demencija

Pasak Grifito universiteto mokslininkų, daugelis nosies krapštymą laiko blogu įpročiu, tačiau tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai. Tyrimo metu nustatyta, kad chlamydia pneumoniae, bakterijų rūšis, galinti sukelti kvėpavimo takų infekcijas, pasinaudoja nervu tarp nosies ertmės ir smegenų kaip invazijos keliu į centrinę nervų sistemą. Reaguodamos į tai, ląstelės smegenyse pradeda kaupti amiloido beta baltymą, kuris yra Alzheimerio ligos požymis, rašo express.co.uk.

Demencija yra bendras terminas, apibūdinantis atminties praradimą, sumišimą ir laipsnišką mąstymo įgūdžių mažėjimą. Šiuos defektus lemia toksiškų baltymų kaupimasis smegenyse, o šio kaupimosi prevencija yra pagrindinis ligos gydymo tikslas. Nauji tyrimai patvirtino spėjimą, kad sveikatos problemos, pvz., miego apnėja, sudaro prielaidas pažinimo silpnėjimui.

Norint kuo ilgiau išlaikyti sveiką protą, daug kas priklauso nuo mūsų pačių, tvirtina neurologas Jokūbas Fišas. Jis pažymi, kad be kasdien būtinų laikytis smegenims draugiškų įpročių neabejotinai vienas reikšmingiausių vaidmenų tenka gebėjimui išlaikyti optimistišką požiūrį.

Alzheimerio liga dažniausiai nustatoma vyresniems nei 65-erių metų asmenims, tačiau apie 5 proc. sergančiųjų yra 40–50 metų. Jaunesniame amžiuje nustatyti diagnozę sudėtingiau, nes ankstyvieji simptomai dažnai siejami su stresu. Be to, ši lėtinė neurodegeneracinė liga prasideda keliais dešimtmečiais anksčiau, nei atsiranda pastebimi jos požymiai – atminties sutrikimai ir kalbos problemos.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje kone 50 tūkst. gyventojų serga demencija. Šios ligos diagnozė – sukrečianti patirtis visai šeimai, tačiau su tuo susidūrusieji konstatuoja, kad šiandien tokie žmonės neretai paliekami vieni su liga. Demencija dažnai ne tik kad ilgai nenustatoma, bet ir jau išgirdę diagnozę artimieji tiesiog nežino, ko imtis.  Susidūrusieji su šia liga pasakoja, kad tuo metu susipina daugybė jausmų – sumišimas, baimė, nežinomybė, ką daryti toliau.

Ankstyvosiose stadijose demencijos simptomus pastebėti sunku. Simptomai dažnai nurašomi „normaliam senėjimui“, nes pokyčiai „vyksta palaipsniui“, teigė socialinės priežiūros kompetencijos institutas (SCIE). Žmonės, sergantys demencija, dažnai eilę metų nė nežino, kad ją turi. Todėl svarbu žinoti ankstyvuosius ligos simptomus, nes ankstyva diagnostika tam tikrais atvejais gali padėti sulėtinti ligos progresavimą, rašo express.co.uk.

Spalio 1-ąją minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. 2021 m. Lietuvoje gyveno beveik 770 000 vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Tokio amžiaus žmonės susiduria su daugybe iššūkių. Ne išimtis – ir psichikos sveikatos problemos. Kasdien LSMU Kauno ligoninės Ūmios gerontopsichiatrijos skyriuje gydoma daugiau nei dvi dešimtys pacientų.

Alzheimeris pasireiškia nykstančia atmintimi, orientacijos sutrikimais, silpnaprotyste, todėl daugelis žmonių bijo susirgti šia liga, tačiau liga neklausia, ką pasirinkti.  Naujausiais mokslininkų duomenimis segančiųjų Alzheimeriu liga amžius vis jaunėja. Alzheimerio liga neatsiranda vien dėl amžiaus, tai lemia keli faktoriai.

Demencija yra neurodegeneracinė liga, kuriai būdingas negrįžtamas ir greitas kognityvinis silpnėjimas. Pacientams paprastai silpsta atmintis, pradeda nykti kitos pažinimo funkcijos, todėl visiškai prarandama nepriklausomybė. Laimei, kai kurių rizikos veiksnių galima išvengti. Nauji moksliniai atradimai rodo, kad košmariški sapnai gali pasireikšti gerokai anksčiau nei atminties praradimas, todėl vyrų ir moterų smegenų susilpnėjimo rizika gerokai padidėja, rašo express.co.uk.

Šiandien mes neabejojame, ar vėžiu sergantiems žmonėms reikia gydymo. Naujoje ataskaitoje nustatyta, kad net 85 procentai žmonių, turinčių demenciją, negauna pagalbos ir paramos po diagnozės, skelbia asociacija „Demencija Lietuvoje“.  ● Šiuo metu numanoma, kad apie 50 tūkst. (tik 38 tūkst. diagnozuota) žmonių serga demencija Lietuvoje. Prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs iki 78 tūkst. ● Demencijos ekspertai ragina demencijos priežiūrą po diagnozės pripažinti žmogaus teise.

Iki 2050 m. demencijos atvejų gali patrigubėti iki 153 mln., ir yra mažai priemonių užkirsti kelią šiai diagnozei. Tačiau ligos nustatymas pradinėse stadijose gali atitolinti pacientų kančias. Nors dauguma ligos apraiškų yra neurologinės, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad smegenų tūrio pokyčius gali atspindėti liežuvio raumenų masė, rašo express.co.uk.

Dvi rūpestingos dukros šaukiasi pagalbos – esą jų motina laiko jas savo priešėmis. Demencija serganti senolė reikalauja daug rūpesčio ir priežiūros, tad moterys nepaliaujamai aukoja save ir vargsta tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai.

Nors Vladimiro Putino spaudos atstovas tvirtina, kad Rusijos lyderio sveikata „puiki“, tačiau pastarieji pasirodymai viešumoje sudaro įspūdį, kad V. Putinas atrodo išsekęs, „dreba jo rankos“. Tokie ženklai, paskatino žmones dar labiau įtarti, kokia liga kamuoja Rusijos prezidentą. Buvęs KGB agentas atskleidė, kad Vladimiras Putinas greičiausiai kenčia nuo ankstyvos stadijos demencijos. Jį taip pat, pasak vyro, iš proto veda paranoja ir baimė savo aplinkoje turėti išdavikų.

Smegenų sveikata tampa vis aktualesnė tema ne tik dėl to, kad visuomenė senėja, bet ir vis daugiau žmonių patiria įvairias įtampas ir kenčia nuo psichikos sutrikimų. Demencija sergančiųjų pacientų organizacijos atstovė apgailestauja, kad tokiems žmonėms vis dar nėra vietos po saule. Smegenų pažinimo savaitės proga surengtoje konferencijoje parlamentaras Aurelijus Veryga akcentavo, kad ši tema kaip niekad aktuali ir šiandien netoliese vykstančio karo akivaizdoje.

34 metų Daniel Bradbury iš Jungtinės Karalystės manė, kad serga depresija, kol jo velionio tėvo DNR tyrimas neparodė, kad jis paveldėjo ankstyvą demenciją ir jam liko gyventi vos keleri metai. Dabar jo žmona įspėja kitus, kokia tai klastinga liga.  Vyras, kuris, kaip manoma, buvo jauniausias demencija sergantis žmogus Jungtinėje Karalystėje, pralaimėjo kovą su klastinga liga.

Demencija yra bauginanti būklė, kuri apsunkina atmintį ir kelia grėsmę sergančiųjų nepriklausomybei. Laimei, galima daug nuveikti, kad būtų išvengta pažintinių gebėjimų  blogėjimo. Norint išvengti prastėjančios smegenų veiklos, reikėtų visiškai atsisakyti vieno gėrimo. Numatoma, kad per ateinančius 30 metų demencijos atvejų stipriai daugės, tačiau galima daug nuveikti, kad taip neatsitiktų. Ši būklė yra neuronų, kurie praranda gebėjimą bendrauti vienas su kitu, pasekmė.

Gerti gyvūno pieną yra sena tradicija, tačiau galbūt laikas tai pakeisti? Pasak gydytojų atsakingos medicinos komiteto, tyrimai rodo, kad geriausia tai padaryti. Piene yra sočiųjų riebalų, todėl kuo daugiau jo geriate, tuo didesnė rizika kyla sveikatai. Didelis sočiųjų riebalų kiekis gali prisidėti prie padidėjusio cholesterolio kiekio, susiaurėjusių arterijų ir padidėjusios širdies ligų rizikos – pagrindinės mirties priežasties Jungtinėje Karalystėje.

Covid-19 artimiausiu metu niekur nedings. Dauguma mokslininkų tiki, kad SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis koronavirusą – taps endeminiu. Tai reiškia, kad dar daugybę metų, o galbūt amžinai, jis ir toliau plis įvairiose pasaulio populiacijos dalyse, panašiai kaip ir gripas. Bet net kai pandemija pasibaigs, o naujų susirgimų skaičių galėsime kontroliuoti, tikėtina, kad šis virusas turės ilgalaikį poveikį juo užsikrėtusiems asmenims ir viso pasaulio sveikatai.

Septyniasdešimtmetį senjorą Kęstutį Elektrėnų socialinė tarnyba paliko tiesiog gatvėje. Koronavirusą išgyvenęs senjoras po gydymo Švenčionių ligoninėje turėjo būti pervežtas į slaugos namus, kuriuose gyvena, tačiau senolis buvo paliktas šalia senųjų savo namų, lauke, vienomis šlepetėmis. Kęstučio dukra Živilė TV3 laidai „Prieš srovę“ papasakojo, kokį siaubą teko išgyventi tiek jai, tiek jos tėčiui.  Išleido gatvėje Kęstutis slaugos ligoninėje užsikrėtė Covid-19 virusu.

Nyderlandų aukščiausios instancijos teismas antradienį leido gydytojams atlikti eutanaziją demencija sergantiems pacientams, jeigu liga yra toli pažengusi ir jeigu pacientas yra anksčiau raštu išreiškęs prašymą padėti jam numirti. Šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas įstatymiškai įtvirtino jau dabar retais atvejais Nyderlanduose taikomą praktiką. Už eutanaziją pasisakanti olandų grupė NVVE pasveikino teismo sprendimą.

Demencija – sindromas paveikiantis atmintį, mąstymą, elgesį ir gebėjimą atlikti kasdienius veiksmus. Liga apsunkina gyvenimus ne tik su ja kovojantiems, bet ir jų artimiesiems bei šeimos nariams. Pasaulyje dėl šio sindromo kenčia beveik 36 mln. žmonių. Skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų šis skaičius padvigubės, o iki 2050-ųjų – patrigubės. Viena iš dažniausiai pasitaikančių senatvinės demencijos formų – Alzhaimerio liga.

2016-ųjų lapkritį britų medikai Vakarų Jorkšyro gyventojai, 62-ejų vietos gyventojai Jackie Dibb, diagnozavo demencija. Gydytojų prognozės nedžiugino: nestabiliu elgesiu ir problemomis su atmintimi besiskundusiai moteriai gyventi liko 5-7 metai. Sužinojusi niūrią diagnozę, Jackie ir jos vyras Robas nusprendė „pasimėgauti likusiu jiems laiku“ ir „ištaškyti“ visas savo santaupas. Jie nusipirko dviejų durų šaldytuvą už 700 svarų, surengė šeimos atostogas Turkijoje už 1,5 tūkst.

Per artimiausius penkerius metus Anglijoje ketinama įsteigti tarptautinį demencijos institutą, kuris specializuosis šios ligos tyrimuose. Tikimasi, kad šio instituto įsteigimas pavers Jungtinę Karalystę viena pirmaujančių valstybių demencijos tyrimų ir vaistų bandymų srityje. Taip pat ketinama apmokyti 1,3 milijono Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) darbuotojų, kad jie žinotų kaip reikia rūpintis demencija sergančiais ligoniais.

Žmonių, sergančių demencija (silpnaprotyste), skaičius visame pasaulyje artimiausiais dešimtmečiais, populiacijai senstant, turi smarkiai išaugti ir iki 2050 metų patrigubės, rodo tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti ketvirtadienį. Su šia liga jau gyvena 44 mln. žmonių, sakoma Alzheimerio ( Alcheimerio) ligos asociacijų federacijos „Alzheimer's Disease International“ (ADI) ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad šis skaičius iki 2050-ųjų padidės iki 135 milijonų.

Suzanne'os de la Monte žiurkės buvo dezorientuotos ir sumišusios. Ieškodamos kelio iš apskrito vandens labirinto – įprasto graužikų atminties testo, – jos greitai pamiršdavo kur buvusios ir negalėdavo surasti panardintos saugios platformos. Vietoje to, jos taškėsi be tikslo. „Joms demencija. Jos negali išmokti ar atsiminti,“ sako S. de la Monte, neuropatologė iš Browno universiteto Providence, Rodo saloje. Atidesnis žvilgsnis į žiurkių smegenis atskleidžia didžiulius pažeidimus.