deginimas

Jei tik variklis yra pakankamai galingas, padangas galima deginti bet kur ir bet kada, o vietas ir būdus, kuriais tai galima padaryti riboja tik svylančios gumos dūmus į orą leidžiančio bei aplinkos visai netausojančio vairuotojo vaizduotė. Neprilygstami šio beprasmiško užsiėmimo specialistai yra švedai, kurie netgi organizuoja padangų svilinimo varžybas.

Europos Sąjungos šalyse kyla opi problema dėl didelio atliekų kiekio. Kai kuriose pasaulio šalyse net 90 proc. atliekų patenka į sąvartynus, o toks sprendimas nėra geras nei gamtosaugos, nei ekonomikos požiūriu. Atliekos ne tik užima daug vietos, bet ir teršia aplinką: didelė jų dalis kelia pavojų gamtai. Yra pačių įvairiausių pasiūlymų, kaip tvarkyti atliekas, tačiau šiuo metu manoma, kad geriausia jas deginti.

Neatsargus keturių draugų elgesys su benzinu ir ugnimi Plungėje baigėsi skaudžia nelaime. Vienas paauglys dėl krūtinės ir rankos nudegimų atsidūrė ligoninėje, o kitiems bent laikinai buvo uždėti antrankiai ir naktį jiems teko praleisti policijoje. Pareikšti įtarimai (papildyta 16:20) Plungės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Loreta Tamaliūnaitė portalui Balsas.lt pasakojo, kad trims paaugliams yra pareikšti įtarimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Visame pasaulyje ne tik klimatologai, bet ir kitų sričių mokslininkai skelbia publikacijas, supažindina visuomenę su naujausiais tyrimais dėl pastebimų oro temperatūros svyravimų skirtumų, kritulių pagausėjimo ar sumažėjimo. Visuomenė per žiniasklaidos priemones informuojama apie vis dažniau įvykstančias gamtos stichijas, kurių priežastimi įvardijama klimato kaita, kitaip vadinamu visuotiniu atšilimu.

Kauno miesto ir rajono valdžia privalo aiškiai atsakyti į gyventojų klausimą: kokius kiekius atliekų numatoma sudeginti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje planuojamoje jėgainėje, kurią statys įmonė „Fortum Heat Lietuva“. „Ar į Kauną prisidengiant skambiais biokuro ir ekologijos lozungais ketinama vežti atliekas deginimui iš užsienio? Tai – daugiau nei pagrįstas įtarimas stebint analogiškų atliekų deginimo projektų įgyvendinimo eigą Klaipėdoje ir Vilniuje“, – įsitikinęs Seimo narys Mečislovas ...

Per gaisrą sudegė ambulatorinės kortelės ir grindys. Apie gaisrą Vilniaus universitetinėje ligoninėje, esančioje Šiltnamių gatvėje, pranešta apie 1 h nakties. Pasak pareigūnų, ligoninės personalas pastebėjo, kad pacientų apžiūros kabinete sudegė dėžė su medicininiais dokumentais – ambulatorinėmis kortelėmis ir registracijos žurnalais. Liepsnos apėmė stalą ir grindis. Nuostolis tikslinamas. Manoma, jog gaisrą galėjo sukelti neblaivus  pacientas.

Gavusi Seimo narių socialdemokratų Edvardo Žakario ir Valerijaus Simulik prašymą Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Šiauliuose veikiančio pavojingų atliekų deginimo įrenginio.  Aukštrakiuose bandomo įrenginio išmetamų teršalų kiekis triskart viršijo leistiną normą. „Mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad įrenginio bandymai, kurie gali sukelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, būtų sustabdyti. Prokuratūra sureagavo į mūsų nuogąstavimus.

Nutirpus sniegui, vėl liepsnoja pernykštės nenupjautos žolės plotai. Dėl to pastarosiomis dienomis beveik tris kartus padaugėjo gaisrininkų iškvietimų.Per praėjusią parą gesinti degančios žolės ugniagesiai vyko 120 kartų. Vien Vilniaus rajone žolė liepsnojo 30 vietų. Dar daugiau nei antradienį šiemet žolė degė kovo 24 dieną. Tada ugniagesiai žolės gesinti vyko net pusantro šimto kartų. Reklama Bendruoju pagalbos telefonu skambučiai dėl degančios žolės pasipila popietę, kai pradžiūsta pievos.

Šiauliečius įaudrino žinia, kad šią savaitę šalia Šiaulių esančiuose Aukštrakiuose vėl bus pradėtos deginti iš visos Lietuvos suvežtos pavojingos atliekos. Manoma, kad jei ateityje tokių atliekų pritrūktų, į mūsų šalies įmonę jos gali atkeliauti iš kitų ES valstybių. „Toksikos“ valdyba, visuomenei nežinant, pasirašė protokolą, kuriame išreiškė nuomonę, kad į aplinką išmetami nuodai nėra rimtas pagrindas atsisakyti projekto.

Praėjusią parą ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti 20 gaisrų atvirose teritorijose, išdeginusių beveik 19 ha pievų. Šiltėjant orams ugniagesiai baiminasi, kad vis dažniau teks gesinti gaisrus, kuriuos sukelia pernykštės žolės padegėjai. Kovo 15 dieną Prienų rajone, Pieštuvėnų kaime, nuo deginamos pernykštės žolės užsiliepsnojo medinis gyvenamasis namas. Apie gaisrą ugniagesiams buvo pranešta per vėlai, nes jiems atskubėjus į nelaimės vietą pastatas jau skendėjo liepsnose.

Afganistano saugumo pajėgos šeštadienį mirtinai sužeidė keturis žmones, kai protestuotojai bandė susprogdinti Jungtinių Tautų (JT) pastatą šalies šiaurėje. Jau penktą dieną afganistaniečiai protestuoja dėl Korano išniekinimo. Protestai prasidėjo, kai NATO bazėje buvo sudegintos Korano knygos. NATO ir JAV atsiprašymai nesušvelnino Afganistano gyventojų pykčio.

Naujo tyrimo autoriai teigia, kad būdami vėsesnėje temperatūroje ir jausdami švelnų šaltuką, mūsų organizmas efektyviau degina kalorijas. Kanadiečių mokslininkai ištyrė, kad kai žmogus būna žemesnėje temperatūroje (tokioje, kurioje kūnui vėsu, bet dar nedrebama), suaktyvėja rudasis riebalinis audinys ir pradedamos deginti kalorijos. Išsiaiškinome, kad per tris valandas atsikratoma maždaug 250 papildomų kilokalorijų“, – tyrimo rezultatus komentavo mokslininkai.

Ketvirtadienį Kauno miesto taryba turėtų apsispręsti dėl kolumbariumų įrengimo kai kuriose miesto kapinėse. Siūloma kur tik įmanoma, juos kapinių pusėje „prilipdyti“ prie kapines juosiančių tvorų. Planuojama, jog pirmasis kolumbariumas mieste bus pastatytas iki kitų metų Vėlinių, ir taip bus iš dalies sumažinta šiuo metu ypač aktuali laidojimo vietų stygiaus problema Kaune.

Bulgarijos sostinės Sofijos priemiesčiuose nuo šios savaitės pradžios liepsnoja automobiliai. Naktį iš antradienio į trečiadienį sudegė 13 mašinų, o naktį iš ketvirtadienio į penktadienį – šešios. Paprastai padeginėjami seni ir nebrangūs automobiliai. Mašinų savininkus sieja tik tai, kad jie gyvena tuose pačiuose rajonuose. Policijos nuomone, tai tikrai nėra nei protesto akcija, nei kerštas automobilių savininkams.

Dukart per metus šalies pamiškės ir pakelės priglaudžia kalnus automobilių padangų. Jas, nebetinkamas naudoti, vairuotojai išmeta, užuot nuvežę į specialias aikšteles. Toks elgesys teršėjams gali užtraukti tūkstantines baudas, tačiau kiekvienais metais atsiranda nebijančių būti sučiuptiems už rankos. Aplinkosaugininkų teigimu, kartais nebenaudojamas padangas išmeta net mažesni automobilių servisai, įsipareigoję jas saugoti ir perduoti utilizuojančioms bendrovėms.

Protestuodamos prieš masinių protestų malšinimą, šimtai Jemeno moterų trečiadienį demonstratyviai degino savo šydus, praneša agentūra „RIA Novosti“. Šalies sostinėje Jemene moterys sumetė į krūvą tradicinius savo galvos apdangalus ir juos uždegė. Jemene nuo vasario žmonės protestuoja prieš daugiau kaip 30 metų šalį valdančio prezidento Ali Abdullah Saleho režimą. Vakarų žiniasklaidos pranešimais, per protestus jau žuvo šimtai žmonių.

Gruodį Kėdainiuose pradės veikti pirmasis šalyje krematoriumas. Apklausos rodo, kad kremavimą kaip laidojimo būdą rinktųsi tik 18 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau manoma, kad ateityje tradicijos keisis. Krematoriume Kėdainiuose, kuris pradės veikti gruodį, baigiami deginimo įrenginio degiklių, šilumokaičio, karščio mažinimo ir kitos įrangos montavimo darbai. Kol kas savininkai ketina paleisti tik vieną liniją. Per metus čia bus galima kremuoti 4 tūkst. mirusiųjų palaikų.

Civilizacija tai ne tik automobiliai, internetas ir mobilieji telefonai bet ir šiukšlių krūvos. Blogiausia, kad jos vis auga ir auga. Jau prieš šimtmetį su siaubu rašyta apie tuometinį Londoną, kuris skęsta dvokiančiuose atliekose, o Temzė pavadinta didžiausiu Europos nutekamuoju vamzdžiu. Tiesa tokiu pat epitetų buvo sulaukusios ir kitos didžiosios Europos ir Amerikos upės. Susirūpinimas gyvenamosios aplinkos švara didėja.

Spauda, radijas, televizija nuolat gyventojams primena buitinių ir pramoninių atliekų utilizavimo problemą: atliekos nebetelpa sąvartynuose, sąvartynai nebetelpa Lietuvoje, ieškoma kelių iš šalies išgabenti ne tik pavojingas branduolinio kuro atliekas, bet ir medicinines bei kitokias atliekas. O atliekų rūšiavimas, perdirbimas bei nekenksmingas utilizavimas per du dešimtmečius nepajudėjo iš vietos. Nevalingai peršasi patikima išvada, kad iš tokios padėties kažkas turi apčiuopiamą naudą.

Žiniasklaidai prieš kelias dienas pranešus, kad Lietuvoje bręsta ekologinė katastrofa dėl nedeginamų medicinos atliekų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo Vyriausybės nutarimą, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija. Sveikatos priežiūros įstaigose sukaupta 10 tonų medicinos atliekų, pas atliekų surinkėjus sandėliuose - apie 50 tonų. Susikaupusios medicinos atliekos ne tik trikdo sveikatos priežiūros įstaigų darbą, bet ir kelia grėsmę žmonių sveikatai.

Kūrenti laužus miestuose ir miesteliuose draudžiama, bet Ramygalos gimnazijos kieme jie liepsnoja, o mokyklos ūkvedys Juozas Žakevičius nesijaučia prasikaltęs leidęs deginti pernykščius lapus ir medžių šakas.

Ugniagesiai sako, kad kovoti su žolės padegėjais galėtų ir operatyviau, jei galėtų iš karto nustatyti, kieno žemės plotuose siautėja ugnis. Nuo kovo Panevėžio apskrities ugniagesiai kasdien sulaukia iki 20 iškvietimų dėl degančios žolės. „Pranešimai būna tokie: pastebėjo degančią teritoriją ir patys atėjo gesinti.

Patvirtinę detalųjį sklypo planą, dauguma Klaipėdos politikų galutinai pritarė šiukšlių deginimo gamyklos statybai uostamiestyje. Opozicija kaltina miesto valdžią nesudariusią galimybės gyventojams pareikšti nuomonės ir tvirtina boikotuosią būsimas statybas. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, vos už kelių šimtų metrų nuo gyvenamųjų namų, netrukus gali prasidėti šiukšlių deginimo gamyklos, kurią ketina statyti viena Suomijos bendrovė, statyba.

Lapkričio pradžioje pirmojo Lietuvoje krematoriumo statybvietę Kėdainių pramoniniame parke pasieks įranga iš Vokietijos: pirmoji kremavimo linija ir valymo įrengimai. Įrangą specialiai Lietuvos krematoriumui pagamino IFZW kompanija, kurios kremavimo paskirties įrenginiai eksploatuojami daugelyje Vakarų Europos šalių.

Lauželis balkone, garažuose ar šiukšlių konteineriuose atšilus orams – jau ne naujiena. Ugniagesiai gelbėtojai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau pranešimų apie degančias šiukšles. Pavasarį kasmet padaugėja gaisrų. Tvarkydami aplinką gyventojai degina šiukšles, iškylautojai nesivargina užgesinti smilkstančio laužo, o iš važiuojančios mašinos išmesta nuorūka uždega sausą pakelės žolę.

Kol Vakarų Lietuva vaduojasi iš potvynio gniaužtų, pietinėje mūsų krašto dalyje dega pievos. Ugniagesiai baiminasi, kad labiau pašildžius saulutei tai taps visuotiniu reiškiniu, rašo "Lietuvos žinios" (LŽ). Pirmieji pievų gaisrai pastarosiomis dienomis įsiplieskė Suvalkijoje, kur laukai pradžiūvo pirmiausia. Gesinti pernykštės žolės ugniagesiai jau važiavo 7 kartus. Juoduliai nusėjo daugiau kaip 3 hektarų teritoriją.

Valstybės atkūrimo dieną Klaipėdoje Lietuvos vėliavą deginę jaunuoliai atsakys už savo veiksmus - su incidentu susijusią grupelę jaunuolių policija surado lygiai per mėnesį. Visi įtariamieji - nepilnamečiai. Jau rašėme, kad vasario 16-osios vakare nuo Naujakiemio gatvės 27 namo buvo pagrobta trispalvė, kuri netoliese buvo sudeginta.

Ištisos tonos konfi skuotų alkoholio produktų virsta įvairiaspalvėmis balutėmis srutų rezervuaruose. Vis gausėjanti, šimtais milijonų vertinama pasienio, muitinės ir policijos pareigūnų sulaikyta prekių kontrabanda dėl painių įstatymų dažniausiai virsta dūmais ir pelenais. Pernai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai užfiksavo šeštadaliu, arba beveik 17 proc., daugiau kontrabandos atvejų nei užpernai. Nemažėja ir šalies muitininkų sulaikomų neteisėtai gabenamų prekių.