didžioji britanija

Į Lietuvos oro uostus per šių metų sausio-kovo mėnesius atvyko ir išvyko 913,9 tūkst. keleivių - 16,9 proc. daugiau nei per atitinkamą 2015-ųjų laikotarpį. Kovo mėnesį, palyginti su 2015 metų kovu, į šalies oro uostos atvykusių ir išvykusių keleivių skaičius išaugo 16,3 proc., o palyginti su šių metų vasariu - 16,4 proc. iki 330,4 tūkst., pranešė Statistikos departamentas.

Centrinės ir Rytų Europos valstybių nuo Talino iki Sofijos ekonomikos auga ir vejasi tradiciškai turtingesnius Vakarus, tačiau ne taip greitai, kaip to norėtųsi.

Pirmą kartą per Jungtinių Tautų 70-ies metų istoriją kandidatai į šios tarpvalstybinės organizacijos generalinio sekretoriaus postą per šią savaitę prasidedančius klausymus sieks įtikinti pasaulio vyriausybes savo tinkamumu užimti šias aukštas pareigas.

Nyderlanduose trečiadienį vyks euroskeptiškų judėjimų inicijuotas referendumas dėl svarbios Europos bendradarbiavimo su Ukraina sutarties, kuris laikomas visuomenės nuomonės apie Europos Sąjungos ryšius barometru. Tačiau po vangios agitacinės kampanijos daug rinkėjų, kurių iš viso yra apie 12,5 mln., sako, jog vis dar nelabai supranta, dėl ko tiksliai balsuos trečiadienio plebiscite, kuris bus tik antrasis olandų referendumas nuo 2005 metų dėl klausimo, susijusio su ES.

Didžiajai Britanijai nutarus rengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), ėmė smukti svaro vertė. Toks valiutos kurso svyravimas kelia grėsmę ne tik investuojantiems Didžiojoje Britanijoje ar pačiai šalies ekonomikai, bet ir lietuviams dirbantiems Anglijoje. Ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad kuo didesnis svaro kurso svyravimas, tuo turime mažiau perlaidų perskaičiuojant eurais. 2015 metais perlaidos sudarė 3,3 proc.

Skiepai nuo meningokoko infekcijos per metus papildomai kainuotų apie 8 mln. eurų, kai šiuo metu iš viso vakcinavimo programai numatyta 8,7 mln. eurų, Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje trečiadienį sakė Valstybinės ligonių kasos laikinasis vadovas Gintaras Kacevičius. „Jei būtų nutarta kompensuoti skiepų nuo meningokoko vakcinas, o jų yra dviejų rūšių – nuo A ir C grupės bei nuo B grupės, ir skiepyti abejomis reikėtų per metus apie 30 tūkst. vaikų, tai sudaro apie 8 mln eurų per metus.

Škotija veikiausiai siektų nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos, jeigu Jungtinės Karalystė nuspręstų pasitraukti iš Europos Sąjungos, rodo naujos apklausos rezultatai. Sekmadienį paskelbti laikraščio „Scotland on Sunday“ užsakytos apklausos rezultatai atskleidė, kad škotai daug labiau negu jų kaimynai anglai nusiteikę likti 28 šalių bloke: 50 proc. respondentų šiame regione planuoja balsuoti už tolesnę narystę ES per birželio 23-ąją visoje Britanijoje vyksiantį referendumą; 35 proc.

Dauguma žmonių Prancūzijoje norėtų, kad jų šalis pasektų Britanijos pavyzdžiu ir surengtų referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje, nors jie tikriausiai nubalsuotų pasilikti Bendrijoje, rodo vienas Jungtinės Karalystės mokslininkų atliktas tyrimas. Edinburgo universiteto organizuota apklausa atskleidė, kad apie 53 proc. prancūzų respondentų palaiko tokio plebiscito idėją. Tačiau 44 proc. sakė, kad balsuotų už tolesnę narystę ES, jeigu toks referendumas būtų surengtas, o 33 proc.

JAV prezidentas Barackas Obama ateinantį mėnesį vyks į Didžiąją Britaniją ir ragins Jungtinę Karalystę likti Europos Sąjungos nare, sekmadienį pranešė vienas britų laikraštis.

Vokietijoje gimusi įstatymų leidėja perima vadovavimą vienai iš pagrindinių kampanijų, raginančių Britaniją pasitraukti iš Europos Sąjungos, sekmadienį paskelbė ta grupė. Gisela Stuart, pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos deputatė, perims iš Nigelo Lawsono, 9-ame dešimtmetyje dirbusio finansų ministro poste, kampanijos „Vote Leave“ (Balsuokit už pasitraukimą) pirmininko postą.

tv3.lt jau rašė apie Rusijos poveikį Vokietijoje, dabar pateikiame „The Observer“ pokalbio su NATO strateginės komunikacijos centro Rygoje vadovu Janiu Sartsu dalį, kurioje ekspertas pasakoja apie tai, su kokiais informacinio karo iššūkiais susidūrė Baltijos šalys ir visa Europa.

Po nuodugnaus mokesčių struktūros patikrinimo Didžioji Britanija įteikė „Facebook“ kompanijai dovanėlę. Jiems teks sumokėti milijonus svarų mokesčių. BBC atskleidžia, kad „Facebook“ vengė mokėti mokesčius. Kompanija reklamos pardavimų sandorius vykdydavo per Airiją, o ne Angliją. Nuo šiol visos pajamos gautos iš reklamos Britanijoje bus apmokestintos pagal Jungtinės Karalystės tvarką. Didžiausi socialinio tinklo reklamos partneriai: Unilever, Tesco, Sainsbury ir reklamos agentūra WPP.

Prancūzijos pareigūnai pirmadienį pradėjo demontuoti plačiai išsidriekusią neteisėtą pabėgėlių stovyklą Kalė uostamiestyje, ardydami iš fanerinių sienų sukaltus statinius su brezentiniais stogais, kuriuose laikinai buvo įsikūrę tūkstančiai migrantų, svajojusių kada nors pradėti naują geresnį gyvenimą Britanijoje. Prancūzijos šiauriniame Kalė uostamiestyje įsikūrusi „Džiunglėmis“ vadinama stovykla yra netoli įvažiavimo į Lamanšo sąsiaurio geležinkelio tunelį, jungiantį su Didžiąja Britanija.

Prancūzijos valdžia pareikalavo, kad JAV interneto milžinė „Google“ sumokėtų 1,6 mlrd. eurų (1,7 mlrd. JAV dolerių) nesumokėtų mokesčių. Pasak apie tai informuotų agentūros AFP šaltinių, „kalbant apie Prancūziją, įmonės mokėtina mokesčių suma pakoreguota 1,6 mlrd. eurų“. Prancūzijos finansų ministerija AFP pareiškė, kad suma, kurią „Google“ turi sumokėti, dėl konfidencialumo nuostatų negali būti atskleista.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas iš derybų Briuselyje grįžo su susitarimu dėl britų „specialiojo statuto“ Europos Sąjungoje (ES), tačiau kova už Jungtinės Karalystės likimą Bendrijoje tik prasideda, sako Lietuvos politikai.   Liberalų sąjūdžio atstovas europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, jog iš savaitgalį vykusių derybų laimėtojais neišėjo nei britai, nei Europos Sąjunga.

Londono meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sekmadienį paskelbė prisidedantis prie kampanijos, palaikančios pasiūlymą, kad Didžiajai Britanijai reikia pasitraukti iš Europos Sąjungos, mesdamas tiesioginį iššūkį premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui), kuris pradeda agituoti, kad Jungtinė Karalystė turi likti Bendrijos nare. Britai birželio 23 dieną balsuos referendume, kuriame bus pateiktas klausimas, ar jų šalis turi palikti 28 valstybių bloką, ar jame pasilikti.

Briuselyje penktadienį užtikrinęs susitarimą dėl Europos Sąjungos (ES) reformų, kitą dieną Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) paskyrė istorinio referendumo dėl savo šalies narystės Bendrijoje datą – birželio 23-iąją.

Europos Sąjungos (ES) vadovai sutarė dėl britų premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) siūlomų reformų, kurių jis siekia prieš referendumą dėl narystės Bendrijoje, penktadienio vakarą pranešė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Susitarimas #UKinEU pasiektas. Drama baigta,“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidentė, praėjus daugiau kaip 30 valandų nuo derybų pradžios.

Šešios Europos Sąjungos narės steigėjos antradienį pakartojo liekančios ištikimos įsipareigojimui kurti „dar glaudesnę sąjungą“, net jeigu dėl to tektų palikti už borto mažiau entuziastingai nusiteikusias partneres, tokias kaip Didžioji Britanija. Londonas siekia, kad jam nebūtų taikomas reikalavimas kurti „dar glaudesnę sąjungą“, įtvirtintas ES sutartyse. Tai numatyta siūlymuose dėl Bendrijos reformų, kurių Jungtinė Karalystė nori prieš referendumą dėl tolesnės šalies narystės bloke.

Atrodo, kad gamta tikrai įtūžo ir net paprasčiausiai užfiksuoti šį bangų šėlsmą nėra taip paprasta – trukdo smarkus vėjas ir vandens purslai. Audra pavadinimu „Imogen“ siaučia pietų Anglijoje ir Velse. Skelbiama, kad vėjo gūsiai čia kai kur pasiekia net 160 km/h greitį, o pakrantėse buvo užfiksuotos net beveik 20 metrų aukščio bangos. Kenčia ne tik pakrantės, bet ir pietiniai bei vakarų miestai. Lūžtantys medžiai užgriūva ne tik gatvėje paliktas transporto priemones bet ir pastatus.

Didžioji Britanija vykdys karinius mokymus pavadinimu „Shamal Storm“, kurių metu į Jordaniją bus perkeliami kariai ir karinė technika, praneša „The Telegraph“. Tačiau iš tiesų šie manevrai yra pasiruošimas greitam Britanijos kariuomenės perkėlimui į Rytų Europą kilus kariniam Rusijos ir NATO konfliktui, praneša leidinio šaltiniai.

JAV ir Prancūzija apkaltino Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą žlugdant derybas Ženevoje, turinčias užbaigti šalį krečiantį pilietinį karą, kurios buvo sustabdytos likus kelioms valandoms iki ketvirtadienį numatyto valstybių donorių susitikimo.

Didžioji Britanija pirmadienį pirmąkart išdavė licenciją žmogaus embrionų genetiniam modifikavimui, atliekant nevaisingumo ir persileidimų priežasčių tyrimus, nors toks sprendimas veikiausiai iškels klausimų dėl etikos. „Mūsų licencijų komitetas patvirtino dr.

Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas ketvirtadienį perspėjo, jog būtų „labai blogas dalykas“, jei Didžioji Britanija pasitrauktų iš ES, tačiau pridūrė, kad negalima sutikti su britų reikalavimais „bet kokia kaina“. Britanijos pasitraukimas „neabejotinai būtų blogas dalykas, labai blogas dalykas“, – sakė M.Vallsas žurnalistams Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose. „Susitarimas reikalingas, bet ne bet kokia kaina“, – pridūrė jis.

Vilniuje viešintis Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras Davidas Lidingtonas pareiškė apgailestaujantis, kad Rusija pasirinko Europą strateginiu priešininku, aneksuodama Krymą ir remdama separatistus Rytų Ukrainoje. „Labai gaila, kad Kremlius pasirinko laikyti Europą strateginiu priešininku, o ne strateginiu partneriu, bet, manau, tai yra realybė“, – po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ketvirtadienį žurnalistams sakė D.Lidingtonas.

Trečiadienį Šiaurės Korėja paskelbė apie sėkmingai įvykdytą vandenilinės bombos bandymą – pirmąjį savo istorijoje. Kelio valandos iki pranešimo per KLDR televiziją vieno iš šios šalies branduolinių poligonų teritorijoje buvo užfiksuotas 5,1 balų pagal Reichterio skalę požeminis smūgis, rašoma „BBC“. Pasaulis gana santūriai – smerkdamas, tačiau skeptiškai – vertina Šiaurės Korėjoje įvykdytus branduolinių bombų bandymus.

Didžiojoje Britanijoje gruodis šiemet buvo šilčiausias nuo 1910 metų, kai buvo pradėta registruoti oro temperatūra, ir „sumušė“ 1934 metais užfiksuotą temperatūros rekordą, ketvirtadienį pranešė nacionalinė meteorologijos tarnyba. „Didžiojoje Britanijoje užregistruota vidutinė oro temperatūra (nuo gruodžio 1 iki 29 dienos) yra rekordiniai 8,0 laipsniai Celsijaus. Ankstesnis 1934 metų rekordas buvo 6,9 laipsnio Celsijaus“, – sakoma tarnybos paskelbtame pranešime.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas pirmadienį lankėsi potvynio nusiaubtame istoriniame Jorko mieste, šiaurinės Anglijos miestams, miesteliams ir gyvenvietėms stengiantis atsigauti po juos nuniokojusių audrų. D.Cameronas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė nuotrauką, atspindinčią kaip jis susitinka su kariais, padedančiais likviduoti potvynių padarinius, visuomenei reikalaujant imtis daugiau veiksmų, kad būtų išvengta panašaus chaoso ateityje.

Vertinant iš bet kurios pusės, 2015-ieji metai buvo tikrai pragariški Europos Sąjungai. Ir jei britai nubalsuos, kad reikia palikti Sąjungą, ateinantys metai bus dar blogesni, rašo Reuters. Nuo tada, kai 1989 metais griuvo Berlyno siena ir Rytų Europoje subyrėjo komunizmas, Europos geopolitinis kaleidoskopas nebuvo taip stipriai sukrėstas.

Europos Sąjunga nagrinėja galimybę pritaikyti „avarinį stabdį“ migracijai į Didžiąją Britaniją kaip alternatyvą tos šalies premjero Davido Camerono nepopuliariems reikalavimams apriboti migrantams socialines išmokas, ketvirtadienį pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Stiprios srovės nešamas namas – audros „Synne" padarinys. Vakarų ir pietinėje Norvegijoje ji siautė ištisą savaitgalį ir pridarė nemažai bėdų. Stichija lėmė, kad šalyje ne tik kilo milžiniški potvyniai, bet ir susidarė mažiausiai 30 galingų purvo nuošliaužų. Labiausiai nukentėjo Norvegijos Adgerio ir Rogalando apygardos. Vienoje jų esantis Vikesos miestas visiškai apsemtas. Iš aplinkinių vietovių skubiai evakuojami žmonės. „Mes su baime stebime padėtį čia. Nutikti gali bet kas.

Lenkijos gynybos ministerija sekmadienį paneigė, kad ji esą ketina prašyti įtraukti ją į NATO programą, pagal kurią Jungtinėse Valstijos dislokuoja branduolinius ginklus kai kurių savo sąjungininkių teritorijose. Šeštadienį gynybos viceministras Tomaszas Szatkowskis pareiškė, kad jo ministerija šiuo metu diskutuoja, ar reikėtų prašyti, kad Lenkija būtų įtraukta į vadinamąją branduolinio dalijimosi (Nuclear Sharing) programą, turinčią užtikrinti didesnį šalies saugumą.

Žalioji arbata už juodąją pradėta gerti seniau. Jei ne atsitiktinumas, šis stebuklas pasauliui tikriausiai taip ir liktų nežinomas. Legenda byloja, kad bene populiariausias gėrimas pasaulyje atrastas 2737 m. pr. Kr., kuomet kinų imperatorius Shenas Nungas medituodamas leido laiką savo sode – į verdantį vandenį nukritę keli arbatmedžio krūmo lapeliai suteikė jam nuostabų kvapą ir skonį.

Lietuvos advokatūros dienos proga, pirmą kartą šalies advokatai, pasipuošę savo mantijomis, prisijungė prie pasaulinės tradicijos ir dalyvavo eisenoje „Teisingumo liepsna“. Vilniaus Gedimino prospektu praėjusių advokatų bei jų padėjėjų eisenos tikslas – priminti, kad kiekvieno advokato pareiga yra ginti žmogų ir teisėtus jo interesus. Šiemet eisena pasibaigė Tremtinių aukuro pagerbimu. Jo metu buvo prisiminti visi, kas žuvo kovoje dėl teisingumo.

Didžioji Britanija ketvirtadienį pradėjo pirmuosius aviacijos smūgius prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje, praėjus kelioms valandoms po šiai kampanijai pritarusio parlamento balsavimo, pranešė Gynybos ministerija. Karališkųjų oro pajėgų (RAF) naikintuvai „Tornado“ grįžo iš „pirmosios puolamosios operacijos virš Sirijos, įvykdę antskrydžius“, – sakė vienas ministerijos atstovas.

Britų karališkoji šeimyna suteikė progą pasauliui pasidžiaugti princese Šarlote. Monarchai išplatino dvi žavias mažylės nuotraukas. Vienoje nuotraukoje ji linksmai juokiasi, žaisdama su pliušiniu žaisliuku, kitoje – ramiai pozuoja. Skelbiama, kad šešių mėnesių princesės, kuri yra ketvirta eilėje į sostą, nuotraukas padarė jos mama. Tuo metu ne itin malonus incidentas nutiko Šarlotės dėdei princui Hariui. Pietų Afrikos Respublikos mieste Keiptaune vyko labdaringas polo turnyras.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį patikino, kad jo šalis neperka naftos iš „Islamo valstybės“ grupuotės ir išreiškė pasipiktinimą Rusijos mestais kaltinimais po to, kai Turkija numušė rusų karo lėktuvą prie Sirijos sienos. „Jie tvirtina, kad Turkija perka naftą iš „Daesh“ grupuotės, – sakė R.T.Erdoganas Ankaroje, pavartodamas kitą grupuotės pavadinimą. – Gėda jums. Tie, kurie tvirtina, kad mes perkame naftą iš „Daesh“, privalo tai įrodyti.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas sakė kreipsiąsis ketvirtadienį į parlamentą ir pateiksiąs savo argumentus, kad Britanija turi prisidėti prie koalicijos oro smūgių Sirijoje prieš džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ (IS), o vėliau kurią nors dieną būtų balsuojama dėl šio pasiūlymo.

Argentinos rinkėjai nusigręžė nuo kadenciją baigiančios kairiojo sparno prezidentės Cristinos Kirchner ir šios trečios pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomikos vairą patikėjo verslui palankiam Mauricio Macri. Išrinktasis konservatyviojo sparno prezidentas pažadėjo, kad šalyje prasideda „nuostabi“ nauja era, sekmadienį jam iškovojus pergalę antrajame valstybės vadovo rinkimų ture.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį įgaliojo šalis „imtis visų būtinų priemonių“ kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), paskelbusi rezoliuciją, kuri buvo vienbalsiai priimta, praėjus savaitei po pražūtingų atakų Paryžiuje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nuoširdžiai nori bendradarbiauti kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje. „Vyksta, taip sakant, atsivėrimas su rusais.

Rusija išplatino dokumentą, kuriame raginama užbaigti jau beveik penkerius metus Siriją krečiantį konfliktą ir per 1,5 metų parengti naują konstituciją, dėl kurios būtų balsuojama visuotiniame referendume, po kurio įvyktų pirmalaikiai prezidento rinkimai. Dokumente, kurį antradienį gavo naujienų agentūra AP, nieko nesakoma apie prezidento Basharo al Assado atsistatydinimą per pereinamąjį laikotarpį, nors to primygtinai reikalauja opozicija.

Katastrofos Egipte tyrėjai pranešė, kad bombos sprogimo rusų lėktuve „Airbus A321“ tikimybė yra lygi 90 proc. Egiptiečiai visą savaitę oficialiame lygyje neigė šią versiją, tačiau išvakarėse buvo paviešinta „juodųjų dėžių“ informacija ir jau patys tyrėjai patvirtino, kad įrašo pabaigoje yra girdimas „neaiškus triukšmas, nesusijęs su lėktuvo variklio galimu gedimu“. Tiek Europos, tiek JAV ekspertai nuo pat pradžių beveik vienbalsiai tvirtino, kad bombos sprogimo tikimybė – itin didelė.

Turistų srautas į Egiptą gali netekti iki 70 proc. dėl Rusijos ir Didžiosios Britanijos sprendimų nutraukti skrydžius į šią šalį. Anot vietos laikraščio „Al Ahram“, turizmo ministro konsultacinės tarybos narys Muhamedas Yusefas Rusijos sprendimą nutraukti skrydžius pavadino stipriu smūgiu Egipto turizmui. Jis pažymėjo, kad Rusijos Federacija užima pirmąją vietą pagal turistų, kurie lankosi Egipte, skaičių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais šalyje lankėsi apie 3 mln.

Britų oro linijų „Thomson“ lėktuvas vos nebuvo numuštas šių metų rugpjūtį netoli Šarm el Šeicho, tvirtina britų leidinys „Daily Mail“. Anot naujienų portalo šaltinių, pilotas spėjo pakeisti lainerio trajektoriją ir išvengti katastrofos. Incidentas, anot leidinio, įvyko rugpjūčio 23 dieną. Leidinio šaltinis papasakojo, kad priartėjusią prie lėktuvo raketą pastebėjo vienas iš pilotų.

Britų valdžia leido oro linijoms atnaujinti anksčiau sustabdytus skrydžius iš Šarm el Šeicho (Egiptas), siekdama išvežti ten atsidūrusius Didžiosios Britanijos piliečius, praneša „Sky News“. Tačiau skrydžiams bus taikomos beprecedentės saugumo priemonės. Pavyzdžiui, keleiviams kartu leis imti tik rankinį bagažą, o kiti daiktai bus pristatyti į Didžiąją Britaniją kitais lėktuvais. Šių atsargumo priemonių britų valdžia ėmėsi išskirtinai Šarm el Šeiche atsidūrusiems keleiviams gelbėti.

Didžioji Britanija planuoja nepaprastąsias priemonės, kad būtų evakuoti šalies piliečiai, atostogaujantys Egipto kurorte Šarm el Šeiche, ketvirtadienį nurodė užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas, Londonui išsakius susirūpinimą, kad anksčiau šią savaitę Sinajaus pusiasalyje sudužęs Rusijos laineris galėjo būti susprogdintas.

 Keturi pabėgėliai, norėdami patekti į Jungtinę Karalystę, nusprendė įsilaužti į sunkvežimį. Tačiau jie nežinojo, kad jame vežamas poliarinis lokys. Vis dėlto lokio išsigando tik vienas migrantas. Trys į beviltišką padėtį patekę nelaimėliai kelionę tęsė su suirzusiu lokiu.   Tačiau Prancūzijos pareigūnai Kalė mieste iš nedidelio sunkvežimio išlaipino tris pabėgėlius. Vyrai su lokiu praleido apie dešimt minučių, kol prisistatė juos per vaizdo kameras pastebėję pareigūnai.

Masinės informacijos priemonėms (The Telegraph) pavyko sužinoti sąlygų sąrašą, kurioms esant Didžioji Britanija pasiliktų ES. Šios šalies vyriausybė ir jos vadovas Deividas Cameronas iškėlė ES keturias esmines sąlygas. Pirma jų reikalauja, kad Briuselis „aiškiai pareikštų“, kad neketina kviesti D.Britaniją dalyvauti „viršeuropinės supervalstybės“ kūrimo procese.