diplomas

Į Lietuvą atvyksta 11 Jungtinės Karalystės universitetų atstovai, jie su Lietuvos universitetais tarsis dėl dvigubų diplomų partnerystės sudarymo informacinių technologijų (IT) ir gyvybės mokslų srityse.

Per pagrindinį vasaros priėmimą mokytis profesinėse mokyklose pakviesta 18 tūkst. 490 stojančiųjų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Šis skaičius yra beveik 200 didesnis nei pernai per vasaros priėmimą. Kvietimo mokytis valstybės finansuojamose vietose sulaukė 18 tūkst. 106 jaunuoliai, tai yra 279 daugiau nei praėjusiais metais.  LAMABPO duomenimis, 10 tūkst. 894 pakviestieji turi vidurinį išsilavinimą.

Šiais metais į aukštąsias mokyklas priima beveik 19 tūkst. pirmakursių, užimtos praktiškai visos valstybės finansuojamos vietos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasibaigus papildomam priėmimui, paaiškėjo, kad naujus mokslo metus universitetuose ir kolegijose pradės 18 tūkst. 769 pirmakursiai. Du trečdaliai jų – 12 tūkst. 560 – gaus valstybės finansavimą studijoms. Universitetuose stojantieji sudarė 10 tūkst. 579 studijų sutartis, iš jų beveik 80 proc.

Mokslų baigimo diena – viena įsimintiniausių kiekvieno jauno žmogaus gyvenime, kurią norime sutikti su pačiais artimiausiais savo šeimos nariais ir draugais. Vidurinę mokyklą JAV Ohajo valstijoje baigusi amerikietė Grace Macke į diplomų įteikimo ceremoniją atvyko be savo tėčio, tačiau sulaukė itin netikėtos jo staigmenos. Merginos tėtis seržantas Drew Macke tarnauja Katare esančioje JAV aviacijos bazėje, o į šią dukrai svarbią šventę grįžo jai nežinant.

Įvyko konkursas Šilutės ligoninės vadovo pareigoms užimti. Lapkričio 15-ąją paaiškėjo, kuris iš dviejų medikų turėtų užimti minėtas pareigas. Antrajame konkurso etape varžėsi du gydytojai – Chirurgijos traumatologijos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas ir abdominalinės chirurgijos gydytojas Algis Starkus ir Konsultacinės poliklinikos vedėjas, gydytojas ortopedas traumatologas Viktoras Šileikis, rašoma portale silokarcema.

Naujasis švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius siūlo grįžti prie siūlymo įvesti visuotinį nemokamą pirmosios pakopos aukštąjį mokslą. Pasak A. Monkevičiaus, priėmus politinį sprendimą dėl nemokamo bakalauro tokias studijas būtų įmanoma užtikrinti nuo 2020 metų rugsėjo.

Lietuva – ketvirta pasaulyje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunų žmonių skaičių. Nors diplomus mūsų šalyje turi daugiau kaip pusė gyventojų iki 34-erių metų, ekspertai čia įžvelgia ne tik privalumų. Daugybė absolventų po studijų nesusiranda darbo ar skundžiasi per maža alga, o darbdaviai raunasi plaukus, kad jaunuoliai neturi patirties ir gebėjimų. Taigi vis dažniau darbo skelbimuose diplomo reikalavimas keliasi į antrą vietą.

Birželiui einant į pabaigą daugybė žmonių dalijasi akimirkomis iš vidurinės ar aukštosios mokyklos išleistuvių. Mantijos, kostiumai ar dailios suknelės, puokštės gėlių bei šeimos palaikymas – šią dieną visi atsimena tikrai ilgai. Vieni žymiausių Lietuvos krepšininkų Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai taip pat įsijungė į absolventų gretas.

Nuo šiol baigus studijas vienoje Baltijos šalyje ir norint toliau studijuoti kitoje aukštojo mokslo diplomas bus pripažįstamas automatiškai, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Vilniuje penktadienį vykstančio Baltijos šalių švietimo ir mokslo ministrų susitikimo metu Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pasirašė susitarimą dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo.

 Baltijos šalių aukštųjų mokyklų diplomai ateityje galės būti pripažįstami automatiškai – nedarant atskiro įvertinimo. Lietuva, Latvija ir Estija baigia derinti vyriausybių susitarimą dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, automatinio akademinio pripažinimo. „Veikiant pagal sutartis būtų automatiškai pripažįstami diplomai Lietuvoje“, – BNS sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

Keturi iš dešimties dirbančiųjų įsitikinę, kad užsieninis išsilavinimas – tai daugiau galimybių rasti gerą darbą Lietuvoje. Vakarietiško diplomo privalumų neginčija ir vietos darbdaviai, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Dar 2010 m. Švietimo ir mokslo ministerijos vykdyto tyrimo duomenimis 2009/2010 mokslo metais ES šalyse visų pakopų studijose mokėsi apie 7 tūkst. Lietuvos piliečių, - sako cvmarket.

Studijos užsienyje gali nekainuoti nė cento, bet gali pareikalauti ir keliasdešimties tūkstančių eurų išlaidų iki to momento, kol pagaliau laikysite rankose išsvajoto universiteto diplomą. Ekspertai pateikia naujausią informaciją apie studijų užsienyje ir pragyvenimo kainas. Lietuvių susidomėjimas studijomis užsienyje toliau auga, ypač – Jungtinėje Karalystėje, kur studijuoti, pasak specialistų, gali kiekvienas – ir pirmūnai, ir tie, kuriems labiau sekasi praktinės disciplinos.

Gegužės 3 - 5 dienomis Šveicarijos mieste Sankt Galene (St. Gallen) vyko 47-asis Sankt Galeno simpoziumas, kuriame pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos atstovė, KTU doktorantė Virginija Januškaitė. Šis renginys į vieną vietą surenka 600 „šiandienos lyderių“ ir 200 „rytojaus lyderių“ tam, kad paskatintų produktyvias diskusijas ir įkvėptų ieškoti aktualių sprendimų vadybos, politikos ir visuomeniniuose klausimuose šiandien bei ateityje.

Parduodantys ar perkantys diplominius darbus bus baudžiami. Tai numato nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Administracinių nusižengimų kodeksas. Pagal jį už studijų baigiamųjų darbų bei disertacijų neteisėtą pirkimą, pardavimą ir jų pateikimą mokslo ir studijų institucijoms numatoma administracinė atsakomybė: bauda asmenims nuo 150 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1800 eurų.

Japonijoje 96 metų vyras yra nusiteikęs sumušti daugiau rekordų, kai buvo pripažintas seniausiu pasaulyje aukštosios mokyklos absolventu, gavęs meninės keramikos studijų diplomą. Guvus senjoras Shigemi Hirata penktadienį atsiėmė Guinnesso pasaulio rekordų knygos sertifikatą, o anksčiau šiais metais jis įgijo meno bakalauro laipsnį, baigęs studijas Kioto meno ir dizaino universitete, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida.

Nuo naujų mokslo metų Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) Taikomosios fizikos magistrantai turės galimybę per dvejus metus įgyti dviejų universitetų diplomus. Tai pirmoji tokia galimybė tiksliųjų mokslų magistrantams Lietuvos universitetuose.

Jeigu mes priimame beraščius į aukštąjį mokslą, tada diplomo vertė krinta. Tie, kurie gerai mokosi, patiria neigiamą išorinį efektą, nes jie gauna šiukšlę, popierių, kuris dažnai siunčia net neigiamą signalą, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto dėstytojas, ekonomistas profesorius Raimondas Kuodis.

Man atrodė, kad vaidinti yra taip lengva, natūralu, kad tai yra kažkoks tai žaidimas, pirmadienį „Žinių radijui“ sakė aktorius Arūnas Storpirštis. „Nebuvo kitos išeities, kaip tik eiti į menus, nes labai slabnai mokėmės. <...> Vis galvojau, mano buvo tokia vaikystės svajonė, kadangi jaunystėj sportavau daug, visas sporto rungtis iš eilės, kol nesusižavėjau arkliais, žirgais, jojau trikovę, tokia rimtą sporto šaką“, - laidoje „Ačiū, kad atėjote“ kalbėjo A. Storpirštis.

Jau antrus metus iš eilės, kaip rodo Lietuvos darbo biržos duomenys, tarp darbo ieškančių absolventų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, daugiausia yra teisininkų, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Šiemet sausio-liepos mėnesiais biržoje užregistruota 214, pernai - 237 ką tik diplomus gavę teisininkai. Darbo pasiūlymų jiems skaičius nedidelis.

 Liepos – rugpjūčio mėnesiais visoje Lietuvoje Jaunimo darbo centruose vyksta renginių ciklas absolventams „Nuo diplomo iki darbo sutarties“. Renginių metu jauniems žmonėms suteikiama galimybė visiškai nemokamai dalyvauti mokymuose ir seminaruose, skirtuose tiek savęs pažinimui, tiek įsitvirtinimui darbo rinkoje.

 Mokslams pasibaigus absolventus jaudina klausimas „O kas gi dabar?“. Nors diplomas jau rankose, tačiau darbo sutarties dar nepasirašiusius ir tikrojo savo pašaukimo ieškančius jaunus žmones užklumpa nežinia.

 Trys ketvirtadaliai baigusiųjų aukštąjį mokslą tiki, kad diplomas garantuos jiems darbą. Ir tik 22 proc. darbdavių užmeta akį į baigimo pažymėjimą. Ne diplomas ir ne konkrečios žinios bus ateities garantas dabar pradedantiems, o ir baigiantiems mokyklą. Technologinio perginklavimo amžiuje, kai robotai keičia žmones daugelyje sričių, gebėjimas būti kūrybingiems bus esminė savybė, kuria šiandien mūsų švietimo sistema tinkamai nesirūpina.

 Aplinkos inžinerijos doktorantūros studijas Kauno technologijos universitete (KTU) pasirinkę ir jas sėkmingai baigę studentai nuo šiol džiaugsis dvigubu – KTU ir Bolonijos universiteto (Italija) – daktaro moksliniu laipsniu. Ši galimybė atsirado abiem universitetams pasirašius dvigubos doktorantūros sutartį. Šiuo metu Lietuvoje yra dvi Aplinkos inžinerijos mokslo krypties doktorantūros studijų programos, tačiau tik KTU programa suteikia dvigubą daktaro mokslinį laipsnį.

 Drąsa išbandyti KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto pasiūlytą naujovę, atkaklus darbas ir kryptingas tikslo siekimas. Šios Jolitos Kiznytės savybės sparčiu žingsniu ją veda svajonių įgyvendinimo link. KTU studentės ir jos partnerio Marcoso Welkerio sukurto savęs tobulinimo platformos „Blendlee“ idėja – jau prestižinio konkurso „Ericsson Innovation Awards 2015“ finale, kuris vyks balandžio 15 d. Stokholme.

Nepaisant dažnai pasigirstančių nuogąstavimų, kad aukštojo mokslo diplomas bėgant laikui nuvertėja, naujausia statistika rodo, kad Lietuvoje darbdaviams vis dar svarbu, kokį diplomą turi potencialus darbuotojas. Kaip parodė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta pirminė 2013 metų absolventų įsidarbinimo analizė, magistro diplomas darbo rinkoje vis dar gali garantuoti didesnį atlyginimą.

Buvęs kultūros viceministras socialdemokratas Darius Mažintas tikriausiai išsaugos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA), į kurią įstojo prisidengdamas suklastotu brandos atestatu, diplomą.

Žinių radijas Istorikas, keliautojas, o visų pirmiausia fotografas Marius Jovaiša „Žinių radijo“ laidoje prisipažino, jog jam gyvenime nėra tekę mokytis fotografijos mokslo. Maža to, jis pabrėžė, jog to nėra daręs beveik nė vienas garsus lietuvių fotografas ar kino operatorius. „Aš turbūt nei vieno nepažįstu iš mūsų žymiųjų , garsiųjų fotografų ar kino operatorių, kurie būtų baigę tokius mokslus. Kūrybinėj veikloj dažnai sutiksi tokių žmonių, kurie pakliuvo visiškai iš kitos srities.

Penktadienis, birželio 20 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kauno Žalgirio arenoje įteikė diplomus geriausiems Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventams. „Šiandien savo rankose laikote universiteto diplomus - Jūsų uolių studijų darbštumo ir kantrybės rezultatą. Tačiau mokytis ir tobulėti būtina kiekvieną dieną. Kiekvienas Jūsų kasdien priimate sprendimus ir atsakote už save.

Penktadienį, 10 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje prasidės Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventų diplomų įteikimo šventė. Į iškilmingą ceremoniją pasveikinti per 2 tūkst. 91 laidos absolventų atvyks ir LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šventė – viena didžiausių istorijoje Tokio mąsto KTU diplomų įteikimo šventė organizuojama pirmą kartą – planuojama, kad į „Žalgirio“ areną turėtų susirinkti apie 7 tūkst. žmonių.

„Darbdaviai, ypač verslo sektoriuje, vis daugiau dėmesio kreipia ne į formalias kompetencijas įrodantį išsilavinimo diplomą, o į pasitikėjimą savimi, entuziazmą, komunikabilumą, praktinius sugebėjimus. Tai yra tuos įgūdžius, kurių žmonės įgyja neformaliojo ugdymo metu, dalyvaudami mokymuose, seminaruose, nevyriausybinių organizacijų veikloje, tarptautinių mainų programose ir pan.“, – tendencijas darbo rinkoje apžvelgia Žilvinas Gailius, neformaliojo ugdymo ekspertas.

„Darbdaviai, ypač verslo sektoriuje, vis daugiau dėmesio kreipia ne į formalias kompetencijas įrodantį išsilavinimo diplomą, o į pasitikėjimą savimi, entuziazmą, komunikabilumą, praktinius sugebėjimus. Tai yra tuos įgūdžius, kurių žmonės įgyja neformaliojo ugdymo metu, dalyvaudami mokymuose, seminaruose, nevyriausybinių organizacijų veikloje, tarptautinių mainų programose ir pan.“, – tendencijas darbo rinkoje apžvelgia Žilvinas Gailius, neformaliojo ugdymo ekspertas.

Sukčiavimu bei neteisėtu praturtėjimu kaltinamas Andžejus Radivonekas laiką leidžia namie, sostinės Rudausių 11 –ojoje gatvėje, tačiau teismo šaukimai jo nepasiekia.

Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės, paskelbusios konkursus laisvoms specialistų darbo vietoms užimti ir iš pretendentų nereikalaujančios darbo patirties, nekeliančios jiems specialių reikalavimų, sulaukia rekordinio skaičiaus pretendentų. Kelios dešimtys kandidatų Į vieną vyresniojo ar vyriausiojo specialisto vietą taikosi po 20–30 ir daugiau asmenų, nors atlyginimas – tik apie 1500 litų į rankas.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) piktinasi, kad dalis aukštųjų mokyklų teberenka mokestį už diplomo ir jo priedėlio parengimą, atspausdinimą ant dokumentams skirto popieriaus ar kietą diplomo viršelį. Gegužę LSS apklausė 47 Lietuvoje veikiančias aukštojo mokslo įstaigas ir nustatė, kad bent šešiose ši rinkliava egzistuoja.

Garbingo amžiaus amerikietei Rebai Williams iš Kolumbo, Ohajo valstijos, pagaliau įteiktas Mount Vernon mokyklos baigimo diplomas. Šios dienos moteriai teko laukti net 88-erius metus. Kaip skelbia news.yahoo.com, 1925 metais mokyklą baigusi mergina diplomo negavo todėl, kad maištaudama atsisakė perskaityti vieną mokytojo paskirtą knygą. Šią istoriją puikiai žino ir Rebos dukra Lavata Williams –šią jai ne kartą pasakojo močiutė, Rebos mama.

Nors diplomų teikimo maratonas dar neprasidėjo, dalis aukštųjų mokyklų jau dabar atsisveikina su savo absolventais. Vakar Vilniaus universiteto Centriniuose rūmuose jaunuoliams buvo įteikti Informacinių technologijų bakalauro diplomai. Priešingai nei didžioji dalis absolventų, šie universiteto duris uždaro ramūs, mat darbą jie tikrai ras. Tačiau jaunimas apgailestauja, kad šalies švietimo sistema privedė prie to, kad taip pasiseka mažumai.

„Kaina tik 1,5 tūkst. litų! Atsiperka jau po pirmo semestro“, – teigiame interneto tinklalapyje, kuriame galima įsigyti aukštojo mokslo diplomą. Skelbime patiklūs vartotojai patikinami, kad tokia veikla toks pat legalus verslas kaip ir bet koks kitas: „Viskas legalu, nesikerta niekas su jokiais įstatymais. Išrašomi čekiai.“ Prekeiviai „išsilavinimui“ neatsispyrė pateikti labai viliojantį pasiūlymą, mat anksčiau diplomas tariamai kainavo 4 tūkst.

Buvusi Lietuvos krepšinio rinktinės žvaigždė, dėl savo taiklios rankos „Kalašnikovo“ pravardę turėjęs Arvydas Macijauskas – dar vienas iš garsių mūsų šalies krepšininkų, atsiėmęs bendrų Vusterio ir Lietuvos sporto universiteto studijų krepšinio trenerio magistro diplomą. Trumpam į Lietuvą grįžęs krepšininkas apsilankė Lietuvos sporto universitete ir atsiėmė iš Anglijos specialiai atsiųstą mokslo baigimo diplomą. „Malonu, kad pabaigiau ir sugebėjau įgyvendinti savo svajonę.

Dažniausiai padirbinėjami vairuotojo pažymėjimai, banko bei ID kortelės, akcizinės banderolės, 100 ir 50 litų kupiūros, žemės dokumentai. Kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų skyriaus viršininkas Žilvinas Ragauskas portalui Balsas.lt sakė, kad šiemet nustatyta beveik 17 tūkstančių klastočių objektų. Šiuo metu populiariausias klastojimo objektas - akcizinės banderolės, kurios yra spausdinamos spaustuvėse. „Tai daroma itin profesionaliai ir dideliais kiekiais.

Jungtinės Karalystės švietimo sistema yra šeštoje vietoje tarp išsivysčiusių pasaulio šalių. Tokį pasaulinį švietimo sistemų reitingą sudarė švietimo kompanija „Pearson“, skelbia Didžiosios Britanijos spauda. Pirmoje ir antroje sąrašo pozicijose atsidūrė Suomijos ir Pietų Korėjos švietimo sistemos. Penketuką užbaigia Honkongas, Japonija ir Singapūras. Toks reitingas bus sudarytas įvertinus tarptautinio tyrimo rezultatus ir absolventų rodiklius nuo 2006 iki 2010 metų.

Įgyti žinių ir universitetinį išsilavinimą nori daugelis, tačiau dažnai susiduriama su rimtais sunkumais – vienus spaudžia darbai, kitus – pomėgiai, kurių lengvai atsikratyti neišeina. O juk suderinti viską ir realizuoti save norisi. Mokslą siejantiems su darbu ar pomėgiais puikiausia išeitis – nuotolinės studijos, vykstančios virtualioje erdvėje. Nuotolinės studijos Lietuvoje dar naujiena – apie jas mažai rašoma ir kalbama, tačiau susidomėjimas kiekvienais metais auga.

Norėdami užsienio valstybėje susirasti darbą arba tęsti studijas susidursite su problema, jog jūsų darbdavys arba būsima mokymosi įstaiga reikalauja išversto diplomo valstybės, į kurią planuojate vykti, gimtąja kalba. Tokiu atveju jums reikės kreiptis pagalbos į vertimų biurą bei vertimą patvirtinti notariškai.

„Jei įstojau, tai ir baigsiu“, – rėžia dauguma būsimų absolventų ir gavę diplomą dirba ne pagal specialybę. Mitas apie aukštųjų absolventus, besišypsančius prekybos centrų kasose, ne iš piršto laužtas: atrasti naujų sričių trokšta ne visi, dalis dirba tokį darbą, kokį randa. O kai liepą darbo biržas užplūsta diplomuoti absolventai ir bedarbių padaugėja kelis kartus, specialistai nesistebi – juk baigėsi mokslo metai.

Atšventę išleistuves, diplomais absolventai džiaugėsi neilgai – tradiciškai jaunuoliai plūstelėjo į darbo biržas. Universitetus baigusių bedarbių kasmet daugėja – šįmet per pirmąją liepos pusę darbo biržose įregistruota apie 5000 darbo nerandančių jaunuolių, praneša LTV Naujienų tarnyba.

Per praėjusius penkerius metus valytojais, padieniais darbininkais, šiukšlių išvežėjais ar lentynų pildytojais prekybos centruose priverstų dirbti universitetų absolventų skaičius Didžiojoje Britanijoje padvigubėjo, rodo naujausi statistiniai duomenys. Kaip skelbia britų dienraštis „The Daily Mail“, 2010-2011 metais daugiau nei 10 tūkst. universitetą pabaigusių žmonių buvo priversti imtis darbo, kuriam universitetinio išsilavinimo nereikia.

Studentams nekantriai laukiant, kada į jų rankas pateks aukštojo mokslo diplomai, dažnam nuostabą sukelia žinia, jog už dokumentą, bylojantį apie įgytą specialybę, reikės susimokėti. Mokslo ir studijų įstatyme tokio pobūdžio mokestis nėra numatytas.  Jis turėtų būti įtrauktas į studijų kainą. „Kai kurių auštųjų mokyklų iš visų absolventų renkamas mokestis už diplomo ar jo priedėlio atspausdinimą yra neteisėtas ir neturi jokio pagrindo.

Ne rečiau kaip kas 5 metai atliekamas Studijų kokybės vertinimo centro veiklos išorinis vertinimas, kurio rezultatai skelbiami viešai. Tokią nuostatą įtvirtina Mokslo ir studijų įstatymas. Pirmąjį tokį vertinimą atlikusi tarptautinė ekspertų grupė paskelbė teigiamas vertinimo išvadas.

Džiaugsmą baigus studijas studentams temdo aukštųjų mokyklų rinkliava už diplomą – tai motyvuojama išlaidų kompensavimu už patį dokumentą, kietą viršelį ir priedėlį. Tiesa, ne visos aukštosios mokyklos prašo susimokėti. Tačiau tos, kurios turi renka mokestį, jo dydį nustato pačios. Šiandien diplomas Lietuvoje kainuoja nuo 14 iki 125 litų.

Kristina Ivanova baigė Klaipėdos universiteto, vadybos studijų krypties sveikatos priežiūros vadybos studijų programą ir gavo magistro kvalifikacinį laipsnį. Mergina portalui Balsas.lt yra pasakojusi, kad studijos labai pakeitė jos gyvenimą, privertė susimąstyti apie sveiką gyvenseną, mitybą bei savęs priežiūrą. Studijuodama ir besigilindama į savo specialybę Kristina numetė svorio ir pastebimai išgražėjo.