dividendai

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“, praėjusiais metais patyrusi 6,7 mln. eurų nuostolių, dividendų akcininkams siūlo nemokėti.  Dėl to bus sprendžiama akcininkų susirinkime balandžio 28 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Įmonės vadovo Dariaus Šilenskio teigimu, praėję metai pasižymėjo radikaliais pokyčiais beveik visuose „Klaipėdos naftos“ verslo segmentuose ir konkurencinėje aplinkoje.

Dujų perdavimo sistemos operatorei „Amber Grid“ per praėjusius metus uždirbus 15,72 mln. eurų grynojo audituoto pelno, dividendams siūloma skirti 9,08 mln. eurų, arba 5,09 cento akcijai. Be to, pelno paskirstymo projekte siūloma 6,8 mln. eurų skirti rezervams, 470 tūkst. eurų – paramai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį pranešė „Amber Grid“. Dėl tokio pelno paskirstymo akcininkai balsuos balandžio 11 dieną.  Praėjusiais metais įmonė dividendams skyrė 9,9 mln. eurų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ praėjusiais metais dėl aukštų elektros kainų patyrus 49,5 mln. eurų grynąjį nuostolį, įmonės valdyba siūlo dividendų nemokėti.  Dėl to įmonės akcininkai spręs susirinkime balandžio 11 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Pernai buvo išmokėta 5 mln. eurų dividendų, arba 0,01 euro akcijai. 2021 metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 16,5 mln. eurų dividendų, o 2020-aisiais – apie 4,1 mln. eurų.

Šiaulių bankas, pernai uždirbęs 63,6 mln. eurų grynojo pelno, akcininkams siūlo išmokėti beveik 16 mln. eurų dividendų, arba 2,65 cento vienai 29 centų nominalios vertės akcijai (9,14 proc.).  Banko akcininkų susirinkimui, kuris šaukiamas kovo 31 dieną, pateiktame pelno paskirstymo projekte nurodoma, kad visas paskirstytinas banko pelnas yra 213,66 mln. eurų, iš jo 15,919 mln. eurų siūloma skirti dividendams, 10,68 mln. eurų – į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą, o dar 187,1 mln.

Prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje, prekybos vietas Kaune ir Klaipėdoje bei e. parduotuvę franšizės pagrindu valdanti bendrovė „Felit“, per praėjusius finansinius metus uždirbusi 12,8 mln. eurų grynojo pelno, vienintelei akcininkei planuoja išmokėti 12 mln. eurų dividendų – 2 mln. eurų daugiau nei pernai.  Dividendai nurodomi pelno paskirstymo projekte, pateiktame Registrų centrui.

Viena didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldai“ už praėjusius metus, kai gavo 1,546 mln. eurų grynojo pelno, nemokės dividendų, penktadienį nutarė įmonės akcininkai. Dividendų įmonė nemokėjo ir pernai.  Įmonės akcininkai pritarė 2021-2022 finansinių metų (nuo rugsėjo pradžios iki rugpjūčio pabaigos) ataskaitoms ir visą 21,487 mln. eurų paskirstytiną pelną perkėlė į kitus finansinius metus.  2021-2022 finansiniais metais „Vilniaus baldai“ gavo 101 mln.

Daugiau nei 5 kartus pelną auginusi žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovė „Linas Agro Group“ už  2021-2022 finansinius metus išmokės 5 mln. eurų dividendų arba 0,03 euro vienai akcijai. Toks sprendimas penktadienį patvirtintas akcininkų susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Linas Agro Group“. Iš viso akcininkai sprendė dėl 55 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jų 606,6 tūkst. eurų skirta į privalomąjį rezervą, o 3,6 mln. eurų – į rezervą akcijoms suteikti.

Valstybinių miškų urėdija (VMU) 2021 metais gavo rekordines 206 mln. eurų pajamas – 39,1 proc. daugiau nei 2020 metais. Už praėjusius metus įmonė į valstybės biudžetą pervedė 20,8 mln. eurų dividendų.  Koreguotas įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 99 mln. eurų. Koreguotas pelnas siekė 75,9 mln. eurų – tris kartus daugiau nei pernai, pranešė VMU.

Prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei „Akropole“ Rygoje valdanti įmonė „Akropolis Group“ pernai augino pajamas, EBITDA ir portfelio vertę, penktadienį pranešė bendrovė. Ji pernai skelbia gavusi 81 mln. eurų pajamų ir uždirbusi 57,2 mln. eurų pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – atitinkamai 5 proc. ir 6 proc. daugiau nei 2020 metais. 2021-aisiais bendrovė fiksavo teigiamą visų pagrindinių finansinių rodiklių pokytį.

Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ akcininkams, balandžio 15 dieną spręsiantiems dėl pelno paskirstymo, valdyba siūlo dividendų šiemet nemokėti. „Žemaitijos pieno“ akcininkai, įvertinus ankstesnių metų nepaskirstytą pelną, pervedimus iš rezervų ir pernai uždirbtą 8 mln. eurų grynąjį pelną, iš viso turės paskirstyti 84,145 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Įmonės valdyba siūlo 10 mln.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė, pernai uždirbusi 1,371 mln. eurų audituoto grynojo pelno, akcininkams dividendais šiemet išmokės didesnę dalį praėjusių metų pelno – 955 tūkst. eurų. Šiam siūlymui pritarta per penktadienį vykusį eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė. Akcininkai susirinkime iš viso skirstė 18,954 mln. eurų pelno. Išmokėjus dividendus, Vilkyškių pieninė į kitus metus perkels 18 mln.

Esame taške, kai turime pasirinkti mokestinius pakitimus lemsiančius kitų metų tendencijas, kurios iš esmės paveiks mūsų tautiečių verslo vystymo patrauklumą. Daug diskutuojama apie dividendus ir pelno mokestį. Estija, Latvija ir nesenai Lenkija pasuko keliu, kur uždirbtas pelnas apmokestinamas tik tada, kai akcininkas išsiima pinigus vartojimui arba kitoms investicijomis per išmokamus dividendus. Lietuva liko sala dėl šio svarbaus sprendimo ir jis sulaukia pasipriešinimo.

Pavojingųjų atliekų tvarkymu užsiimanti valstybės valdomos bendrovė „Toksika“, pernai uždirbusi 1,64 mln. eurų grynojo pelno, ketina išmokėti 880,4 tūkst. eurų dividendų. Dėl dividendų mokėjimo bus sprendžiama balandžio 27 dieną vyksiančiame akcininkų susirinkime, pranešė „Toksika“. Praėjusiais metais „Toksika“ dividendų nemokėjo. „Toksikos“ grynasis pelnas pernai buvo 5,8 karto didesnis nei 2019 metais, kai jis siekė 280,7 tūkst. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos pernai padidėjo 75 proc.

Verslininko Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) netiesiogiai valdomos mažmeninės prekybos tinklų valdytojos „Maxima grupės“ pajamos pernai augo 5,8 proc. iki 4,226 mlrd. eurų. „Maxima grupės“ grynasis konsoliduotas pelnas pernai augo 18,2 proc. iki 152,581 mln. eurų, o pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA), neįskaičiavus vienkartinių įvykių, –  12,4 proc. iki 374,6 mln. eurų, o EBITDA marža – nuo 8,3 proc. iki 8,9 procento.

Valstybės kontroliuojamas energetikos holdingas „Ignitis grupė“ už 2020 metus išmokės iš viso 85 mln. eurų dividendų. Šiemet bus išmokėta 43 mln. eurų, o pernai grupė jau išmokėjo tarpinius 42 mln. eurų dividendus už pirmąjį pusmetį.  Grupės akcininkai ketvirtadienį patvirtino praėjusių metų pelno paskirstymo projektą, kuriame numatyta dividendams už antrąjį pusmetį skirti 43 mln. eurų, arba 0,579 euro už vieną akciją, pranešė grupė. „Ignitis grupė“ už 2019 metus išmokėjo 28 mln.

Prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje franšizės pagrindu valdanti bendrovė „Felit“, praėjusiais finansiniais metais uždirbusi 8,45 mln. eurų grynojo pelno, dividendams skyrė 8,5 mln. eurų.  Tai nurodoma Registrų centrui pateiktose 2019-2020 finansinių metų ataskaitose. Už 2018-2019 finansinius metus bendrovė išmokėjo 7 mln. eurų dividendų. „Felit“ grynasis pelnas per 2019-2020 finansinius metus (jie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį) siekė 8,454 mln. eurų – 18,5 proc.

Energetikos grupė „Ignitis grupė“, pernai uždirbusi 32,2 mln. eurų grynojo pelno, valstybei išmokės 28 mln. eurų dividendų. Pelno paskirstymo projektą penktadienį patvirtino vienintelė „Ignitis grupės“ akcininkė Finansų ministerija, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Finansų ministerija iš viso paskirstė 36,524 mln. eurų, iš kurių 1,610 mln. eurų nuspręsta pervesti į privalomąjį rezervą, o likusius 6,914 mln. eurų perkelti į kitus metus.

Iš nuostolių praėjusiais metais išbridusi viena didžiausių Lietuvos statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) už praėjusius metus išmokės 490,5 tūkst. eurų dividendų. Bendrovės akcininkų susirinkime trečiadienį pritarta stambiausio įmonės akcininko „Panevėžio keliai“ pateiktam alternatyviam pelno paskirstymo projektui, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė PST. 118,1 tūkst. eurų skirta tantjemų valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitoms reikmėms.

Valstybės kontroliuojama elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ už praėjusius metus išmokės 4,085 mln. eurų dividendų – beveik visą 2019-ųjų metų grynąjį pelną. Pirmadienį „Litgrid“ akcininkai patvirtino audituotą praėjusių metų veiklos ataskaitą, pritarė pelno paskirstymui. Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Daivio Virbicko, nors šiuo metu Lietuva ir pasaulis dėl koronaviruso krizės gyvena ekstremaliomis sąlygomis, bendrovė yra pajėgi pelno dalį skirti dividendams.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) šiemet valstybei sumokėjo 202,4 mln. eurų dividendų, pelno bei kitų įmokų – 35,2 proc. daugiau nei 2016 metais (150 mln. eurų), skelbiama Stebėsenos ir prognozių agentūros ataskaitoje. Vien pelno įmokos bei dividendai siekė 172,9 mln. eurų, dar 22,5 mln. eurų – urėdijų sumokėtas žaliavos mokestis už iškirstą ir parduotą medieną, 4,4 mln. eurų – jų pelno įmokos. VVĮ pajamos pernai, palyginti su 2016 metais, ūgtelėjo 2 proc. iki 2,549 mlrd.

Įmonių visame pasaulyje 2017 metais išmokėtų dividendų suma pasiekė rekordinį lygį, pirmadienį rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Šis rodiklis, palyginti su 2016 metais, padidėjo 7,7 proc. iki rekordinių 1,3 trln. JAV dolerių, o jo prieaugis buvo didžiausias nuo 2014 metų.

Valstybės valdomas energetikos holdingas „Lietuvos energija“ iš 2016 metais uždirbto pelno į valstybės biudžetą iš viso perves beveik 101 mln. eurų dividendų. Mažesnė pusė šios sumos (41 mln. eurų) už praėjusių metų pirmąjį pusmetį jau įmokėta, kita pelno dalis (60 mln. eurų), skirta dividendams už praėjusių metų antrąjį pusmetį, bus pervesta netrukus, pranešė Finansų ministerija.

Didžiausias šalyje komercinis SEB bankas, pernai uždirbęs 94,485 mln. eurų audituoto grynojo pelno, ketina išmokėti 123,146 mln. eurų dividendų. Tai didžiausi banko dividendai per visą jo veiklos istoriją Lietuvoje. Tokį banko valdybos pasiūlymą vienintelė banko akcininkė - Švedijos grupė SEB - svarstys kovo 31 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė SEB bankas. 2014 metais pirmą kartą per 14 metų SEB bankas išmokėjo 30 mln. eurų dividendų, 2015 metais - 65,3 mln. eurų, o pernai - 88,8 mln.

Ateityje Šiaulių banko akcininkai gali tikėtis didesnių dividendų, sako banko administracijos vadovo pavaduotojas, Finansų ir rizikos valdymo tarnybos vadovas Donatas Savickas. „Dividendai iki šiol buvo labiau simboliai grynais pinigais, tačiau kapitalo pakankamumui užaugus dėl pelningumo, tai galbūt grynais pinigais mokami dividendai bus ženklesni. Kiek, tai sprendžia akcininkai, bet galimybės tokios atsiranda“, - trečiadienį „Nasdaq“ organizuotame renginyje investuotojams sakė D.Savickas.

Sparčiau nei atlyginimai augantys kai kurių įmonių dividendai verčia galvoti apie permainas, apmokestinant turtą, pareiškė premjeras. Algirdas Butkevičius sako tokią išvadą darantis, remdamasis naujausia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacija.

Dividendus už 2015 metus šiemet išmokėjusių biržoje kotiruojamų Lietuvos įmonių skaičius, palyginti su 2014 metais, padidėjo beveik penktadaliu, tačiau bendra išmokėtų dividendų suma buvo net 40 proc. mažesnė. Iš 30-ies Lietuvos bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra kotiruojami „Nasdaq“ Vilniaus arba Varšuvos vertybinių popierių (WSE) biržose, dividendus (įskaitant ir tarpinius) už 2015 metus išmokėjo 19 bendrovių, arba 3 įmonėmis (18,6 proc.

Viena didžiausių Klaipėdos uosto konteinerių krovos bendrovių Klaipėdos konteinerių terminalas praėjusiais metais uždirbo 5,77 mln. eurų audituoto grynojo pelno - 16,3 proc. mažiau nei 2014 metais, kai jis buvo 6,893 mln. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos per metus sumažėjo 10,6 proc. iki 21,854 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje Klaipėdos konteinerių terminalo 2015 metų veiklos ataskaitoje.

Valstybei priklausančių įmonių daug, tačiau vienoms dar ir suteiktos papildomos privilegijos – nemokėti nė euro į valstybės biudžetą. Nors kalbama, kad tokios įmonės atlieka svarbią socialinę misiją, kai kurios ne tik, kad dirba nuostolingai, bet ir kelia klausimus: kam valstybei reikalingi poilsio namai? Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje atskleidė, kad tokių, dividendų nemokančių įmonių – 39. „Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegi...

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė ir naftos produktų krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ dividendams mokėti ketina skirti 50 proc. metinio grynojo pelno, tačiau Vyriausybė ir toliau turės galimybę koreguoti jų dydį. Tai numatyta bendrovės antradienį pristatytoje 2016-2020 metų veiklos strategijoje ir dividendų politikoje.

Lietuvos įmonės, nepaisydamos embargo iš Rusijos ir kitų iššūkių, šiemet dosniai dalijosi pinigais su verslų savininkais, o prie to, pasak ekspertų, galėjo prisidėti ir mokestinės priežastys. Dividendus, viršijančius 1 mln. eurų, už praėjusius metus šiemet skyrė 237 Lietuvos įmonės, o tai yra 37 proc. arba 64 įmonėmis daugiau nei ankstesniais metais, rodo „Verslo žinių“ užsakymu kreditų biuro „Creditinfo“ pateikti nekonsoliduoti duomenys.

  Žemės ūkio ministerija netinkamai atstovavo valstybei, nes nepasirūpino, kad jos valdoma įmonė Lietuvos žirgynas laiku sumokėtų 250 tūkst. eurų dividendų, po 2014 metų ministerijos audito nurodo Valstybės kontrolė. Ministerija teigia, kad kitu atveju žirgynas būtų žlugęs.   Pasak valstybės kontrolės pranešimo, ministerija priėmė neteisėtus sprendimus, leisdama dividendus pervesti dalimis ir už tai nemokėti palūkanų.

 Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išmokės 187 tūkst. eurų dividendų iš paskirstytojo pelno. Praėjusiais metais Lietuvos paštas uždirbo 233 tūkst. eurų grynojo pelno. „Viena iš pagrindinių kelių užduočių valstybės valdomoms įmonėms – dirbti efektyviai ir duoti naudą akcininkui, t. y. valstybei. Šio tikslo siekia ir Lietuvos paštas. Bendrovės finansiniams rezultatams gerėjant, jau pastaruosius kelerius metus akcininkui išmokame dividendus.

Tinkamesnio kandidato į premjero postą nėra? Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi pasitiki trečdalis lietuvių. Sidabro medalis lenktynėse atitektų aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui, kuriuo pasitiki kiek daugiau negu 5 proc. šalies gyventojų, bronza džiaugtųsi buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

Estijos koncerno „BLRT Grupp“, kuriam priklauso Vakarų laivų gamykla ir Baltijos laivų statykla, stambiųjų akcininkų sprendimas neišmokėti dividendų už 2011 m. prieštarauja įstatymui ir yra negaliojantis. Tokią nutartį š.m. spalio 30 d. priėmė Harju apylinkės teismas. Teismas pripažino, kad BLRT akcininkų branduolys, kuriam bendrai priklauso daugiau nei 50 proc.

Ketvirtadienį Seimas svarsto ir ketina priimti Vyriausybės pateiktą mokesčių paketą. Paketas teikiamas, svarstomas ir priimamas itin skubotai – laikotarpis tarp pateikimo ir priėmimo sudaro vos dvi dienas. Net ir 2008 m. pabaigoje įvykdytos mokesčių „reformos“ metu laikotarpis tarp pateikimo ir priėmimo sudarė savaitę.

Naftos žvalgybos ir gavybos įmonės „LL investicijos“ akcininkė bendrovė „Tan Oil“ 16,157 mln. litų mažina įmonės įstatinį kapitalą, lėšas išmokėdama bendrovės akcininkams. „Tan Oil“ akcininkai balandžio 30 dieną nusprendė įmonės įstatinį kapitalą sumažinti nuo 16,187 mln. litų iki 30 tūkst. litų, mažinant bendrovės vienos akcijos nominalią vertę nuo 53 958 litų iki 100 litų, pranešė Registrų centras.

Jeigu Vyriausybės posėdyje bus pritarta, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas šiemet mokės tik 1 proc. dividendų. Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, taip buvo nuspręsta pirmadiednį per Vyriausybės pasitarimą buvo nuspręsta Ministrų kabineto posėdžiui teikti tokį nutarimo projektą. Tokį sprendimą lėmė tai, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJUD) prisideda prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos.

Suomijos "Nokia" pasiūlys investuotojams atsisakyti 2012 m. dividendų ir išsaugoti pinigus įmonės plėtrai. Apie tai pranešė "Reuters". Pasiūlymas atsisakyti dividendų bus skelbiamas sausio 24 d. įmonės veiklos 2012 m. paskutinio ketvirčio ataskaitos metu. "Nokia" akcininkai dividendus gaudavo kasmet nuo 1989 metų.

 „Švedijos bankai gali nevaržomai kelti dividendų išmokas, jei yra pasiekę didesnį nei to reikalauja šalies įstatymai kapitalo perteklių“, - leidiniui „Bloomberg Businessweek“ praneša Finansų rinkų ministras Peteris Normanas. Tai paliekama jų pačių sprendimui, jei išpildoma ši sąlyga. Nuo 2011 metų Švedijoje bankai privalo turėti didesnes kapitalo atsargas negu bankai kitose šalyse. Praėjusių metų lapkritį buvo numatyti dar griežtesni reikalavimai.

Sulėtėjus pasaulio ekonomikos augimui vyriausybės ieško nebrangių priemonių šalims gaivinti. Šiuo laikotarpiu jos atkreipia dėmesį į vieną labai paprastą, bet itin veiksmingą ekonomikos paskatą – „demografinius dividendus“. „Demografiniai dividendai“ – tai proga gauti ekonominės naudos iš demografinės kaitos. Kai šalyje pradeda mažėti mirtingumas, kartu su juo krenta ir vaisingumo rodiklis, mat tėvams nebereikia turėti, tarkim, septynių vaikų, kad trys iš jų sugebėtų pasiekti darbingą amžių.

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) bendrosios pardavimo pajamos pirmąjį 2012 m. pusmetį siekė 3,29 mlrd. litų ir, palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, išaugo 22 mln. litų. Ūkio ministerijos duomenimis, ne taip sparčiai pajamos augo dėl nepalankių rinkos sąlygų: vykdyto AB „Orlen Lietuva“ planinio remonto, krovinių iš Rusijos srautų mažėjimo. Dėl mažesnės apvaliosios medienos paklausos miškininkystės sektoriaus pajamos mažėjo antrą ketvirtį iš eilės.

Išankstiniais duomenimis, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas antrąjį šių metų ketvirtį buvo neigiamas  ir siekė –926,3 mln. litų. Pirmąjį ketvirtį šis rodiklis buvo teigiamas ir siekė 951,82 mln. litų, o metai prieš – 978,39 mln. litų. Kaip skelbiama Lietuvos banko ir Statistikos departamento pranešime spaudai, tokį reikšmingą nutekėjimą lėmė didelės neigiamos reinvesticijos (–1,4 mlrd.

Kad ir kokią verslo strategijos kryptį pasirinktumėte, jai įgyvendinti neabejotinai bus reikalingi pinigai. Pirmaisiais gyvavimo metais įmones varžo finansų trūkumas, tad vadovų komanda pinigus naudoja kūrybiškai ir efektyviai. Įmonei „įsibėgėjus“ ir didėjant grynajam pelnui, vadovai dažnai atleidžia „vadeles“ ir įdeda pinigus ne ten, kur reikia. Tai žmogiška pagunda, kuriai privalote atsispirti.

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas pirmą kartą istorijoje akcininkams išmokėjo 589 082 litų dividendų. Pasak Lietuvos pašto generalinės direktorės Linos Minderienės, Lietuvos paštas po ketverių metų pertraukos uždirbo pelno. Audituotais duomenimis, uždirbta 736 tūkst. litų grynojo pelno. EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) buvo teigiamas - 9 411 tūkst. Lt. Praėjusiais metais bendrovės pardavimo pajamos sudarė daugiau nei 183 mln. litų.

JAV informacinių technologijų kompanija „Apple“ dalį savo sukauptų lėšų skirs dividendų mokėjimui bei supirks 10 mlrd. dolerių vertės akcijų.„Apple“ pranešė kas ketvirtį už akciją mokėsianti po 2,65 dolerių dividendų. Tam bus naudojamos kompanijos sukauptos lėšos, gautos iš ypač didelio pasisekimo sulaukusių produktų – planšetinių kompiuterių „iPad“ ir išmaniųjų telefonų „iPhone“ – pardavimus. Teigiama, kad jos siekia mažiausiai 97 mlrd. dolerių, informuoja naujienų agentūra AFP.

Po kalėdinės naujų ir didesnių mokesčių dovanos dar neatsitokėję mokesčių mokėtojai ir vėl priblokšti premjero A. Kubiliaus žodžių. Atsakydamas į žurnalisto E. Jakilaičio klausimą apie nekilnojamąjį turtą giminaičiams dovanojančius gyventojus premjeras atsakė: „Dar pamatysime, ar šis įstatymas taip lengvai apeinamas, ar iš tikrųjų Lietuvoje nėra nė vieno turtingesnio žmogaus, kuris norėtų pasekti kad ir amerikiečių milijardieriaus Warreno Buffetto pavyzdžiu – jis pernai kritikavo JAV prezidentą ...

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad valstybinės įmonės dalį savo metinio pelno turi sumokėti į biudžetą, kadangi nenorint kelti mokesčių ar mažinti išlaidų tai – vienas realiausių būdų mažinti biudžeto deficitą.

Penktadienį premjeras Andrius Kubilius priėmė AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą ir generalinį direktorių Stasį Dailydką aptarti bendrovės veiklos rezultatų. Prieš susitikimą žiniasklaidoje pasirodė versija, kad ministras pirmininkas abejoja S. Dailydkos veikla, neva, „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojams buvo išmokėtos solidžios premijos, kilo atlyginimai, o viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, įmonė sumokėjo 670 tūkst. litų vienai žiniasklaidos grupei, nepaskelbusi derybų.

Metinė valstybės valdomų įmonių ataskaita parodė, kad įmonių rezultatai gerėja. Visos valstybės valdomos įmonės 2010 metais uždirbo 150 milijonų litų pelno (įskaitant turto ir žaliavos mokesčius), tai yra 112 milijonų litų daugiau nei 2009 metais. Įmonių sumokėtų dividendų suma padidėjo šiek tiek daugiau nei dvigubai (nuo 42 mln. Lt iki 86,2 mln. Lt), kapitalo grąžos rodiklis išaugo nuo 0,2 proc. iki 0,8 proc. Tačiau tokie rezultatai vis dar nepatenkinami.