dovilė grigienė

Ne vienai garsiai įmonei vadovavusi Dovilė Grigienė neslepia, jog ne kartą teko susidurti su išankstinėmis aplinkinių nuostatomis vien dėl to, kad ji – moteris. Šį sekmadienį TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ bus sugriauti visi stereotipai apie vadovaujančias moteris, o žiūrovų laukia išties maloni pažintis su nuolat tobulėjančia, Harvardo universitete besimokančia Dovile. Dovilė – be galo švelni, moteriška, o tuo pat metu ir ryžtinga, ambicinga bei turinti begalę drąsių užmojų.

Daugiau nei septynerius metus Lietuvos „Swedbank“ vadovavusiai Dovilei Grigienei traukiantis iš posto, „Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės vadovas sako, kad dabar yra tinkamas laikas pokyčiams. D. Grigienė traukiasi „Swedbank“ keičiant bankų Baltijos šalyse valdymo modelį – trijų šalių bankus valdys holdingo įmonė Latvijoje. Tačiau Jonas Lidefeltas sako, kad esminių pokyčių organizuojant darbą nebus – už kiekvienoje šayje veikiantį banką toliau bus atsakingas vietos vadovas.

Beveik aštuonerius metus Skandinavijos finansų grupės „Swedbank“ bankui Lietuvoje vadovavusi Dovilė Grigienė palieka pareigas. „Vadovavimo bankui metai buvo labai aktyvūs ir padėjo tobulėti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityse. Tačiau po aštuonerių metų praleistų banke, manau, yra geras metas pokyčiams“, − pranešime sakė D. Grigienė.

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai valandai minint Žemės dieną. Šiandien jau turime kur kas rimtesnių priemonių, kurios tvarumą versle paverčia strateginiu prioritetu, ir ES ambicijos dėl kovos su klimato kaita išties yra labai rimtos. Didėjant visuomenės sąmoningumui tvarumo srityje, akivaizdžiai keičiasi ir investuotojų nusiteikimas. Verslo pasauliui tai reiškia viena – metas keistis.

Valdovų rūmuose surengtuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose jau septintą kartą pagerbti įvairiose srityse žmogaus teises ginantys asmenys, organizacijos, iniciatyvos. Aštuonių nominacijų laureatams įteiktos menininkės Ievos Paltanavičiūtės sukurtos statulėlės ir pirmą kartą generalinio apdovanojimų rėmėjo AB „Swedbank“ įsteigti piniginiai prizai.

Vienas didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Swedbank“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 88,735 mln. eurų grynojo pelno – 4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis buvo 85,457 mln. eurų. „Per tris šių metų ketvirčius stebėjome stabilų gyventojų finansavimo paklausos augimą, ypač paskolų būstui srityje. Verslo finansavimo srityje taip pat jaučiame išaugusį įmonių poreikį verslo paskoloms ir lizingo finansavimui.

Didžiosios metų šventės kasmet paskatina atsigręžti į tuos, kuriems reikia pagalbos ir globos. Džiugu, kad vieną ar kitą aukojimo būdą pasirinkusių lietuvių kasmet daugėja, o gerus darbus darome jau ne tik per Kalėdas. Statistika rodo, kad kasmet daugėja žmonių, kurie 2 proc. nuo sumokamų mokesčių savanoriškai skiria geros valios projektams. Šiemet tokių gyventojų skaičius viršijo pusę milijono, ir jų skirta suma siekė apie 17 mln. eurų.

„Swedbank“ plečia nefinansinių paslaugų veiklą Lietuvoje. Planuojama, kad iki šių metų pabaigos darbuotojų komandą Vilniuje papildys 100 naujų specialistų. „Džiaugiamės, kad „Swedbank“ nuolat plečiasi. Kaip ir buvo planuojama, šiais metais taip pat numatomas darbuotojų skaičiaus augimas. Tai mums sudarys galimybes teikti dar kokybiškesnes paslaugas klientams ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Latvijoje, Estijoje“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.

SEB ir „Swedbank“ klientai prie bankų el. bankininkystės sistemų jau gali jungtis su nauja elektronine identifikavimo priemone „Smart-ID“. Parsisiuntę šią programėlę į savo išmaniuosius telefonus ar planšetes ir užregistravę savo paskyrą, klientai galės prisijungti prie elektroninių paslaugų ir tvirtinti savo finansines operacijas. Programėlę „Smart-ID“ sukūrė Estijos IT bendrovė „SK ID Solutions“. „Pagal įvairius skaitmeninės pažangos rodiklius, Lietuva jau lenkia europinius vidurkius.

Viešoji erdvė Lietuvoje vėl įkaito – dėmesio centre atsidūrė praėjusią savaitę paviešinti šalies darbdavių mokami vidutiniai atlyginimai. Buvo skubama aiškintis ir lyginti, kokio dydžio atlyginimus gauna vieno ar kito sektoriaus darbuotojai. Nusirito nuomonių lavina, kas darbuotojams moka per mažai ir kokios galimos to priežastys. Tačiau visose šiose diskusijose pritrūko vieno svarbaus aspekto, kokio? Tai – vyrų ir moterų darbo užmokesčio vidurkio palyginimas.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius uždirbo 74 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų. Didesniu pelnu džiaugėsi ir Šiaulių bankas. „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius fiksavome kertinės banko veiklos srities ‒ skolinimo ‒ augimą. „Swedbank“ paskolų portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo keli faktoriai.

Viena pagrindinių problemų Lietuvoje – viešojo ir privataus sektoriaus nesusitarimas. Nerandant krypties, kuria link turėtų eiti Lietuva, administracinė našta nemažėja, o tai turi įtakos ir bankų kaštams, kurie nugula ant vartotojų pečių. Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tikina, kad iš skaitmenizacijos naudos gaus visi. „Laimėtų ir vartotojas, ir institucijos, ir verslo organizacijos, kurios taip pat taupytų kaštus. Vartotojams būtų paprastesnės greitesnės paslaugos, daug kitų privalumų.

„Swedbank“ Lietuvoje pristatė naują atsiskaitymų technologiją – bekontaktes mokėjimų korteles. Jau nuo kitos savaitės tokias korteles galės užsisakyti jaunimo programos banko klientai, o spalį bus pradėtos leisti ir kitų tipų bekontaktės debeto ir kredito kortelės. Naujovė leis banko klientams greičiau atsiskaityti už nedidelius pirkinius, o prekybininkams palengvins jų aptarnavimą. Kiti šalies bankai tokias korteles ketina pasiūlyti artimiausioje ateityje.

„Swedbank“ su įmone „Reitan Convenience Lithuania“, valdančia „Lietuvos spaudos“ kioskus ir „Narvesen“ parduotuves, susitarė dėl kortelių skaitytuvų tinklo atnaujinimo. Šiose prekybos vietose jau šių metų rudenį bus galima atsiskaityti bekontaktėmis banko mokėjimo kortelėmis. Jomis už nedidelės vertės pirkinius galima sumokėti tiesiog priglaudus kortelę prie skaitytuvo. Visų tipų bekontaktes mokėjimo korteles „Swedbank“ taip pat planuoja pristatyti šį rudenį.

Skandinavijos finansų grupės „Swedbank“ bankui Lietuvoje perėmus antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės klientus Lietuvoje, sumažėjo paslaugų pasirinkimas mažmeniniams klientams bankų sektoriuje, o tokie perėmimai gali pasikartoti ateityje, teigia Lietuvos banko asociacijos (LBA) prezidentas. „Visumoje, tai iš vienos pusės gerai, kad atsirado kas perėmė ir parėmimas buvo sėkmingas.

Apie bankus, kaip inovacijų lyderius, viešoje erdvėje kalbama nedažnai. Vyrauja nuomonė, kad bankai devynis kartus pamatuoja ir tik dešimtą kartą imasi veiksmų. Tačiau pažvelgus tik į faktus matyti, kad bankai yra tarp lyderių, kurie Lietuvos žmonėms nuolat pasiūlo jų gyvenimą lengvinančių naujovių. Ir šiemet šioje srityje taip pat bus svarbių žinių. Bankas, kuris, atrodytų, neseniai iš padalinio persikėlė į kompiuterį, dabar kraustosi į išmanųjį telefoną.

Vienas Lietuvos bankininkystės lyderių bankas „Swedbank“ šiemet per devynis mėnesius uždirbo 59 mln. eurų grynojo pelno - 30 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Tam didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir didėjusios išlaidos atidėjiniams. „Veiklos rezultatai atspindi finansinio sektoriaus aplinką ‒ jiems įtakos turėjo vis dar rekordinėse žemumose esančios palūkanų normos ir smarkiai susitraukusios pajamos iš tarptautinių pavedimų ir valiutos keitimo operacijų.

„Danske Bank” pasirašė sutartis su „Swedbank” padaliniais Lietuvoje ir Latvijoje dėl mažmeninės bankininkystės verslo pardavimo. Sandoris apima banko mažmeninės bankininkystės klientų sąskaitas, indėlius, paskolas, mokėjimo korteles ir vertybinius popierius. Artimiausiu metu dokumentai bus perduoti Konkurencijos tarybai, kurios leidimas yra būtinas sandorio įvykdymui, bei atitinkamai institucijai Latvijoje.

Draugų kompanijos dažnai vienija visiškai skirtingus žmones, kurie, atrodo, visais aspektais yra vieni kitų priešingybės. Tame pačiame bičiulių rate atsiduria ir visiški tyleniai, ir šmaikštūs pokštininkai, o kartais didžiausias bambeklis tampa linksmiausio žmogaus draugu. Kodėl tokie skirtingi žmonės tampa draugais? „Draugų pasirinkimas – intuityvus procesas, retai kas racionaliu sprendimu išsirenka, su kuo dabar draugaus.

Naująja „Swedbank“ Lietuvoje vadybos pirmininke ir administracijos vadove paskirta Dovilė Grigienė teigia, kad svarbiausia šiuo metu bankui prisiderinti prie kintančių klientų poreikių ir pasiruošti, kad euro įvedimas Lietuvoje būtų kuo sklandesnis. „Matome didelių pokyčių klientų elgsenoje ir įpročiuose”, – žurnalistams penktadienį sakė D. Grigienė. Pasak jos, net 98 proc. operacijų atliekama elektroninėje erdvėje.

„Swedbank“ Lietuvoje per 2013 m. uždirbo 392 mln. litų grynojo pelno, įskaitant ir gautas pajamas (33 mln. litų) už parduotą dukterinės gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ akcijų paketą „Swedbank“ Estijoje. Atmetus pajamas už akcijų paketą, „Swedbank“ Lietuvoje grynasis pelnas siekė 359 mln. litų ir buvo 2 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (367 mln. litų). Bendrosios pajamos 2013 m. padidėjo 5 mln. litų ir siekė 651 mln. litų.

Naująja „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininke ir administracijos vadove paskirta Dovilė Grigienė. Formaliai šias pareigas D. Grigienė pradės eiti Lietuvos bankui suteikus leidimą. Dovilė Grigienė turi daugiau nei 13 metų darbo bankininkystės, finansinio tarpininkavimo ir turto valdymo srityse patirtį JAV ir Baltijos šalyse. D. Grigienė „Swedbank“ pradėjo dirbti 2013 m. sausio mėnesį ir iki šiol vadovavo „Swedbank“ asmeninės bankininkystės departamentui.

Prastėjant žinioms apie pasaulio ekonomiką lietuviai skuba saugoti pinigus ir augina indėlius bankuose: šiemet šalies bankuose lietuvių laikomų santaupų skaičius indėliais buvo rekordinis – daugiau nei 26 mlrd. litų. Tačiau ne visi kalbinami ekspertai indėlį banke įvardija kaip saugiausią investiciją.

Investavimo strategijos, pagal kurias investicijos skirstomos į mažos, vidutinės ir didelės rizikos, nepasiteisino, teigia investicinio banko GILD Bankers specialistai. GILD Bankers savo privačios bankininkystės klientams taiko naują investavimo filosofiją, paremtą ekonominės psichologijos tyrimais.