diplomatija

Lietuva nusprendė kol kas neraginti Lietuvos piliečių, esančių Ukrainoje, palikti šią šalį ir neevakuos diplomatinio korpuso, sako Užsienio reiklų ministras Gabrielius Landsbergis.    „Dėl evakuacijos – kol kas tokių planų neturime“, – Briuselyje žurnalistams pirmadienį sakė G. Landsbergis, dalyvaujantis Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime.  Jis pabrėžė, kad dėl Lietuvos piliečių nevykimo į Ukrainą rekomendacijos jau paskelbtos.

Nors nuogąstavimai dėl galimų Rusijos karinių veiksmų vis didėja, Jungtinės Valstijos Amerikos piliečių evakuacijos iš Ukrainos „šiuo metu“ neorganizuoja, šeštadienį pareiškė Valstybės departamento atstovė. Tačiau tuo atveju, jeigu padėtis pablogės, „Amerikos piliečiai neturėtų tikėtis, kad bus organizuota JAV vyriausybės finansuojama evakuacija“, pažymėjo atstovė, atsisakiusi skelbti savo vardą. „Šiuo metu yra vykdomi keleiviniai skrydžiai, kuriais galima išvykti [iš šalies].

Kinija trečiadienį apkaltino Australiją „politine poza ir savanaudiškais žaidimais“, Kanberai dėl susirūpinimo žmogaus teisėmis paskelbus diplomatinį boikotą Pekino žiemos olimpiadai. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas sukritikavo Australiją dėl JAV boikoto „aklo sekimo“ ir pridūrė: „Atvyks jie ar ne, niekam nerūpi.“ Australų premjeras Scottas Morrisonas anksčiau trečiadienį pareiškė, kad jo šalis nesiųs savo pareigūnų į artėjančią Pekino žiemos olimpiadą.

Kijevas antradienį paskelbė, kad išsiunčia vieną Rusijos diplomatą iš Odesos uostamiesčio, reaguodamas į „nedraugišką“ Maskvos sprendimą išsiųsti vieną Ukrainos ambasados darbuotoją. Pranešimas pasirodė padidėjus įtampai tarp Maskvos ir Kijevo dėl Ukrainos armijos ir prorusiškų separatistų kovų Rytų Ukrainoje suintensyvėjimo. Naujausiu Ukrainos veiksmu tęsiama neseniai kilusi Rusijos ir Europos diplomatų išvarymo banga.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį sakė, kad, bloko nuomone, Rusija yra atsakinga už kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno sveikatą. Pareiškimas pasirodė didėjant susirūpinimui A. Navalno sveikatos būkle. „Laikome Rusijos valdžią atsakinga už p. Navalno sveikatą“, – sakė J. Borrellis prieš virtualų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame, be kitų klausimų, ketinama aptarti ir opozicionieriaus sveikatos būklę.

Lietuva pasiūlys NATO sąjungininkams Ukrainai suteikti narystės veiksmų planą, kurį įgyvendinus šalis galėtų tapti Aljanso nare, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Siekiant padėti Sakartvelui išspręsti politinę krizę buriama Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų-mediatorių grupė, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. G. Landsbergis, paklaustas apie vizitą į Sakartvelą, penktadienį neatmetė tokios galimybės, tik pabrėžė, kad jis vyktų platesniu formatu, atstovaujant daugiau Europos Sąjungos valstybių. „Yra tokių planų (vykti į Sakartvelą), šiuo metu žiūrime, ar toks vizitas atneštų naudos.

Baltarusijos teismas penktadienį užkirto kelią Lietuvos ir dar kelių šalių diplomatams stebėti teismo procesą, kuriame teisiama žurnalistė ir gydytojas dėl duomenų atskleidimo apie policijos areštuoto protestuotojo mirties aplinkybes.  Laikinoji reikalų patikėtinė Asta Andrijauskaitė BNS sakė, kad stebėti teismo posėdžio be jos taip pat atvyko Prancūzijos, JAV, Vokietijos ir ES delegacijos atstovai. „Posėdis buvo paskelbtas uždaru ir mes turėjome išeiti“, – sakė diplomatė.

Buvęs Lietuvos ambasadorius NATO Vytautas Leškevičius šiemet paliko diplomatinę tarnybą, paaiškėjus, kad jis oficialiai neturi aukštojo išsilavinimo. „Sužinojus informaciją apie nebaigtą aukštąjį mokslą V. Leškevičiaus prašymas palikti darbą ministerijoje buvo patenkintas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Ji pabrėžė, kad V. Leškevičiaus kompetencija ir lojalumas jokių abejonių nekėlė, bet jis negalėjo likti ministerijoje dėl įstatymų reikalavimų.

Europos Sąjunga ragina politinę krizę išgyvenančią Baltarusiją nutraukti represijas prieš piliečius ir pradėti vidaus dialogą, penktadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, kalbėdamasis telefonu su baltarusių užsienio reikalų ministru Vladzimiru Makejumi.

Lietuvai atsisakant pripažinti Aliaksandrą Lukašenką Baltarusijos prezidentu, diplomatiniai santykiai ilgainiui gali tapti žemesio lygio, tačiau šie klausimai yra labiau politikos, o ne teisės dalykas, sako Konstitucinio Teismo pirmininkas, Mykolo Romerio teisės profesorius Dainius Žalimas. „Pripažinimas yra visų pirma politikos, o ne teisės klausimas. Nepripažįstant asmens teisėtu valstybės vadovu, būtų logiška nepripažinti ir jo aktų, įskaitant ir pareigūnų skyrimus“, – BNS sakė D. Žalimas.

Buvusi Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Chatuna Salukvadzė liko skolinga už buto Vilniuje nuomą, tačiau net teismo sprendimas neprivertė padengti skolų. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, Ch. Salukvadzė Lietuvos teismo sprendimo nepripažįsta, nors jis nusprendė, kad gyvendama Vilniuje ambasadorė nevykdė įsipareigojimų nuomotojui, ir priteisė sumokėti skolą ir palūkanas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta pirmojo vizito į Lenkiją. BNS pristato penkias svarbiausias vizito temas: 1. Asmeninė diplomatija. G. Nausėda sieks užmegzti asmeninį ryšį su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir galbūt sutarti su juo dėl reguliarių kontaktų. Vizito išvakarėse A. Duda interviu LRT sakė manantis, kad jiedu yra panašūs konservatyviu požiūriu į tradicijas.

 Rusijos diplomatė Tatjana Valovaja paskirta naująja Jungtinių Tautų biuro Ženevoje vadove. Ši buvusi žurnalistė taps pirmąja tarptautinės organizacijos Europos būstinei vadovaujančia moterimi. Po šio JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso paskyrimo Rusijos diplomatai susigrąžino postą, po Sovietų Sąjungos subyrėjimo priklausiusį jų šaliai beveik du dešimtmečius (1993–2011 metais). Dabartinis JT biuro Ženevoje vadovas danas Michaelis Molleris šį postą užima nuo 2013 metų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pagyrė JAV ir Šiaurės Korėjos pastangas sumažinti krizę dėl Pchenjano branduolinės programos artėjant šių šalių viršūnių susitikimui. Vis dėlto S. Lavrovas perspėjo, kad kol kas ne visiškai aišku, ar istorinės derybos tarp Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo, planuojamos birželio 12-ąją Singapūre, apskritai įvyks.

Nyderlandų užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad visi bandymai išspręsti diplomatinį ginčą su Turkija žlugo. Nyderlandų diplomatai pirmadienį išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, kad per neseniai surengtas derybas šalims nepavyko susitarti, kaip normalizuoti santykius. Dėl šios priežasties Nyderlandų vyriausybė oficialiai atšaukė savo ambasadorių, nors tai tėra simbolinis žingsnis, nes Turkija to diplomato neįsileidžia jau nuo 2017-ųjų kovo.

Lietuva rengiasi užmegzti diplomatinius santykius su Centrinės Afrikos Respublika (CAR) ir nedidele Afrikos pietuose esančia Svazilando karalyste. Siekis užmegzti santykius su šiomis valstybėmis aiškinamas noru turėti didesnį palaikymą Lietuvos atstovams kandidatuojant į Jungtinių Tautų (JT) tarpvyriausybines struktūras, noru sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat nelaimės atveju suteikti pagalbą Lietuvos piliečiams.

Slovėnijos vyriausybė tikisi, kad šalies parlamentas nubalsuos už Palestinos valstybės pripažinimą ir kad ji taps antrąja tokį žingsnį atlikusia Europos Sąjungos nare, pirmadienį sakė slovėnų užsienio reikalų ministras Karlas Erjavecas.

Kalbai pasisukus link Lietuvos santykių su Rusija, šalies vadovų požiūriai skiriasi kaip diena ir naktis: kol prezidentė kategoriškai atsisako glaudžiau bendradarbiauti, premjeras stebisi tokia Lietuvos pozicija.

Mažiausiai 203 Afganistano diplomatai atsisakė grįžti namo atlikę savo pareigas užsienyje, pirmadienį pranešė vietos televizija. Be kita ko, dalis diplomatų pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo tose šalyse, kur atliko diplomatines pareigas. „Tačiau tai dar nereiškia, kad visi jie (203 diplomatai) pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo“, – sakė Afganistano užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmadas Shekibas Mostaghni.

 Pentagono vadovas Jimas Mattisas (Džimas Matisas) antradienį sakė, kad jo departamentas „visiškai remia“ valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono (Rekso Tilersono) pastangas rasti diplomatinį sprendimą Šiaurės Korėjos problemai.

Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) trečiadienį pareiškė, kad laikas dialogui su Šiaurės Korėja baigėsi ir prisidėjo prie JAV perspėjimo, kad svarstomos „visos galimybės“. Kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, Sh.Abe sakė, kad „liko nedaug laiko“ veiksmams dėl Šiaurės Korėjos, kuri pastarosiomis savaitėmis įvykdė dar vieną branduolinį bandymą ir paleido virtinę raketų virš Japonijos ar netoli jos.

 Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas pareiškė, kad Jungtinių Tautų taikdarių misijoje Rytų Ukrainoje negali būti rusų. „Manome, kad to visiškai negali būti, nes Rusija yra šalis agresorė. Jei ji priklausytų taikdarių misijai, tai būtų nepriimtina... Iš tikrųjų, kaip Rusija, okupavusi Donbaso (Rytų Ukrainos) teritoriją, gali būti tokioje misijoje? Tai yra įprastinės ir hibridinės okupacijos mišinys“, – pareiškė jis Kijeve šeštadienį.

Rusija tokiais energetiniais projektais kaip Astravo atominė elektrinė ir dujotiekis „Nord Stream 20 siekia įbauginti Europą, teigia Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas. Tai jis pareiškė penktadienį Vašingtone vykusioje Demokratijų bendrijos valdančiosios tarybos, ministrų ir diplomatų konferencijoje. „Ambasadorius pažymėjo, jog dar yra nemažai šalių nesilaikančių savo tarptautinių įsipareigojimų, skleidžiančių dezinformaciją, vykdančių agresiją kitų šalių atžvilgiu.

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) sekmadienį paragino Rusiją imtis veiksmų gesinti kruviną separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, kurį, kaip mano Kijevas ir Vakarai, kursto Maskva. „Rusijai būtina atlikti pirmąjį žingsnį, kad būtų deeskaluota padėtis Rytų Ukrainoje“, – sakė R.Tillersonas, pirmąkart apsilankęs Kijeve kaip Vašingtono diplomatijos vadovas.

Kataro užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „nenusileis“ Persijos įlankos diplomatinėje krizėje, kuri kilo dėl kaltinimų Dohai ekstremizmo rėmimu, ir pasmerkė kaimynių kišimąsi į šalies užsienio politiką.

Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pirmadienį demonstravo diplomatinius raumenis ir sakė, kad jo derybos Versalyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo „itin atviros“ ir „tiesios“. Be to, jis neįprasta griežtai užsipuolė dvi Rusijos vyriausybės finansuojamas žiniasklaidos organizacijas ir apkaltino jas skleidus „melagingą propagandą“ per Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį Baltuosiuose rūmuose priims Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, nors dėmesio centre vėl atsidūrė kaltinimai Maskvai dėl įtariamo kišimosi į JAV rinkimus. Per D.Trumpo susitikimą su S.Lavrovu bus aptartas Rusijos pasiūlymas sumažinti smurtą Sirijos pilietiniame kare.

Rusija sekmadienį pareiškė, kad Didžioji Britanija, kurios užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) dėl Kremliaus paramos Sirijos režimui atšaukė planuotą vizitą Maskvoje, „neturi realios tarptautinės įtakos“ ir yra "savo strateginių partnerių šešėlyje". Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, sprendimas atšaukti vizitą „dar kartą patvirtina abejones dėl dialogo su britais, kurie neturi savo pozicijos daugeliu aktualiausių šiandienos problemų, pridėtinės ...

  JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Rexas Tilersonas) penktadienį pažadėjo tartis su NATO sąjungininkais dėl atsako į „Rusijos agresiją Ukrainoje“, o šis pareiškimas siunčia žinią Maskvai apie griežtesnę Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos poziciją.   „Norime surengti diskusijas dėl NATO laikysenos Europoje, ypač Rytų Europoje, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir kitur“, – sakė R.Tillersonas, atvykęs į Briuselį savo pirmųjų derybų su NATO sąjungininkais.

Rusijos pajėgos remia Sirijos prezidentą Bašarą al-Asadą jau metus. Ir tokios pagalbos poveikis yra aiškiai pastebimas. Kai rusų pajėgos atvyko, buvo bijoma, kad Bašaro pajėgos greitai pralaimės. O dabar situacija yra beveik visiškai priešinga – Sirijos valdžios pajėgos, nors ir gana silpnos, yra ta puolančioji pusė, kuri bet kokiu būdu stengiasi perimti Alepo miestą.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis pirmadienį apkaltino Europos Sąjungos lyderius, kad jų sprendimai kertasi su Bendrijos taisyklėmis, argumentuodamas, kad stodami į bloką jo šalies žmonės įsivaizdavo jį kitokį. W.Waszczykowskis šiuo komentarus išsakė Briuselyje, Europos Komisijai ruošiantis pateikti išvadą dėl teisinės valstybės principų laikymosi Lenkijoje, kuri veikiausiai bus neigiama, įsiplieskus ginčui dėl šalies konstitucinio teismo.

 Už tvirtą paramą visapusiškai Lietuvos integracijai į NATO ir šalies saugumo užtikrinimui NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow sausio 15 dieną apdovanotas „Lietuvos diplomatijos žvaigžde“. Šį garbės ženklą Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įteikė A. Vershbow Trakų rajone, Paunguriuose, vykusiame „Sniego susitikime“, kuriame dalyvavo Lietuvos ir užsienio diplomatai, saugumo politikos ir tarptautinių santykių ekspertai bei analitikai.

Derybos Paryžiuje, kurias šeštadienį vainikavo 195 šalių priimta istorinė sutartis, turinti apriboti pasaulinio klimato atšilimą, turėjo tapti 2009 metais vykusios chaotiškos Kopenhagos klimato konferencijos priešingybe: nepriekaištingai organizuotu renginiu ir sėkme, o ne skaudžiu smūgiu tarptautinėms aplinkosaugos diplomatinėms pastangoms. Daugumos nuomone, Prancūzija su šiuo uždaviniu susidorojo beveik nepriekaištingai.

 Visame Irake esančiuose patikros punktuose kalbinti saugumo pajėgų kariai sveikina Rusijos veiksmus po to, kaip jiems 16 mėnesių nepavyksta pasiekti žymių pergalių prieš Islamo valstybę, rašo economist.com. „JAV ir koalicija nepadarė nieko. Dabar galiausiai turime realią koaliciją ir galimybę kovoti su Islamo valstybe“, - tvirtina policininkas, grįžęs po fronte praleisto mėnesio.

 Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius birželio 22 d. dalyvavo Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje, kuriame didžiausias dėmesys skirtas energetinės diplomatijos klausimui. Ministrai pažymėjo, kad energetinė diplomatija- svarbi užsienio politikos tema, kuri turi sulaukti nuolatinio užsienio reikalų ministrų dėmesio, ieškant sprendimų kylantiems iššūkiams išorės energetikos srityje.

 Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 31 dieną oficialiai atidarė Lietuvos generalinį konsulatą Los Andžele. Prieš simbolinės juostelės perkirpimo ceremoniją naujose generalinio konsulato patalpose L. Linkevičius susitiko su lietuvių bendruomene.

 Darbą pradedantis naujasis Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis sako pasiruošęs naujiems iššūkiams. Pasak M. Janukonio, Lietuva Ukrainoje gerai žinoma ir gerbiama, todėl jo tikslas – tęsti pradėtus darbus. „Manau, kad iššūkių netrūks. Situacija Ukrainoje yra dinamiška, darbas bus intensyvus. Puikiai žinome, ir kokia sudėtinga vidaus situacija Ukrainoje, ir Rusijos agresiją prieš šią šalį.

Europos Sąjunga – nuolat augantis ir besikeičiantis organizmas tarptautinėje arenoje. Beieškodama savo vietos po saule ir siekdama nesubyrėti šalių narių interesų verpetuose ji taip pat siekia dalyvauti svarbiausių tarptautinių klausimų sprendime. Tiesa, vieną pagrindinių turimų įrankių – vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai – ES renkasi ne pagal galingumą ar naudingumą, o pagal sąrašą punktelių, prie kurių turi būti padėti pliusai.

Edgaras Savickas, LRT.lt Tokių sparčiai besivystančių situacijų metu, kaip Malaizijos lėktuvo katastrofa, neretas žiniasklaidos vartotojas atsisuka į socialinius tinklus. Būtent ten paprastai galima patenkinti poreikį viską išsiaiškinti kuo greičiau. „Bėda ta, kad informacija ten nebūtinai yra patikima, todėl skaitytojas šią atsakomybę prisiima sau“, – sako JAV konsulate Kazachstane dirbantis diplomatas Tristramas Perry.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius balandžio 1 dieną Briuselyje vykusiame ES ir Afrikos šalių diplomatijos vadovų susitikime atkreipė Afrikos partnerių dėmesį į Europai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius iššūkius ir pabrėžė, kad esminių tarptautinės teisės principų – valstybių teritorinio vientisumo ir suverenumo – pažeidimai neturi būti toleruojami.

Jungtinės Valstijos ir Rusija sekmadienį nesugebėjo pasiekti proveržio sprendžiant Ukrainos krizę per susitikimą, kurio metu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) paragino Maskvą atitraukti savo pajėgas nuo tos šalies sienų, nes jos kuria „baimės atmosferą“. Tačiau abi pusės sutiko tęsti dialogą po šių „atvirų“ ir „konstruktyvių“ derybų, kurios truko apie keturias valandas iki vėlaus vakaro prabangioje Rusijos ambasadoriaus rezidencijoje Paryžiuje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuriam Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius pavedė kviesti Estijos ambasadorių Lietuvoje pasiaiškinti dėl įžeidžiai išsakytos estų pozicijos dėl „Rail Baltica“, teigia, kad tarp vyriausybių vykstančiuose dialoguose neturi būti prasilenkiančių su etika žodžių ir tokių aštrių pareiškimų. „Paprastai būna įvairių dialogų tarp vyriausybių, bet yra vartojami tam tikri žodžiai, kurie neprasilenkia su etika.

Europos Sąjungai paskelbus, jog stabdo pasirengimą asociacijos sutarčiai su Ukraina, nes nesulaukė konkrečių vyriausybės įsipareigojimų, dar sustiprėjo spaudimas prezidentui Viktorui Janukovyčiui rinktis – Europa ar Rusija. Tačiau Kijevo Maidane aistros verda ne tik tarp eurointegracijos šalininkų ir priešininkų, čia vyksta kova ir dėl prezidento posto.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje savo trijų dienų vizitą baigė Jungtinių Tautų (JT) Generalinis sekretorius Ban Ki-moonas. Didžiausios pasaulio tarptautinės organizacijos, kurios saugumo tarybai nuo kito sausio pirmininkaus Lietuva, vadovas negaili gerų žodžių Lietuvos diplomatiniams pasiekimams.

Politikai liaupsina mūsų šalies narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, o politikos ekspertai ragina nepuoselėti didelių vilčių siekiant diplomatinių tikslų. Mūsų šalies politologai mano, kad pompastiškai paskelbtas faktas, jog Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, yra gerokai pervertintas.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsienio reikalų ministerijoje (URM) už ilgametį atstovavimą Lietuvai Viktorui Šliteriui įteikta Lietuvos diplomatijos žvaigždė. Buvęs garbės generalinis konsulas Sidnėjuje, pasak URM vadovo, ne tik vienas iškiliausių Australijos lietuvių, bet ir padaręs tai, ko niekam istorijoje nėra pavykę, – pasiekė, kad būtų atšauktas Australijos sprendimas pripažinti Lietuvos inkorporavimą į Sovietų Sąjungos sudėtį.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Rytų Gutos gyventojai taip sukrėsti rugpjūčio 21-ąją įvykdytos cheminės atakos, kad patys siuvasi apsaugines kaukes. Pasaulis girdėjo amerikiečių, prancūzų, britų žvalgybų išvadas, matė šiurpinančius vaizdus po atakos, bet šįkart nepriklausomų ekspertų išvada: naudotas zarinas. „Rezultatas aiškus ir nediskutuotinas. 85 proc. surinktų kraujo mėginių patvirtino, kad naudotas zarinas.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad karinis smūgis Sirijai bus atidėtas, jeigu ji atsižadės cheminio ginklo, praneša televizijos kanalas ABC. Anot B. Obamos, smogimas bus tikrai atidėtas, jeigu Bašaro al Asado vyriausybė perduos cheminį ginklą į tarptautinės bendrijos žinią.