingo! Taip. Dabar ji ištrinta kaip kokio kompiuterių žaidimo nereikalingas simbolis. Galinga ranka paspaudė Delete, ir daugiau žmonės jos nematė. Šios mergaitės drama ilgus metus vyko visos Lietuvos akivaizdoje.

2012 m. kovo 23 dieną ir gegužės 17 dieną Garliavoje, Klonio gatvėje, antstolės S.Vaicekauskienės vykdytas Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininko V. Kondratjevo 2011 metų gruodžio 16 dienos sprendimas dėl mergaitės perdavimo galutinai patvirtino, kad mes gyvename šalyje, kurios valdžia yra visiškai degradavusi, praradusi bet kokį etikos, moralės supratimą, absoliučiai praradusi sąžinę ir elementarų žmogiškumą. Įvykius televizorių ekranuose atidžiai stebėjo amo netekusi Lietuva.

Įtariamieji slaptojo liudytojo, pranešusio policijai apie rengiamus nužudymus, istorijoje susipažįsta su byla, kurios nagrinėjimas prasidės jau rugsėjį.

Nesiskaitymas su piliečiais prasidėjo ne Garliavoje ir ne po to, kai nebeliko Drąsiaus Kedžio – ten ir tada jis tiesiog įgavo labiausiai matomą išraišką, kokios lietuviai iš pačių rinktos valdžios iki tol nebuvo patyrę. Nors požymių būta – juk sušaudė guminėmis kulkomis demonstrantus prie Seimo. Žinoma, Garliava tapo išskirtine dar ir todėl, kad piliečių pasipriešinimas užsitęsė ir peraugo į politinę – rinkiminę plotmę. Tačiau nesiskaitymo pradžia ir šaknys yra giliau.

Viešos kalbos apie galimą Laimutės Stankūnaitės dukros ir jos senelių susitikimą bent jau kol kas neturi realaus pagrindo. Tą portalui Balsas.lt patvirtino advokatas Gintaras Černiauskas, kuris pridūrė, kad situacija vis dar išlieka gana komplikuota, todėl greitų sprendimų tikėtis neverta. Optimistinės prognozės Vienoje televizijos laidoje buvo teigiama, kad Vytautas ir Laima Kedžiai lankė specialius kursus, kurie buvo skirti paruošti senelius bendrauti su velionio Drąsiaus Kedžio dukra.

Koks buvo Garliavos pedofilijos skandalo herojaus Andriaus Ūso šeimos ryšys su skandalinguoju EBSW koncernu ir jo vadovu Gintaru Petriku, kuris šiuo metu atlieka bausmę, iki šiol yra paslaptis. Jau antrą mėnesį netylant kalboms apie dviprasmiškai nuskambėjusį teismo sprendimą, kuriuo remiantis Drąsiaus Kedžio mažametė dukra buvo perduota motinai Laimutei Stankūnaitei, pasirodė netikėčiausių versijų.

Iš karto, kai tik buvo atleista iš teisėjos pareigų, susirgusi N. Venckienė šiandien sulaukė svečių iš teisėsaugos, kurie perdavė moteriai šaukimą atvykti į apklausą. Šią informaciją pati N. Venckienė išplatino asmeninėje svetainėje. Iš buvusios teisėjos pateiktos nuotraukos matyti, kad šaukimą pasirašė prokurorė Aurelija Gališanskytė, o patį dokumentą N. Venckienei perdavė Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Šarūnas Šimonis.

A. Ūso byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Egidijus Motiejūnas nori medikę kviesti liudyti teisme. Generalinė prokuratūra nurodė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą ir apklausti L. Bloznelytę dėl jos viešai nuskambėjusio liudijimo  TV3 laidoje.

„Skubus teisėsaugos siekis teisti ir pasodinti į kalėjimą dabar jau buvusią Kauno m. apygardos teisėją  Neringą Venckienę būtų klaida ir padėtų jai tapti kankine“,- mano Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas. Kaip teigia A. Kulakauskas, teisėsauga padarytų rimtą klaidą, jei skubėtų demonstruoti parodomąjį principingumą. Rimtą kiekį rinkėjų tai esą galėtų nuteikti dar labiau priešiškai.

„Prezidentė metiniame pranešime gali tvirtinti, kad Lietuvoje klesti korupcija (nors ir džiaugiasi mažėjančiomis apimtimis) ir niekas jos už šiuos žodžius neteisia.

Itin aktyvaus velionio Drąsiaus Kedžio šalininko Renaldo Ščiglinsko paviešinta vienoje Kauno rajone esančių kavinių daryta Laimutės Stankūnaitės ir jos dukrelės nuotrauka jam gali stipriai atsirūgti. Šiuo metu yra rengiami dokumentai ir ketinama kreiptis į prokuratūrą dėl R. Ščiglinsko veiksmų. Šią informaciją portalui Balsas.lt patvirtino L. Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas. „Šiuo metu yra rengiami dokumentai.

Žmogaus teisių specialistas įsitikinęs, kad per dramatiškus  gegužės 17 dienos įvykius Garliavoje akivaizdžiai pažeistos vaiko teisės. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos įkūrėjas Vytautas Budnikas išsakė savo nuomonę dėl garsiosios Drąsiaus Kedžio dukters perdavimo motinai bylos. – Ar mažametę D. Kedžio mergaitę paėmus jos motinai Laimutei Stankūnaitei šioje istorijoje galima dėti tašką? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Budniko.

Teismui nutarus, kad nėra įrodymų, jog dviejų žmonių nužudymu įtariamo velionio Drąsiaus Kedžio teta Audronė Skučienė savo netinkamu elgesiu kaip nors pažeidė vaiko teises sveikatos priežiūros įstaigoje, byla jos atžvilgiu nutraukta. Tokią nutartį pirmadienį priėmė Kauno rajono apylinkės teismas. ELTA primena, jog sausio 9 dieną į Garliavos šeimos kliniką medikai iškvietė policijos pareigūnus dėl neva skandalą čia sukėlusios A. Skučienės ir D. Kedžio sesers Neringos Venskienės veiksmų.

Valstybės saugumo departamento (VSD) kompetencijai buvo, o gal ir tebėra priskirta per daug veiklos sričių. Žvalgyba noriai kaišioja nosį ne į savo reikalus. Svarbiausia šalies saugumo institucija ilgokai užsiėmė ne savo reikalais – tai pripažįsta ir buvę jos vadovai, ir pareigūnai. Užuot saugoję Konstitucijos pagrindus ir gaudę šnipus, nematomojo fronto kariai pasienyje graibydavo kontrabandinį spiritą, įsiveldavo į buitinių dramų scenarijus.

„Reikia tikėti!“ – taip dviem žodžiais Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl Drąsiaus Kedžio dukrelės apibūdino JAV žurnaliste dirbanti Ligija Tautkuvienė. „Mano tėvai prieš daug metų išgelbėjo keturis žydų vaikus. Ant jiems įteikto medalio buvo parašyta: „Išgelbėjai vieną žmogų – išgelbėjai tautą!“ Šie žodžiai giliai įstrigo mano atmintyje. Žvelgiant į niūrią šių dienų realybę, galima sakyti, kad tautą galima išgelbėti tik išlaisvinus mažametę mergaitę“, – pabrėžė L. Tautkuvienė.

Parlamentarų grupės siūlymą sudaryti Seimo laikinąją komisiją, kuri tirtų šių metų kovo 22 dienos Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimo vykdymo Garliavoje aplinkybes, Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas vadina tuščiu politikavimu.

„Ar gali maža mergaitė, kuri daug laiko nematė motinos ir patyrė tokius išgyvenimus, kitą dieną ramiausiai šypsotis prieš filmavimo kamerą ir linksmai žaisti su triušiuku?“ – toks klausimas neramina Balsas.lt pašnekovę – kriminologę Rūtą Gajauskaitę. Įtaria, kad galėjo apsvaiginti Anot jos, tikėtina, kad taip elgtis gali vaikas, kuris buvo apsvaigintas cheminiais preparatais. Tačiau kokiais, Balsas.lt pašnekovė negalėjo įvardyti, nes, kaip pati sako, tiesiog nėra tos srities specialistė.

Prokuratūroje, anot pareigūnų, dirba teisiškai išprusę asmenys, kurie atliks tyrimą pagal šalyje veikiančius  įstatymus. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla portalui Balsas.lt sakė, kad policija teigiamai vertina Generalinės prokuratūros sprendimą atlikti tyrimą dėl mažametės perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei. Prokurorai, anot pareigūno, labiau kompetentingi, nei Seimo komisijos nariai, atlikti tokius tyrimus.

Ketvirtadienio rytą po Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters perdavimo motinai Kauno savivaldybės administracija pasirašė dokumentą, kuriuo Neringai Venckienei panaikinamas mergaitės globėjos statusas. Anot portalo lrytas.lt, pats administracijos direktorius Antanas Nesteckis pakelti rankos su rašikliu nedrįso, tai padaryti patikėjo savo pavaduotojui.

Įvykiai Garliavoje smarkiai paveikė visuomenės pasitikėjimą teismais ir vaikų teisių gynimo institucijomis. Ne kartą viešumoje pasirodė informacija, kad įvairios tarnybos bando derinti mergaitės paėmimo veiksmus iš Kedžių namų, bet nurodyti tikslią vaiko paėmimo datą net šiuo metu mergaitę globojančiai Neringai Venckienei atsisakyta, o ši savo ruožtu reikalauja, kad mergaitės perdavimas būtų filmuojamas.

Laimutės Stankūnaitės tinklalapyje pasirodė viešas laiškas, kuriame piktinamasi D. Kedžio dukros globėja N. Venckiene, „gynėjų“ minia ir priekaištaujama D. Kedžio tetai A. Skučienei. Viešai skelbianti savo laiškus dukrai  moteris ypač piktinasi viešumu, kuris supa D. Kedžio mergaitę.

Garliavoje šį rytą tvyro įtampa, nes pasklido žinia, kad šiandien bus bandoma grąžinti mergaitę motinai. Naujienų portalo Balsas.lt šaltinių teigimu, policijos pareigūnai šiuo metu kaip tik vyksta į Kedžių namus. Drąsiaus Kedžio teta Audronė Skučienė patvirtino, kad gauta žinių, jog mergaitę bus bandoma paimti šiandien. „Negaliu kalbėti. Važiuoju. Žmonės sakė, kad ims“, – susijaudinusi telefonu kalbėjo moteris.

Nors valstybės kaltintojas siūlė atmesti skundus, Vilniaus apygardos teismas juos nutarė nagrinėti. Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą nagrinėti sostinės Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Neringos Venckienės ir Drąsiaus Kedžio tėvų skundus. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai teigė esą nesutinką su Vilniaus 2-osios apylinkės teismo sprendimu atstovauti mažametės D.Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters interesams, nes jos gyvenamoji vieta nustatyta Kaune.

Vilniaus apygardos teismas atidėjo skundų nagrinėjimą pedofilijos byloje, kurioje Andrius Ūsas kaltinamas mažametės tvirkinimu,  dėl skundų gausos. Penktadienį Vilniaus apygardos teismas turėjo nagrinėti skundą dėl Vilniaus 2-osios apylinkės teismo balandžio 19-os dienos nutarties, kuomet buvo nutarta, jog mažametės Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės interesus gins Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bendradarbiaus su Danijos specialistais vaiko teisių apsaugos klausimais. Artimiausiu metu su šios organizacijos deleguotais atstovais planuojamas susitikimas, kuriame bus aptariamas ne tik tolesnis bendradarbiavimas, bet ir vadinamoji Kauno byla, kai mažametė Drąsiaus Kedžio dukra neperduodama motinai Laimutei Stankūnaitei.

Garbaus amžiaus vyriškiui pateikti kaltinimai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo po to, kai iš D. Kedžio tėvų namų buvo mėginta paimti jo mažametę dukrą ir perduoti motinai Laimutei Stankūnaitei. Kauno policija pateikė įtarimus Drąsiaus Kedžio tėvui Vytautui Kedžiui dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Lietuvos antstolių rūmai (LAR) atmeta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareikštus priekaištus, esą Drąsiaus Kedžio dukros perdavimui nėra tinkamai pasiruošta dėl antstolės kaltės, kadangi antstolė neatsižvelgia į vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas. Lietuvos antstolių rūmų nuomone, palankių sprendimo vykdymo rezultatų įmanoma pasiekti tik visoms institucijoms atsakingai vykdant savo pareigas.

Marijampolietė, sužinojusi, kad vyras inicijuoja skyrybas, oficialiai apkaltino jį „kažkada“ tvirkinus mažametę dukrelę. Bet jau dviejuose teismuose vyras įrodė, kad tai – tik kerštaujančios, žlugdančios, didesnio turto besigviešiančios žmonos pasakos. Anot pareigūnų, tokių faktų padaugėjo kilus Garliavos pedofilijos skandalui.

Nors vakar pasibaigė antstolės Sonatos Vaicekauskienės teisėjai Neringai Venskienei įteikto patvarkymo dėl Drąsiaus Kedžio dukros perdavimo motinai terminas, mergaitė liko globėjos namuose. Antstolės S. Vaicekauskienės padėjėja Nijolė Mickūnienė ketvirtadienį „Lietuvos rytui“ sakė: „Šią savaitę mergaitė L.Stankūnaitei tikrai nebus perduodama. Galbūt grąžinimas neįvyks ir kitą savaitę.

Drąsiaus Kedžio mažametės dukros likimui neabejinga Amerikos lietuvių bendruomenė kreipėsi į JAV valstybės departamentą. Iš daugiau kaip 9 tūkst. parašų ir aštrių argumentų sulipdyta peticija persiųsta įtakingiems JAV pareigūnams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako nekvestionuojanti teismo sprendimo, pagal kurį Drąsiaus Kedžio dukra turi būti perduota jos biologinei motinai. „Aš nekvestionuoju teismo sprendimo“, - pasiteiravus, kaip vertina Klaipėdos apygardos teismo sprendimą dėl mažametės perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei, šeštadienį žurnalistams sakė šalies vadovė.

Penktadienį policijoje apsilankiusi  L.Stankūnaitė dėl Garliavoje kilusio incidento, kai anstolė S. Vaicekauskienė bandė prievarta mergaitę  perduoti motinai,  pripažinta nukentėjusiąja dėl nesunkaus sveiktos sutrikdymo. Demonstruodama mėlynę po akimi,  moteris noriai dalyvavo TV laidose, nušviečiančiose Kedžių namuose vykusias grumtynes.

Vilniaus 2-osios apylinkės teismas tęsia baudžiamosios bylos, kurioje Andrius Ūsas kaltinamas seksualiai tvirkinęs mažametę Drąsiaus Kedžio dukterį, nagrinėjimą. (Papildyta 12.10) Po nedidelės pertraukos Vilniaus 2-osios apylinkės teismo kolegija priėmė verdiktą: L. Stankūnaitė negalės atstovauti dukrai, nes baudžiamojoje byloje minima, kad A. Ūsas tvirkino mergaitę jos motinos bute I. Gimbutienės gatvėje.

Šie metai – rekordiniai skolinimosi mastais. Vos per pusketvirto mėnesio Vyriausybė sugebėjo pasiskolinti 6,8 mlrd. litų. Tie pinigai reikalingi senesnėms skoloms grąžinti ir didėjančioms biudžeto skylėms užkamšyti. Matant tokią situaciją, apgailėtinai skamba Vyriausybės pranešimas, kad pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžetas pasipildė 104,7 mln. litų pajamų daugiau, nei planuota. Praėjusių metų gruodžio 31-ąją Lietuva buvo skolinga 41,74 mlrd. litų. Pridėjus šiųmetę 6,8 mlrd.

Klaipėdos apygardos teismas trečiadienį atmetė Neringos Venckienės apeliacinį skundą dėl jos brolio – Drąsiaus Kedžio – dukros mergaitės gyvenamosios vietos ir paliko galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, įpareigojantį mergaitę gyventi su motina Laimute Stankūnaite.