dienos pjūvis

Vidaus reikalų ministerija siūlo pratęsti nepaprastąją padėtį pasienio ruože su Baltarusija, nors pastarosiomis savaitėmis fiksuojama vis mažiau atvejų, kai nelegalūs migrantai bando kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną ir patekti į šalies teritoriją. Praėjusią savaitę iš Lietuvos buvo išsiųsti 98 savanoriškai į Iraką grįžti sutikę migrantai.

Lietuvoje per metus rekordiškai brango maisto prekės, o kai kurie produktai brango daugiau nei du kartus. Smarkiausiai kilo daržovių kainos, o tai, anot žemės ūkio ministro, lėmė tai, kad Lietuvoje neužsiauginame tiek, kiek suvartojame. Kainų šuolį išgyvena ir Lenkija, tačiau kaimyninės valstybės valdžia ketina pusei metų naikinti maistui taikomą PVM. Visgi lietuviai lenkų pavyzdžiu nepaseks ir šį sprendimą vadina populistiniu.  Labiausiai Lietuvoje per metus brango daržovės.

Įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos nemažėja. Dvišaliai santykiai nugarmėjo į žemumas, Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Šis sprendimas ne juokais įsiutino Pekiną, o mūsų šalies verslas vis garsiau prabyla, kad komunistinis Kinijos režimas nusitaikė į itin skaudžią vietą – trukdo pramonės gamybai, kurios eksportas pastaraisiais metais šoko į neregėtas aukštumas. Nuostoliai esą gali būti ir milijardiniai.

Kai kurie maisto produktai pernai pabrango dvigubai. Bulvių kaina 2021-aisiais, lyginant su 2020-aisiais, išaugo 120 proc., kopūstų 100 proc. Apie dar didesnį kainų šuolį kalba ir ūkininkai, kurie baiminasi, kad netekus baltarusiškų trąšų, jie gali netekti 20–30 proc. derliaus.

Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, kurio į aplinką išmetamus teršalus valdžia ketina pažaboti įvedusi metinį automobilių taršos mokestį. Visgi tai tik trečdalis visų į aplinką išmetamų klimato atšilimą sukeliančių dujų. Norėdama pažaboti klimato krizę, Aplinkos ministerija nusitaikė į ne vieną sritį ir ketina čia imtis ekologinių pokyčių. Praktiškai kiekviena aplinkosauginė reforma palies ir kasdienį kiekvieno lietuvio gyvenimą. „Teršalų ir problemų Lietuvoje yra tikrai daug.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Tai kaip reikiant patuštins kai kurių gyventojų pinigines ir kai kuriems gali tekti sukti galvas, kaip išgyventi. Bet gal valdžia imsis mažinti kainas? Ko tikėtis lietuviams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nors pokalbiai tarp Rusijos ir Vakarų švelnina įtemptą situaciją prie Ukrainos sienos, esminių problemų tai nesprendžia. Pasak jo, Rusijos ultimatumai yra sunkiai įgyvendinami, o įtempta situacija regione leidžia kalbėti apie nuolatinį amerikiečių karių dislokavimą Lietuvoje.

Kol kinai grūmoja kumščiu, Lietuva savo nuomonės nekeičia – ir toliau palaiko Taivaną, jo atstovybės neuždaro. Tuo tarpu Kinija savo grasinimus perkelia į ekonominę erdvę. Lietuvos verslininkai jau skaičiuoja patirtus nuostolius dėl Kinijos sankcijų, o tuo metu Vyriausybė siūlo finansines pagalbos priemones nukentėjusioms įmonėms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paruošė mokyklų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį 5-8 klasėse nebeliks jungtinių klasių, bus pertvarkomos mažos mokyklos. Tai sukėlė kai kurių tėvų pasipiktinimą, tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad jai svarbiausia kokybiškas vaikų ugdymas, o ne tėvų „pagraudenimai“. Apie tai švietimo, mokslo ir sporto ministrė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. 2022 metais turėtų pradėti galioti mokyklų tinklo optimizavimo reforma.

Rusija žvangina ginklais Ukrainos pasienyje. Jeigu Kremlius nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, ekspertai regi didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulio karo. Pašliję santykiai su Kinija kelia grėsmę ne tik šalies verslui, bet ir nacionaliniam saugumui – regima galimybė, kad gali padaugėti Pekino koordinuojamų kibernetinių atakų. Nerimo kelia ir prie Lietuvos sienų vykstantį migrantų krizė, kurią organizuoja vis labiau su Rusija besiintegruojanti Baltarusija.

Sausio mėnesį Seimui bus teikiamas automobilių taršos mokestis, kuris turėtų įsigalioti nuo 2023 metų. Nuo tų pačių metų penkis kartus didės jau priimtas sąvartynų mokestis, augti turėtų ir kuro akcizai, o nuo 2024 metų dyzelino ir benzino akcizas turėtų suvienodėti. Visos šios priemonės skirtos kovoti su klimato krize, tačiau kiek tai atsilieps gyventojų piniginėms.

Visame pasaulyje sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai apie griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones kalba ir Lietuva. Nors galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas, Vyriausybė jau pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Be to, vis dažniau pasigirsta kalbos apie karantino įvedimą.

2021-ieji Lietuvai nebuvo lengvi metai. Šiemet mūsų šalį vargino užsitęsęs COVID-19, vykdydamas hibridinę ataką į kampą Lietuvą spaudė diktatorius Aliaksandras Lukašenka, įsiplieskė konfliktas su Kinija, kilo skandalas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, o galiausiai užgriuvo infliacija. O kas laukia kitąmet? Ar Lietuvos laukia sunkūs 2022-ieji? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paruošė mokyklų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį 5–8 klasėse Lietuvoje turėtų nebelikti jungtinių klasių, taip pat bus pertvarkomos mažos mokyklos. Tad panašu, kad 2022-ieji bus mokyklų permainų metai. Tad kaip ir kas tiksliai keisis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse. Seimo narė Jurgita Sejonienė palaikytų ir visos visuomenės privalomą skiepijimą. Visgi ekspertai nėra dideli šios idėjos entuziastai.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Tačiau senstant visuomenei, vis mažėja darbingų asmenų, kurie galėtų uždirbti pensijas. Kaip spręsti šią problemą, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ svarstė ekonomistas Romas Lazutka.

Jau ne pirmą savaitę pasaulio lyderiai reiškia susirūpinimą dėl galimos Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė virš 100 tūkst. karių bei išsiuntė reikalavimus Jungtinėms Valstijoms ir NATO nusibrėžti raudoną liniją ir nebesiplėsti toliau į Rytus.

Šios žiemos šventės yra antrosios, kurias Lietuva ir pasaulis sutinka esant koronaviruso grėsmei. Visgi jos visiškai kitokios nei pernai, kadangi šalyje nėra įvestas „juodas“ karantinas.

Vyriausybė nustatė kriterijus, kada galimybių paso ribojimai būtų švelninami arba išvis naikinami. Ekspertai pabrėžia, kad geriausiu atveju to galime tikėtis tik vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje, tačiau visas kortas gali sumaišyti ne tik omikron, bet ir naujos koronaviruso atmainos, kurios egzistuoja jau dabar, tik mes apie jas dar nieko nežinome.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Tad kokie iššūkiai dėl to laukia? Apie tai naujienų portalo laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su VU profesoriumi, sociologu, ekonomistu Romu Lazutka ir ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Atrodo, kad Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse.

Sauliaus Skvernelio su bendražygiais kuriama demokratų partija „Vardan Lietuvos“ stojasi ant kojų ir pervilioja narius iš kitų partijų. Demokratų gretos pildosi ne vienos partijos sąskaita, tačiau labiausiai kenčia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Politikos ekspertės tikina, kad nors S. Skvernelio partijos startas sėkmingas, šauti šampano demokratai vis dar negali, o valstiečius raminantis Ramūnas Karbauskis turėtų rimtai sunerimti, nes pas S. Skvernelį perbėgantys partiečiai gali ...

Naujoji koronaviruso atmaina – omikron – jau Lietuvoje. Specialistai pabrėžia, kad ji daug labiau užkrečiama nei kitos viruso atmainos, o tai gali ateityje lemti ir mušamus dienos užsikrėtimų atvejų rekordus. Ir nors omikron atmaina nesergama daug sunkiau nei užsikrėtus kitais viruso variantais, ekspertai pažymi, kad naujoji atmaina vis tiek gali lemti ligoninių apgultį. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį Lietuvoje oficialiai fiksuoti pirmieji omikron atmainos atvejai.

Infliacija Lietuvoje stebino per visus 2021-uosius. Gyventojai tai pajuto savo kailiu, kai kiekvieną mėnesį prekių ir paslaugų kainos nemažėjo, o tik didėjo. Prognozuojama, kad metų pabaigoje infliacija gali pasiekti ir dviženklį skaičių. Ką tai reiškia? Ar jau laikas sunerimti, kad mums smogs ekonominė krizė? Ko laukti ateinančiais metais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Indre Genyte-Pikčiene.

Trečiadienį Lietuvos oficialiai patvirtinti pirmieji koronaviruso omikron atmainos atvejai. Vyriausybė posėdžio metu patvirtino kriterijus, kada galimybių paso ribojimai galėtų būti sušvelninti arba atšaukti. Šias temas naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas Gytis Dudas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesutiko priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti. G. Landsbergis atsistatydinimo pareiškimą I. Šimonytei išsiuntė dar penktadienį, M. Skuodis – sekmadienį. Abu ministrai prašė būti atleisti dėl baltarusiškų trąšų „Belaruskalij“ skandalo, kuris kilo praėjusią savaitę.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį pareiškė neatmetanti galimybės visai Vyriausybei atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Pasak premjerės, sprendimą dėl Vyriausybės ateities lems tai, kaip ji pati vertins situaciją. Bet ar tikrai Vyriausybė atsistatydins ir bus sudaryta nauja? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Pauliumi Saudargu ir Gintautu Palucku.

Konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusį trečiadienį pranešė esą pasirengę atsistatydinti, kai, įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės prekių tranzitas per Lietuvą nesustojo. G. Landsbergis sako, kad jo sprendimas atsistatydinti yra rimtas.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės paskelbė diplomatinį Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikotą. Tai reiškia, kad į didžiausią žiemos sporto renginį nevyks šalių vadovai ir aukšti pareigūnai. Lietuvoje iš kai kurių Seimo narių skamba raginimai imtis dar griežtesnių priemonių ir į žaidynes nevykti ne tik politikams, bet ir svarbiausiems dalyviams sportininkams.

Buvę premjerai skirtingai žvelgia į kilusį baltarusiškų trąšų skandalą. Saulius Skvernelis teigė, kad susiklosčiusi situacija daro žalą Lietuvos reputacijai, o bandymai taisyti padėtį įvedant nacionalines sankcijas yra kvailystė. Andrius Kubilius tikina, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera ir šią krizę mato kaip puikią galimybę nutraukti sutartis su Baltarusijos įmonėmis.

Vyriausybė šeštadienį minės pirmąsias savo darbo metines ir, panašu, kad jų išvakarėse ministrų kabinetą ištiko viena didžiausių jo krizių. Dėl baltarusiškų trąšų tranzito skandalo gali kristi ne tik avansą iš „Belaruskalij“ gavusių „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, bet ir dviejų ministrų galvos.

Paaiškėjus, kad JAV taikant sankcijas baltarusiškų trąšų įmonei „Belaruskalij“, jos toliau keliauja tranzitu per Lietuvą, kilo nemenkas skandalas. Opozicija beda pirštu į valdančiuosius ir tikina, kad Vyriausybę ištiko krizė, pasitraukti turėtų atsakingi ministrai, o vertybinę šalies užsienio politiką ištiko bankrotas ir krachas. Tuo metu konservatoriai už skandalo mato kyšančius autokratinių režimų interesus ir teigia, kad būtina ištirti, kas darė įtaką „Lietuvos geležinkeliams“ ir jų vadovams.

Lietuva, ilgą laiką kvietusi Vakarus įvesti griežtas sankcijas Baltarusijos režimui, pati rado landų kaip jas apeiti? „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad vis dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes įmonė sumokėjo avansą. Opozicija jau kalba apie Lietuvos vertybinės užsienio politikos bankrotą ir reikalauja ministrų galvų.

Netoli Ukrainos sienų Rusijai dislokuojant vis daugiau karių baiminamasi karinio konflikto. Dėl šios priežasties antradienį įvyko ir virtualios JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos. Nors Rusija neigia planuojanti įsiveržti į Ukrainą, kur jau 2014 metais užgrobė teritorijų, derybų metu Joe Bidenas įspėjo Vladimirą Putiną, kad Vašingtonas įvestų griežtas sankcijas bet kokio karinio eskalavimo Ukrainoje atveju.

Ilgametė, partijos veidu laikyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė pirmadienį pasitraukė iš partijos ir frakcijos. Kai kurių ekspertų tvirtinimu, partija byra dėl jos pirmininko Ramūno Karbauskio noro turėti absoliučią valdžią. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo politologas Virgis Valentinavičius ir Seimo narė Agnė Širinskienė. Ponia Agne, iš jūsų pasakojimų viskas panašiau į mobingą, nei į šiaip kokias intrigėles.

Ilgametė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė pirmadienį pranešė paliekanti partiją ir frakciją. Kone „valstiečių“ veidu vadinamos A. Širinskienės pasitraukimas ne vienam sukėlė klausimų apie pačios LVŽS likimą. Jei pasitraukė net A. Širinskienė, tai ar LVŽS paliks ir daugiau narių?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nare Agne Širinskiene ir politologu Virgiu Valentinavičiumi.

Rusija telkia šimtus tūkstančių karių prie Ukrainos sienos ir nukerta, kad NATO turi baigti savo ekspansiją į Rytus. Vakarai į Kremliaus retoriką reaguoja griežtai ir kalba, kad jei Rusiją įsiverš į Ukrainą, bus pasitelktos dar nematytos sankcijos. Ekspertai abejoja, kad Rusija įsiverš į Ukrainą, jos veiksmuose įžvelgia silpnumą ir tikina, kad tarptautinė politika grįžo į Šaltojo karo logiką.

Kinams iš muitinės sistemos išbraukus Lietuvą, mūsų verslininkai sako nustebę, nes nors ir ruošėsi problemoms su antra didžiausia pasaulio ekonomika, tokių sankcijų nesitikėjo. Nors galimus nuostolius dar sunku apskaičiuoti, vertybinę politiką pasirinkusi Vyriausybė sako, kad rizikas turėjo įvertinti patys verslininkai. Tuo metu Gabrielius Landsbergis kinams jau ruošia atsaką, tačiau ne vien nuo Lietuvos – bandys sutelkti visą Europos Sąjungą.

Visame pasaulyje plinta nauja COVID-19 omikron atmaina. Daugeliui kyla abejonių dėl dabartinių vakcinų veiksmingumo prieš naują mutaciją, tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas ramina ir sako, kad naujos technologijos leidžia modifikuoti vakcinas labai greitai. Apie iššūkius, kuriuos gali sukelti omikron atmaina, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo S. Čaplinskas ir Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Europos Sąjungoje netrukus gali būti patvirtinti vienodi standartai, pagal kuriuos Bendrijos narės turės nustatyti minimalius atlyginimus savo šalyse.

Sauliaus Skvernelio kuriama demokratų partija „Vardan Lietuvos“ stojasi ant kojų ir pervilioja narius iš kitų partijų. Apie politines ambicijas kalba ir Šeimų sąjūdis, filosofė Nida Vasiliauskaitė, o oponentai politinės karjeros poteksčių mato ir „Basų mamų“ protestų organizatorių veiksmuose.

Rusija telkia karines pajėgas prie Ukrainos sienos. Nors Vakarai siunčia perspėjimus Kremliui, kad šis neeskaluotų situacijos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi savų reikalavimų NATO.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga surinko reikiamą parašų skaičių Seime inicijuoti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Interpeliaciją palaiko visos opozicinės frakcijos, tačiau socialdemokratai sako netikintys jos sėkme. Ar pavyks ministrą išversti iš posto, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Linas Slušnys ir Aurelijus Veryga.

Naujasis, stipriai mutavęs COVID-19 sukėlėjo variantas išplito visame pasaulyje. Valstybės į tai reagavo uždarydamos sienas ir atnaujindamos apribojimus. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį pareiškė, kad pasaulis „lenktyniauja su laiku“, siekdamas suprasti naująjį koronaviruso omikron variantą ir, jei reikia, pakoreguoti vakcinas.

Vilniuje atidaryta Taivaniečių ambasada sukėlė Kinijos pyktį. Pekinas Lietuvą lygino su muse, kurią reikia numušti, tačiau drastiškiausio žingsnio – visiško santykių su Lietuva nutraukimo – imtis nesiryžo. Politikai teigia, kad Kinija neturi itin daug galimybių, kaip galėtų bausti Lietuvą, tačiau ragina ruoštis kibernetinėms atakoms, už kurių gali stovėti Pekinas.

Vyriausybei pritarus, metinis automobilių taršos mokestis keliaus į Seimą. Ekspertai sveikina šią valdžios iniciatyvą ir tikina, kad mokestis galėtų būti dar didesnis, nes tai labiau paskatintų žmones atsisakyti senų ir taršių automobilių.

Europos Sąjunga siekia nustatyti kriterijus, pagal kuriuos šalys narės turės nustatyti savo minimalias algas. Ar šie sprendimai ką nors pakeis Lietuvoje? Ar nuo to pakils atlyginimai? Ar tai privers ilgalaikius bedarbius atsisakyti pašalpų ir grįžti į darbo rinką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Kinija Lietuvą lygina su klounu arba muse, kurią ragina numušti. Tokį Pekino pyktį sukėlė Vilniuje atidaryta Taivaniečių, atstovybė. Kinija jau pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva, tačiau ar tai bus vienintelė bausmė Lietuvai? Kokių dar veiksmų iš įpykusio Kinijos drakono galime sulaukti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Matas Maldeikis ir buvę...

Jau šią savaitę Vyriausybė spręs dėl automobilių taršos mokesčio. Anksčiau planavusi įvesti ir registracijos, ir naudojimo mokesčius, valdžia liko tik prie metinio taršos mokesčio, kuris vidutiniškai kas antram gyventojui atsieis mažiau nei 100 eurų per metus.