darželiai

Vis netyla aistros dėl vaikų darželiuose per karantiną. Vieni tėvai, nors ir sunkiai, bando suderinti nuotolinį darbą ir vaiko priežiūrą namie, kiti – net nedirbdami veda atžalas į darželį. Tad nestebina, kad juose vis fiksuojami koronaviruso protrūkiai.  Kauniečiai džiaugiasi, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos per karantiną veikia. Kaip verstųsi be jų, neįsivaizduoja, mat vieni eina į darbą, o kiti namuose pluša. Su atžalomis tai būtų keblu.

Dėl karantino daug baimių ir nepasitenkinimo ikimokyklinėse įstaigose. Įstaigas lanko vis dar labai daug vaikų, jų kiek apmažėja tik prieš pat šventes. Tad auklėtojos bijo, kad iš skirtingų šeimų suvesti vaikai gali atnešti virusą ir į darželius. O kituose miestuose tėveliai piktinasi, kad net ir nevesdami mažylių turi mokėti mokesčius. Rytą vaikus į darželį palydi alytiškiai. Vieni sako negali atžalų prižiūrėti namuose, nes dirba, o kiti dzūkai pikti.

2021-ieji Lietuvos darželinukams ir moksleiviams atneš pokyčių nuo daliai skiriamo nemokamo maitinimo iki daliai privalomo ikimokyklinio ugdymo. Taip pat Vyriausybė sau iškėlė daug ambicingų tikslų dėl naujų mokyklų steigimo, nacionalinio susitarimo dėl švietimo bei reikšmingų permainų ikimokykliniame ugdyme. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kokie pokyčiai laukia darželinukų ir moksleivių ne tik 2021, bet ir vėlesniais metais.

Kaune įsikūręs lopšelis-darželis pandemijos nepabūgo ir savo auklėtiniams surengė nors ir nuotolinę, bet ne ką mažiau linksmą kalėdinę šventę. Vaikai Kalėdų senelio ir jo padėjėjų gyvą pasirodymą stebėjo per darželio langus. Darželio auklėtoja tvirtina, kad niekas nesitikėjo, jog tokio tipo renginys gali atnešti tiek daug gerų emocijų.

Koronaviruso skaičiams Lietuvoje mušant rekordus, tėvai pasipiktino, kad tarpušvenčiu darželiuose vaikai varomi į vieną bendrą grupę. Tėvai ragina laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų grupes izoliuoti ir nejungti, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nieko blogo nemato ir rekomenduoja darželiams jungti grupes, o šie jau nurodymus vykdo. Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad operacijų vadovo sprendimai išlieka tie patys.

Lietuvoje tvyrant itin sudėtingai situacijai dėl COVID-19 viruso, Vilniaus miesto savivaldybė prašo tėvų, auginančių priešmokyklinio amžiaus vaikus, sąmoningumo: rimtai apvarstyti galimybes ir tik kritiniu atveju vesti vaikus į darželius. Į šį kvietimą jau atsiliepė apie 80 proc. vilniečių, kuriems visi labai dėkingi. Rezultatas tikrai geras, tačiau darželių bendruomenė pastebi, jog dar yra nemažai atvejų, kai vaikai atvedami net kai yra kitų pasirinkimo galimybių.

Į ikimokyklinio ugdymo įstaigas susirenka šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis iki karantino juos lankiusių vaikų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pirminiais iš savivaldybių gautais duomenimis, šiuo metu darželius lanko apie 27 proc. vaikų, veikia apie 90 proc. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių, dirba apie 92 proc. darbuotojų. „Dėkoju tėvams už solidarumą šioje sudėtingoje situacijoje, o darbuotojams – už pasiaukojantį darbą.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad verta svarstyti, kuri alternatyva dėl darželių yra geresnė – ar visiškai juos uždaryti, ar palikti dabartinę tvarką, kai dirbti turintys tėvai gali vesti vaiką į darželį. „Klausimas apie vaikų darželius. Jie lyg ir uždaromi, lyg ir ne. Retorika tokia, kad kviečiame tėvus, kurie dirba per nuotolį nevesti vaikų, bet situacija tokia, kad būtent tėvai auginantys mažus vaikus yra rizikoje labiausiai būtu pažeisti psichiškai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3159 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 719 iš jų registruoti Vilniaus, 644 Kauno, 357 Klaipėdos, 338 Šiaulių, 277 Panevėžio, 246 Alytaus, 171 Utenos apskrityse. Dar 152 infekcijos atvejai patvirtinti Marijampolės, 148 Telšių ir 81 Tauragės apskrityse. 26 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Naktį į trečiadienį įsigaliojant karantino sugriežtinimams, dirbti turintys tėvai ir toliau gali leisti vaikus į darželius, tačiau švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė ragina ieškoti galimybių likti su vaikais namie.

Pirmadienį patikslinta, kad sekmadienį priėmus naujus draudimus, kurie įsigalios nuo trečiadienio, darželiai vis tik liks dirbti. Tai reiškia, kad darželinukai ir priešmokyklinukai į ugdymo įstaigas galės eiti, jei tėvai negali su vaikais būti namuose. Kada tėvai galės vesti vaikus į darželius, dar žadama patikslinti atskiru pranešimu, po Vyriausybės posėdžio kalbėjo sveikatos ministras Arūnas Dulkys.

Premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė nuo trečiadienio priėmė griežtesnius apribojimus ir darželiams. Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas turės būti vykdomas nuotoliniu būdu. Taikomos tik tam tikros išimtys tėvams, kurie neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Yra tik tam tikros išimtys kaip ir buvo pavasarį, kad į darželius vaikus galės vesti tik tie tėvai, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu.

Paskelbtoje naujosios Vyriausybės programoje – ypatingas dėmesys priešmokykliniam ugdymui. Valdžia darželius užpildyti sieks jų lankymą surišdama su vaiko pinigų mokėjimu. Vyriausybės programoje rašoma, kad Vyriausybė sieks panaikinti finansines paskatas nevesti vaiko į darželį, vaiko pinigus susies su darželio lankomumu socialinės rizikos šeimoms.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šalies mokyklose ir darželiuose koronavirusu serga beveik 1,3 tūkst. vaikų, per tūkstantį darbuotojų. „Šiuo metu vis dar serga beveik 1300 vaikų ir virš 1000 gydymo įstaigų darbuotojų“, – penktadienį spaudos konferencijoje informavo NVSC specialistė Greta Gargasienė. Ugdymo įstaigose per pastarąją parą epidemiologai fiksavo 65 atvejus, infekcija patvirtinta tiek moksleiviams ir darželinukams, tiek įstaigų darbuotojams.

Seimas palaimino, prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo Lietuvoje. Taip pat įtvirtinta, kad vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas. Be to, priešmokyklinis ugdymas nuo 2023 m. galės būti pradedamas nuo 5-erių metų, o vaikai į pirmąją klasę galės žengti nuo 6-erių. Pritarus prezidento inicijuotoms pataisoms, Seimas pritarė įgyvendinti kelis esminius pokyčius ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.

Šalyje įvestas karantinas, o beveik visas ugdymo procesas perkeliamas į nuotolinį mokymą. Tačiau darželinukams, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo moksleiviams mokymo procesas vyks kaip įprasta – į mokyklas jie eiti turės.  Tėvai tokiam sprendimui pritaria, o ekspertai teigia, kad taip nuspręsta dėl ekonominių priežasčių ir todėl, kad tokio amžiaus vaikai negali dirbti savarankiškai.

Prezidento Gitano Nausėdos siekis užtikrinti ikimokyklinį ugdymą visiems norintiems pamažu įgauna kūną. Tačiau užtikrinti, kad dalis vaikų privalomai lankytų darželius, o kita dalis galėtų tai daryti, jei tik panorėtų, – nemenkas galvos skausmas didiesiems šalies miestams. Nors liko dar keleri metai iki prezidento siūlymas bus įgyvendintas, miestai jau dabar turi ruoštis darželinukų antplūdžiui.

Kauno rajone tėvai vaikus veždavo į miesto darželius. Bet Kauno valdžia 16 kartų padidino mokestį už ugdymą savuose darželiuose, jei vaiko tėvai gyvenamąją vietą deklaravę ne Kaune. Tad rajono valdžia buvo priversta ieškoti išeičių ir per metus sukūrė šimtus naujų vietų darželinukams – kai kurie sprendimai pirmieji šalyje. Kauno rajonas gyvena įkurtuvių nuotaikomis. Domeikavoje didžiulis šurmulys – duris atvėrė naujas vaikų darželis.

Vienas didžiausių galvos skausmų dirbantiems tėvams – auklės arba darželio paieškos vaikams. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė tėvams siūlo pagalbą: 100 eurų per mėnesį vilniečiams, kurie patys prižiūri vaiką namuose arba samdo legaliai dirbančias aukles. Taip pat sostinės gyventojams, kurių vaikai lanko privačius darželius ar daugiau nei metus laiko negauna vietos savivaldybės darželyje.

Dar neseniai tėvų įsiūtį sukėlęs kai kurių miestų savivaldybių sprendimą jungti skirtingas vaikų grupes darželiuose skeptiškai vertinantis pareiškė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Anot jo, tokiu elgesiu rizikuojama, kad gali tekti išvis uždaryti tokią ugdymo įstaigą.  Paklaustas, kaip vertina tai, kad savivaldybės nepaiso Sveikatos apsaugos ministerijos draudimo jungti vaikų grupes, ministras tokį elgesį vadino itin neatsakingu. „Blogai vertinu.

Tvyrant įtampai dėl Astravo atominės elektrinės, Baltarusija Astravo rajone, Rimdžiūnuose perkėlė darželį lietuvių vaikams į naujas patalpas. Kaip pranešė Baltarusijos ambasada Lietuvoje, darželis naujose patalpose Rimdžiūnų vidurinėje mokykloje atidarytas penktadienį, per iškilmingą ceremoniją.

Tėvai skundžiasi, kad ėmė sirgti vaikai, ir dėl to kaltina darželius, kurie vasarą suvaro visus vaikus į vieną grupę. Tėvai reikalauja laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymo grupes izoliuoti ir nejungti, tačiau, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, į tai nereaguoja ir ministerijos sprendimuose draudimo jungti grupes neįžvelgia. Vilnietė Erika šiuo metu priversta namuose slaugyti savo sunegalavusią dukrą. Mergaitė sloguoja, tad į darželį eiti negali.

Liepos mėnesį vis daugiau Vilniaus ir Kauno darželių pradėjo atostogas, auklėtojas išleido poilsiauti ir sujungė skirtingas vaikų grupes arba suformuotas naujas grupes prijungė prie kito darželio. Visuomenės sveikatos departamento specialistai perspėja, kad esant ekstremaliai situacijai jungti skirtingas vaikų grupes ar juos pervesti į kitą darželį yra draudžiama.

Šalies didmiesčių darželiai perpildyti, tad nuo rugsėjo į juos patekti gali dar mažiau vaikų. Didžiausios problemos tėvams kyla sostinėje, kur be vietos darželyje liko beveik pusketvirto tūkstančio vaikų. Tėvai piktinasi, o gerų žinių neturi ir privačios ugdymo įstaigos – net ir brangiai kainuojančių vietų jose taip pat trūksta. Vilnietės Jūratės sūnui Vakariui – 2,5 metų.

Vilniaus darželiuose pasigirdus raginimams kuo skubiau susitvarkyti darželinukų sveikatos pažymėjimus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad darželinukų tėvams laiko dar yra. Vaiko sveikatos pažymėjimo galiojimo terminas darželių auklėtiniams pratęstas iki šių metų pabaigos, kaip ir moksleiviams. Tiesa, SAM pažymi, kad yra tam tikros sąlygos.

Darželių auklėtojai užvertė švietimo profsąjungas skundais dėl vasaros metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose esą vykdomų pažeidimų. Darbuotojai skundžiasi turintys dirbti viršvalandžius, negalintys papietauti, o už kolegų pavadavimą negaunantys deramo atlygio. Tuo metu darželių steigėjai teigia, kad darbo krūvis išaugo dėl to, kad šią vasara daugiau tėvų veda vaikus į darželius.

Šiemet Vilniuje  apie 3,4 tūkst. vaikų liko už brūkšnio ir nepateko į savivaldybės darželius. Kaune eilėje vis dar stovi 700 vaikų, o Klaipėdoje – beveik 400. Didžiųjų miestų savivaldybės teigia, kad sudėtingiausia situacija yra su lopšelinukais ir daugiausiai vietų trūksta vaikams nuo 2 iki 3 metų. Savivaldybių atstovai tv3.lt papasakojo, kaip stengiasi išspręsti situaciją ir išvardino miestų mikrorajonus, kur labiausiai trūksta darželių. Vilniuje – už brūkšnio apie 3 tūkst.

Vilniuje darželius nuo rugsėjo lankys 7,4 tūkst. naujų darželinukų, nepateko ir eilėje liko laukti apie 3 tūkst. vaikų. „Esame priskyrę beveik 7400 vaikų per pirmąjį ir antrąjį etapą, šiuo metu dar yra 240 vietų laisvų darželiuose įvairiose amžiaus grupėse – po vieną, po kelias. Eilėje dar lieka apie 3 tūkst. vaikų“, – BNS sakė sostinės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Privačioje „Facebook“ vaikų darželių grupėje pasirodęs anonimiškas moters įrašas apie pamatytą smurtą viename iš Lietuvos darželių įplieskė nemenką tėvų diskusiją. Mamos iš įvairiausių Lietuvos kampelių ėmė dalintis sunkiai suvokiamais pasakojimais apie nederamą elgesį vaikų darželiuose. Praeitą ketvirtadienį privačioje „Facebook“ grupėje anonime išlikti panorusi moteris tikino, kad ji pati savo akimis matė nederamą auklėtojos elgesį Panevėžio mieste.

Darželiams pagaliau atvėrus duris nemąžta nerimas dėl koronaviruso plitimo. Nuogąstaujama, kad iš įvairių šeimų į darželius sugrįžę vaikai gali nejučia lengvai „pasėti“ virusą. Negana to, nors žinoma, kad vaikai COVID-19 infekcija serga lengviau, pasirodo vis daugiau mokslininkų duomenų, kad ši infekcija ir jiems gali būti mirtina. Dar prieš svarstant dėl leidimo darželiams visuotinai vėl atverti duris gydytojai šį sprendimą vertino itin atsargiai.

Nuo pirmadienio po dviejų karantino mėnesių duris atvėrė darželiai. Vilniaus mieste į ikimokyklinio ugdymo įstaigas sugužėjo ketvirtadalis vaikų. Nors darželiuose tėvai ir mažieji buvo pasitikti laikantis saugumo reikalavimų, tačiau teigiama, kad daugelis vaikų su džiaugsmu grįžo į įstaigas, pas pasiilgtus draugus. Pirmadienį tėvai į darželius skubėjo su veidą dengiančiomis kaukėmis, savo atžalas auklėtojoms jie perdavė koridoriuje arba prie įėjimo į darželius.

Po dviejų mėnesių pertraukos Lietuvoje vėl veikti pradėjo vaikų darželiai, sporto klubai, barai, restoranai, viešojo maitinimo įstaigos. Tiesa, visiems jų lankytojams teks pratintis prie naujos realybės. Darželiuose vaikams matuojama temperatūra, maitinimo įstaigų ir sporto klubų veiklą toliau riboja karantino taisyklės.

Po dviejų karantino mėnesių duris atveriantys vaikų darželiai kai kuriems tėvams tapo išsigelbėjimu siekiant grįžti į darbus, o daugelis darželinukų, pasiilgę draugų, noriai lieka įstaigose. Pirmadienio rytą, sostinės darželio „Lazdynėlis“ prieigose lynojant per minutę sustoja keli automobiliai – į darbus skubantys tėvai atlydi atžalas iki koridoriaus ir perduoda darželio darbuotojams, pasitinkantiems atvykusiuosius su kaukėmis – viduje šios priemonės nebeprivalomos.

Šiuo metu Lietuvoje darželiuose sujudimas – ruošiamasi ne tik vaikų grįžimui po karantino, bet ir sudaromos naujos grupės, o tėvams neramu, ar gaus vietą darželyje šalia namų. Tuo metu Seimas liepia Vyriausybei sukurti nacionalinę elektroninę priėmimo į darželius sistemą. Seimūnai deklaruoja panaikinsią korupciją darželiuose, tačiau savivaldybių atstovai naują tvarką vertina skeptiškai. Mamos lydimi mažyliai gyvena Rastinėnuose, esančiuose už 10 kilometrų nuo Vilniaus vakarinio pakraščio.

Nuo pirmadienio duris pilnai atveriantys vaikų darželiai bus užpildyti ne daugiau nei 60 proc., teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Mūsų skaičiavimais, geriausiu atveju, vaikų skaičius pasieks 60 proc. visos apimties. Tėvų apklausos rodo, kad skirtingose savivaldybėse lankys nuo 30 iki 60 proc., ir nemaža dalis vaikų liks namuose“, – trečiadienį per nuotolinį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė ministras.

Šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuo kitos savaitės atveria duris visų tėvų vaikams. Padidėjus vaikų srautams, savivaldybės puola rūpintis darželinukų ir įstaigų darbuotojų saugumu. Todėl daugiau užsiėmimų vyks lauke, vaikai negalės bendrauti tarp grupių, bus privaloma matuoti vaikų ir darbuotojų temperatūrą, o vietomis vaikų tėvai net negalės patekti į darželio pastatą.

Nuo gegužės 18 d. leista veikti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėms. Tai reiškia, kad mažųjų ugdymas galės būti organizuojamas ne tik nuotoliniu būdu, bet ir įstaigose. Svarbu tai, kad, siekiant užtikrinti saugią aplinką ir vaikams, ir įstaigų personalui, bus privaloma laikytis nustatytų infekcijos plitimo prevencijos reikalavimų.

Nuo kitos savaitės šalies darželiai gali atverti duris visų, ne tik dirbti privalančių, tėvų vaikams. Tačiau Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas klaipėdiečius ragina neskubėti savo vaikų vesti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nes tai nesaugu, kol šalyje dar nėra įveiktas koronavirusas. „Kviesčiau visus tėvelius labai atsakingai vertinti šitą galimybę ir vertinti, kad tai yra galimybė, o ne prievolė.

Jei darželiuose būtų užfiksuota koronaviruso atvejų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatmeta galimybės, kad savivaldybėms tektų juos uždaryti. Tačiau jis teigia, kad virusas vaikams nėra pavojingas, o darželiai būtų uždaromi todėl, kad juose nebebūtų, kam dirbti. „Sunku pasakyti, ar gali tie protrūkiai kilti vien dėl to, kad darželiai bus atidaromi. Nes teoriškai sulig kiekvienu atlaisvinimu ta rizika didėja.

Karantiną pratęsus iki vasaros, dalį įstaigų ir verslo Vyriausybė vėl grąžina į darbus. Netrukus vėl atsidarys visi darželiai. Kada bus atvertos pradinės mokyklos, ministrai dar svarsto. Karantino sąlygas valdžia švelnina ir praneša, kad jau greitai galėsime vėl taisytis dantis ir keliauti ne tik po Lietuvą. Du vaikučiai pastaruosius du mėnesius dienas leidžia namie kartu su mama.

Savaitgalį dėl koronaviruso bus tiriami vaistinių, prekybų vietų ir vaikų darželių darbuotojai. „Šį savaitgalį kviesime tirtis vaistinių, prekybos vietų darbuotojus. Kviesčiau pasinaudoti galimybe ir registruotis Karštojoje linijoje“, – penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Anot jo, prevenciškai kviečiami tirtis ir darželių darbuotojai, kurie planuoja nuo gegužės 18-osios grįžti į darbą.

Nuo gegužės 18 dienos darželiai pilnai atvers duris vaikams, tačiau įstaigos dirbs ypatingomis sąlygomis, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras. Šiuo metu darželiai priima tik neturinčių galimybės dirbti nuotoliniu būdu tėvų vaikus, juos priima 230 įstaigų, darželius lanko per 800 vaikų. Ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, nuo gegužės 18 d. numatyta galimybė darželiams teikti pilną ugdymo paslaugą.

Vaikų darželiai nebūtų pajėgūs padidinto saugumo sąlygomis priimti visų 110 tūkst. vaikų, tikimasi, kad grįžtančių srautas augs tolygiai, sako švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. „Tikimės, kad atvėrus gegužės 18 dieną darželius viso srauto ir nebus, darželiai tikrai nepajėgūs būtų visus 110 tūkst. vaikų susigrąžinti. Duomenys, kuriuos gauname apklausų metu, rodo, kad tas srautas augs tolygiai“, – per nuotolinį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė A. Monkevičius.

Vis daugiau veiklos sričių palengva vaduojasi iš karantino gniaužtų, bet itin daug diskusijų kelia ugdymo įstaigų atvėrimas. Nors kai kurios šalys jų koronaviruso pandemijos metu išvis nebuvo uždariusios arba jau atvėrė sušvelninus karantiną, Lietuvoje ugdymo įstaigos ilgą laiką buvo uždarytos. Vėliau duris pravėrė tik dirbti privalančių tėvų atžaloms, o galiausiai jos veiklą pradės gegužės 18 d., kaip antradienį paskelbė premjeras Saulius Skvernelis.

Nuo balandžio pabaigos šalies savivaldybės įpareigotos atverti darželių duris dirbti privalančių tėvų vaikams. Nors pirmąją savaitę darželiuose buvo vos po vieną kitą vaiką, šią savaitę didžiosios šalies savivaldybės fiksuoja srauto padidėjimą nuo pusantro iki daugiau nei trijų kartų.

Pandemija keičia ne tik kasdienį mūsų gyvenimą, bet ir nusistovėjusią tvarką darželiuose. Anksčiau vaikai į darželį būdavo priimami, jei jiems pabėgdavo nosis ar sukosėdavo. Panašu, kad koronaviruso situacija gali ilgam pakeisti šias higienos taisykles ir darželiuose net po karantino atšaukimo gali tekti laikytis griežtesnių reikalavimų.

Seime skinasi kelią siūlymas centralizuoti priėmimą į valstybines ir savivaldybių ugdymo įstaigas – darželius ir mokyklas. Siūloma, kad tokia tvarka įsigaliotų nuo 2022 metų. Parlamentas šią savaitę apsvarstęs pritarė tokioms konservatorės Gintarės Skaistės bei Švietimo ir mokslo komiteto vadovo „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišo inicijuotoms Švietimo įstatymo pataisoms. Dar liko vienas balsavimas dėl jų priėmimo.

Pirmadienį, sušvelninus karantiną, dalis darželių atvėrė duris mažyliams. Tiesa, vaikai į juos neplūsta, kai kuriuose sostinės darželiuose yra vos po vieną ar du vaikus, o kituose miestuose į vieną atsidariusį darželį atėjo tik 7 vaikai. Darželiuose neklega būriai vaikų ne tik dėl tėvų nenoro vesti ten savo atžalas, bet ir dėl griežtų karantino reikalavimų, poreikio įrodyti, kad vaikas tikrai privalo lankyti darželį ir niekas namuose negali jos prižiūrėti.

Po daugiau nei mėnesį trunkančio karantino, paskelbus antrą jo švelninimo etapą, duris pravėrė grožio salonai, lauko kavinės. Keli miestai į darželius jau priima ir daugiau vaikų, nuo šiandien galima lankytis archyvuose, bibliotekose, muziejuose. Tiesa, valdžia sako, karantinas pratęstas iki gegužės vienuoliktos, tad nenustebkime, jeigu pakliūsime ne visur ir gausime ne visas paslaugas, pavyzdžiui, grožio salonuose. O kai kurios jų mums kainuos brangiau nei iki karantino.