daržovių kaina

Užsukę į turgų gyventojai pastebi, kad daugiausiai ten pardavinėjama ne lietuviška produkcija, bet atvežtinė – iš Lenkijos, Ispanijos ir kitų šalių. Ūkininkų atstovai sutinka, kad lietuviškos produkcijos apskritai mažėja, todėl ragina pirkėjus rinktis sezonines daržoves ir būti įkyriems, klausti, iš kur maisto produktus pardavėjas gavo, užaugino pats, ar nusipirko iš Lenkijos? Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ingrida, apsilankiusi Vilniaus Kalvarijų turguje, pasakojo, kad čia pardavėjai siūlo...

Pirkėjai pastebi, kad šiuo metu parduotuvėse daržovės yra kone kelis kartus brangesnės už mėsą ar žuvį. Todėl vis daugiau gyventojų šią vasarą daržoves planuoja auginti patys – perka sėklas, daigyklas ir žemę. Specialistai įspėja paskubėti ir sėklas pasėti dar kovą. Taip pat jie skaičiuoja, kad pradedančiojo daržininko prekių krepšelį galima įsigyti vos už  5–10 eurų.

Daugelis pirkėjų yra labiau linkę parduotuvėse rinktis kai kuriuos vietinius maisto produktus. Pavyzdžiui, daržoves, vaisius ar mėsą. Žinodami tai, pardavėjai tyčia arba per aplaidumą užsienietiškas prekes pateikia kaip vietines – taip jų parduoda daugiau. Priežiūros institucijos pripažįsta problemą ir fiksuoja nemažai pažeidimų, kai pirkėjams nurodoma klaidinga prekių kilmė. Prekybininkai teisinasi nespėjantys keisti etikečių ir susitvarkyti su gausiu prekių kiekiu.

Lietuvą stebina neįprastai šilta žiema. Kol meteorologai prognozuoja šilumos rekordus, ūkininkai ir daržovių augintojai baiminasi, kas laukia jų produkcijos. Ir nors dalis gyventojų džiaugiasi šiltesniu oru, pasėliams ir daržovėms jis pragaištingas, nes derlių kamuoja drėgmė ir kenkėjai. Gerų produkcijos saugyklų neturintys daržovių augintojai šią žiemą priversti sukti galvą, kaip atvėsinti savo daržoves, kad šioms nebūtų per šilta.

Per metus labiausiai brangusi daržovė – svogūnas, kurio kilogramo kaina parduotuvėse šoktelėjo net 166 proc. Taip pat, lyginant šią ir praėjusią liepą, itin brango burokėliai, bulvės bei kopūstai. Daržovių augintojai tokį kainų pokytį priskiria ne tik prekybininkų antkainiams, bet ir itin sausiems orams. Kilogramas importuotų naujo derliaus nesupakuotų svogūnų parduotuvėse per metus pabrango beveik 166 proc.

Eglė Kijauskienė Galingi potvyniai Centrinėje Europoje neapėmė tiek derlingų plotų, kad vertėtų nerimauti ir rengtis žemės ūkio produkcijos kainų kilimui. Prekybos centrai taip pat ramina – jų daržovių tiekėjai kainų kelti neketina. Centrinėje Europoje (Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Austrijoje) galingų potvynių vanduo dar skandina bulvių, žiedinių kopūstų, salotų ir svogūnų laukus. Būtent šios daržovės bus deficitinės, tačiau jų trūkumas Lietuvos rinkos smarkiai nepaveiks.

Mūsų šalyje užaugintos morkos parduotuvių lentynose šiemet 54 proc. brangesnės nei pernai, o už bulves tenka mokėti kone 11 proc. daugiau. Tokį kainų pokytį padiktavo paklausa - dėl lietuviškų daržovių grumiasi ne tik rusai, bet ir britai bei pietų europiečiai, rašo „Lietuvos rytas“. „Morkų supirkimo kaina pakilo prieš porą savaičių. Tuomet kilogramo morkų kaina siekė 55-60 centų“, - sakė ūkininkas iš Kėdainių rajono Vidmantas Kvedaras.

Tradicinės lietuviškos daržovės - bulvės ir morkos - parduotuvėse šiemet brangesnės nei pernai. Ir nors tas skirtumas kol kas ne taip smarkiai bado akis, rudens pabaigoje greičiausiai teks mokėti daugiau, rašo „Lietuvos rytas“. Ūkininkai viliasi, kad išaugęs lietuviškų daržovių poreikis ne tik Rusijoje, į kurią bulves ir morkas veža nebe pirmus metus, bet ir Didžiojoje Britanijoje leis jiems diktuoti savo sąlygas.

Šį sezoną rekordiškai pigios daržovės pirkėjų jau ilgai nebelepins. Dėl sausio mėnesio pabaigoje užklupusių šalčių ir nepakankamų daržovių atsargų užsienio rinkose, auga lietuviškų daržovių paklausa. Tuštėjant ūkininkų sandėliams, kyla daržovių kainos. Prekybininkai  prognozuoja, kad daržovių kainos artimiausiu metu gali kilti 10–30 proc.

Siekdamas kasdien pasiūlyti pirkėjams šviežių ir kokybiškų produktų už mažesnę kainą, IKI prekybos tinklas praneša nuo vasario 1 dienos visų tinkle parduodamų daržovių ir vaisių kainas savo iniciatyva mažinantis iki 40 proc. „Tai nėra vienkartinė akcija, o socialiai atsakingos, ilgalaikės strategijos dalis. Vaisiai ir daržovės vidutiniškai užima penktadalį pirkinių krepšelio, tačiau, norėdami maitintis sveikai ir kokybiškai, žmonės jų turėtų vartoti gerokai daugiau.