degalinės

Finansų ministerija siūlo ilgainiui gerokai padidinti akcizus visiems degalams, o daugiausia brangtų dyzelinas. Degalinių atstovai baiminasi, kad dėl to praras klientus – įmonės ir gyventojai vyks degalų į kaimynines šalis. Tai patvirtina ir vežėjai, jie sako turėsiantys pigesnių degalų ieškoti kitur arba bankrutuoti. Todėl kai kurie ekonomistai pataria Lietuvai neišsišokti su akcizų degalams didinimu ir pirmiausia susitarti dėl to susitarti kaimynėmis.

Vieną didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje valdanti bendrovė „Circle K Lietuva“, pernai uždirbusi beveik 17 mln. eurų grynojo pelno, dividendų vienintelei akcininkei –  Norvegijos „Circle K“ – šiemet mokėti neplanuoja. „Circle K Lietuvos“ vadovas Skirmantas Mačiukas sako, kad šiemet, kaip ir pernai, visos uždirbtos lėšos bus naudojamos plėtrai. „Esam sutarę visą pelną palikti Lietuvoje ir kiek galima plėstis.

Degalų krizė tęsiasi – prie degalinių driekiasi kilometrinės eilės, o jose plūstasi įsiutę vairuotojai, kurie net ir pralaukę po kelias valandas lieka it musę kandę. Valdžia ragina žmones nepanikuoti ir sako, kad degalų yra, tik sutrikęs jų tiekimas. Dėl to kurą į degalines vežios net kariškiai. Jau ketvirtą dieną britų degalinėse – eilės, kuriose po kelias valandas prastovėję žmonės dažniausiai nieko nepeša. Šalies degalinėse – trūksta degalų. Trūkumas toks, kokio britai nėra regėję.

Kuro trūkumas Jungtinės Karalystės (JK) degalinėse kaip reikiant įplieskė paniką šalyje, o vairuotojai valandų valandas praleidžia stovėdami eilėse, norėdami įsipilti degalų. Ar panašus scenarijus gali įvykti ne tik JK, bet ir Europos valstybėse, pavyzdžiui, Lietuvoje?  Dar praėjusią savaitę pasirodžiusi žinia apie tai, kad vairuotojai JK degalinėse išvydo pirmuosius pranešimus apie degalų trūkumą, kaipmat įplieskė paniką tarp vietos gyventojų.

Jungtinėje Karalystėje (JK) trūkstant sunkvežimių vairuotojų, kurie galėtų pristatyti degalus, ir kai kurioms šalies degalinėms dėl to išjungiant degalų kolonėles, vyriausybė penktadienį paragino visuomenę nepanikuoti ir nepulti pirkti degalų.

Didžiosios degalinės šalia naftos produktų kainų netrukus turės skelbti palyginamąsias alternatyviųjų degalų kainas, kurios padės išsirinkti optimaliausią energijos šaltinį transporto priemonei, rašoma pranešime spaudai. Tikimasi, jog tai padės vairuotojams dažniau rinktis alternatyviuosius degalus ir taip didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje.

Nuo ketvirtadienio šalyje brangsiant gamtinėms dujoms, gyventojai suskubo pigiau įsigyti dujų balionų. Vis dėlto, specialistai atkreipia dėmesį, kad dujų balionuose prekiaujama ne gamtinėmis dujomis, o suslėgtu propano-butano mišiniu, kurio kaina nėra reguliuojama valstybės.

Daugelis žmonių, galvojančių apie elektromobilio pirkimą, nerimauja dėl to, kaip ir kur jį įkrauti. Tačiau tikrasis klausimas, kurį turėtumėte užduoti, yra tai, kaip papildysite kuro benzininei ar dyzelinei transporto priemonei, jei nepasirinksite elektrinės. Taip yra todėl, kad per ateinančius du dešimtmečius elektromobiliai degalinių verslą pavers mirties spirale, o elektromobiliai bus numatytasis pasirinkimas visiems automobilių savininkams.

Jungtinėse Valstijos, amerikiečiai kantriai rikiuojasi įsipilti kuro. Mat rytinėse šalies valstijose pastarosiomis dienomis jo itin trūksta. Šalies naftos produktų bendrovė „Colonial Pipeline“ praėjusią savaitę patyrė kibernetinę ataką, dėl kurios sustabdė degalų tiekimą į rytinę šalies dalį. Tiesa, ne tik kuras verčia amerikiečius lūkuriuoti eilėse. Nutrauktas degalų tiekimas skatina juos taip pat apsirūpinti maisto atsargomis.

Žiemą degalinės privalo užtikrinti, kad jose būtų prekiaujama šalčiams pritaikytu vadinamuoju arktiniu dyzelinu. Tokiu atveju joms leidžiama prekiauti ir įprastu dyzelinu, kurio savikaina yra gerokai mažesnė. Tačiau sinoptikams prognozuojant didelius šalčius, toli gražu ne visi klientai pastebi ant degalų pylimo pistoletų ar kitur užklijuotus snaigių simbolius, kuriomis žymimas būtent arktinis dyzelinas. Mat vienoje degalų pompoje gali būti tiekiamas arktinis dyzelinas, kitoje – jau nebe.

Lietuvoje įvedus antrą karantiną, kuro kainos nepasiekė rekordinių žemumų, kaip buvo galima matyti praėjusį pavasarį, kuomet litras dyzelino ar benzino nekainavo nė 1 euro. Vien per kelis mėnesius nuo praėjusio lapkričio pradžios iki šio sausio pabaigos kuro kainos Lietuvos degalinėse ūgtelėjo apie 6–7 proc., arba 7–15 centų už litrą. Specialistai kuro kainų augimo priežastis įvardija skirtingas. Viena jų – pastaruoju metu kylančios pasaulinės naftos kainos.

Lobistų siūlymas į degalinių parduotuves grąžinti lengvą alkoholį tęsia savo kelią Seime. Su juo susipažinę parlamentinė frakcijos – taip pat ir valdančiųjų – tokio pasiūlymo neatmeta. Jo taip pat neatmeta ir konservatorių paskirto Arūno Dulkio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iš valstybės institucijų siūlymui į degalines grąžinti lengvą alkoholį atvirai nepritaria tik Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas.

Darbą pradėjus naujai Vyriausybei, pasigirsta vis daugiau siūlymų laisvinti prekybą alkoholiu. Vienas iš jų – atšaukti penkerius metus galiojantį prekybos alkoholiu degalinėse draudimą. Ekonomikos ir inovacijų ministrė pasiūlymo dėl ribojimų atšaukimo tiesiogiai neatmeta.

Degalų kainos Baltijos valstybėse šį mėnesį kito skirtingai, o pigiausi jie išlieka Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį sumažėjo 3 proc. iki 1,069 euro, Rygoje – 2,7 proc. iki 1,099 euro, tuo tarpu Taline – nepakito – 1,229 euro. Dyzelino litras Vilniuje pabrango 5,1 proc. iki 0,969 euro, Rygoje – atpigo 4 proc. iki 0,969 euro, Taline – pabrango 9,5 proc. iki 1,039 euro.

Seimui svarstant, ar biodegalų gamybai uždrausti naudoti palmių aliejų, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėja apie galimas tokio draudimo pasekmes – neskaidrumą bei korupciją.    Tokią išvadą STT pateikė Seimui, įvertinusi kai kurių parlamentarų pataisas, kuriomis siūloma iš alyvų palmių aliejų, jų šalutinių produktų ar atliekų pagamintų degalų nelaikyti biodegalais.

Lietuvos biodegalų gamintojams sudarytos galimybės gaminti dezinfekcinį skystį gydymo įstaigų ir visuomenės poreikiams, BNS trečiadienį po Vyriausybės posėdžio patvirtino Energetikos ministerija.  Ministrų kabinetas pritarė ministerijos siūlymui nustatyti, jog degalinėse laikinai gali būti prekiaujama benzinu, kuriame yra mažiau nei 10 proc. biodegalų, kartu užtikrinant reikiamus kokybės standartus. Taip biodegalų gamintojai nepanaudotą etanolį skirs dezinfekcinio skysčio gamybai.

Dar prieš paskelbiant karantiną, tautiečiai ėmė šluoti parduotuves. Tai atnešė tam tikrų pasekmių – ėmė brangti tam tikri maisto produktai. Tačiau karantino laikotarpiu kai kas ir atpigo, kai kuriose degalinėse šiandien litras degalų nesiekia euro. Vilnietis Tomas portalui tv3.lt pasakojo, kad praeitą savaitę už litrą dyzelinio kuro mokėjo 1,18 euro, o vakar jau tik 1,08 euro. „Vos per savaitę kaina nukrito 10 centų. Tokie kainų šuoliai tikrai džiugina“, – tikino vilnietis.

Lietuvoje paskelbus karantiną siekiant stabdyti koronaviruso plitimą, keičiami įvairių įstaigų darbo laikai, imamasi papildomų apsauginių priemonių. Degalinėse stiklo pertvaromis atskiriami kasose dirbantys darbuotojai, degalinių klientų laukia ir daugiau naujovių. Keičiasi ir klientų aptarnavimas bankuose.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) nesugebėjus susitart su savo sąjungininkais dėl naftos gavybos mažinimo, Saudo Arabija pradėjo kainų karą, dėl kurio naftos kainos kritimas buvo didžiausias nuo 1991 m.  Ekspertai teigia, kad tai be abejonės palies ir Lietuvą – čia greitu metu turėtų kristi degalų kainos, o vėliau gali būti pastebimas ir įvairių prekių pigimas.

Vilnius tampa vis patogesnis elektromobiliams. Mieste įjungtos 50 naujų greito įkrovimo stotelių. Tiesa, jos mokamos: elektra du-tris kart brangesnė nei namuose. Naujos nemokamos stotelės žadamos tik kitąmet, ir tai tik 5. Negana to, meras jau svarsto panaikinti elektromobiliams galiojančias lengvatas – nemokamą parkavimą bei važiavimą A juosta. Vilniuje pradeda veikti pusšimtis naujų valstybinės įmonės „Ignitis“ elektromobilių krovimo stotelių.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, laukiama staigaus degalų kainų šuolio. Po atakų dronais ir milžiniškų gaisrų Saudo Arabijoje naftos perdirbimo įmonėje, staigiai į viršų šoko ir pačios naftos kaina. Degalinių atstovai bei ekonomistai aiškina, kad pasekmes pajaus visi. Esą sutrikus pasaulinei naftos gavybai bei perdirbimui, neišvengiamai kils ir benzino, ir dyzelino kainos.

Šilutėje degalus pylęsis klientas viešina vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip benzinas iš pistoleto nebėga, o degalų ir pinigų skaitliukas toliau sukasi. Vyriškis įtria, kad degalinė mausto klientus. Sitauciją aiškinasi ir policija. O štai pats degalinės vadovas ir pigių degalų ieškantys vairuotojų sako, kad vaizdo įrašą susuko pavyduoliai.  Vaizdo įrašu dalijasi vienas vairuotojas degalinėje „Jozita“ Šilutėje pylęs dyzelinį kurą ir išvydęs įtartiną kuriozą.

Pasaulinės naftos produktų kainos pastaruoju metu mažėjo. Taip pat mažėjo ir didmeninės degalų kainos Lietuvoje. Tačiau mūsų degalinėse jos kol kas nedžiugina. Pricer.lt pranešime žiniasklaidai skelbia, kad nuo birželio pradžios didmeninė A95 benzino kaina vienkartiniams sandoriams bendrovėje „Orlen Lietuva“ krito 7,8 proc. iki 1,062 euro už litrą, palyginus su gegužės mėnesiu.

Jau nuo kitų metų degalinėse pardavinėjamame populiariausiame benzine ir dyzeliniame kure turės būti didesnė dalis biodegalų. Tai numatyta pirmadienį paskelbtame energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų įsakymo projekte. Jeigu dabar 95 markės benzine, gaminamame be bioetiltretbutileterio, privalo būti nuo 5 proc. iki 10 proc. biodegalų, tai nuo kitų metų jų turės būti ne mažiau kaip 10 proc. bioetanolio.

Lietuvos teritorijoje veikiantis degalinių tinklas „Viada“ pristatė programėlę, su kuria atsiskaityti už degalus ir kitas degalinėje įsigytas prekes galima ypač greitai ir patogiai. „Viada“ programėlę jau galima nemokamai atsiųsti iš „Google Play“ ar „App Store“ programėlių parduotuvių. „Siekiame, kad užsukę į mūsų tinklo degalines klientai mėgautųsi greitu ir patogiu aptarnavimu. Pasirinkus mokėjimo automobilyje funkciją, klientui iš transporto priemonės išlipti reiks tik degalų įpylimui.

Nepaisant degalinių savininkų nepasitenkinimo, tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija rekonstruojantys kelininkai nekeis projekto ir neįrengs tiesioginių nuovažų į šalia kelio esančias degalines, pareiškė Kelių direkcijos vadovas. Pasak Vitalijaus Andrejevo, be jau veikiančių ar baigiamų statyti 16 degalinių, šalia šios „Via Baltica“ atkarpos Kalvarijų ir Marijampolės savivaldybėse suplanuotos dar 29 degalinės.

Degalų prekeiviams piktinasi, kad rekonstravus „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija, jų verslas gali žlugti dėl sudėtingo įvažiavimo į degalines. Automobilių kelių direkcija (LAKD) pareiškė, jog rekonstravus avaringiausią kelią Lietuvoje, įvažiavimas į degalines vyks jungiamaisiais keliais, kaip reikalaujama Europoje tiesiant didelio greičio automagistrales. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad didžiausią nepasitenkinimą kelia kai kurių degalinių savininkai.

EMSI degalinių tinklas, praėjusiais metais išgarsėjęs dėl seksistinio turinio žinučių per Jonines, kai kuriuos vartotojus vėl nemaloniai nustebino. Panašu, kad įmonė ties gero skonio riba balansuojančių sveikinimų atsisakyti nežada – Šv.Valentino dienos proga atsiuntė dar vieną dviprasmišką eilėraštį. „Susitiko žirnis pupą, bet kelnaičių jis nelupo. Žirnis pupą pabučiavo, jiems akyse sužaibavo ir jie nutarė kartu, obuolių ragauti draustų.

Nuo lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja degalų žymėjimo tvarka. Pavyzdžiui, šalia 95 rūšies benzino nuo šiol bus užrašas E5, o šalia įprasto dyzelino – B7. Sostinėje esančios degalinės naujus, vairuotojams nematytus kuro rūšių žymėjimus jau išsikabino paskutinėmis spalio dienomis. Senieji pavadinimai liks Naujasis degalų žymėjimas Lietuvoje įvestas atsižvelgiant į ES direktyvas, pagal kurias degalai pardavimo vietose turi būti pažymėti vienodai visose Bendrijos šalyse.

Nuo lapkričio 1 d. degalinėse keičiasi degalų žymėjimas. Greta įprastų benzino ar dyzelino simbolių klijuojami nauji lipdukai su dar nematytais raidžių bei skaičių deriniais. Vairuotojai įspėjami neprarasti budrumo: klaida gali brangiai kainuoti. Specialistai prieš renkantis konkrečią degalų rūšį pataria pasitikrinti automobilio techninėje dokumentacijoje ir įsitikinti, kokie degalai mašinai tinka. Na, o jei visgi įpylėte netinkamų degalų, mechanikai pataria neskubėti užvedinėti automobilio.

Benzino ir dyzelino kainos degalinėse Lietuvoje nuo metų pradžios beveik nepakito, jos - mažiausios Baltijos valstybėse. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,210 euro - 0,3 proc. mažesnė nei metų pradžioje. Vidutinė dyzelino kaina šiame degalinių tinkle nuo pradžios sumažėjo taip pat 0,3 proc. iki 1,130 euro už litras. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina šiame degalinių tinkle Rygoje nuo metų pradžios pakilo 2,4 proc.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė degalinės tinklo „Emsi“ vadovui skyrė įspėjimą už seksistinio turinio reklaminę žinutę Joninių proga, skelbiama pranešime spaudai. Tyrimą kontrolierė pradėjo po to, kai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi keli „Emsi“ klientai, į mobiliuosius telefonus gavę žinutes „Susitiko Jonas pupa ir zemyn sijona lupa. Jonai Jonai ka darai? Nesijaudink, bus gerai Kol zemyn sijona lupo i EMSI visi uzsuko.

2013 metais kuro kainos Lietuvoje pasiekė aukštumas. Iki jų betrūksta keliasdešimties centų. Visgi ekspertai ramina, kad šiemet tokio didžiulio šuolio kainose nematysime. Naftos kainos po truputį kopia aukštyn, kuomet buvo pranešta apie kritusias JAV degalų atsargas. Prie kainų augimo taip pat prisideda tiekimo sutrikimai Libijoje ir Kanadoje. Tačiau tuo pat metu didesnį kainų augimą riboja kalbos apie naftos gavybos apimčių didinimą Saudo Arabijoje ir Rusijoje.

Benzino ir dyzelino kainos degalinėse Baltijos valstybėse nuo metų pradžios išaugo 5-10 proc., mažiausios jos išliko Lietuvoje. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje buvo 1,311 euro – 8 proc. didesnė nei metų pradžioje. Vidutinė dyzelino kaina šiame degalinių tinkle nuo pradžios padidėjo 8,5 proc. iki 1,230 euro už litras. Vidutinė 95-os markės benzino litro kaina šiame degalinių tinkle Rygoje nuo metų pradžios ūgtelėjo 5,5 proc.

Visuomenė Sveikatos apsaugos ministerijos idėją nereceptiniais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse priima nevienareikšmiškai, tačiau vaistininkų ir medikų nuomonė vieninga – lengvai prienami vaistai sukels ne sveikatos pagerėjimą, o priešingą efektą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Seimui pavasarį siūlys leisti prekiauti nereceptiniais vaistais mažmeninės prekybos vietose.

Sveikatos apsaugos ministerija Seimui pavasarį siūlys leisti prekiauti nereceptiniais vaistais mažmeninės prekybos vietose. Prekybininkus tokia iniciatyva džiugina, bet farmacininkai įspėja, kad labiau prieinami vaistai reiškia ir daugiau problemų.

Rugpjūčio mėnesį Pricer.lt užfiksavo degalų kainas Vilniaus ir Kauno degalinėse. Rugpjūtį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas brango, o suskystintos dujos pigo arba jų kaina liko nepakitusi. Degalų kainos pas didmenininką didėjo jau antras mėnuo iš eilės, vidutinės kainos pasaulyje – taip pat neženkliai augo.

Viena po kitos degalinės praneša imančios prekiauti tam tikromis vaistinėmis prekėmis. Šių pasirinkimą jos užsimojusios tik plėsti, o tuo tarpu farmacininkai piktinasi. Degalinių atstovai teigia, kad tai – konkurencijos baimė. Pavasario sesijos metu žadama svarstyti, ar reikia pakeisti Farmacijos įstatymą ir leisti degalinėms prekiauti nereceptiniais vaistais.

  Kanados kapitalo bendrovės „Circle K Lietuva“ valdomas degalinių tinklas „Statoil“ šiemet planuoja plėtros šuolį ir 10 mln. eurų viršijančias investicijas. Tinklo ambicija – per 2017 m. pasipildyti 8-iomis degalinėmis, kurios tinklą išplėstų iki 86-ių viso aptarnavimo ir automatinių degalinių. Konkurencijos tarybai bendrovė šiuo metu yra pateikusi prašymą leisti koncentraciją, įsigyjant tris įmonės „Apsaga“ degalines Vilniuje, Kaune ir Alytuje. „Plėtra yra prioritetinis mūsų tikslas.

„Statoil“ prekės ženklo degalines valdanti bendrovė „Circle K Lietuva“ ketina įsigyti tris „Apsagos“ tinklo degalines Kaune, Alytuje ir Vilniaus rajone. Prašymas pateiktas Konkurencijos tarybai, o sandorio vertė neatskleidžiama. „Degalinės atitinka mūsų plėtros planus ir mūsų ilgalaikius planus būti stipresniais tam tikruose miestuose. Galvojome statyti ar pirkti degalines ir radome pardavėjus, su kuriais pavyko susitarti.

Vieną didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje valdžiusi bendrovė „Lukoil Baltija“ vadinsis „Amic Lietuva“. Bendrovė Registrų centro informaciniame leidinyje pranešė, kad gruodžio 9 dieną vienintelio akcininko sprendimu įmonės pavadinimas keičiamas į „Amic Lietuva“. Nurodoma, kad kiti bendrovės duomenys nesikeičia. Lapkričio viduryje „Lukoil Baltijos“ vadovo postą paliko Ivanas Paleičikas, vietoje jo generaliniu direktoriumi paskirtas Čekijoje gyvenantis Radovanas Hermanas Mitas.

Kasmet daugiau nei 400 neįgalių asmenų Lietuvoje pasinaudoja parama automobiliui įsigyti ir pritaikyti, o teisė vairuoti per metus suteikiama kelioms dešimtims neįgaliųjų. Nors judėjimo negalią turinčių vairuotojų siekį laisvai judėti šalyje vis dar riboja tam tikros kliūtys, automatinių degalinių tinklui „Neste“ pritaikius savo infrastruktūrą neįgaliųjų poreikiams, tokie vairuotojai degalų galės įsipilti be kitų žmonių pagalbos.

Praėjo vos du mėnesiai, kai degalinėse nebeliko alkoholio, ir jau kuriami planai jį ten sugrąžinti. Susigriebta, kad prekybos vietas degalinės gali parduoti kitoms įmonėms, o jos ir toliau sėkmingai siūlys alkoholį vairuotojams. Tokių pavyzdžių jau yra. Dėl aplaidumo visi kaltina Vyriausybę, o ši dabar aiškinasi, kas pagal apibrėžimą yra degalinė.

Konkurencijos taryba privalės aiškintis, ar vienintelis Lietuvos naftos koncernas „Orlen Lietuva“ nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi žymėto dyzelino rinkoje. Teismas dar kartą patenkino Lietuviškų degalinių sąjungos reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Konkurencijos tarybos ir „Orlen Lietuvos“ skundus bei paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pernai balandį priimtą nutartį.

 Naftos kaina ir toliau rekordiškai krenta. Panaikinus sankcijas Iranui, naftos kainos smuko žemiau 30 JAV dolerių už barelį. Tai paskatino daugybę diskusijų ir svarstymų apie ateities perspektyvas. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį į naftos ir benzino kainų sąsajas ir dalijasi savo pastebėjimais.  Savo „Facebook“ profilyje ekonomistas rašo, kad naftai kainuojant 30 dolerių už barelį, benzino litras Lietuvos degalinėse kainuoja apie 1 eurą.

 Nuo metų pradžios uždraudus prekiauti alkoholiu degalinėse, daugiau kaip 30 degalinių tinklą valdanti bendrovė „Saurida“ atleis 100 žmonių. Įmonės personalo direktorė Danguolė Steponaitienė BNS sakė, kad žmonės bus pamažu atleisti iki balandžio. „Viskas yra dėl alkoholio pardavimo draudimo. Iki balandžio atleisime su tuo susijusius žmones degalinėse, administracijoje ir buhalterijoje, nes netenkame dalies turėtų pajamų“, - BNS sakė D.Steponaitienė.

Praėjusią savaitę „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pirmą kartą nuo 2009 metų smuko žemiau 40–ties dolerių, šiuo metu – 37,93 doleriai už barelį, o WTI nafta – 35,62 doleriai už barelį. Tačiau Lietuvoje norint įsigyti pigesnio kuro reikia vykti į ne „firmines“ degalines, o žemės ūkiui kuro kainos ne tik, kad nemažėjo, bet augo. Seimo narys Stasys Brundza teigia, kad degalinių kainos nesikeičia taip kaip jos turėtų keistis.

Seimui vėl bandant grįžti prie prekybos alkoholiu degalinėse problemos, degalinių darbuotojai Seimo rūmuose surengė tylią protesto akciją - jie reikalauja, kad parlamentarai atšauktų draudimą prekiauti alkoholiu. Akcijos dalyvių plakatai skelbė, kad dėl pataisos įsigaliojimo daug degalinių darbuotojų neteks darbo. Konservatorius Jurgis Razma priekaištavo, kad apie 20 žmonių leista susirinkti taip arti plenarinių posėdžių salės.

Seime toliau svarstant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas siūloma trumpinti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Įstatymo projekte numatoma leisti prekiauti alkoholiu nuo 10 iki 22 val. Tuo metu kiti parlamentarai siūlo prekybos alkoholiu laiką trumpinti dar labiau.