dmitrijus peskovas

Rusija planuoja atlaikyti Vakarų sankcijas ir užbaigti savo misiją Donbase, CNN pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis taip pat pripažino, kad Maskva dėl Vakarų sankcijų atsidūrė nepatogioje padėtyje. Paklaustas apie Rusijos ketinimus užimti dalį Ukrainos, D. Peskovas teigė, kad tai esą priklausys nuo „vietos žmonių valios“. „Tikslas numeris vienas – apsaugoti Donbaso ir Luhansko gyventojus nuo tų, kurie, pavyzdžiui, dabar apšaudo Donecką ir žudo ten civilius gyventojus.

Ketvirtadienį Ukrainoje pirmą kartą lankantis Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiams Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas aršiai sureagavo į šį vizitą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, kad Rusija dabar yra sunkioje padėtyje, turint omenyje, kad rezervinių valiutų vaidmuo neišvengiamai silpsta. Apie tai D. Peskovas interviu Rusijos naujienų agentūrai TASS pareiškė Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo išvakarėse. „Situacija nėra lengva, ją greičiau galima apibūdinti kaip sunkią, kalbant apie šį precedento neturintį ekonominį karą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis, kai Rusija įvykdys visus Putino iškeltus vadinamosios „specialiosios operacijos“ tikslus. Ketvirtadienį spaudos konferencijoje paklaustas, kada Kremlius numato karo pabaigą, D. Peskovas pateikė tokį atsakymą. „Prezidentas Putinas išdėstė specialiosios karinės operacijos tikslus.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO reikš „neabejotinai“​​​​​​ grėsmę Rusijai. Kartu, jo teigimu, visi nori išvengti tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo. „Tolimesnė NATO plėtra nepadarys mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams Rusijoje aiškino D. Peskovas. Jis taip pat sulaukė klausimo, ar Kremlius įvertino, kad kitos kaimyninės valstybės gali papildyti NATO gretas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pergalės dienos parado Maskvoje oro pasirodymo dalis buvo atšaukta dėl nepalankių oro sąlygų, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė valstybinei naujienų agentūrai RIA Novosti. Ceremonijoje, minint 77-ąsias Sovietų Sąjungos įveikimo nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines, virš Maskvos Raudonosios aikštės turėjo skirsti 77 lėktuvai. Vis dėlto, lėktuvams nepasirodžius, D. Peskovas pareiškė, kad dėl to esą kaltos oro sąlygos.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atmetė galimybę derėtis dėl civilių išgabenimo iš paskutinės ukrainiečių tvirtovės Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje – plieno gamyklos „Azovstal“. Jis tikina, kad civiliai yra ir taip laisvi palikti gamyklą, o Ukrainos gynėjai turėtų sudėti ginklus, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. „Putinas aiškiai pasakė, kad civiliai gali palikti „Azovstal“, o kariškiai – nuleisti ginklus, tai ne derybų tema“, – sakė D. Peskovas.

Ukraina skelbia, kad prie Mariupolio buvo rasta dar viena masinė kapavietė. Remiantis pranešimais, joje gali būti palaidoti apie tūkstančio civilių kūnai. Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk ragina Jungtines Tautas (JT) imtis veiksmų dėl humanitarinių koridorių užtikrinimo iš Mariupolio, mat situacija ten itin sudėtinga. JT generalinis sekretorius kitą savaitę planuoja vykti į Maskvą, kur aptars Rusijos pradėtą karą.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius nutraukti Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą, tos pačios dienos vakare pranešama apie bombardavimus Mariupolyje. Skelbiama, kad Rusijos pajėgos bombarduoja gamyklos teritoriją, aplink vyksta susirėmimai.

Kol tęsiasi Rusijos invazija į Ukrainą, JAV kariuomenė nuolat stebi Rusijos branduolinį arsenalą ir galima pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą.  Pasak daugelio gynybos pareigūnų, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas du ar tris kartus per savaitę gauna informaciją iš aukščiausiojo JAV generolo, kuris prižiūri JAV branduolinius ginklus ir gynybą. Kol kas JAV nemato jokių požymių, kad Rusija ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama paruošti branduolinius ginklus naudojimui karo metu.

Rusija paskelbė išbandžiusi naują tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad raketa pasižymi aukščiausiomis charakteristikomis ir esą „privers susimąstyti tuos, kurie bando grasinti Rusijai“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:10 | Mariupolyje žuvo nacių okupaciją išgyvenusi senjorė Mariupolyje žuvo 91-erių Vanda Obiedkova, išgyvenusi nacių okupaciją Mariupolyje Antrojo pasaulinio karo metu. Pranešama, kad ji žuvo apšaudymo metu.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija ketina atsakyti į JAV sankcijas dviem prezidento Vladimiro Putino dukterims taip, kaip jai atrodys tinkama. „Rusija neabejotinai atsakys ir padarys tai taip, kaip jai atrodys tinkama“, – sakė D. Peskovas. Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė sankcijas dviem V. Putino dukterims, pristatydamos naują politinių ir ekonominių sankcijų Rusijai paketą, atsakant į jos įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje.

Invaziją į Ukrainą pradėjusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas įvardijo Vakarų ginklais teikiamą pagalbą Ukrainai. Jo teigimu, tai neprisidės prie taikos tarp Ukrainos ir Rusijos.

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko penktadienį pranešė, kad šiaurinėje ir rytinėje Kyjivo regiono dalyje vyksta itin didelės kovos prieš Rusijos karines pajėgas. Meras savo ruožtu įspėja gyventojus, kad noras sugrįžti atgal į Kyjivą gali baigtis mirtimi, todėl civilius ragina dar šiek tiek palaukti.

Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus. Pranešama, kad per okupantų įvykdytą ataką nukentėjo žmonės, yra aukų.

Du iš keturių Rusijos lėktuvų, kurie kovo pradžioje pažeidė Švedijos oro erdvę, buvo ginkluoti branduoliniais ginklais, rašo švedų žiniasklaidos kanalas TV4. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01:16 | Volodymyras Zelenskis: Rusija ruošiasi naujiems smūgiams, bet savo žemės neatiduosime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio naktiniame pranešime teigė, kad Rusijos kalbos dėl taikos derybų yra tik žodžiai, neatitinkantys realių veiksmų.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas paaiškinti Rusijos poziciją dėl branduolinio ginklo, patikino, kad „niekas negalvoja apie branduolinio ginklo panaudojimą“. Tačiau kartu jis pridūrė, kokiu atveju Rusija imtųsi tokio veiksmo.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas prabilo apie Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu „dingimą“. Ministras jau trylika dienų nesirodo viešumoje. „Kaip jūs suprantate, gynybos ministras dabar turi daug rūpesčių. Vyksta speciali karinė operacija. Žinoma, dabar ne pats laikas veiklai žiniasklaidoje. Tai visai suprantama“, – ministro dingimą komentavo D. Peskovas. Portalas tv3.lt jau rašė, kad S. Šoigu beveik dvi savaites nesirodo viešumoje.

Vos 24-erių Jelizaveta Peskova bet kokiu atveju yra sėkminga. Ji yra komunikacijos įmonės įkūrėja ir istorinio fondo direktorė, įgijusi tarptautinių santykių magistro laipsnį – jos disertacija buvo apie Turkijos ir Irano lobistų įtaką JAV užsienio politikos krypčiai. Jos „Instagram“ puslapis rodo, kad ji bent jau nesistengia suvesti galo su galu.

Vykstant konfliktui su Ukraina Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik iškilus „egzistencinei grėsmei“, antradienį televizijai CNN sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Turime vidaus saugumo koncepciją, ir ji yra vieša. Galima perskaityti visas priežastis, dėl kurių galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai, – sakė D. Peskovas. – Rusijos nacionalinio saugumo koncepcija numato branduolinių ginklų panaudojimo galimybę tik iškilus grėsmę jos egzistavimui.

„Guardian“ atskleidė, kad Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona yra sukaupusi daugiau nei 10 mln. dolerių turto. Todėl Peskovas su savo žmona – ne eiliniai turtuoliai, jie turi Putino užnugarį. Tikėtina, kad toks atskleidimas sukels naujų klausimų apie Peskovo turtus ir tai, kaip jis ir jo žmona Tatjana Navka gali sau leisti itin turtingą gyvenimo būdą. Vis dėlto jų irgi neapėjo sankcijos.

Rusijos karinės pajėgos smogė pietų Ukrainos Mykolajivo miesto gynėjams. Dramatiškai su gausiomis Rusijos pajėgomis besikaunančius Ukrainos karius raketos užklupo miegančius. Pranešama, kad per išpuolį galėjo žūti 40 – 100 karių, tikslus skaičius dar nustatinėjamas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paneigė žiniasklaidoje skelbtą naujieną, kad Ukraina ir Rusija savo derybose padarė didžiulę pažangą ir juda link taikos susitarimo. Pasak jo, šiame teiginyje yra tik dalis tiesos.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Rusijos kariuomenė sumbobardavo Mariupolio dramos teatrą. Pranešama, kad viduje galėjo būti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.13 | Mariupolio miesto gatvėse – masinės kapavietės Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo dėl aljanso neveiksnumo. Pasak prezidento, 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.47 | V. Zelenskio susitikimas su šalių lyderiais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis priėmė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrus pirmininkus Kyjive.

JAV pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos. Kiek vėliau JAV savo sąjungininkėms patvirtino, kad Kinija teigiamai vertina prašymą dėl karinės pagalbos Kremliui, praneša „Financial Times“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.08 | Rusijai trūksta grūdų ir cukraus Rusijos valdžia nusprendė taikyti laikiną grūdų eksporto į Eurazijos ekonominės sąjungos šalis (Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją), taip pat cukr...

Kremlius šeštadienį teisino naują įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę ir iki 15 metų įkalinimą asmenims už „melagienas“ prieš Rusijos kariuomenę, sakydamas, kad prieš šalį vykdomas „informacinis karas“. „Įstatymas buvo reikalingas dėl beprecedentės... net ne kampanijos, o informacinio karo, pradėto prieš mūsų šalį“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad susiklosčius tokiai padėčiai vyriausybė turėjo imtis „griežto“ atsako.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos delegacija pasirengusi tęsti derybas su Ukraina, Maskvos invazijai į šią provakarietišką šalį įžengus į septintą dieną. „Mūsų delegacija bus pasirengusi tęsti derybas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, jog Maskvos delegacija tikisi, kad derybos, kuriomis siekiama užbaigti praėjusią savaitę Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, bus atnaujintos trečiadienio vakarą.

Kremlius antradienį pareiškė, jog dar anksti daryti išvadas apie derybas su Kijevu, surengtas siekiant užbaigti praėjusią savaitę Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie derybas, tačiau pridūrė, jog „dar anksti vertinti“ jų rezultatus. Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės.

Ankstų ketvirtadienio rytą Rusija pradėjo ataką prieš Ukrainą – įvairiuose šalies miestuose aidi sprogimai. Į šiuos Rusijos veiksmus sureagavo ir Rusijos žvaigždės. Socialiniuose tinkluose jos pradėjo komentuoti pagrindinius įvykius, kuriuos seka visas pasaulis.  Televizijos laidų vedėjas Ivanas Urgantas savo „Instagram“ paskyroje paskelbė įrašą apie karą, vasario 24-ąją gimtadienį minintis vyras rėžė be užuolankų: „Man gėda, kad gimiau šią dieną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį surengs neeilinį šalies Saugumo tarybos posėdį, pranešė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Prezidentas Putinas sušaukė Rusijos saugumo tarybos posėdį“, – žurnalistams sakė D. Peskovas ir patikslino, kad tai bus nereguliarus šios institucijos posėdis.  Kremliaus atstovas atsisakė atskleisti posėdžio darbotvarkę, bet pažadėjo pateikti šią informaciją vėliau.

Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgų atitraukimas nuo sienos su Ukraina dar kurį laiką užtruks, tačiau Kijevo sąjungininkai Maskvos pranešimus vertina skeptiškai. „Tai procesas, kuriam reikės laiko“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, Maskvai paskelbus apie dvi atskiras pajėgų atitraukimo operacijas po pratybų, sukėlusių nerimą, jog Rusija ruošiasi įsiveržti į Ukrainą. Vakarų šalys kaltino Rusiją sutelkus prie sienų su Ukraina daugiau kaip 100 tūkst.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį per vizitą Maskvoje atsisakė Kremliuje atlikti COVID-19 testą ir pageidavo, kad tepinėlį jam paimtų vienas iš Berlyno medikų, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.    Į Maskvą atvykusiam O. Scholzui „testą atliko Vokietijos ambasados gydytojas“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Ukraina paprašė skubaus susitikimo su Rusija ir dešimtimis kitų Europos šalių dėl rusų pajėgų sutelkimo prie šalies sienų. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį vėlai vakare socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad Rusija ignoravo oficialų Kijevo prašymą pateikti paaiškinimą, kodėl Maskva sutelkė aplink Ukrainą daugiau kaip 100 tūkst. karių ir pažangios ginkluotės.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad po Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos derybininkų susitikimo dėl Ukrainos krizės „jokių rezultatų nėra“. Diplomatai vadinamuoju Normandijos formatu buvo susitikę ketvirtadienį Berlyne, neslūgstant įtampai dėl nuogąstavimų, kad Rusija planuoja įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.

Kremlius pirmadienį apkaltino Jungtines Valstijas ir NATO didinant įtampą, Aljansui pareiškus apie stiprinamą bloko rytinio sparno gynybą, tęsiantis krizei dėl Ukrainos.

NATO plėtra į buvusias Sovietų Sąjungos respublikas Rusijai yra gyvybės ir mirties klausimas, sekmadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. „Pastaruosius du dešimtmečius [ar], turbūt, dar ilgiau mus metodiškai apgaudinėdavo ir dėl šios apgaulės atsidūrėme situacijoje, kai iškilo grėsmė mūsų saugumui. Tolesnio tokio paties apgaudinėjimo grėsmė. Ir politinės, ir karinės NATO infrastruktūros tolesnės ekspansijos mūsų sienų link grėsmė.

Pranešimai, kad Rusija rengia karinį įsiveržimą į Ukrainą, gali būti priedanga agresyviems Kijevo ketinimams jėga išspręsti Donbaso problemą, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Paprašytas pakomentuoti Vakarų ir Ukrainos žiniasklaidos pranešimus, kad Rusija rengia karinį įsiveržimą į Ukrainos teritoriją, D. Peskovas atsakė: „Matome, kad vyksta tikslinė informacinė kampanija.“ Pasak jo, tam pasitelkiamos informacinės agentūros ir kai kurie JAV laikraščiai.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 34 325 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 998 anksčiau užsikrėtę žmonės, rodo pirmadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Naujų COVID-19 atvejų paros skaičius yra didžiausias šalyje nuo pandemijos pradžios. Be to, naujas užsikrėtimo atvejų paros rekordas buvo pasiektas penktą dieną iš eilės. Ankstesnę dieną buvo skelta apie 34 303 nauji COVID-19 atvejai ir mirusius 997 pacientus.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad NATO sprendimas atimti akreditaciją iš aštuonių Rusijos misijos prie Aljanso narių rodo, kad šios karinės organizacijos valstybės narės nenori normalizuoti santykių su Maskva. NATO trečiadienį uždraudė aštuoniems Rusijos misijos nariams eiti pareigas, paskelbusi juos „nedeklaruotais Rusijos žvalgybos pareigūnais“ – tai yra šnipais. Karinis blokas taip pat perpus (iki 10) sumažino pareigybių, kurias Rusijai leidžiama akredituoti Aljanso struktūrose, skaičių.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 21 438 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 820 anksčiau užsikrėtusių žmonių, rodo antradienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Per vieną dieną nustatytų COVID-19 atvejų skaičius buvo didžiausias nuo rugpjūčio 15-osios, kai buvo išaiškinti 21 624 užsikrėtimo atvejai. Tuo metu ketvirtadienį paskelbtas mirštamumo rodiklis pakartojo rugpjūčio 28-ąją užfiksuotą rekordą.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva neplanuoja artimiausiu laiku leisti užsienietiškų vakcinų nuo COVID-19 importą į Rusiją, nepaisant vangiai vykstančios vakcinacijos kampanijos ir išaugusio mirčių skaičiaus šalyje per trečiąją pandemijos bangą. Rusija, kurios sukurta vakcina „Sputnik V“ nėra patvirtinta Europos Sąjungoje, šiuo metu su Briuseliu nesitaria dėl vakcinų „abipusio pripažinimo“, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusija neketina taikstytis su Čekijos, Bulgarijos ir Baltijos šalių elgesiu jos atžvilgiu, ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Tai, ką šiuo metu daro čekai, kaip prie jų prisideda bulgarai, kaip prie vardan pagarsėjusio solidarumo prisideda Baltijos šalys ir kiti – mes šito nepakęsime, ir mes to jau nepakenčiame, aiškiai tai demonstruojame“, – televizijai „Pervyj kanal“ sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas.

Maskva pirmadienį paskelbė tirianti penkerių metų vaiko žūtį dėl numanomų Kijevo pajėgų veiksmų prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje. Pastarąją savaitę didėjo nuogąstavimai, kad vadinamajame Donbaso regione nuo 2014 metų rusenantis konfliktas gali vėl įsižiebti. Praeitą savaitę Ukraina pranešė, kad Rusija stiprino savo karines pajėgas prie abiejų šalių sienos.

Armėnijos ministras pirmininkas pradėjo saviizoliaciją prieš artėjantį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, penktadienį pranešė pareigūnai. Įprasta, kad visi, asmeniškai susitinkantys su 68 metų V. Putinu, privalo izoliuotis, siekiant apsaugoti jį nuo galimo užsikrėtimo koronavirusu.

Kremlius penktadienį sukritikavo Joe Bideno „labai agresyvią retoriką“, naujajam JAV prezidentui pareiškus, kad Vašingtono santykiai su Maskva keisis, ir pareikalavus paleisti rusų opozicionierių Aleksejų Navalną. „Tai labai agresyvi ir nekonstruktyvi retorika, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Kokios nors ultimatyvios gaidelės mums bendrai nepriimtinos. Mes jau sakėme, kad nepaisysime tokių... globėjiškų pareiškimų, neketiname to daryti.

Garsus Rusijos teatro ir kino aktorius Valentinas Gaftas šeštadienį, po ilgai trukusios ligos, mirė eidamas 86-uosius metus, pranešė jo žmona. „Valentinas Josifovičius mirė, tai tiesa“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė aktorė Olga Ostroumova. Pasak jos, V. Gaftas mirė dėl komplikacijų išsivysčiusių po praeitais metais jį ištikusio insulto.

Birželį Rusijos kino žvaigždė Michailas Jefremovas sukėlė mirtiną avariją, kurios metu žuvo žmogus. Visai neseniai aktorius prisipažino dėl savo kaltės, o antradienį sužinojo galutinį teismo nuosprendį – 8 metus laisvės atėmimo bausmė. Dabar aktorius sėdi kameroje, pranešė starhit.ru. Pasak Maskvos POC nario Boriso Klino, žvaigždė kalinys nereiškia jokio nepasitenkinimo sulaikymo sąlygomis. Šioje kameroje jis praleis dešimt dienų.