dienos pjūvis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai turint savo projektą dėl galimybių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, pensijų fondų valdytojai reikalauja nepaversti jos bėdų turgaus krepšeliu. Fondų valdytojai sutinka kaupimą nutraukti tik dėl sunkios negalios ir mirtinų ligų. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad teiks daug platesnį sąrašą priežasčių dėl kaupimo nutraukimo.

Antradienį Seimas galutinai pritarė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisoms. Jomis panaikinta mokestinė lengvata gyvybės draudimui ir savarankiškam pensijų kaupimui. Taip pat sudaroma daugiau sąlygų gyventojams investuoti į įvairius finansų rinkose platinamus produktus.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaito penktąjį metinį pranešimą, kuris yra paskutinis šioje kadencijoje, bet šalies vadovas neseniai buvo išrinktas naujai penkerių metų kadencijai. Tai iš dalies jaučiasi ir pranešime, nes prezidentas pasisakė atviriau ir tiesiau, labiau akcentavo telkiančias iniciatyvas, o ne skaldančias.

Lietuva niekaip nesusitaria dėl kandidato į eurokomisarus. Potencialiausias kandidatas – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo kandidatūros ir galimybių viešai aptarinėti nenori. Pykčiai dėl eurokomisaro posto aštrėja ir koalicijoje - tiek laisvės partija, tiek liberalai gūžčioja pečiais ir kartoja, kad jei Lietuva ir toliau temps laiką, liks prie suskilusios geldos.

Visuotinis atšilimas ir toliau iššaukia vis ekstremalesnius reiškinius bei karščio bangas. Pastarąją savaitę Graikijos kurortuose nuo neįprasto karščio mirė trys turistai. Užsieniečiai, nepaisydami svilinančio 43 laipsnių karščio ir toliau didvyriškai vaikštinėja po kaitria saule ir alpsta vietoje. Karšta ne tik Europoje, bet ir už Atlanto – Amerikos zoologijos sodų darbuotojai sugalvoja įvairių būdų, kaip nuo kaitros gelbėti gyvūnus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis su savo seneliu Vytautu Landsbergiu susiginčija ne pirmą kartą, tik iki šiol tai vykdavo už uždarų durų, o per paskutinį tarybos posėdį priešiškumas išsiveržė viešai.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskva „nedelsiant“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves pajėgas iš savo pačios keturių šalies regionų ir atsisakys siekio įstoti į NATO.

Monikai Navickienei prabangus užsakomasis skrydis į Dubajų kainavo ministrės postą, tačiau istorija tuo nesibaigia. Vyriausybinei komisijai oficialiai pripažinus, kad jos vyro verslo partneriai kelia grėsmę saugumui, kyla klausimas, ką daryti dėl Seimo nare likusios Navickienės? Premjerė Ingrida Šimonytė, kuri su Navickiene bičiuliaujasi kaip draugės, pareiškė – problemos buvusios ministrės kompanijoje nemato. Nors opozicija ir ekspertai sako, kad tai ir yra didžiausia šio skandalo problema.

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Švietimo agentūrai taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė gali būti ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema – begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis.

Ketvirtadienį Alytuje įvyko tragiškai Alytuje mirusios 14-metės laidotuvės. Alytaus mieste nuo Baltosios rožės tilto nušokus 14 metų mergaitei, institucijos ieško tokio elgesio priežasčių, o policija pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris numato atsakomybę dėl privedimo nusižudyti. Tačiau tai įprasta tyrimo praktika, kai ranką prieš save pakelia nepilnametis asmuo.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės atsistatydinimo. Taip nutiko po to, kai trečiadienio vakarą M. Navickienė pranešė paliekanti ministrės postą. Ketvirtadienį ji surengė spaudos konferenciją, kurioje turėjo paaiškinti savo ryšius su tolimais sutuoktinio giminaičiais, tarp kurių yra už sukčiavimą teistas Vilhelmas Germanas bei nepatikima investuotoja pripažinta Ieva Trinkūnaite.

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Švietimo agentūrai taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė bus ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis.

Finansų ministerijos parlamentui antradienį teikiamame Gynybos fondo projekte prezidentas pasigenda socialinio teisingumo ir nepalaiko vartojimo mokesčių didinimo – akcizų kurui, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Apie tai, iš ko atims ir kam pridės, ir iš kur valdžia paims pinigų gynybai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Paskelbti Europos Parlamento rinkimų rezultatai: triumfavo konservatoriai, socialdemokratai – antroje vietoje. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus, o antroje vietoje liko socialdemokratai su dviem mandatais. Į Europos Parlamentą vyks ir buvęs Seimo narys Petras Gražulis.

Penktadienį Vilniuje prasideda dvi dienas truksiantis LGBT+ bendruomenės festivalis „Lithuanian Pride 2024“. Visgi, panašu, kad renginiui aktyviai ruošiasi ne tik jo organizatoriai, policijos pareigūnai, bet ir iniciatyvai prieštaraujantys asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė yra išdavusi 3 leidimus protestams iki kelių šimtų žmonių. Pažymima, kad protestams pasirinktas laikas beveik sutampa su LGBT+ bendruomenės eitynėmis.

Pietų Lenkijoje nuo didelės liūties kilo potvynis, praneša lenkų leidinys „gazeta.pl“. Skelbiama, kad didžiausias potvynis kilo Belsko Bialos mieste, o Krokuvoje vanduo jau taip pat ėmė plauti gatves. O Pietų Vokietijoje avarinės tarnybos išgelbėjo moterį, kuri gelbėdamasi nuo potvynio dvi su puse paros praleido įsikibusi į medžio šakas.

Premjerė Ingrida Šimonytė nuvyko pas ją Prezidento rinkimuose nušlavusį Gitaną Nausėdą, tačiau naujo švietimo ministro kandidatūros taip ir nepasiūlė. Nors laikas bėga, Šimonytė į kalbas ir toliau nesileidžia – esą kandidatą pateiks šią arba kitą savaitę. Prezidento tokie tempai netenkina, visgi jis mano, kad kandidatūrą svarstys kartu su kitomis pavardėmis, jei Šimonytė nusileis ir nuspręs vieną ar kitą ministrą liepos mėnesį pakeisti.

Lietuvą į dvi skirtingas dalis skaldo ir žmonių atlyginimai: Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1500-us eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau. Negana to, ši praraja tarp sostinės regiono ir likusios Lietuvos toliau auga: per ketvirtį padidėjo beveik 20-ia eurų ir vidutiniškai siekia 235-is eurus atskaičius mokesčius.

Prezidento rinkimuose konkuravę Lietuvos vadovai sutaria, kad atsiradus mokomųjų misijų poreikiui Lietuva į Ukrainą galėtų išsiųsti 100 karių. Visgi, ir perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda, ir jam oponavusi premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, jog kol kas toks sprendimas nėra priimtas.

Praėjusią savaitę skrydžio Londonos–Singapūras metu įvyko tikras košmaras – mažiausiai vienas keleivis žuvo ir dar kelios dešimtys patyrė sužeidimus, kai pakliuvo į stiprią turbulenciją. Dauguma keleivių susitrenkė galvas, kai lėktuvas ėmė šokinėti skrydžio metu. Orlaivį teko leisti avariniu būdu.

Meteorologai perspėja, kad Europoje, sparčiausiai pasaulyje šylančiame žemyne, laukia dar viena karšta vasara. Praeitais metais dėl alinančio karščio atostogos buvo nutrauktos visą vasaros sezoną, nes turistų perpildytose turistinėse vietose lankytojai alpdavo nuo karščio, o dėl miškų gaisrų Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje teko evakuotis. „The New York Times“ skelbia, jog dabar šalys bando adaptuotis, o draudimo kompanijos siūlo draudimus nuo karščio.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad po Seimo rinkimų rudenį, jei laimės socialdemokratai, premjero poste matytų partijos lyderę Viliją Blinkevičiūtę. Paramą Nausėdai išreiškusi ir šiuo metu reitingų viršūnese esanti Blinkevičiūtė patogiai dirba Europarlamente ir sako, kad nenori užbėgti įvykiams už akių, tačiau apie premjero postą galvoja. Apie tokias išankstines postų dalybas išgirdę politologai kraipo galvas – esą ankstyvas postų dalinimasis abiem politikams gali grįžti bumerangu.

Vos kiek daugiau nei dvidešimt procentų surinkusios premjerės Ingridos Šimonytės štabas vakarėlį baigė dar iki vidurnakčio. Vis dėlto štabe netrūko dainų apie Lietuvą, šokių ir gausių sveikinimų. Šimonytė pripažino pralaimėjimą prezidento rinkimuose, telefonu naktį pasveikino Nausėdą su pergale. Tiesa, žurnalistams Šimonytė pridūrė, kad pasirodė geriau už bet kokį kada nors nepriklausomos Lietuvos istorijoje rinkimuose dalyvavusį premjerą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį buvo perrinktas prezidento rinkimuose ir jau planuoja būsimus darbus. Jis paminėjo, kad toliau ketina siekti gerovės tikslų visoms visuomenės grupėms, susitelks į užsienio politiką, nes Lietuvai labai svarbi yra draugų ir partnerių vienybė. Apie tai, kokie darbai laukia Nausėdos ir kokias pamokas gavo konservatoriai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas.

Rusijos provokacija – šį kartą Kremlius užsimojo perbraižyti jūrų sienas su Lietuva ir Suomija. Rusijos Vyriausybės nutarimo projekte nurodyta vidaus vandenimis pripažinti teritorijas aplink Kaliningradą, o taip pat ir Suomijos įlankoje. Lietuvos politikai atkerta, kad tai eilinė Kremliaus provokacija, kuria bandoma testuoti vakarų reakciją.

Ekonomistai jau skelbia, kiek dėl gynybos keliami mokesčiai patuštins gyventojų pinigines. Jei Seimas palaimins finansų ministerijos idėjas, dyzelino litras, įvertinus ir kitus mokesčius, kitąmet brangtų maždaug 16-a centų, o benzino beveik 9-iais centais. Brangesni degalai – brangesnės ir prekės: esą vien didesni akcizai šalies infliaciją pašokdintų puse procento, brangtų ir maisto produktai.

Po ilgų diskusijų, Vyriausybė pagaliau pristatė savo planą, kuriuos mokesčius siūlo didinti norint daugiau pinigų skirti gynybai. Planuoja labiau apmokestinti alkoholį, tabako gaminius, degalus. Taip pat papildomai apmokestinti draudimo kompanijas ir metams pratęsti bankų solidarumo mokestį. Nors premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl šių siūlymų iš esmės visi pritarė, tačiau taip nėra. Atskirus siūlymus kritikuoja ne tik opozicija, bet ir patys koalicijos partneriai.

Prieš artėjančius rinkimus socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia pensijų augimo prognozes. Pasak ministrės Navickienės, per artimiausius porą metų šalies senjorai vidutiniškai gaus pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2027-aisiais su būtinuoju stažu pensininkas turėtų vidutiniškai gauti 900-us eurų, o vidutinė senatvės išmoka sieks 830-imt eurų. Tiesa, ekonomistų prognozės niūresnės, mat mažėjant dirbančiųjų, orias pensijas būsimiems senjorams teks pamiršti.

Kaunas tapo pirmuoju Lietuvos miestu, Senamiestį paskelbusiu mažos taršos zona ir apmokestinusiu žmones, važiuojančius per jį. Nuo rugpjūčio 1-osios kelio trumpintojai, važiuodami per unikalią Kauno vietovę, privalės mokėti 2 eurus. Dalis gyventojų tokius mokesčius vertina skeptiškai, o kavinių savininkai viliasi, kad lankytojams bus patogiau.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjo diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviams ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Skolų turintys bedarbiai, pradėję dirbti, galės pasinaudoti vadinamosiomis „skolų atostogomis“, tai yra laikinai sustabdyti išieškojimą, o išskaitos iš atlyginimo bus mažesnės nei iki šiol, taip skatinant žmones dirbti legaliai. 0 Be to, numatyta griežtesnė nelegalaus darbo kontrolė ir didesnės baudos už pažeidimus. Tokioms Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtoms pataisoms ketvirtadienį pritarė Seimas.

Vis garsiau aidi prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, kad jam laimėjus rinkimus Vyriausybės sudėtis turės keistis. O premjerei Ingridai Šimonytei esą gali tekti ieškoti ne vieno naujo ministro, o bent keleto. Konservatoriai ir kiti koalicijos partneriai ramina save – esą tai tik Nausėdos rinkiminė retorika, kuri po antrojo turo galimai pasikeis.

Praūžus skandalingajam „Eurovizijos“ finalui, socialinėje erdvėje kilo nemažai diskusijų dėl dainų konkurse pasirodžiusių atlikėjų. Dalis socialinių tinklų vartotojų piktinosi, kad dauguma pasirodymų buvo labai vulgarūs, o laimėtojas atvirai kalbėjo apie savo lyties tapatybės paieškas ir pripažino, kad jis savęs nelaiko nei moteriškos, nei vyriškos lyties atstovu.

Jei dėl antrojo prezidento rinkimų turo varžėsi trys kandidatai, tai likę 5 kandidatai medžiojo politinę naudą savo ateičiai. Daliai jų pavyko – visus gerokai nustebino Remigijaus Žemaitaičio populiarumas, nuostabą sukėlė ir prorusiško kandidato Eduardo Vaitkaus gauti balsai. Ir jeigu šie kandidatai po rinkimų nakties liko laimingi, tai kitus tris galima užtikrintai vadinti patyrusiais skaudžius pralaimėjimus.

Prezidento rinkimų rezultatai rodo, kad į antrąjį rinkimų turą pateko dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. O tai yra geras scenarijus G. Nausėdai, nes 2019 metų rinkimuose jis prieš I. Šimonytę laimėjo į vienus vartus. Kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intrigos neprognozuoja.

Sekmadienį paaiškės, kas iš kandidatų pateks į antrąjį prezidento rinkimų turą. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad tai galėtų būti dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingridą Šimonytė arba save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjusios diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviais ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse ir aplenkė Talino regioną. Be to, neatsilieka ir Kaunas – šis Lietuvos miestas sparčiai vejasi Rygą. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad ilgą laiką turtingiausiu Baltijos šalyse buvo laikomas Talino regionas – Harju apskritis.

Gegužės 12 dieną vyks ne tik prezidento rinkimai, bet ir referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo, kitaip tariant, galimybės turėti dvigubą pilietybę. Artėjant referendumui vis daugiau žmonių piktinasi, kad nesupranta klausimo formuluotės, todėl neaišku, kokį atsakymą pasirinkti.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja. Ji perspėjo, kad Maskva atsakys „asimetrinėmis priemonėmis“, nors ir nenurodė, ką konkrečiai neva padarė Baltijos šalys.

Iki rinkimų likus mažiau nei dviem savaitėms, prezidentiniuose reitinguose – pokyčiai. Ilgą laiką atotrūkį nuo konkurentų didinusio dabartinio prezidento Gitano Nausėdos palaikymas krito beveik dešimčia procentinių punktų. Savo ruožtu pagrindiniai antrosios kadencijos siekiančio G. Nausėdos konkurentai per mėnesį savo simpatikų gretas sustiprino. Labiausia augo palaikymas premjerei Ingridai Šimonytei.

Seimo opozicijoje gimė idėja pailginti dirbantiems lietuviams kasmetines atostogas – pridėti dar dvi dienas. Tai reikštų, kad pagal įprastą darbo sutartį plušantis tautietis per metus atostogautų ne 20, o 22 darbo dienas. Profsąjungos palaiko šį siūlymą: esą lietuviai atostogauja mažiausiai Europos Sąjungoje, tačiau verslininkai kritikuoja projektą, sutinka ilginti kasmetines atostogas tik jei Lietuva atsisakytų kelių šventinių dienų, pavyzdžiui, Joninių.

Kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis teigia, kad tapęs prezidentu didelį dėmesį skirtų trims sritims: užsienio politikai, gynybos politikai ir teisingumui. Apie tai, ką keistų tapęs prezidentu ir kodėl jis kritikuoja Gitano Nausėdos politiką, A. Mazuronis atsakė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Kodėl žmonės turėtų už jus balsuoti?  Ką siūlau: užsienio politikoje, priiminėjant bet kokius sprendimus, reikia vadovautis savo šalies ir savo piliečių interesais.

Prieštaringai vertinamas kanditatas į prezidentus medikas Eduardas Vaitkus yra pateikęs į vieną klausimų keliantį teiginį tiek apie Rusiją, Ukrainą ir kitas aktualijas. Dėl tokių pareiškimų jam net teko pakoreguoti prezidento rinkimų programą. Sprendimo projekte VRK buvo nurodžiusi, kad E. Vaitkaus programa neatitinka reikalavimų – joje yra teiginių prieš Lietuvos narystę NATO, skleidžiamas nepasitikėjimas ukrainiečiais.

Teisėsaugos akiratyje vėl atsidūrusios Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako nepatikėjęs buvusio „darbiečių“ lyderio Viktoro Uspaskicho aiškinimais dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, susijusio su neteisėtu Europos Sąjungos (ES) lėšų įgijimu. Apie tai, ar Darbo partiją iškeis į prezidento postą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su Andriumi Mazuroniu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Apie žydus ir Izraelį žeminančius komentarus laidęs Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tokį verdiktą priėmė Konstitucinis Teismas. Tai reiškia, kad skandalingojo parlamentaro dienos Seime suskaičiuotos – jo laukia apkalta ir pašalinimas. Bet Žemaitaitis nors ir nesigaili ištartų ir parašytų žodžių, sako pats dėsiantis Seimo nario mandatą ant stalo. Pasitraukdamas pats, jis išvengs draudimo 10 metų kandidatuoti į renkamas pareigas.

Savaitės pradžioje sostinės Nepriklausomybės aikštėje buvo organizuojama palaikymo akcija už prekybą kanapių produktais nuteistam Martynui Simanynui.

JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Taivanui ir sustiprinta Izraelio gynyba.

Kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidentus deklaravo savo pajamas, kai kurių jos siekia net 2 milijonus. Deklaravus turtą paaiškėjo, kad daugiausiai jo turi teisininkas Ignas Vėgėlė. Nekilnojamojo turto – už 1,58 mln. eurų, banko sąskaitose ar grynais laiko 256 tūkstančius ir turi paskolinęs daugiau nei 1,34 mln. eurų.