demokratija

  Šiauliams neišsirinkus vadovybės, po savaitės gali būti pradėtos procedūros dėl tiesioginio miesto valdymo, penktadienį pareiškė Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje Asta Jasiūnienė.   „Norėčiau apeliuoti į jūsų brandumą ir pakviesti susitelkti, išgirsti vieniems kitus, kadangi šiuo metu jau man visai netoli skamba laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje varpai“, – savivaldybės tarybos posėdyje kalbėjo Vyriausybės atstovė.

Pagal „Economist Inteligence Unit“ vertinimą, pusė pasaulio valstybių galima apibūdinti kaip stipresnes ar silpnesnes demokratijas. Pernai viena iš didžiausių ir įtakingiausių pasaulio demokratijų JAV dėl mažėjančio pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis iš stiprios demokratijos pavirto demokratija su trūkumais. Tuo tarpu Rytų Europos regione per pastaruosius dešimt metų demokratija susilpnėjo labiausiai.

Buvęs Portugalijos prezidentas Mario Soaresas (Mariju Suarišas), kuris daugelio yra laikomas šalies šiuolaikinės demokratijos tėvu, šeštadienį mirė. Jam buvo 92-eji. Portugalijos Socialistų partijos įkūrėjas prieš kelias savaites buvo paguldytas į ligoninę. M.Soaresas politikoje dirbo dešimtmečius ir vadovavo šalies įstojimui į Europos Sąjungą. Prezidento poste jis buvo nuo 1986-ųjų iki 1996-ųjų; prieš tai dirbo užsienio reikalų ministru ir premjeru, vėliau tapo europarlamentaru.

Šių metų Seimo rinkimai yra nedemokratiškiausi Lietuvos istorijoje, nes už politines jėgas agituoja prezidentė Dalia Grybauskaitė, prieš rinkimus pasitelkiama teisėsauga, mano partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas. „Kažkodėl man atrodo, kad šitie rinkimai įeis į Lietuvos istoriją kaip labiausiai nedemokratiški rinkimai“, – sekmadienį Vilniuje su žmona Laima atėjęs balsuoti žurnalistams sakė „tvarkiečių“ lyderis.

Lietuvoje turbūt nerasime žmogaus, kuris būtų patenkintas demokratijos veikimu, politine sistema ir valstybės valdymu. „Brexit“ bei kiti procesai Europos Sąjungoje kelia daug klausimų apie demokratijos funkcionavimą. Iššūkiai demokratijai ateityje sunkiai nuspėjami, ir jiems reikia jau dabar ruoštis.

Irina Ščerbakova, Rusijos istorikė ir žmogaus teisių aktyvistė, mano, kad šalies valdžia bando kaltę už dabartinę ekonominę krizę suversti ant Vakarų, rašoma „Frankfurter Rundschau“. Rusijos propaganda labai sumaniai piešia priešiškų šalių apsiaustos ir apsuptos valstybės paveikslą. Tačiau iš tiesų šis bandymas suversti kaltę už nepavykusią Rusijos modernizaciją, už nesukurtą socialinę valstybę ir surasti kaltus dėl dabartinės ekonominės ir socialinės krizės užsienyje“, – pareiškė I. Ščerbakova.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį užsipuolė Vakarus dėl „demokratijos pamokų“ Turkijai, augant JAV ir ES kritikai dėl įtariamo turkų žiniakslaidos laisvių suvaržymo prezidento valdymo laikotarpiu. „Tie, kurie bando mums duoti demokratijos ir žmogaus teisių pamokas, pirmiausia turi pagalvoti apie savo gėdą“, – sakė R.T.Erdoganas, kalbėdamas Turkijos Raudonojo pusmėnulio susitikime Ankaroje.

Lenkijos vyriausybė savo veiksmais, „paralyžiavusiais“ šalies Konstitucinio Tribunolo veiklą, gali „sužlugdyti demokratiją, žmogaus teises ir įstatymų viršenybę“, penktadienį savo nutartyje paskelbė įtakinga žmogaus teisių organizacija. Venecijos komisija, Europos Tarybos ekspertų organas, šią išvadą pateikė išnagrinėjusi Lenkijos naujosios konservatyvios vyriausybės veiksmus, sukėlusius sumaištį aukščiausioje šalies teismo institucijoje.

Prieš 26-erius metus nepriklausomybę atkūrusi Lietuva turi kuo didžiuotis, o jos laisvės istorija įkvepia demokratijos kelio ieškančius dabar, trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Šiandien mūsų valstybė tikrai turi, kuo didžiuotis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrime pirmadienį apklaustas valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas europarlamentaras Rolandas Paksas teigia su premjeru Algirdu Butkevičiumi aptaręs pavojų, kilusį demokratijai. R.Paksas užsimena siūlysiąs imtis priemonių, tačiau jas žada paskelbti spaudos konferencijoje antradienį. „O leitmotyvas (susitikimo) buvo - kad politinis įtakojimas teisėsaugai peržengia visas ribas ir kad iš tiesų Lietuvoje demokratija yra pavojuje.

Tai, ką žmonės supranta kaip demokratiją, ar ko iš jos nori, skiriasi priklausomai nuo istorijos, kultūros, „Žinių radijui“ sakė „Baltijos tyrimų“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė.   „Valstybėse, kurios laikomos demokratinėmis ir pasiekusiomis daug per ilgą laiką, dauguma gyventojų patenkinti demokratija. Bet turbūt vienas iš didžiausių procentų patenkintų – buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse.

Teisėsaugos kišimasis į politinius procesus yra pavojinga tendencija demokratijai, sako buvęs „tvarkietis“, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, komentuodamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktus įtarimus „Tvarkai ir teisingumui“ dėl pinigų plovimo ir prekyba poveikiu. „Man atrodo keistas teisėsaugos institucijų kišimasis į politinius procesus. Manau, kad tai yra pavojingos tendencijos demokratijai, galinčios sukurti pavojingų precedentų“, - BNS trečiadienį sakė V.Mazuronis.

Niujorke rugsėjo 29 dieną buvusiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui, ambasadoriui Petrui Vaitiekūnui įteiktas Demokratijų bendrijos įsteigtas Marko Palmerio apdovanojimas, skiriamas diplomatams už nuopelnus pasaulio demokratijai ir taikai. P. Vaitiekūnas apdovanotas už indėlį ginant laisvę, demokratiją ir tarptautinės teisės principus Rusijos agresijos prieš Gruziją ir Ukrainą metu, ambasadoriaus darbą kuriant pilietinę visuomenę Baltarusijoje.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ atsakė į vedėjo Raigardo Musnicko klausimus apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus. A. Kubilius pabrėžė, kad TS-LKD, rengdama atvirus ir demokratinius rinkimus, iš esmės ir skiriasi nuo kitų partijų. „Mes surengėme tikrai atvirus ir demokratinius bei pakankamai emocingus pirmininko rinkimus, kartais gal ir per daug emocingus. Bet matau tame mūsų stiprybę.

Šių metų spalį Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakė atlikti apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą, kurios tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra la...

Taline sekmadienį prie parlamento pastato įvyko didžiulis mitingas „Už šeimą ir demokratiją“. Mitingą miesto centre, kuriame dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, organizavo fondas, propaguojantis šeimos ir tradicines vertybes. Jis surengtas protestuojant prieš šiuo metu parlamente svarstomą vadinamąjį kohabitacijos įstatymo projektą, kuris, jų nuomone, galėtų atverti kelią tos pačios lyties asmenų santuokoms.

Artėjant savivaldybių tarybų ir gubernatorių rinkimams Rusijoje, Lietuvos žiniasklaida sumirgo straipsniais, kuriuose šie rinkimai vadinami patyčia iš demokratijos. Šie vertinimai pagrįsti, bet keistai atrodo lyginamajame kontekste, kai lyginama su Lietuva ir apskritai – su Europa. Vienas iš kaltinimų – gubernatorių rinkimų principas.

Saulius Lapėnas,  www.slapenas.lt Pratęskime faktų paskelbtų visuomeninėje Estijos radijo ir televizijos korporacijoje (www.err.ee) [1] nagrinėjimą, pradėtą publikacijoje „Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo. (I)“ Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą.

Teisėsaugos veiksmai prieš naujienų agentūrą BNS sumažino Lietuvos balą nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ demokratijos indekse, tačiau tiek pagal žiniasklaidos laisvę, tiek pagal bendrą vertinimą šalis išlieka tarp demokratiškiausių valstybių, kurioms teko patirti santvarkos pasikeitimą.

Sveikinu naujai išrinktą Europos Komisijos vadovą Jeane’ą Claude’ą Junckerį. Be jokios abejonės, yra išlygų, bet palaikiau, nes įsipareigojo dirbti dėl vieningos energetikos rinkos, operatyviai spręsti skaitmeninės rinkos problemas. Be to, manau, toks skirtingų Europos partijų gebėjimas susitarti – tai ir demokratijos laimėjimas, ir pagarba rinkėjų pasirinkimui visoje Europoje.   Žinoma, kompromisai visada palieka probleminių klausimų, kuriuos reikės kelti ir spręsti.

Honkonge, kuris nepaisydamas Pekino prieštaravimų surengė neoficialų referendumą dėl demokratijos, paskutinę jo dieną sekmadienį buvo atiduota daugiau kaip 780 tūkst. balsų. Referendumas yra dalis pilietinės kampanijos, kurią vietos ir žemyninės Kinijos valdžia vadina neteisėta. Honkongas – kapitalistinis centras, kuriame gyvena daugiau kaip 7 mln.

Lietuva gali priaugti Mastrichto kriterijus ir įsivesti euro valiutą, nes kriterijai yra aiškūs ir žinoma, ko siekti. Užtat ji niekaip nepribręsta demokratijai – dalyvavimui referendumuose. Mat kriterijus – paslaptis. Artėjant aiškiai nelaimėsiančiam birželio 29-osios referendumui, į kurį organizatoriai demagogiškai supynė tris klausimus, netyla keistos paranojos prisodrinti balsai. Patys referendumai ir daugybė elementarių demokratijos reiškinių skelbiami blogiu bei priešų klasta.

Norint inicijuoti referendumą visuomenės iniciatyva Lietuvoje reikia per 3 mėnesius surinkti 10 proc. rinkimų teisę turinčių parašų, Ukrainoje – 6,56 proc., Italijoje – 0,83 proc. , Olandijoje – 3,50 proc., Šveicarijoje – 0, 60 proc. (paprastam referendumui) ir 1,20 proc. (konstitucinei pataisai). Tai parodo, kad Lietuvoje žmonių valia inicijuoti referendumą yra iki pasityčiojimo ribojama. Specialiai taip padaryta, kad referendumus galėtų inicijuoti tik Seimas.

Naujausias A-ZET numeris, kaip visada, siūlo be galo daug įdomių ir intriguojančių temų. A. Čekuolis birželio mėnesio numeryje svarsto kodėl demokratijos pralaimi prieš autoritarinį režimą ne pirmą ir ne dešimtą kartą. Marketingo ir vadybos konsultantas V. Zuzevičius straipsnyje „Kodėl Lietuvoje tokios mažos algos“ aiškinasi Lietuvos ekonomikos paradoksus.

„Buvo pasiektas savotiškas rekordas. Džiugu, kad vasariškas oras nepaveikė rinkėjų. Tai rodo mūsų pilietišką brandą“, - spaudos konferenciją pradėjo socialdemokratų vadovas premjeras Algirdas Butkevičius. „Manau, Zigmanto Balčyčio pasiekti rezultatai buvo labai geri, - pabrėžė premjeras. – Rinkimai buvo demokratiški, pažeidimų beveik nėra užfiksuota. Manau, kad įvyko lūžis skaidrumo atžvilgiu. Pirmą kartą tradicinių partijų atstovas Z. Balčytis pateko į antrą prezidento rinkimų turą.

Pirmadienio vidurdienį surengtoje spaudos konferencijoje išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad rinkimai ,,buvo demokratijos, žodžio laisvės išraiškos rezultatas“. ,,Kiekvienas žmogus turėjo galimybę laisvai pareikšti savo nuomonę (...) Jūsų valia ir balsai lėmė, kad dar penkerius metus mums teks dirbti kartu“, - sakė ji. Prezidentė pridūrė dėkojanti visiems, kurie dalyvavo prezidento rinkimuose – nebūtinai balsavusiems už ją, bet išreiškusiems savo požiūrį.

„Jeigu Dalia Grybauskaitė netampa prezidente pirmajame ture, tai, manyčiau, būtų demokratijos siekiančių žmonių pergalė“, - naktį iš sekmadienio į pirmadienį sakė nepriklausomas kandidatas į prezidento postą Naglis Puteikis. „Mano pasiekti rezultatai yra fantastiški, turint omeny, kad rinkiminė kampanija truko pusantro mėnesio. Spėjome aplankyti keliolika miestelių ir išleidome 45 tūkst. litų. Mums talkino ne daugiau negu 300 savanorių.

Rusijos propaganda yra tokia efektyvi, nes ji remiasi mokslo pažanga, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. Geriausia alternatyva jai, anot profesoriaus, – tai demokratija ir nuomonių įvairovė, o ne visuomenės uždarumas ir centralizacija. „Rusijos šiuolaikinė propaganda pradeda labai plačiai remtis ir naudotis šiuolaikiniais humanitarinių ir socialinių mokslų tyrinėjimais. Vadinasi, mokslo pažanga tarnauja propagandai ir karo mašinai.

Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė, trečiadienį dalyvavusi išankstiniame prezidento rinkimų balsavime Vilniaus miesto savivaldybėje, sakė savo balsą atidavusi už „naują prezidentą“. Ji taip pat tvirtino tikinti, kad antrasis rinkimų turas įvyks ir jame dalyvaus būtent Darbo partijos kandidatas. „Nežinau ar galiu dabar atsakyti, nes tai būtų agitacija, bet tikiu, kad tai bus Artūras Paulauskas“, - sakė L.Graužinienė.

Mantas Stankevičius „Mama, nenoriu šiandien keltis, nenoriu į mokyklą“, – visiems gerai žinoma vaikystės frazė, kurią kartais prisimename. Tačiau puikiai žinome, kuo ši situacija baigiasi: tenka keltis ir keliauti į mokyklą ar į darbą.

 NATO plėtra buvo naudinga Rusijai, nes sustiprino stabilumą ir demokratiją prie jos vakarinių sienų, ketvirtadienį pareiškė Lietuvoje viešintis NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexander'is Vershbow (Aleksandras Veršbou). „NATO plėtra buvo naudinga Rusijai. Noriu pasinaudoti šia galimybe atmesti kai kur Rusijoje ir Vakaruose naudojamus argumentus, esą NATO plėtra buvo siekiama susilpninti ir apsupti Rusiją“, - tarptautinėje konferencijoje Vilniuje sakė A.Vershbow.

„Vedžiau jus į priekį ir saugojau penkis metus. Noriu ir galiu tai daryti dar penkis metus“, – pasakė Liūtas Karalius, stojęs prieš minią miško žvėrelių. Vieni paplojo, kiti žiovavo toliau, o kiti kėlė klausimą, kaip džiunglių karalius atkeliavo į mišką. Tuoj iš miško glūdumos išlindęs senasis briedis prabilo apie galimybę surengti demokratinius rinkimus. Nors daugelis žvėrelių nežinojo, kas yra toji demokratija, idėja patiko. „Mane miško žvėrys ir taip myli už mano darbus ir kalbas.

Kremlius iki šiol neatsisako siekių plėsti savo hegemoniją, o Europos Sąjungą (ES) laiko savo varžove, su kuria reikia kovoti. Šiuos planus ypač išryškino Vilniuje vykęs Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, sako buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Viena turtingiausių valstybių pasaulyje – Šveicarija, tiesiog nerimsta dėl piniginių klausimų, rašo BBC. Vien šiemet pajamų klausimu jau vyko du referendumai. Vieno jų baigtis lėmė perdėm didelių premijų ribojimą ir milžiniškų išeitinių kompensacijų draudimą. Ir tai dar ne viskas. Šveicarų laukia dar du referendumai susiję su pajamų reguliavimu. Pirmuoju bus siekiama nustatyti šalyje dar neįvestą minimalaus atlygio dydį.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Jei Armėnijos pasirinkimas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos yra pasirinkimas tarp ES vertybių, demokratijos, įstatymo galios ir šių aspektų nebuvimo, Armėnija turėtų labai sunerimti, nes rizikuoja būti izoliuota, sako buvęs Armėnijos užsienio reikalų ministras Vartanas Oskanianas.

Praėjus dešimčiai metų po Oranžinės revoliucijos, panašėja, kad Ukraina apleidžia kelią demokratijos link ir grįžta į sovietinę praeitį. Ar gali šis kursas būti pakeistas? Šį klausimą nagrinėja „Deutsche Welle“. Kai daugiau nei 100 tūkstančių ukrainiečių sujungė jėgas 2004 metais ir paprašė didesnės demokratijos, jų Oranžinė revoliucija, kaip vėliau tapo žinoma, ne tik atkreipė pasaulio žiniasklaidos dėmesį, bet tapo modeliu, pavyzdžiu žmonių judėjimams Tunise, Egipte ir Libijoje.

Dauguma europiečių nesupranta, kodėl JAV įstatymų leidėjai pirmadienį naktį nutraukė tam tikrų valstybės institucijų veiklą, užuot susitardami dėl biudžeto ir skolos lubų pakėlimo, rašoma „Spiegel“. Pagrindiniai ginčo dalyviai – respublikonai, demokratai, Senatas, Kongresas ir prezidentas Barackas Obama – dėl savo ideologinių ir politinių ambicijų į viešumą iškelė Vašingtono kaip supuvusio politinio aparato faktą ir pastatė šalies biudžetą į avarinę padėtį.

Graikijos premjeras Antonis Samaras ketvirtadienį sakė, kad neleis neonacių partijai “Auksinė aušra“, kurios įtariamas šalininkas mirtinai užbadė populiarų muzikantą antifašistą, „pakirsti“ demokratijos. „Ši vyriausybė yra pasiryžusi neleisti nacių palikuonims nuodyti mūsų socialinio gyvenimo, vykdyti nusikaltimų, terorizuoti ir pakirsti pamatų šalies, kuri pagimdė demokratiją", - per televiziją pareiškė A.Samaras.

Brazilijos sostinėje nedidelė grupė jaunuolių trečiadienį apsinuogino prie Kongreso pastato ir reikalavo, kad įstatymų leidėjai liautųsi balsavę slaptai. „Demokratija nevykdoma slaptais balsavimais – taigi, mums reikalingas atviras balsavimas“, – Michaelis Mohallemas, vienas iš protesto, kuriame dalyvavo kelios dešimtys aktyvistų, organizatorių. Protestuotojų plakatai skelbė: „Mums nėra ko slėpti“ ir „Esu čia ir rodau save.

Europos šalys turi daugiau investuoti į savo gynybinius pajėgumus, kad galėtų ginti demokratijos principus pasaulyje, sako Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). Interviu BNS naujienų agentūrai Aljanso vadovas paragino tarptautinę bendriją imtis veiksmų prieš Sirijos režimą, kurį Vakarai kaltina dėl cheminių ginklų atakos.

Antradienį įvykusį valdančiosios koalicijos susirinkimą, kuriame nutarta JAV kompaniją „Chevron“ paskelbti skalūnų dujų ir naftos žvalgybos bei gavybos konkurso nugalėtoja, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys laiko demokratijos principų ir viešosios nuomonės ignoravimu. „Demokratinėje valstybėje Vyriausybės vadovas negali kalbėti, jog bendruomenės prarado savo šansą derėtis dėl „Chevron“ paskelbimo konkurso nugalėtoja.

Rugpjūčio 20 d. „Laisvosios bangos“ laidoje „Ryto tema“ Lietuvos ambasadorius Egipte Dainius Junevičius ir politologas Vadimas Volovojus svarstė apie padėtį toje Artimųjų Rytų šalyje.   Pasak ambasadoriaus D.Junevičiaus dabar neramumų mažiau, tačiau tikėtis, kad nuverstojo prezidento Mohamedo Mursio šalininkų protestai nurimtų, būtų nerealu – jie dar tęsis. „Prieš protestuotojus naudojama gana stipri jėga, kurią nelengva atlaikyti. Įvesta ypatingoji padėtis, komendanto valanda.

Kas nutiktų žmogui, kuris demokratiškoje Europos Sąjungos šalyje, besivadinančioje Lietuvos Respublika, pasiūlytų prezidentei Daliai Grybauskaitei pasivažinėti ne pačios aukščiausios klasės traukiniais? Už kai kuriuos, jos net nepasiekiančius, laiškus prezidentės užpakalio laižytojų komanda, pajungdama vadovybės saugotojus, policiją, laikinai atitrūkusią nuo gėjų ir lenkų futbolo chuliganų apsaugos, priverstų sumokėti baudas arba sėdėti kalėjime.

Rusų visuomenininko Julijaus Rybakovo knygoje „Mano amžius“ publikuota nuotrauka, kurioje užfiksuotas dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, „prižiūrintis“ Valerijaus Terechovo Demokratinės sąjungos narių suėmimą 1989-aisiais. Knygoje po nuotrauka yra įrašas: „V. Putinas kuruoja Demokratinės sąjungos lyderio V. Terechovo suėmimą. 1989“, praneša cenzor.net remdamasis glavcom.ua. J. Rybakovas šią nuotrauką gavo prieš daug metų iš tų laikų įvykių liudininko.

Laisvės statula ketvirtadienį pagaliai vėl buvo atidaryta lankytojams, minint JAV Nepriklausomybės dieną ir praėjus keliems mėnesiams po to, kai superaudra "Sandy" užgriuvo Niujorką, padarydama didelę žalą šiam itin įsimintinam Amerikos simboliui. Kai kurie turistai pasistengė atsikelti anksti ryte, kad taptų vienais iš pirmųjų, aplankysiančių suremontuotą statulą, kai visoje šalyje Liepos 4-osios proga rengiami paradai, iškylos po atviru dangumi ir fejerverkų šou.

Ką tik paminėjome Sąjūdžio įsikūrimo dvidešimt penkerių metų jubiliejų. Ta proga buvo išsakyta daug minčių, pastebėjimų. Tačiau vienas, mano nuomone, anaiptol ne nereikšmingas klausimas, nuo kurio didžia dalimi priklauso teisingumo, valdžios atsakomybės galimybė ir iš to išplaukianti valstybės bei žmogaus gyvenimo gerovė – liko šone. Sąjūdžio programoje buvo deklaruotas ir demokratinės daugiapartinės sistemos sukūrimas.

Ramutė Bingelienė Pilietinio portalo Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė, prabėgus metams po Garliavos antpuolio, kalbina Danijos socialinių darbuotojų sąjungos pirmininką Janą Viumą. Jam ir jo kolegoms padedant Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prieš metus tikėjosi Garliavos konfliktą išspręsti taikiai.

Iki pirmojo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai liko tik šiek tiek mažiau nei du su puse mėnesio – derinami administraciniai aspektai, daugėja ES pareigūnų vizitų, o kitos šalys narės labiau nei bet kada ima stebėti Lietuvą, vis dar ieškančią galimybių įgyvendinti savo ambicijas. Šiame kontekste apie Lietuvos santykius su ES ir būsimo pirmininkavimo kontūrus balsas.lt kalbėjosi su politologu Laurynu Kasčiūnu.

Lietuvos demokratijos indeksas trečius metus išlieka stabilus, rodo įtakingo britų verslo leidinio „The Economist“ tyrimų ir konsultacijų padalinio „Economist Intelligence Unit“ (EIU) tyrimas. Tyrimo „Demokratijos indeksas 2012“ duomenimis, pernai Lietuvos demokratijos indeksas siekė 7,24 balo. Toks pat jis buvo ir 2010 metais bei 2011-aisiais.