demokratija

Lietuva kuria demokratiją du dešimtmečius, bet jos piliečių daugumai nepatinka nei rezultatai, nei pati kuriama demokratija. Kai kurie santvarkos bruožai netgi primena carų laikus. Daugiau nei prieš šimtmetį, 1907 metų vasario 15 dieną, „Vilniaus žinios“ pranešė: „Peterburgo karės apskričio teismas pasmerkė kareivį Lianą visų tiesų atėmimui ir ištrėmimui už caro kaliojimą laiške namiškiems ir vieno atsišaukimo egzempliorio persiuntimą.

Lietuva – pati demokratiškiausia pasaulyje šalis. Tokios laisvės gali pavydėti visos kitos valstybės. Visi demokratiškai renkame prezidentą, kuris pažeria krūvą pažadų, kaip po metų kitų gyvensime lyg rojuje, kaip pasivysime ir aplenksime kaimynus, kaip pažabosime korupciją ir panašiai. Demokratiškai tikime ir išrenkame, tarkim, Dalią Grybauskaitę. Ji, žinoma, pažadus pamiršta ir skėsčiodama rankomis bando tikinti, kokia puiki padėtis mūsų šalyje.

Antradienį Seimas vienbalsiai pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Politinių partijų finansavimo ir kontrolės įstatymo pataisoms, kad kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose be jokių formalių kliūčių galėtų dalyvauti ne tik partiniai, bet ir visuomenės remiami kandidatai. Tačiau partijų viršenybė prieš nepartinius kandidatus išliko, nes kelią į valdžią jiems užkerta kiti įstatymai.

Seimo Užsienio reikalų komitetas reiškia susirūpinimą dėl politinių procesų Baltarusijoje artėjant prezidento rinkimams. Nerimą sukėlė Baltarusijos teisingumo ministerijos sprendimas – jau trečią kartą per pastaruosius dvejus metus – atsisakyti registruoti opozicinę Baltarusijos krikščionių demokratų partiją, nepaisant aukščiausiu politiniu lygiu duotų Baltarusijos valdžios patikinimų, kad tai bus padaryta.

Spalio pabaigoje buvo paviešinta ELTOS užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie tai, kaip šalyje veikia demokratija. Į klausimą, ar valdžia turėtų užtikrinti, kad būtų patenkinti visuomenės poreikiai, ar kiekvienas žmogus turi pats rūpintis savimi, pirmąjį variantą rinkosi net 79 proc. lietuvių. Keista, nes bet kuris labiau išsilavinęs žmogus supranta, kad valstybė nei gali, nei privalo rūpintis žmogaus poreikiais.

Neva labai revoliucinga, tikrai tautos beprotiškai mylima, pagarbą ir baimę oponentams generuojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė yra nuobodžiai sistemiškai panaši į savo pirmtaką Valdą Adamkų. Tiesa, kalta vėlgi ne ji, o sistema, kurios nėra kada keisti, kai reikia nurodinėti – kiek turi kainuoti varškė. Šį kartą ne apie tai, kad teisės aktų teikimo intensyvumas panašus. Šį kartą apie jų abiejų santykį su tauta ir demokratijos principais.

Liberalų ir centro sąjunga mėgina įteisinti balsavimą internetu, įrodinėdami, kad nenorintieji atlikti pilietinės pareigos tuomet ūmai taps pilietiškais. Nori siekti pažangos Seime ką tik vėl žlugo mėginimas įteisinti balsavimą internetu. Tuo pasipiktino Liberalų ir Centro Sąjungos nariai, įsitikinę, kad tai padidintų rinkėjų aktyvumą. Jie remiasi vieninteliu Estijos pavyzdžiu ir siūlo bėgti „priešaky progreso“, nors kitos demokratinės šalys to daryti neskuba.

Vėl į darbotvarkę grąžinamas sumanymas įteisinti balsavimą internetu. Skamba gražiai, pažangiai ir blizgančiai. Pasakojami privalumai: visiems patogu, netrukdo blogas oras, tad padidės aktyvumas ir visi, kas nepilietiški, taps labai pilietiškais, atsiplėš net nuo porno puslapių ir online žaidimų ir suskubs atsakingai išsirinkti geresnę valdžią. Kitas argumentas – estai pabandė ir jiems patiko.

2000 m. „Apžvalga“ išspausdino prof. Edvardo Gudavičiaus interviu pranašinga antrašte: „Pilvažmogių sugrįžimas“. Jame gausu diskutuotinų teiginių, tačiau užčiuopta giliai. Šiandien ši tema – ypač aktuali. Pilvažmogis – tai žmogus, kuris mąsto ir gyvena pilvu arba tuo, kas aplink jį, įskaitant kišenę. Aukštesnės, galvos ar bent jau širdies kategorijos jam – svetimos. Pilvažmogiui būdingas gyvūniškumas, egoizmas ir materializmas.

Demokratinėje respublikoje piliečių aktyvi veikla ir dalyvavimas visuomeniniame ir valstybiniame gyvenime yra skatintinas ir sveikintinas. Taip piliečiai ne tik realizuoja savo privačius interesus, bet ir puoselėja viešuosius interesus, formuodami, reikšdami ir gindami savo poziciją bei siekdami sau ir visai pilietinei bendruomenei svarbių tikslų. Asociacija yra pagrindinė juridinio asmens forma, kuri leidžia ginti jos narių ir viešuosius interesus.

Prieš pusaštuntų metų sąjungininkų kariuomenė su amerikiečiais ir britais priešakyje pradėjo operaciją „Irako laisvė“. Kai kurios sąjungininkės, pavyzdžiui, Ispanija, iš šio karo pasitraukė praėjus vos metams nuo jo pradžios. Britai karius išvedė pernai, o šių metų rugpjūčio 31 dieną JAV prezidentas Barackas Obama oficialiai paskelbė, kad Amerika taip pat baigia kovinius veiksmus Irake.

Sekmadienį Venesueloje vyksta parlamento rinkimai, rašo BBC. Rinkimuose turėtų dalyvauti apie 17,5 milijono žmonių. Likus valandai iki rinkimų apylinkių atidarymo, Venesuelos prezidentas per nacionalinę televiziją paragino piliečius kuo anksčiau atsikelti ir ateiti balsuoti. Balsas.lt primena, jog pagal gamtos išteklius Venesuela yra viena turtingiausių P. Amerikos valstybių.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pažadėjo, kad sekmadienį vyksiantys parlamento rinkimai vyks be jokių pažeidimų, rašoma šeštadieniniame laikraščio „El Universal“ numeryje. Venesuelos Nacionalinės asamblėjos rinkimai vyksta kas penkeri metai. 2005-aisiais dalis opozicija boikotavo rinkimus. Dabar, anot politologų, H.Chavezui gresia pavojus prarasti dalį savo pozicijų. Vis dėlto, manoma, kad jam visai realu pelnyti absoliučią dviejų trečdalių daugumą parlamente, rašo BBC.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį pareiškė pripažįstąs 2004 metų oranžinės revoliucijos pasiekimus ir pažymi, kad ji padėjo Ukrainai pasiekti demokratijos ir žodžio laisvės. V. Janukovyčiaus provakarietiškas pirmtakas Viktoras Juščenka buvo išrinktas prezidentu antrajame ture, kai po V. Janukovyčiaus pergalės pirmajame prezidento rinkimų ture kilo masiniai protestai ir neramumai.

Mūsų tolerantiškiems kosmopolitams Švedija yra neginčytinas „demokratijos“ ir visokeriopų laisvių pavyzdys, kone socialistinio rojaus kampelis, kuriame teka pieno upės kisieliaus krantais. Deja, realybė kaip visada yra rūstesnė – kitus „tolerantiško“ gyvenimo nevengiantys pamokyti švedai demokratiją tik imituoja.

Galingiausios ES valstybės Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė sutinkanti pratęsti Vokietijos atominių elektrinių (AE) eksploatavimo terminą. Ta pati A.Merkel, kuri nesileido į kalbas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo. Specialistai akcentuoja, kad į kalbas nesileido ir kitų galingųjų ES valstybių vadai. Ir tikrai ne dėl mūsų jėgainės nesaugumo.

Parašus dėl dviejų įstatymų projektų renkanti Piliečių iniciatyvinė grupė praneša susidūrusi su Vilniaus „Akropolio" apsaugos pasipriešinimu ir jį vertina, kaip „agresiją“. Šiuo metu prie prekybos centro parašus renkančius žmones, anot Naujosios Sąjungos (socialliberalų) (NS) pranešimo, apstumdė ir apšaukė apsauga, kuri esą dar ir grasina parašų rinkikus jėga išvesdinti.

Jau 20 metų, kai Lietuvą valdo partinė demokratinė centralizmo sistema. Šią sistemą susikūrė partijos. Susikūrė sau. Ne tautiečiams: visuose svarbiausiuose valdžios, savivaldos postuose dirba ne laisvieji, žmonių išrinkti piliečiai, o partiniai statytiniai. Jeigu koks ir pasitaiko nepartinis - būtinai partijos rekomenduotas. Pvz., dabartinis kultūros ministras. Per 20 nepriklausomybės metų nėra nutikę, kad savivaldos taryboms vadovautų laisvasis, nepartinis protas.

Seimas, politinės partijos ir prezidentė teigia, kad Lietuvoje visi yra lygūs, tačiau savivaldybių rinkimai, regis, įtvirtins nelygybę. Parodė savo veidą Birželio pabaigoje, kai Lietuva laidojo prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską, Seimas priėmė naują Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Prezidentė jį pasirašė.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“  - žurnalisto Justino Argusto straipsnis „Žaidimai su demokratija“. Seimas, politinės partijos ir prezidentė teigia, kad Lietuvoje visi lygūs, tačiau savivaldybių rinkimai įtvirtins nelygybę.Surištos rankos, užčiauptos burnos - naujasis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nesudaro lygių galimybių, kad į valdžią pakliūtų nepriklausomi kandidatai. Rubrikoje „7 dienos“ – pažabotas prokurorų apetitas.

Labai įdomu, kodėl į atvirus grasinimus demokratijos principams nereaguoja niekas iš politikų? Nei Seimo pirmininkė, nei Prezidentė, nei atitinkamų Seimo komitetų vadovai, nei Teisingumo ministras niekaip nesureagavo į atvirą ir pavojingą išpuolį. Prokuroras Justinas Laucius viešai grasino teisiniu persekiojimu visiems, kas drįsta abejoti ar ikiteisminio tyrimo metu Lietuvoje nepasitaiko žmogaus teisių pažeidimų.

Gerbiamas Tomai, kažkada – tiesa, netiesiogiai – buvome susidūrę. 1986 m. Jūs, kaip Tarptautinio PEN klubo narys, kartu su Susan Sontag ir Arturu Milleriu (regis, prisidėjo ir Algirdas Landsbergis, dabar jau miręs) dėjote pastangas išlaisvinti mane iš KGB rūsio, kuriame buvau atsidūręs už pogrindžio spaudą.

Eminas Millis ir Adnanas Hajizadė, kurie rašo populiarų Azerbaidžane tinklaraštį, sėdėjo ir šnekučiavosi vienoje Baku kavinėje. Netrukus prieš jų priėję nepažįstamieji pradėjo muštis. Viso to rezultatas, kad abu tinklaraštininkai dėl kaltinimų chuliganizmu atsidūrė kalėjime. Vyriausybė aiškina, kad kaltinimai jokiu būdu nėra susiję su kritiškais abiejų vyrų straipsniais apie prezidentą Ilchamą Aliveją.

Represijos Baltarusijoje išlieka, tik keičiasi jų forma. Tokią nuomonę Minske viešinčiam Lietuvos Premjerui Andriui Kubiliui išdėstė Baltarusijos pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos atstovai.

Teisininko Kęstučio Čilinsko manymu, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagrįstai atsisakė pasirašyti įstatymą, kuriuo valstybinės žemės valdymas miestuose perleidžiamos savivaldybėms. Tuo tarpu premjeras išreiškė nepasitenkinimą Prezidentės sprendimu. Jis paskelbė, jog pataisomis buvo siekiama stiprinti savivaldą ir, nepaisant Prezidentės vetavimo, ir toliau bus tokiu būdu siekiama stiprinti savivaldą.

Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis ir jo turėtų švęsti pergalę.Apie tai byloja savivaldos rinkimujose balsavusių rinkėjų apklausa (exit poll), praneša euronews.net. M. Saakašvilis, po to kai balsavo sekmadienį vykstančiuose vietos valdžios rinkimuose, sakė esąs įsitikinęs, jog jo Nacionalinio judėjimo partija laimės ir dabartinis sostinės Tbilisio meras Giorgi "Gigi" Ugulava bus perrinktas. Jis taip pat pripažino, kad atotrūkis tarp valdančiosios partijos ir opozicijos. Gali mažėti.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę miestui ir pasauliui per agentūrą BNS sakė, kad gegužės 30 dieną įvyksiantys savivaldos rinkimai bus dar vienas demokratijos egzaminas Gruzijai, kurios prezidentas Michailas Saakašvilis dėl kai kurių galimai nedemokratinių žingsnių yra sulaukęs kritikos ir Vakaruose.

Europos demokratijos prioritetus ištiko tokia pat klinikinė mirtis, kaip ir jos jungtinės valiutos - euro - stabilumo kriterijus, siejamus su Mastrichto susitarimų vardu. Šiuos į lavoninę ar bent į reanimaciją pasiuntė graikų dykaduoniai ir buduliai, visiems įrodę, kad įprotį nesilaikyti sutarčių ir spjauti į įsipareigojimus galima parduoti kaip prigimtinę teisę. Graikija šiek tiek primena dvesiančią Sovietų Sąjungą - kad greičiau padvėstų, Vakarai jai kišo milijardus.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, Europos Parlamento narį prof. Vytautą Landsbergį pirmadienį Seime pagerbė didžiausias Europoje politinių partijų aljansas - Europos liaudies partija (ELP). Profesoriui įteiktas naujai įsteigtas garbės apdovanojimas - 30 kg sverianti bronzinė skulptūra, simbolizuojanti taiką ir laisvę. Apdovanojimą už indėlį Europos laisvei ir demokratijai prof.

Demokratija – pasikartojantis įtarimas, kad daugiau negu pusė žmonių daugiau nei pusę laiko yra teisūs. Elwyn Brooks White, JAV rašytojas Kas slypi už fasado? „Rodos, Sokratas tokį šaunų palyginimą yra pasakęs: įsivaizduokite, kad jūroje siaučia audra, o laivo kapitonas, stosiantis prie šturvalo, renkamas kliaujantis ne jo sugebėjimais, o laivo keleivių balsų dauguma. Argi mes ne taip pat elgiamės? Manau, kad atsiranda iškreiptas demokratijos suvokimas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, duodamas interviu dienraščiui „Izvestija“, pareiškė, kad šalies demokratija turi atspindėti nacionalines tradicijas, tačiau tuo pačiu metu netapti priešprieša universalioms vertybėms. „Mes tikrai turime turėti modernią demokratiją. Demokratiją, kuri atitinka rusiškas tradicijas, tačiau nesukuria išskirtinių vertybių, kurios nepaklustų universalioms vertybėms“ - teigė D. Medvedevas.

Prieš dvidešimt metų Francis Fukuyama išpranašavo neišvengiamą liberalios demokratijos triumfą ir „istorijos pabaigą“. Šiandien, kai demokratiniai judėjimai silpnėja nuo Ukrainos iki Kinijos, jis peržiūri savo tezę ir klausia, ar istorija dar ruošiasi pateikti siurprizų.

Vasario mėnesį Lietuvos gyventojai šiek tiek geriau negu praėjusiais metais vertino padėtį valstybėje. Tačiau nuomonė apie demokratijos veikimą, anot sociologų, pati prasčiausia per pastarąjį dešimtmetį. Vasario mėnesį devyni iš dešimties - 91 proc. - Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja. 8 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę. 1 proc.

Vis dažniau viešoje erdvėje pasigirsta pagyrų, kaip šauniai šalies valdžia tvarkosi, ar jau susitvarkė su finansine - ūkio krize.Vienoje radijo laidoje net buvo pasiūlyta premjero A.Kubiliaus Vyriausybę siųsti padėti bėdose skęstančiai Graikijai. Tiesa, vienas atsirado protingas ir perspėjo, kad graikai ne tokie nuolankūs kaip lietuviai, kuriuos smaugia, o jie nuoširdžiai džiaugiasi. Teko girdėti Kaune iš vienos moteries, kad kitaip ir negalima, nes krizė.

Lietuva švenčia ir mini vieną svarbiausių dienų savo istorijoje. Kovo 11-oji – valstybės šventė, tačiau kyla klausimas – kas gi ta valstybė yra šiame globalizacijos, kosmopolitizmo, žmogaus teisių „triumfo“ amžiuje? Valstybę galima įsivaizduoti kaip statinį – istorijos pradžioje yra dedami valstybingumo pamatai, ant kurių, augant ekonomikai, gerėjant socialinėms sąlygoms ir, svarbiausia, išsaugant tas pamatuose įlietas vertybes, iškyla pats statinys.

Mūsų, politikų, didžiausias turtas – rinkėjų pasitikėjimas. Nors ir brangindami tai, dažnai užkimbame ant kabliuko, išgyvename didelę pagundą prisitaikyti, atitikti tautos lūkesčius. Tai politiko išminties išbandymas. Kaip elgtis, kad dirbdamas tautai, siekdamas jos pasitikėjimo, netaptum populistu ar demagogu, beriančiu žodžius, kuriuos nori kažkas girdėti? Kas meta kietos rankos šešėlį Vis dažniau politikų, žurnalistų tarpe diskutuojama dėl mūsų valstybės valdymo stiliaus.

Griuvus Sovietų Sąjungai išryškėjo dideli skirtumai tarp buvusių Sovietų Sąjungos valstybių. Vienos valstybės pasuko link Vakarų, kitos link Rytų. Baltarusija pasuko link Rytų ir liko Rusijos interesų sferoje, kadangi Baltarusija visada buvo Rusijos dalimi ir tik 1990 metais pirmą kartą istorijoje tapo nepriklausoma valstybe, tačiau ir toliau išlieka Rusijos dalimi. Baltarusijos valstybės herbas ir vėliava išliko sovietinių laikų. Jos KGB saugumas - sovietinių laikų.

Tur būt jau daugiau kaip 5 metai Lietuvoje keliamas ir svarstomas tiesiogiai renkamo mero instituto įvedimo reikalas. Kaip ir kitais atvejais, dėl to nesutariama.

Kuris amžius sunkiausias Lietuvos žmogui? Baudžiavos? Karų ir nelaisvės? Buvusio Seimo nario, žinomo ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Kęstučio Jaskelevičiaus atsakymas stulbinantis: dabar, belaukiant savo nepriklausomybės dvidešimtmečio. Išaušo dar sunkesnės baudžiavos, nelaisvės rytojus. Modernizuota baudžiava - Ar po dvidešimties nepriklausomybės metų valstybės išnykimas tapo realus? - “Respublika” paklausė K.Jaskelevičiaus.

Demokratijos garbintojas Ž. Ž. Ruso tikėjo žmogaus prigimties natūraliu gerumu, manė, kad jis atsiskleis visa esme, kai bus įgyvendinta liaudies valdžios forma. Kaip nugalėti blogį, kurti aukštesnį žmogaus tipą – tokio uždavinio Ž. Ž. Ruso nesprendė. Manyta, kad tereikia liaudžiai nuimti grandines, duoti valią, pagal ją sukurti visuomenę, o tada ir ateisianti tobula, gera natūrali būsena. Šį teiginį paneigė gyvenimas, istorinė patirtis ir gilesnė mintis.

Buvome jau įpratę, kad Respublikos Prezidentas Lietuvoje yra tik formaliai pirmas asmuo valstybinės valdžios hierarchijoje. Pagal realias galias ir įtaką valstybės politikos formavimui jis laikytas tik antru ar net trečiu aukščiausiu valstybės pareigūnu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė keičia šį supratimą. Šiandien turbūt mažai kam kyla abejonių, kad D. Grybauskaitė yra ir realus valstybės vadovas.

Artėjant prezidento rinkimams Ukrainoje, Demokratijų bendrijos steigiamoji grupė pabrėžia, kad yra labai svarbu, jog rinkimai vyktų atsižvelgiant į Ukrainos tarptautinius įsipareigojimus ir demokratinės reformos šalyje būtų tęsiamos.

Nerimta straipsnį pradėti klausimu, geriau jį klausimu pabaigti. Bet aš nežinau, nei kaip tai prasidėjo, nei kada tai pasibaigs, todėl neturiu kitos išeities kaip klausti Jūsų: Kodėl visame pasaulyje (išskyrus kelias Afrikos gentis, kur vyrai pjaustosi arba aukštai šokinėja) moterys puošiasi ir visaip gražinasi, kad patiktų vyrams ir kodėl, nors LR Konstitucijoje aiškiai parašyta „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, mes lankstomės prieš valdžią, padlaižiaujam jiems ir stovim galvas nuleidę, k...

Hierarchija yra daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios grandys, einant nuo viršaus į apačią, sudaro griežtai reglamentuotus pavaldumo ir priklausomybės laiptus. Paprastai hierarchija suprantama kaip linijinis reiškinys – yra pagrindinis individas, kuris valdo likusius. Sekantis individas klauso tik pagrindinio – vado.

Prievartinio sovietinio ateizmo tamsoje dešimtmečius ugdyta, visuomenė priverstinai prarado gebėjimą skirti gėrį nuo blogio, nuodėmės sąvoka net iš žodyno buvo ištrinta, liko tik nusižengimai sovietiniams įstatymas, tarp kurių didžiausi – priešinimasis marksistinei ideologijai, sovietinei santvarkai. Sovietinis „ugdymas“ be pėdsako neišnyko, jis pasireiškia visuomenėje atitinkamais kompleksais. Vienas jų – vagies kompleksas.

Lietuvos piliečiai pernai dažniau protestavo, užsiėmė bendruomenine veikla, prisidėjo prie aplinkos tvarkymo, bet mažiau aukojo ir atsakingoms institucijoms rečiau pranešė apie galimus įstatymų pažeidimus, rodo Pilietinės visuomenės instituto atlikto šalies visuomenės ir mokytojų pilietinės galios indekso rezultatai. Be to, lietuviai pernai daug labiau nei 2008 m. tikėjo prezidento galiomis.

Troškimus, motyvus, prisiminimus, nuslopintus ir išstumtus į pasąmonę, ir, pačiai asmenybei nesuvokiant, darančius poveikį jos elgesiui, psichoanalitikai vadina kompleksais. Dešimtmečius prievarta ar pamaloninimais visuomenei diegti elgesio būdai paliko mūsų visuomenei kompleksus, kurie skatina būti elgetomis, ponais, vagimis ar sovietinio paveldo garbintojais.

Šiandien Lietuvoje keičiasi pasaulėžiūros fronto linijos: mūsų apsisprendimas - ne "už" ar "prieš" Ameriką, bet - už demokratiją ar už kelis išminčiais pasijutusius vyrukus, kurie nusprendė esantys aukščiau už tautą, partijas ir Seimą. Taip LŽ tvirtino krašto apsaugos ministrė Rasa JUKNEVIČIENĖ, komentuodama Seimo komiteto patvirtintas CŽV kalėjimų istorijos tyrimo išvadas.